- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-02-07
- Bylos Nr.
- 2A-7-357/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rasa Bartašienė (pirm.), Regina Agota Gutauskienė, Egidijus Mockevičius
- Ieškovas
- G. Ž.
- Atsakovas
- Mažeikių moksleivių techninės kūrybos centro, Mažeikių moksleivių
- Trečiasis asmuo
- Valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
- 11.7.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja S. Plungienė Procesinio sprendimo kategorija 11.7.3;121.18
SPRENDIMAS
2011 m. vasario 7 d.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos teisėjų: Reginos Agotos Gutauskienės ir Egidijaus Mockevičiaus
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Mažeikių moksleivių techninės kūrybos centro apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-75-715/2010 pagal ieškovo G. Ž. ieškinį atsakovui Mažeikių moksleivių techninės kūrybos centrui, trečiajam asmeniui Valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, darbuotojo grąžinimo į darbą ir jo teisių gynimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas G. Ž. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas jo atleidimą iš darbo pripažinti neteisėtu ir grąžinti jį į darbą Mažeikių moksleivių techninės kūrybos centre, priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Mažeikių rajono apylinkės teismas 2010m. kovo 31d. sprendimu ieškinį tenkino, pripažino, jog G. Ž. iš darbo Mažeikių moksleivių techninės kūrybos centre atleistas neteisėtai, grąžino jį į darbą Mažeikių moksleivių techninės kūrybos centre, priteisė G. Ž. iš atsakovo 18 395,56 Lt vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką, 2500,00 Lt bylinėjimosi išlaidų ir 682,00 Lt žyminio mokesčio.
Teismas nurodė, kad G. Ž. nuo 1989 m. rugsėjo 1 d. pradėjo dirbti Mažeikių rajono Moksleivių kūrybos ir darbo centre mokytoju – gamybinio mokymo meistro pareigose, nuo 1995 m. rugsėjo 1 d. Moksleivių techninės kūrybos ir darbo namuose priimtas pagal darbo sutartį. Nuo 2008-09-01 darbdavys, vadovaudamasis 2008-09-01 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nustatė mokytojui G. Ž. 22 kontaktines valandas per savaitę, 4,28 val. už pasiruošimą pamokoms ir 2,44 val. už darbų planavimą, renginių organizavimą, dalyvavimą juose, kitą veiklą įstaigoje, tarifinio atlyginimo koeficientą – K-11,75, vienašališkai, be G. Ž. sutikimo, pakeitė darbo užmokestį, nustatydamas mėnesinę algą 2399,72 Lt ir skirdamas 22 kontaktines valandas per savaitę nuo 2008-09-01, tarnybinio atlyginimo koeficientą – K-11,75. 2009-01-26 darbo sutartis nutraukta pagal LR DK 129 straipsnio 1 punktą, išmokant išeitinę kompensaciją pagal LR DK 140 str. 6 p. šešių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio ir kompensaciją už 23 kalendorines dienas nepanaudotų atostogų. LR DK 129 straipsnyje, reglamentuojančiame darbo sutarties nutraukimą darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės, suformuluotas darbo sutarties nutraukimo pagrindas. Tai – svarbios priežastys (aplinkybės), dėl kurių, darbdavio nuomone, konkretus darbuotojas negali dirbti tam tikro darbo. Teismas nurodė, kad nutraukdamas darbo sutartį DK 129 straipsnyje numatytu pagrindu, darbdavys turi nurodyti tokį konkretų faktą ar faktus, dėl kurių darbuotojas negali tęsti darbo ir dėl to su juo būtina nutraukti darbo sutartį. Atleisdamas ieškovą iš darbo atsakovas nenurodė atleidimą pagrindžiančios priežasties. Teismas konstatavo, kad darbdavys, kaip juridinį ieškovo atleidimo iš darbo pagrindą nurodė 2008-10-29 įsakymą Nr. (duomenys neskeltini) „Dėl G. Ž. sutikimo dirbti paskirtu darbo krūviu“ ir tai, kad negautas jo sutikimas, tačiau įspėjime nesuformuluota svarbi priežastis, dėl kurios ieškovas negali vykdyti jam pavestų darbo funkcijų, neaišku, kodėl mažinamas darbo krūvis. DK 130 straipsnio 2 dalyje reglamentuojamas įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą turinys. Įspėjime turi būti nurodyta atleidimo iš darbo priežastis ir aplinkybės, kuriomis motyvuojamas darbo sutarties nutraukimas (DK 130 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Šioje byloje ieškovas nebuvo tinkamai (pagal DK 130 straipsnio 2 dalies reikalavimus) įspėtas, todėl darbo sutartis su juo buvo nutraukta pažeidžiant nustatytą tvarką.Teismas byloje nustatė, jog atsakovas atleido du ilgamečius darbuotojus – ieškovą G. Ž. ir B. M., dirbusius pilnu etatu, ir priėmė du darbuotojus po 0,5 etato, todėl darbovietėje vienetu sumažėjo etatų skaičius, be to, buvo įsteigtas naujas kalvininkystės būrelis, todėl akivaizdu, jog darbovietėje vyko struktūriniai pertvarkymai, o tai sudaro pagrindą darbdaviui atleisti darbuotoją pagal DK 129 straipsnio 1 ir 2 dalį, tik laikantis nustatytos tvarkos ir užtikrinant darbuotojui suteiktas įstatymo garantijas. Darbdavys privalėjo spręsti dėl atleidžiamo darbuotojo pirmenybės teisės likti darbe. LR DK 135 straipsnio 1 dalis numato darbuotojų kategorijas, kurie turi pirmenybės teisę būti palikti dirbti, mažinant darbuotojų skaičių dėl struktūrinių pertvarkymų. Ieškovas, turintis aukštąjį išsilavinimą, patvirtinantį jo vidurinės mokyklos technikos disciplinų mokytojo kvalifikaciją, didesnį nei 10 metų nepertraukiamą darbo stažą, turėjo pirmumo teisę likti darbe, lyginant su kitais darbuotojais, turinčiais tik vidurinį išsilavinimą (D. M., S. J., V. F.) ir trumpesnį darbo stažą (D. M., V. F. dirba nuo 2006 m., S. J. – nuo 2007 m.). Atsakovas nevykdė LR DK 135 straipsnio reikalavimų, nesprendė ieškovo pirmenybės teisės likti darbe, mažinant darbuotojų skaičių.Darbuotoją, kai nėra jo kaltės, galima atleisti tik tuomet, kai negalima perkelti jo sutikimu į kitą darbą (LR DK 129 str. 1 d.). Pasiūlyti darbuotojui kitą darbą yra darbdavio, administracijos pareiga. Pagal šią kodekso normą, nereikia darbuotojui suteikti lygiavertį darbą, tačiau turi būti siūlomas darbas, atsižvelgiant į jo profesiją, specialybę, kvalifikaciją, o tokio nesant – turi būti siūlomas kitas darbas, kurį darbuotojas pagal savo gebėjimus ir sveikatos būklę galėtų dirbti. DK nenustato privalomos rašytinės formos kito darbo siūlymui. Šis faktas gali būti įrodinėjamas visomis įrodinėjimo priemonėmis, tačiau materialinės teisės normose numatyta darbdavio pareiga pasiūlyti darbuotojui kitą darbą lemia jo įrodinėjimo pareigos atsiradimą, teismo proceso metu aiškinantis šios aplinkybės buvimą ar nebuvimą. Šaliai neįvykdžius įrodinėjimo pareigos, jos įrodinėjamos aplinkybės laikomos nenustatytomis. G. Ž. nesutikus dirbti sumažintu darbo krūviu ir jam nepasiūlius kito darbo, teismas konstatavo LR DK 129 straipsnio 1 punkto pažeidimą. Teismas nurodė, kad vidutinis darbo dienos užmokestis turi būti apskaičiuojamas pagal paskutinių trijų mėnesių prieš atleidimą laikotarpį (t. y. 2008 m. rugsėjį – lapkritį) ir yra 104,93 Lt, taigi ieškovui priklauso vidutinis darbo užmokestis už 316,6 darbo dienas, t. y. 33220,84 Lt. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovui jau išmokėta 14825,28 Lt išeitinės kompensacijos, teismas G. Ž. priteisė 18395,56 Lt.
Šalies argumentai
Atsakovas Mažeikių moksleivių techninės kūrybos centras apeliaciniu skundu prašo Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 31 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškovo G. Ž. ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas, pagrįstai konstatavo, kad Mažeikių moksleivių techninės kūrybos centro direktorė turėjo teisę sumažinti ieškovo kontaktinių valandų skaičių iki 18 val. ir negavusi ieškovo sutikimo. Tačiau teismas nevertino atsakovo argumento, kad toks sutikimas ir nebuvo reikalingas. Mokytojų krūviai kasmet yra reguliuojami atsižvelgiant į Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos Viršininko įsakymus, Švietimo ministerijos įsakymus, į susirenkančių mokinių skaičių, finansavimą ir produktyvų darbo organizavimą. Teismas taip pat nevertino ir to argumento, kad paprašius ieškovo G. Ž. raštiško sutikimo dirbti nustatytu krūviu, ieškovas jo nedavė.
2. Ieškovas 2 metus dirbo 37,86 val. krūviu iš jų 29 kontaktinės, 5,64 pasiruošimas pamokoms ir 3,22 kabineto priežiūra, neužpildant jo pareigybiniu darbu. Centro direktorė dėl pažeidimų, nustatant darbu nepagrįstų valandų skyrimo normą rašė paaiškinimą švietimo skyriaus vedėjui. Maksimalią 36 savaitinių valandų normą galimą viršyti tik Švietimo ministerijos leidimu. Todėl G. Ž. reikalavimas skirti jam 29 kontaktinių val. krūvį - viso 37, 86 val. yra grubus pažeidimas, pažeidžiantis Švietimo ministerijos nurodymus. G. Ž. krūvis buvo sumažintas vadovaujantis LR susisiekimo ministro 2008 m. rugpjūčio 1 d. Įsakymu Nr.3 -293.
3. Vairavimo mokymą lanko 11-okai ir 12-okai, jie į centrą galėjo ateiti tik nuo 16 val. Net ir dirbant po 4 val. per dieną (ką leidžia Susisiekimo ministerijos norminiai dokumentai, Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie susisiekimo ministerijos Viršininko įsakymo 2008-08-06 Nr. 2B-302 17 punktas) 22 kontaktinių pedagoginių val. krūvis buvo per didelis, kad jį galėtų produktyviai pagrįsti darbiniu krūviu. Pilnai pakaktų 16 kontaktinių val. Be to, turi būti atsižvelgiama į vaikų apkrovimą ir kitus psichologinius veiksnius.
4. Pats ieškovas 2008 m. rugsėjo 23 d. apskundė valandų skaičiaus sumažinimą, neparašė sutikimo, niekur nepasirašinėjo, todėl nebuvo galima sutvarkyti ir darbo sutarties. Nesant raštiškam darbuotojo sutikimui, darbdavys įgyja teisę taikyti LR DK 129 straipsnio nuostatas, kas ir buvo padaryta. Tą patį patvirtina ir Valstybinės darbo inspekcijos išvados atsiliepime į ieškinį.
5. Struktūrinių pertvarkymų pas atsakovą nevyko, G. Ž. negalėjo būti pasiūlyta kita darbo vieta, nes jis ją turėjo, o laisvų valandų nebuvo, ir pirmenybė būti paliktam darbe čia netaikoma. Jis atsisakė dirbti pakeistomis sąlygomis ir buvo atleistas. Ieškovas buvo atleistas iš darbo ne dėl to, kad buvo mažinamas darbuotojų skaičius, todėl nėra pagrindo analizuoti ir jo pirmumo teisės likti darbe. Jis nesutiko dirbti jo kvalifikaciją atitinkantį, pakankamai gerai apmokamą darbą.
6. Įstatymas nereglamentuoja kokia forma turi būti išreikštas darbuotojo sutikimas, nes sąvoka „raštiškai" nereiškia, kad turi būti asmeninis prašymas ar pareiškimas. Šiuo atveju Mažeikių moksleivių techniniame kūrybos centre nusistovėjo praktika pasirašyti ant įsakymo apie susipažinimą dėl darbo sąlygų pakeitimo. Iš teismui pateiktų dokumentų akivaizdu, kad ieškovas apie darbo sąlygų pakeitimą buvo informuotas tinkamai. Teismo išvados šiuo klausimu nepagrįstos ir neatitinka tikrovės. Be to, ieškovas pats konstatavo tiek ieškinio pareiškime, iš dalies su tuo sutiko ir teismas, kad darbdavys vienašališkai pakeitė darbo sąlygas, nes jam sumažino atlyginimą. Tai reiškia, kad G. Ž., skųsdamas VDI darbdavio veiksmus aiškiai žinojo apie sąlygų pakeitimą ir darbo užmokesčio sumažėjimą tuo pagrindu, tokiu būdu išreiškė nesutikimą dirbti pakeistomis darbo sąlygomis. Ieškovui neišreiškus rašytinio sutikimo dirbti pakeistomis darbo sąlygomis atsirado pagrindas taikyti LR DK 129 str. ir ieškovą atleisti iš darbo.
7. Nepagrįstai priteista išmoka už priverstinę pravaikštą. Ieškovas nesutiko dirbti nustatytu krūviu, o teismo sprendimu jis vėl grąžinamas į tas pačias sąlygas, su kuriomis nesutiko. Teismas nekreipė dėmesio į ieškovui išmokėtas nedarbo draudimo išmokas, todėl visiškai nepagrįstai priteisė už priverstinę pravaikštą, tuo padvigubindamas ieškovo pajamas. Tai neteisinga kitų darbuotojų atžvilgiu ir moralės prasme.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas G. Ž. prašo Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010m. kovo 31 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Trečiasis asmuo Valstybinė darbo inspekcija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovo ieškinio netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijoj teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nurodytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas. Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Bylos dokumentais nustatyta, kad G. Ž. nuo 1989 m. rugsėjo 1 d. dirbo Mažeikių rajono Moksleivių kūrybos ir darbo centre mokytoju – gamybinio mokymo meistro pareigose, nuo 1995 m. rugsėjo 1 d. Moksleivių techninės kūrybos ir darbo namuose priimtas dirbti pagal darbo sutartį (I T, b.l. 25, 32). Iš darbo sutarties pakeitimų matyti, kad pradėjus mažėti mokinių skaičiui nuo 2008-09-01 darbdavys, vadovaudamasis 2008-09-01 įsakymu Nr. (duomenys neskeltini), sumažino ir nustatė ieškovui 22 kontaktines valandas per savaitę, 4,28 val. už pasiruošimą pamokoms ir 2,44 val. už darbų planavimą, renginių organizavimą, dalyvavimą juose, kitą veiklą įstaigoje, tarifinio atlyginimo koeficientą – K-11,75, pakeitė darbo užmokestį, nustatydamas mėnesinę algą 2399,72 Lt. 2008-10-29 Įsakymu pasiūlyta ieškovui parašyti sutikimą ir įspėti apie atleidimą iš darbo nuo 2008-12-31. Darbdavio 2008-12-22 įsakymu įspėjimo apie atleidimą terminas pratęstas iki 2009-01-12 dėl ieškovo nedarbingumo, darbo sutartis nutraukta nuo 2009-01-26 pagal LR DK 129 straipsnio 1 punktą, išmokėta išeitinė kompensacija pagal LR DK 140 str. 6 p. t.y. šešių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio ir išmokėta kompensacija už nepanaudotas atostogas (I T, 27). Papildomai byloje buvo pateiktos Mažeikių rajono Moksleivių kūrybos ir darbo centro pažymos, tarifikacijos sąrašas, banko išrašų kopijos, kurios patvirtina, kad nuo 2008-10-01 iki 2009-01-26 realiai ieškovui buvo mokamas 2008-09-01 įsakymu nustatytas tarifinis atlygis, 2009m. sausio mėnesį priskaičiuota kompensacija už nepanaudotas atostogas 16 d.d. už kurias išmokėta 1670.40 Lt (b.l. 3-37, t.4).
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad teisės aktai nenustato privalomo mokytojų darbo krūvio, tačiau keičiantis mokomosioms klasėms ir klasių komplektų skaičiui keičiasi ir kontaktinių valandų skaičius, mokytojams darbo sutarties sąlyga, numatyta DK 95 straipsnio 3 dalyje, yra garantuojama dirbant per savaitę ne mažiau kaip 18 kontaktinių valandų. Nustatant konkretų mokytojo darbo užmokestį, atlygio pagrindu imamas valandų per savaitę skaičius. Pedagogo darbo valandų skaičius nustatomas sudarant tarifikacijas, derinamas su savivaldybės švietimo skyriumi. Ieškovui G. Ž. darbo sutartyje buvo numatytas tarifinio atlygio mokėjimas ir mokyklos direktorius turėjo teisę sumažinti kontaktinių valandų skaičių iki 18 net ir negavęs mokytojo sutikimo, nes valandų skaičiaus keitimas, neperžengiant nustatyto minimalaus jų dydžio, nors ir keičia darbo apmokėjimą, nelaikytinas darbo sutarties sąlygų keitimu, dėl kurių pagal DK 120 straipsnį reikalingas darbuotojo sutikimas. Kolegija vertindama šiuos argumentus pažymi, kad ieškovas atleistas būtent dėl atsisakymo duoti rašytinį sutikimą. Tai reikštų, kad šioje situacijoje darbdavys ir darbuotojas abu pripažino, kad toks rašytinis sutikimas yra būtinas ir nepasirašęs ieškovas negalėjo dirbti pasikeitusiomis sąlygomis, o darbdavys neturėjo pagrindo per įspėjimo laikotarpį mokėti sumažintą darbo užmokestį.
Byloje nustatyta, kad pagal švietimo ir mokslo ministro 2003 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. ĮSAK-1407 „Dėl pareigybių, kurias atliekant darbas yra laikomas pedagoginiu, sąrašo patvirtinimo“ 7.10, 7.23 punktus (mokytojai ir vairavimo instruktoriai neformaliojo švietimo įstaigoje) ieškovo eitos pareigos priskirtinos pedagoginiam darbui. Švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 4 d. įsakymu Nr. ISAK-2300 patvirtinto Švietimo įstaigų darbuotojų ir kitų įstaigų pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašo 24 punkte, taip pat šį įsakymą panaikinusiu švietimo ir mokslo ministro 2008 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. ISAK-3545 patvirtinto Švietimo įstaigų darbuotojų ir kitų įstaigų pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašo 24 punkte nurodyta, kad mokytojams tarifinis atlygis nustatomos už aštuoniolika pedagoginio darbo valandų per savaitę. Pagal šių teisės aktų 3 punktą pedagoginio darbo valandomis vadinamos kontaktinės valandos ir pertraukos tarp pamokų kartu bei papildomos valandos. Standartinis vienam mokytojo etatui nustatytinų pedagoginio darbo (kontaktinio ir papildomo laiko) valandų per savaitę skaičius yra aštuoniolika savaitinių tokio darbo valandų, sudarantis etatą. Didesnis arba mažesnis darbo krūvis, pridedant ar atimant kontaktines ar papildomas valandas, nustatomas priklausomai nuo moksleivių skaičiaus, įstaigai skirtų lėšų, jos veiklai taikytinų teisės aktų, ugdymo programų ir kt. objektyvių aplinkybių.
Kolegija pažymi, kad ieškovas ir jo atstovas, aiškindami mokytojo darbo krūvio suteikimo pagrindus neteisingai taiko teisės normas.LR Darbo kodeksą detalizuoja LR Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 30 d. nutarimas Nr. 1195 ir mokytojams nustatytą 36 valandų darbo laiko normą per savaitę, ir pedagoginių (kontaktinių) valandų normą, kuri, remiantis 2008 m. gruodžio 30 d. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymo Nr. ĮSAK-3546 II skirsnio „Mokytojų darbo apmokėjimas“ pagrindu yra 18 pedagoginio darbo valandų (kas prilyginama vienam pedagogo darbo etatui), už jas pagal šio įsakymo 24 punktą mokytojui ir skaičiuojamas darbo užmokestis. Papildomai yra mokama už didesnį pamokų skaičių (darbo krūvį), vadovavimą klasei, taip pat mokyklos vadovas gali nustatyti priedus ir pan. Sistemiškai taikant teisės aktų nuostatas konstatuotina, kad norint mokytojui skirti mažesnį darbo valandų skaičių nei minėtasis – reikia keisti sudarytą su darbuotoju darbo sutartį. Tokiu būdu darytina išvada, kad mažesnio darbo krūvio nustatymas, o kartu ir tai sąlygojančio darbo užmokesčio sumažinimas prilygsta darbo sutarties sąlygų pakeitimui.
Mažeikių moksleivių techninės kūrybos centro kaip švietimo įstaigos pagrindinė veikla – neformalusis švietimas ir atsakovas yra pelno nesiekianti iš savivaldybės biudžeto finansuojama įstaiga. Darbuotojų skaičių ir jų darbo užmokesčio fondą, taip pat darbo organizavimą (konkrečių vykdomų neformaliojo švietimo programų (kelių transporto priemonių vairuotojų rengimo planų) sudarymą ir pagal juos – savaitinio valandinio pedagoginio darbo krūvio mokytojams nustatymą visų pirma lemia mokyklai skiriamos lėšos. Turi įtakos ir moksleivių, pageidaujančių lankyti šią papildomo ugdymo mokyklą, skaičius, todėl neformaliojo švietimo įstaiga organizuoja ir vykdo jai nustatytą veiklą pagal savo finansines galimybes bei pageidaujančių ją lankyti moksleivių poreikį.
Pagal DK 129 straipsnio 4 dalį neterminuota darbo sutartis su šioje teisės normoje išvardytais darbuotojais gali būti nutraukta tik esant svarbioms priežastims (DK 129 straipsnio 2, 3 dalys) ir tik ypatingais atvejais, jeigu tokio darbuotojo palikimas darbe iš esmės pažeistų darbdavio interesus.
Byloje įvertinus esančius įrodymus, patvirtinančius atsakovo veiklos specifiką ir atleidimo iš darbo aplinkybes, yra pagrindas pripažinti, kad atleidžiant iš darbo ieškovą buvo ypatingą atvejį atitinkančios sąlygos, numatytos DK 129 straipsnio 4 dalyje.
Atsakovo pateikti dokumentai patvirtina, kad Mažeikių moksleivių techninės kūrybos centre buvo reikalingas organizacinis darbo bei veiklos 2008–2009 mokslo metams pertvarkymas t.y. transporto priemonių vairuotojų teorinio mokymo programų perplanavimas – 108 teorinio mokymo valandų vietoj buvusių 234 valandų 9 mėnesių trukmės vairuotojų mokymo kursui skyrimas; mažesnio skaičiaus moksleivių į automobilizmo grupes priėmimas; naujo kalvystės būrelio, siekiant pritraukti daugiau moksleivių, įsteigimas. Ieškovui objektyviai nebegalėjo būti sudaryta galimybių dirbti iki tol nustatytu savaitiniu valandiniu pedagoginio darbo krūviu ir jis turėjo būti koreguojamas, todėl atsisakius dirbti pakeistomis darbo sąlygomis t.y. sumažintu darbo krūviu ir už dėl to sumažėjusiu darbo užmokesčiu, buvo pagrindas pripažinti šį nesutikimą svarbia priežastimi nutraukiant sudarytą darbo sutartį, kaip DK 129 straipsnį atitinkančia sąlyga.
Mažeikių moksleivių techninės kūrybos centre įvykę darbo organizavimo pasikeitimai buvo būtini, nes sudarė sąlygas užtikrinti efektyvesnį mokytojų darbą bei moksleivių užmokyklinio užimtumo bei suplanuotų papildomo ugdymo programų įgyvendinimą, racionaliau panaudoti mokyklai skiriamus biudžeto asignavimus. Darbdavį ekonominis būtinumas įpareigojo elgtis taip, kad išvengti nepagrįstų darbo užmokesčio išlaidų už darbo krūvį, kurio realiai nebereikėjo įstaigos veiklos tikslams pasiekti. Bylos duomenims nustatyta, kad įvykusių darbo organizavimo pasikeitimų kelių transporto priemonių vairuotojų mokymo planams įgyvendinti užteko mažesnio mokytojų savaitinio valandinio darbo krūvio. Atsakovas privalėjo kiekvienais mokslo metais nustatomą mokytojų savaitinių darbo valandų krūvį koreguoti, sumažindamas pedagoginio darbo valandų per savaitę skaičių. Dirbti pakeistomis darbo sąlygomis G. Ž. nesutiko, o tokių darbo sąlygų kuriomis dirbo iki pasikeitimo, suteikimas nebebuvo galimas. Atsakovo įstaigoje perorganizavimo padarinys buvo darbuotojų savaitinio valandinio pedagoginio darbo krūvio perskirstymas, dėl kurio sutrumpėjo kai kurių mokytojų pedagoginio darbo valandų per savaitę trukmė, o galimybių pasiūlyti ieškovui kitą darbo vietą ar padidinti pedagoginio darbo valandų skaičių neegzistavo, nes laisvų tokio darbo valandų nebuvo. Tolesnis ieškovo palikimas darbe dirbti tomis darbo sąlygomis kuriomis dirbo, būtų reiškęs nereikalingo suplanuotoms vairuotojų mokymo programoms įgyvendinti darbo krūvio suteikimą, nes tektų mokėti už realiai nedirbamas darbo valandas.
Pažymėtina, kad struktūrinių pertvarkymų pas atsakovą nevyko, atsakovas nekeitė darbuotojo darbo vietos, pobūdžio, pareigybės, mokomosios dokumentacijos struktūros, atsakovas nemažino pedagoginį darbą atliekančių mokytojų skaičiaus, tokiu būdu ieškovui G. Ž. realiai negalėjo būti pasiūlyta kita darbo vieta. Vaikų priėmimo sumažėjimą lėmė objektyvios priežastys ir praktinio vairavimo mokymo galimybės. Atsakovas pagrįstai nurodė, kad mokyklos direktorius kiekvieną rugsėjį organizuoja darbą, priklausomai nuo atsiradusių naujų sąlygų, perskirsto valandas. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad ieškovui negalėjo būti padidintas kontaktinių pedagoginio darbo valandų skaičius, nes laisvų valandų nebuvo. Iš byloje pateiktų įsakymų, pranešimų ir kitų dokumentų akivaizdu, kad visiems šios mokymo įstaigos pedagogams, kurie turėjo didesnį darbo krūvį nei 18 pedagoginių valandų per savaitę, 2008/2009 mokslo metais darbo krūviai buvo sumažinti, apie tai informuojant mokytojus. Kolegija vertina, kad struktūriniai pertvarkymai mokykloje nevyko, nebuvo mažinamas darbuotojų skaičius, tik buvo vykdomi darbo organizavimo pakeitimai, sąlygoti objektyviai susidariusių sąlygų. Kolegija pažymi, kad DK 35 straipsnyje įtvirtintas reikalavimas darbo sutarties šalims laikytis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų, atsižvelgiant į tai ir faktines aplinkybes, kad laisvų pedagoginio darbo valandų, kito darbo vietų ar pareigų per visą ieškovo įspėjimo laikotarpį ir atleidimo iš darbo momentu nebuvo, pripažintina, kad atsakovas neturėjo galimybės pasiūlyti ar perkelti ieškovo į kitą darbą.
Darbdavys negalėjo ieškovui LR DK 135 straipsnio pagrindu suteikti pirmumo teisę likti darbe, ieškovo darbo vieta nebuvo naikinama, tik sumažėjo pedagoginės savaitinės valandos iki 22, o su tokiu darbo organizavimo pakeitimu ieškovas nesutiko. Įvertinus aptartus įrodymus kolegija daro išvadą, kad DK 135 straipsnyje reglamentuojama teisė negalėjo būti taikoma ieškovui nustačius, kad nebuvo keista darbo vieta, pobūdis, pareigybė, mokomosios dokumentacijos struktūra, o darbo perorganizavimą lėmė iš esmės objektyvios priežastys. Kolegijos vertinimu, į atsilaisvinusią darbo vietą naujų darbuotojų priėmimas kitokiu, nei buvo nustatytas pirmiau šiose darbo vietose dirbusiems darbuotojams darbo krūviu, nelaikytinas kaip darbuotojų skaičiaus mažinimas.
Faktines aplinkybes, kad ieškovas nesutiko dirbti sumažintu krūviu, patvirtina byloje esantys dokumentai, šios aplinkybės ieškovas neneigė ir bylos nagrinėjimo metu. Teismo procesiniuose dokumentuose ieškovas išdėstė savo poziciją, kad nesutinka dirbti pakeistomis darbo sąlygomis bei sumažintu darbo krūviu. Byloje ieškovo raštiško sutikimo keisti darbo sutarties sąlygas nėra, nors ieškovas 2008 m. rugsėjo - gruodžio mėnesiais dirbo už mažesnį darbo užmokestį, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad iš esmės nesutiko su sumažintu darbo krūviu. Darbo valandinių krūvių paskirstymas buvo aptartas 2008-08-29 centro mokytojų tarybos posėdžio protokole Nr. (duomenys neskeltini). 2008-06-02 pranešimu apie mažinamą pedagoginį valandinį krūvį ieškovas buvo įspėtas, tačiau įsakymų dėl darbo sutarties pakeitimo nepasirašinėjo, nesutiko su sumažintu darbo krūviu ir apskundė atsakovės direktorės veiksmus Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, kuri pavedė skundą spręsti Valstybinės darbo inspekcijos Telšių skyriui. VDI atstovas ištyręs skundą įpareigojo atsakovės direktorę gauti rašytinį ieškovo sutikimą dirbti sumažintu darbo krūviu, dėl ko 2008-10-29 direktorė priėmė įsakymą, kad ieškovas duotų raštišką sutikimą. Įstatymas nereglamentuoja kokia forma turėjo būti išreikštas darbuotojo sutikimas, tačiau Mažeikių moksleivių techniniame kūrybos centre buvo nusistovėjusi praktika pasirašyti ant įsakymo apie susipažinimą dėl darbo sąlygų pakeitimo. Iš teismui pateiktų dokumentų akivaizdu, kad ieškovas apie darbo sąlygų pakeitimą buvo informuotas tinkamai, skųsdamas darbdavio veiksmus aiškiai žinojo apie sąlygų pakeitimą ir darbo užmokesčio sumažėjimą tuo pagrindu. Todėl ieškovo darbas sumažintu krūviu negali būti vertinamas kaip ieškovo sutikimas dirbti sumažintu darbo krūviu už mažesnį darbo užmokestį. Darbuotojui nesutikus dirbti pakeistomis darbo sąlygomis ir už mažesnį darbo užmokestį, privalėjo būti sprendžiamas darbo sutarties nutraukimo pagal DK 129 straipsnį klausimas (DK 120 straipsnio 1 dalis).Nepagrįstai apeliantas nurodo, kad atsakovas, atleisdamas iš darbo nenurodė jokios svarbios priežasties, kodėl atleidžia ieškovą, kad įsakymas neatitiko DK 130 straipsnio 2 d. reikalavimų, jame nenurodytos aplinkybės, kuriomis motyvuojamas darbo sutarties nutraukimas. Ankščiau kolegijos aptarti įrodymai paneigia šį apelianto teiginį.
Kolegija vertina, kad įspėjimas, nurodant jame tiek faktinį, tiek juridinį atleidimo iš darbo pagrindus buvo įteiktas DK 130 straipsnio 1 dalyje nustatytu ne mažesniu kaip keturių mėnesių iki darbo sutarties nutraukimo terminu, ieškovas pasirašytinai susipažino su šiuo įspėjimu. Atsakovas tinkamai, nepažeisdamas DK 130 straipsnio reikalavimų, įgyvendino savo iniciatyvą atleisti ieškovą iš darbo pagal DK 129 straipsnį.
Tokiu būdu, kolegija sprendžia, kad yra pagrindas panaikinti skundžiamą pirmos instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, atmetant ieškovo G. Ž. ieškinį.
Šioje byloje sprendžiant ginčą iš esmės, išeinant už ieškinio ribų, perskaičiuotinas ieškovui 2008 m. rugsėjo - 2009 m. sausio mėnesiais išmokėtas darbo užmokestis, išeitinė kompensacija ir išmoka už nepanaudotas atostogas (CPK 417str.).
Vadovaujantis išdėstytais argumentais teisėjų kolegija priteisia ieškovui G. Ž. iš atsakovo Mažeikių moksleivių techninės kūrybos centro sulygto darbo sutartyje ir faktiškai išmokėto per laikotarpį nuo 2008 m. rugsėjo 1 d. iki 2009 m. sausio 26 d. užmokesčio skirtumą – 2008 m. rugsėjo – gruodžio mėnesiais darbo užmokesčio skirtumas sudaro 2010.83 Lt (priklausantis uždarbis 10.987.98, išmokėta 8977.15 t.y. vienos darbo dienos vidurkį 131.81 Lt dauginant iš dirbtų dienų skaičiaus; už sausio mėnesį skirtumas nesusidaro).
Ieškovui priteistinas priklausančios ir faktiškai sumokėtos išeitinės kompensacijos skirtumas 3.326.82 Lt (priklausanti išmoka 16.781.70, išmokėta 13.154.88) bei kompensacijos už nepanaudotas atostogas skirtumas 422.56 Lt (priklausanti išmoka 2029.96, išmokėta 1670.40).
Apeliacinį skundą tenkinus, priteistinos bylinėjimosi išlaidos atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nuo žyminio mokesčio yra atleistas ( CPK 93, 98 straipsniai). Tokiu būdu atsakovui grąžinamas už apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestį – 682.00 Lt ( 3 t. b. l. 142).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str., 1 dalies, 2 punktą
nuspren džia:
Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 31 d. sprendimą panaikinti ir byloje priimti naują sprendimą. Ieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovo Mažeikių moksleivių techninės kūrybos centro ( į/k 190193379, buveinė V. Kudirkos g. 6, Mažeikiai) ieškovui G. Ž. 5760.21 Lt ( penkių tūkstančių septynių šimtų šešiasdešimties Lt 21 ct) dydžio su darbo santykiais susijusių išmokų nepriemoką.
Grąžinti atsakovui Mažeikių moksleivių techninės kūrybos centrui 682.00 Lt žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą 2010-04-27 mokėjimo nurodymu Nr. 1005921.