Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Romanui Klišauskui ir Henriko Sadausko,

dalyvaujant pareiškėjui D. P., jo įgaliotam atstovui advokato padėjėjui Žilvinui Klimavičiui,

atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos įgaliotai atstovei Paulinai Gaupšytei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. P. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas D. P. (toliau – pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas, atsakovas) 2024 m. sausio 30 d. sprendimą Nr. 24S34590 (toliau – Sprendimas), kuriuo panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje; 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Skunde pareiškėjas nurodo, kad atsakovas Sprendimu panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 50 straipsnio 1 dalies 14 punktu (užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai), gavęs Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – VSD) 2023 m. spalio 30 d. VSD raštą „Dėl leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje neišdavimo“ Nr. 18-11488 (toliau – VSD Išvada), kuriame teikiama išvada, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

Pareiškėjo vertinimu, Sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 10 straipsnio, 5 dalies 5 ir 6 punktų reikalavimų, nes jį priimant buvo pažeistos taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir Sprendimo pagrįstumą. Atsakovas į Sprendimą perrašė VSD Išvadą, pateiktą pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą, ir neatlikęs savarankiško pareiškėjo individualaus atvejo vertinimo, formaliai, nepagrįstai ir neteisingai pritaikė Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 14 punktą.

Pabrėžia, kad Sprendimas priimtas Lietuvos Respublikos įgaliotai institucijai (Migracijos departamentui) įgyvendinant Europos Sąjungos (toliau – ES) teisę, o tai suponuoja išvadą, kad atsakovas, prieš priimdamas Sprendimą, turėjo suteikti pareiškėjui galimybę pateikti paaiškinimus ir tik po to spręsti, kokį administracinį sprendimą priimti. Pareiškėjui iki Sprendimo priėmimo nebuvo suteikta galimybė būti išklausytam nei VSD, nei Migracijos departamente.

Pareiškėjo įsitikinimu, Sprendimas priimtas atsakovui nukrypus nuo teismų praktikoje suformuotų užsieniečio galimos grėsmės nacionaliniam saugumui vertinimo pagrindinių taisyklių. Pareiškėjas pažymi, kad atsakovo Sprendime nurodyti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) precedentai pareiškėjo atvejui nėra aktualūs. Dėl Sprendime cituojamo Konstitucinio Teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarimo konstitucinės justicijos byloje Nr.19-A/2021 pažymi, kad šis nutarimas ginčo atveju neaktualus, nes nebuvo aiškinama jokia Įstatymo, ar jį įgyvendinančio poįstatyminio teisės akto norma.

Sprendime cituojamas VSD Išvados vertinimas, esą pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, pateiktas atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas 2017-2021 m. dirbo įmonėje „(duomenys neskelbtini)“. Šią informaciją atsakovui pareiškėjas pateikė, atsakydamas į klausimyno 2 klausimą: „Nurodykite visas darbovietes (įskaitant tarnybą (pvz. karinę) pagal sutartį ar kontraktą), kuriose dirbote ir dirbate šiuo metu (valstybė, laikotarpis, darbovietės pavadinimas, pareigos).“. Pažymi, kad pareiškėjas nebuvo papildomai apklaustas, nebuvo detaliau aiškinamasi papildoma informacija apie pareiškėjo darbo pobūdį, atliekamas funkcijas, ryšius ar pan. VSD išvadą padarė, vadovaudamasis pareiškėjo pateiktu atsakymu bei bendro pobūdžio informacija apie Rusijos žvalgybą bei jos tikslus.

Atsakovas neatliko savarankiško vertinimo ir savo išvados. Sprendime yra išskirta dalis „Migracijos departamento vertinimas“, tačiau tai savaime nereiškia, kad atsakovas atliko savarankišką, pareiškėjo individualiam atvejui aktualių aplinkybių visumos vertinimą, kad laiko ir įrodymų pakankamumo požiūriu priėjo prie savarankiškų išvadų, jog dėl pareiškėjo gyvenimo Lietuvoje kyla reali ir akivaizdi grėsmė valstybės saugumui. Vien aplinkybė, kad Migracijos departamentas patikrino pagrindinius faktus apie pareiškėjo gyvenimą Lietuvoje nesuponuoja išvados apie individualų pareiškėjo atvejo vertinimą. Pažymi, kad Sprendime nepateikta duomenų apie tai, kad pareiškėjas kokiais nors veiksmais būtų skleidęs informaciją, kuri skatintų nesantaiką, pateisintų vykdomus karo nusikaltimus ar pan. Sprendimo turinys yra pagrindas teigti, kad atsakovas tokio vertinimo neatliko, o tik jį imitavo, formaliai išskirdamas struktūroje dalį „Migracijos departamento vertinimas“ į ją perrašydamas VSD Išvadą ir jai pritardamas. Atsakovas vadovavosi VSD Išvadoje pateikta informacija, pareiškėjo keliama grėsmė valstybės saugumui siejama tik su pareiškėjo darbu Rusijos Federacijos įmonėje „(duomenys neskelbtini)“. Mano, kad nepagrindžia nei pareiškėjo politinių pažiūrų ar palaikymo Rusijos vykdomai agresyviai politikai, nei jo keliamos realios ir akivaizdžios grėsmės nacionaliniam saugumui.

Sprendime atsakovas nurodė, kad jis neturi kompetencijos kvestionuoti kompetentingos institucijos VSD Išvados dėl užsieniečio grėsmės valstybės saugumui. Pareiškėjas pabrėžia, kad VSD Išvada yra vienas iš dokumentų, kurį atitinkamais atvejais turi vertinti atsakovas, spręsdamas, ar yra pagrindas užsieniečio atžvilgiu taikyti Įstatymo teisės normas, kurios numato draudimus užsieniečiams būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje dėl grėsmės valstybės saugumui. Migracijos departamentas yra savarankiškas viešojo administravimo subjektas, priimdamas sprendimus užsieniečių atžvilgiu, jis privalo vadovautis ne tik Įstatymu, bet ir VAĮ normomis. VSD Išvada negali būti laikoma paneigiančia ar ribojančia atsakovo, kaip savarankiško viešojo administravimo subjekto, kompetenciją atlikti savarankišką užsieniečio individualaus atvejo aplinkybių visumos vertinimą ir priimti nustatytų faktinių aplinkybių visuma ir įstatymų normomis pagrįstą savarankišką sprendimą. Atsakovas Sprendimo nepagrindė nustatytais objektyviais duomenimis, o tik perkėlė į šį administracinį aktą VSD Išvadą, nepagrįstai suteikdamas jai išskirtinę įrodomąją galią, nekreipdamas dėmesio į tai, kad VSD Išvada pagrįsta VSD spėjimais ir prielaidomis. Iš Sprendimo turinio matyti, kad atsakovas, atlikdamas tyrimą, apsiribojo naudojamų registrų ir duomenų bazių duomenimis. Atsakovas nevertino pareiškėjo pateiktų papildomų rašytinių paaiškinimų. Pareiškėjo nuomone, jei priimdamas Sprendimą atsakovas būtų atsižvelgęs į pareiškėjo siųstus rašytinius paaiškinimus bei sudaręs galimybę jam pasisakyti, tai galbūt būtų turėję įtakos nepagrįsto Sprendimo (ne)priėmimui.

Sprendime nurodyta, kad pareiškėjo atsakymai į klausimyno 10 ir 11 klausimus (atsakė, kad nepritaria Rusijos Federacijos kariniams veiksmams Ukrainoje ir kad Krymas priklauso Ukrainai) nepaneigia užsieniečio grėsmės valstybės saugumui, kuri kyla ne dėl užsieniečio požiūrio į susiklosčiusią situaciją, o dėl jo darbo. Šis motyvas parodo atsakovo formalų požiūrį į pareiškėjo individualaus atvejo vertinimą, nes Sprendime ir jame aprašytoje VSD Išvadoje nėra duomenų, kad šios valstybės institucijos nustatė, jog pareiškėjas palaiko ryšius su kuo nors iš „(duomenys neskelbtini)“ ar su Rusijos žvalgybos tarnybomis. Sprendime nėra motyvų, kurie pagrįstų, jog atsakovas, atlikęs visapusišką, objektyvų pareiškėjo individualaus atvejo vertinimą, priėjo savarankiškų, nustatytomis aplinkybėmis pagrįstų ir motyvuotų išvadų, jog dėl pareiškėjo gyvenimo Lietuvoje grėsmės valstybės saugumui yra toks tikėtinumo laipsnis, kad prognozuojamą grėsmę galima būtų laikyti pakankamai realia ir akivaizdžia.

Pareiškėjas nesutinka, kad atsakovas laikėsi teisės aktų nustatytų procedūrų ir taisyklių. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakyme Nr.1V-329 „Dėl leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas) klausimyno pildymas siejamas su užsieniečio prašymu išduoti, pakeisti ar naujai įforminti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje (Aprašo 10. 10.3¹, 59, 59.7,76, 80, 80.2 punktai). Nagrinėjamu atveju atsakovas pasiūlė pareiškėjui užpildyti klausimyną Apraše nenumatytu atveju, nes pareiškėjas leidimą buvo gavęs 2022 m. ir 2023 m. nesikreipė į atsakovą dėl leidimo išdavimo ar pakeitimo.

Pareiškėjas paaiškina, kad 1997 m. pasibaigus sutarčiai pasitraukė iš karinės tarnybos. 1999 m. birželio 28 d. baigė Maskvos valstybinį radiotechnikos, elektronikos ir automatikos institutą Technikos universitetą ir įgijo elektronikos ir skaičiavimo technikos priemonių inžinieriaus-sistemų techniko kvalifikaciją. Po mokslų baigimo pareiškėjas dirbo informacinių technologijų srityje bankininkystės sektoriuje bei užsienio informacinių technologijų įmonėse. Po Krymo aneksijos 2014 m. pareiškėjas pradėjo ieškoti galimybės emigruoti iš šalies su darbo viza, tačiau gimus antram vaikui ir neturint pakankamai santaupų, įgyvendinti persikėlimo į užsienį nepavyko. Tolimesni sudėtingi įvykiai šeimoje ir pasaulyje sujaukė pirminius persikėlimo planus ir atidėjo juos vėlesniam laikui.

Laikotarpiu nuo 2017 m. iki 2021 m. pareiškėjas dirbo bendrovėjė „(duomenys neskelbtini)“. Šios įmonės veikla apima įvairius informacinių technologijų (IT) sprendimus, kurie padeda tobulinti banko paslaugas, efektyvumą ir klientų aptarnavimą. Pareiškėjas įmonėje dirbo informacinių technologijų sistemų plėtros krypties vadovo pareigose. Šios įmonės vadovas tuo metu buvo Jungtinių Amerikos Valstijų (toliau – JAV) pilietis L. K., kuris iš „(duomenys neskelbtini)“ išvyko prieš prasidedant Rusijos ir Ukrainos karui, jam buvo taikomos Jungtinės Karalystės, Kanados, Australijos ir Ukrainos sankcijos. Vėliau L. K. buvo išbrauktas iš Jungtinės Karalystės, o po to ir iš Kanados sankcijų sąrašų. Šį vadovą pakeitė D. R., kuris turi Izraelio ir JAV pilietybę. Jis išvyko iš „(duomenys neskelbtini)“ iškart prasidėjus karui. Įmonė „(duomenys neskelbtini)“ labai ilgai ignoravo Krymą ir tik pernai pradėjo dirbti Krymo pusiasalyje, 2023 m. sausį pasirodė pirmieji bankomatai, o gegužę atsidarė biurai. Pareiškėjas pažymi, kad pats yra dalyvavęs opozicijos protestuose Maskvoje, Bolotnaja aikštėje, o įmonėje tarp darbuotojų buvo tokių, kurie atvirai palaikė opoziciją. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad iš bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ išėjo likus daugiau nei pusmečiui iki Rusijos invazijos Ukrainoje, t. y. 2021 m. birželio mėnesį.

Pareiškėjas 2021 m. pradėjo dirbti įmonėje „(duomenys neskelbtini)“. Po 2022 m. pareiškėjas su šeima nusprendė neatidėlioti išvykimo iš šalies. Sužinojęs, kad Lietuva įtraukta į šalių sąrašą, į kurią galima greitai relokuotis, pareiškėjas nusprendė su šeima kraustytis į Lietuvą. Pareiškėjas, laukdamas vizos, laikinai išvyko dirbti į Gruziją. Pareiškėjas 2022 m. vasaros pabaigoje, pardavęs visą nekilnojamąjį turtą ir gavęs Lietuvos Respublikos nacionalinę vizą, su šeima persikėlė gyventi į Vilnių.

Pareiškėjas pažymi, kad Lietuvoje gyvena ir dirba jau antrus metus, nėra padaręs teisės pažeidimų. Pareiškėjas siekia įsitvirtinti Lietuvoje. Pareiškėjo darbdavys bei klientai, su kuriais jis bendradarbiauja, apie pareiškėją atsiliepia teigiamai. Pareiškėjas yra išklausęs ir sėkmingai baigęs CERF (Bendrieji Europos kalbų metmenys) lygio kursus, toliau kelia savo kvalifikaciją įvairiuose informacinių technologijų mokymuose ir kursuose, stengiasi integruotis į Lietuvos visuomenę, jo nepilnametis sūnus nuo 2022 m. spalio 10 d. lanko mokyklą Vilniuje. Pareiškėjas su sutuoktine nepalaiko karo, dalyvauja mitinguose ir protestuose, viešai tai skelbdami savo socialiniuose tinkluose. Pareiškėjas kartu su sutuoktine savanoriauja organizacijoje bei aukoja Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms ir Ukrainos gynėjus remiantiems labdaros fondams. Už atliktus pavedimus Ukrainos gynėjams, pareiškėjui Rusijoje kyla baudžiamojo persekiojimo grėsmė, nes už finansinę paramą Ukrainai numatyta griežta baudžiamoji atsakomybė. Pareiškėjui nesuprantama, kaip asmuo, kuriam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje, po dvejų metų gyvenimo šioje šalyje, nepasikeitus jokioms jo gyvenimo esančioms ir buvusioms aplinkybėms, staiga tapo asmeniu, keliančiu grėsmę Lietuvos saugumui.

Pareiškėjo teigimu, Sprendimas negali būti laikomas atitinkančiu VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų reikalavimus, nes atsakovas, gavęs VSD Išvadą, neatliko pareiškėjo gyvenimo Lietuvoje objektyvaus ir visapusiško vertinimo, apsiribojo VSD Išvados perrašymu į Sprendimą. Tai, kad Sprendime nurodyta Įstatymo norma, nustatanti leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindą (Įstatymo 50 straipsnio 1 dalis, 14 punktas), nereiškia, kad atsakovas nustatė pagrindą taikyti šią Įstatymo normą. Atsakovas, priimdamas Sprendimą, pažeidė VAĮ nustatytus atsakomybės už priimtus sprendimus, įstatymo viršenybės, išsamumo, objektyvumo principus (VAĮ 3 straipsnio 1 dalies 1, 4, 5, 9 punktai). Nurodyti VAI 10 straipsnio ir 3 straipsnio reikalavimų pažeidimai yra esminis ir pakankamas pagrindas panaikinti Sprendimą.

Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo teismo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad priimdamas Sprendimą, vadovavosi kompetentingos institucijos VSD Išvada dėl pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui. Pagal Įstatymo 4 straipsnio 3 dalį išvadą dėl užsieniečio grėsmės valstybės saugumui teikia VSD. Pažymi, kad Migracijos departamentas nėra ikiteisminį tyrimą atliekanti ar žvalgybą vykdanti institucija, todėl galimybės surinkti duomenis apie užsieniečius ir jų galimą grėsmę valstybės saugumui yra ribotos. Atsižvelgiant į tai, priimdamas sprendimus, Migracijos departamentas remiasi VSD pateiktais duomenimis ir išvadomis. VSD išvadoje nurodyta, kad užsieniečio darbas Rusijai strateginę reikšmę turinčiame finansų sektoriuje kelia kontržvalgybinių rizikų. Tikėtina, kad užsienietis, dirbdama „(duomenys neskelbtini)“, turėjo ryšių su Rusijos žvalgybos tarnybomis, kurios gali mėginti jais pasinaudoti, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinį saugumą. Šiuo atveju pakanka patikrinti, ar buvo pagrindas daryti išvadą apie tai, kad pareiškėjo buvimas Lietuvoje gali kelti grėsmę. Mano, kad pareiškėjas, pasirinkdamas darbą nuo 2017–2021 m. Rusijos banke „(duomenys neskelbtini)“, žinojo, kad šios institucijos personalui keliami itin griežti reikalavimai. Pareiškėjo darbas šiame banke baigtas 2021 m. leidžia spręsti apie pareiškėjo likusius potencialius ryšius su kilmės valstybės režimui lojaliais asmenimis, turinčiais Lietuvos Respublikos atžvilgiu priešiškų interesų. Sprendime buvo įvertinos šios aplinkybės, geopolitinė situacija, VSD Išvadoje minima kontržvalgybinė informacija, todėl padaryta pagrįsta ir motyvuota išvada, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Mano, kad pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės (papildomi rašytiniai paaiškinimai, darbdavio charakteristika, teikta parama, sutuoktinės veikla, duomenys apie sūnų ir kt.) nepaneigia jo galimos grėsmės valstybės saugumui.

Nesutinka ir su pareiškėjo skundo argumentu, kad Sprendime turi būti nurodyti konkretūs veiksmai ir duomenys, pagrindžiantys pareiškėjo keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui realumą ir akivaizdumą. Pagal jau suformuotą teismų praktiką (LVAT 2023 m. sausio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1077-662/2024; 2023 m. rugsėjo 20 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-2284-575/2023, 2023 m. lapkričio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2381-1047/2023) grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant atliktus veiksmus. Toks reikalavimas yra pernelyg aukštas įrodinėjimo standartas tokios kategorijos bylai. Jeigu kompetentingos institucijos turėtų įrodymų apie pareiškėjo atliekamus veiksmus, tuomet būtų sprendžiama apie jo baudžiamąją atsakomybę, o ne apie galimą grėsmę valstybės saugumui. Be to, buvo įvertinti pareiškėjo šeiminiai ryšiai su Lietuvos Respublika, Lietuvoje gyvena pareiškėjo sutuoktinė Y. K., jų nepilnametis sūnus I. P., kuriems Migracijos departamentas 2022 m. spalio 19 d. priėmė sprendimus išduoti leidimus laikinai gyventi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu (šeimos narys). Taigi šeiminiai ryšiai su Lietuvos Respublika nenustatyti. Socialiniai ir ekonominiai ryšiai nėra ilgalaikio pobūdžio. Pareiškėją su Lietuva sieja socialiniai ir ekonominiai ryšiai, kurie nenusveria jo grėsmės valstybės saugumui, įvertinus tai, kad siekiama apsaugoti nuo pasikėsinimų valstybę, jos suverenitetą ir konstitucinę santvarką. Be to, pareiškėjo teigiamą grėsmę kilmės valstybėje vertina kaip deklaratyvią, nes iš Sprendime nurodytų Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministreijos (toliau – VSAT) duomenų matyti, kad pareiškėjas nuo 2019 m. balandžio mėn. iki šiol Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš viso kirto 7 kartus, o nuo leidimo laikinai gyventi atsiėmimo dienos (2022 m. spalio 19 d.) – 6 kartus. Pareiškėjo sutuoktinė Y. K. ir nepilnametis sūnus I. P. nuo 2022 m. rugpjūčio mėn. iki šiol Lietuvos Respublikos valstybės sieną kirto 7 kartus, o nuo leidimų laikinai gyventi atsiėmimo dienos (2022 m. spalio 26 d.) – 6 kartus.

Nesutinka ir su pareiškėjo skunde cituojama LVAT praktika (LVAT 2023 m. spalio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2285-1047/2023; 2023 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1959-1188/2023), nes joje užsieniečių darbinė (tarnybos) veikla nėra analogiška pareiškėjo atvejui, t. y. skiriasi institucija (valstybinė institucija ir kariuomenė), pareigos (priešgaisrinės tarnybos vadas ir statybos darbų vykdytojas), darbo (tarnybos) pabaigos terminas, t. y. darbo (tarnybos) pabaiga svyruoja nuo 2002 m. iki 2008 m. Pažymi, kad LVAT 2023 m. balandžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1610-822/2023 yra susijusi su užsieniečių sulaikymu, kas rodo, kad pareiškėjas nepagrįstai prašo vadovautis tokia LVAT praktika nagrinėjant jo skundą. Atkreipia dėmesį į tai, kad LVAT 2023 m. rugsėjo 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2045-442/2023, 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1891-662/2023 ir 2023 m. birželio 14 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-1721-525/2023 aptartos aplinkybės susijusios su užsieniečio klausimyno atsakymu dėl Krymo priklausomybės, t. y. užsieniečių grėsmė buvo vertinama pagal jų išsakytą poziciją, o ne dėl darbo (tarnybos). Mano, kad tikslinga vadovautis LVAT jau suformuota praktika dėl darbo bankuose (LVAT 2023 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2400-821/2023, 2023 m. lapkričio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2359-662/2023, 2023 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2039-442/2023, 2023 m. spalio 11 d. nutartis byloje Nr. eA-2264-1047/2023).

Atsakovas pažymi, kad, vykdydamas užsieniečių kontrolę bei vadovaudamasis Aprašo 10.3¹ ir 80.2 punktais, pagrįstai paprašė pareiškėjo užpildyti klausimyną.

Atsakovo nuomone, Sprendimas atitinka VAĮ, teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas. Priimant Sprendimą buvo įvertinti pareiškėjo ryšiai su Lietuvos Respublika – šeiminiai (nenustatyti), socialiniai ir ekonominiai (neilgalaikiai). Taigi jie nenusveria pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui, įvertinus tai, kad siekiama apsaugoti nuo pasikėsinimų valstybę, jos suverenitetą ir konstitucinę santvarką, todėl mano, kad Migracijos departamentas teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą Sprendimą.

Nurodo, kad pareiškėjo prašymas kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – KT) yra nepagrįstas, nes KT tiria ir sprendžia jo kompetencijai priklausančius teisės aktų konstitucingumo klausimus. Mano, kad pareiškėjo nuomonė, kad įstatyme ar poįstatyminiame akte nesat jo pageidaujamų kriterijų nustatant grėsmę valstybės saugumui ir jie privalo būti nustatyti įstatymu, nepagrindžia Konstitucijos ar jos principų pažeidimo. Prašo pareiškėjo prašymą kreiptis į KT arba LVAT netenkinti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepimu su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

VSD nuomone, Sprendimas yra priimtas pagal jo kompetenciją, vadovaujantis galiojančiais Lietuvos ir ES teisės aktais, yra teisėtas ir pagrįstas objektyviais duomenimis, teisės aktų nuostatomis, priimtas įvertinus visus turimus duomenis apie pareiškėją, yra atitinkantis šalies nacionalinio saugumo interesus ir susiklosčiusią geopolitinę situaciją. Sprendimu prisidedama prie rizikos veiksnių, pavojų silpninimo ir grėsmių nacionaliniam saugumui mažinimo.

Pareiškėjas (Rusijos Federacijos pilietis), 2017–2021 m. dirbdamas „(duomenys neskelbtini)“, privalėjo būti lojalus Rusijos Federacijai ir palaikyti Rusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. „(duomenys neskelbtini)“ yra Rusijos Federacijos banko ,, (duomenys neskelbtini)“ dukterinė įmonė, kurianti programinę įrangą, teikianti IT paslaugas „(duomenys neskelbtini)“ įmonių grupei. Banko „(duomenys neskelbtini)“ kontrolinis akcijų paketas priklauso Nacionaliniam Rusijos gerovės fondui, kurį kontroliuoja Rusijos Federacijos vyriausybė. „(duomenys neskelbtini)“ vykdo veiklą Rusijos okupuotoje Ukrainos teritorijoje Kryme. „(duomenys neskelbtini)“ stebėtojų tarybos pirmininkas yra Rusijos finansų ministras. „(duomenys neskelbtini)“ dėl paramos Rusijos agresijai Ukrainoje taikomos ES ir JAV sankcijos. VSD vertinimu, pareiškėjui gyvenant Lietuvoje, jis gali būti išnaudotas Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Rusijos valdžiai asmuo. VSD vertinimu, priimant Sprendimą, nebuvo pažeisti Lietuvos įstatymai ar kiti teisės aktai, Migracijos departamentas neviršijo kompetencijos, taip pat Sprendimu nebuvo nepagrįstai suvaržytos pareiškėjo teisės bei laisvės. Kadangi pareiškėjas VSD pripažintas kaip galintis kelti grėsmę valstybės saugumui, jo asmeniniai interesai negali būti aukščiau Lietuvos valstybės saugumo. Sprendimas priimtas tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes ir taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl jo naikinti, vadovaujantis pareiškėjo nurodomais motyvais, nėra teisinio pagrindo.

Atkreipia dėmesį, kad LVAT praktikoje yra pasisakyta dėl analogiško, kaip pareiškėjo pateiktas, prašymo kreiptis į KT su prašymu ištirti, ar Įstatymas, ta apimtimi, kuria nėra nustatyti vertinimo kriterijai, kuriais vadovaujantis gali būti nustatoma, ar užsieniečio, turinčio leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui.

LVAT 2024 m. vasario 14 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1211-552/2024 yra nurodęs, kad tai yra legislatyvinės omisijos klausimas (situacija, kai privalomai nėra nustatytas atitinkamas teisinis reguliavimas), kurio pažeidimas šiuo atveju neegzistuoja, nes: visapusiškai apibūdinti (apibrėžti) nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma; nacionalinis saugumas ir grėsmės yra fakto klausimai, kurie yra kintantys; pareiškėjo minimos Europos Parlamento ir Tarybos 2011 m. gruodžio 13 d. direktyvos Nr. 2011/98/ES tikslai, kad vertinimo kriterijai, kuriais vadovaujantis gali būti nustatoma, ar užsieniečio, turinčio leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, būtų nustatyti nacionalinėje teisėje, išlaikant vertinimo objektyvumą ir teisėtumą, pasiekiami tada, kai viešojo administravimo institucijos individualiuose administraciniuose teisės aktuose (sprendimuose) išsamiai nurodo argumentus, kodėl neišduodamas ar panaikinamas leidimas gyventi Lietuvoje, o šių aktų teisėtumą ir pagrįstumą patikrina nepriklausomas ir nešališkas teismas, vadovaudamasis, be kita ko, ir ES bendraisiais principais, nacionaliniu konstituciniu teisinės valstybės principu.

Dėl tos pačios priežasties (neegzistuojančios legislatyvinės omisijos klausimo problematikos) nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo procesinio prašymo kreiptis į LVAT su prašymu ištirti, ar Aprašas ta apimtimi, kuria jame nėra nustatytų vertinimo kriterijų, kuriais vadovaujantis gali būti nustatoma, ar užsieniečio, turinčio leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, pagal reguliavimo apimtį neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė skundo reikalavimus. Teigė, kad nesupranta, kaip darbas informacinių technologijų kompanijoje gali kelti grėsmę. Nurodė, kad dirbti įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ jį pakvietė buvęs jo vadovas, gerai jį pažįstantis. Pažymėjo, kad prieš pradėdamas dirbti, jis išlaikė standartinį žinių patikrinimo testą, jokių papildomų reikalavimų ar patikrinimų nebuvo. Po to jis įsidarbino įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, o prasidėjus karui išvažiavo į Gruziją, kur dirbo tos pačios įmonės padalinyje. Gruzijoje gyveno ir dirbo apie pusę metų. Lietuvą pasirinko, kad vaikas gautų geresnį išsilavinimą ir kad būtų arčiau mamos, kuriai 80 metų. Be to, Lietuvoje patogiau vykdyti savanoriavimo veiklą, nes Lietuva patenka į vieną iš maršrutų, per kurį išvežami karo pabėgėliai iš okupuotų Ukrainos teritorijų. Taip pat nurodė, kad darbdavys palaikė relokaciją į Lietuvą, jis Lietuvoje dirba įmonės „(duomenys neskelbtini)“ padalinyje. Pažymėjo, kad už atsakovo pateikto klausimyno užpildymą, t. y. už teigimą, kad Rusija Krymą okupavo ir už karinių veiksmų smerkimą, Rusijoje jam gresia iki 5 metų nelaisvės. Taip pat dėl Sprendime nurodytų vykimų į užsienį paaiškino, kad jis į Rusiją vyko 1 kartą, 2-3 kartus vyko į Minską, 2-3 kartus vyko į Gruziją. Prašė panaikinti Sprendimą, nes jis nekelia grėsmės. Priešingai, kaip aukštos kvalifikacijos informacinių technologijų specialistas yra naudingas, nes dirba ir moka mokesčius.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo įgaliotas atstovas teigė, kas Sprendimas pagrįstas spėjimais ir įtarimais. Sprendimas priimtas neįvertinus pareiškėjo aplinkybių visumos, painiojami įmonių pavadinimai, Sprendime nepateikta duomenų, susijusių su pareiškėjo darboviete. Byloje yra pareiškėjo pareigybės aprašymas, kuris paneigia Sprendimo teiginius, kad pareiškėjui buvo keliami aukšti reikalavimai. Pažymėjo, kad atsiliepime padaryta klaidų, o tai patvirtina Sprendimo neatitikimą VAĮ. Nurodė, kad Sprendime aptariamas pareiškėjo vykimų į užsienį skaičius neaktualus, nes Sprendimas priimtas dėl pareiškėjo buvusios darbovietės. Pareiškėjas su šeima įsitvirtinęs Lietuvoje, užsiima ne tik darbine veikla, bet ir visuomenei naudinga socialiai atsakinga labdaringa veikla, todėl pareiškėjo lojalumas Ukrainai nekvestionuojamas, o tai automatiškai reiškia pareiškėjo nelojalumą Rusijai. Prašė skundą tenkinti, panaikinti Sprendimą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė palaikė atsakovo poziciją, išdėstytą Sprendime. Nurodė, kad Sprendimas yra proporcingas, teisėtas, pagrįstas. Prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

VSD atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdį pranešta tinkamai. VSD atsiliepime prašė nagrinėti bylą VSD atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento Sprendimo, kuriuo panaikintas pareiškėjo leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.

2022 m. rugpjūčio 18 d. pareiškėjo Prašymas išduoti leidimą laiknai gyventi, nes yra aukštos profesinės kvalifikacijos darbuotojas (nereglamentuota profesinė veikla ir nereikalingas Užimtumo tarnybos sprendimas), kuriame nurodė darbdavio pavadinimas UAB „(duomenys neskelbtini)“, profesijos pavadinimas ir kodas pagal Lietuvos profesijų klasifikatorių kompiuterių sistemų inžinierius (252302), Numatomas darbo užmokestis (Eur per mėn.) 6000, ankstesnės darbovietės: „(duomenys neskelbtini)“, kuriame dirbo nuo 2016 m. gegužės 1 d. iki 2017 m. gruodžio 1 d. Padalinio (sekcijos, biuro, poskyrio) vadovas (121912), „(duomenys neskelbtini)“, kuriame dirbo nuo 2017 m. gruodžio 2 d. iki 2021 m. birželio 10 d. Padalinio (sekcijos, biuro, poskyrio) vadovas (121912).

2023 m. rugsėjo 5 d. Klausimynas, kurį užpildė Pareiškėjas ir kuriame nurodė duomenis apie išsilavinimą: Maskvos valstybinis radiotechnikos, elektronikos ir automatikos institutas Technikos universitetas, Elektroninių skaičiavimo technikos įrenginių inžinierius – sistemų technikas; duomenis apie visas darbovietes: Nuo 2022 m. spalio 03 d. – iki dabar: Lietuva, „(duomenys neskelbtini)“, UAB, vedantysis inžinierius; 2022 m. liepos 04 d. – 2022 m. rugsėjo 30 d.: Gruzija, „(duomenys neskelbtini)“ (Georgia), vedantysis inžinierius; 2021 m. birželis – 2022 m. birželis: Rusija, Ribotos Atsakomybės bendrovė (OOO) „(duomenys neskelbtini)“, vedantysis inžinierius; 2017 m. gruodis - 2021 m. birželis: Rusija, (duomenys neskelbtini), DevOps grupės vadovas; 2016 m. gegužė – 2017 m. gruodis: Rusija, (duomenys neskelbtini) (Societe Generale Group) Linux sistemų administratorius; 2015 m. spalis – 2016 m. gegužė: Akcinės Bendrovės Rusijos geležinkeliai (РЖД) Pagrindinis elektroninių skaičiavimo mašinų centras, vedantysis produktų kūrėjas; 2013 m. lapkritis – 2015 m. balandis: Rusija, Uždaroji akcinė bendrovė (ZAO) (duomenys neskelbtini) 24 (ВТБ 24), skyriaus viršininko pavaduotojas; 2008 m. gegužė – 2013 m. lapkritis: Rusija, Akcinė Bendrovė (OAO) (duomenys neskelbtini), departamento viršininko pavaduotojas; 2006 m. rugsėjis – 2008 m. gegužė: Rusija, Uždaroji akcinė bendrovė (ZAO) (duomenys neskelbtini), sistemų inžinierius; 2004 m. birželis – 2006 m. rugpjūtis: Rusija, Ribotos atsakomybės bendrovė (OOO) (duomenys neskelbtini), programinės įrangos produktų testavimo inžinierius; 2002 m. lapkritis – 2004 m. birželis: Rusija, (duomenys neskelbtini), Ink, programinės įrangos produktų testavimo inžinierius; 2000 m. liepa – 2001 m. spalis: Rusija, (duomenys neskelbtini), Ink, klientų palaikymo grupės vadovas; 1997 m. gruodis – 2000 m. liepa: Rusija, Rusijos Federacijos (duomenys neskelbtini), tinklo įrangos skyriaus inžinierius – elektronikos specialistas; 1997 m. balandis -1997 m. lapkritis: Rusija, (duomenys neskelbtini), kompiuterinės technikos specialistas; 1992 m. vasaris – 1997 m. balandis: Rusija, tarnyba Valstybės saugumo organuose, išleistas į atsargą, turėdamas leitenanto laipsnį; 1989 m rugsėjis: 1992 m. vasaris: Rusija, tarnyba kariniame dalinyje Nr. 33965, specialiosios laboratorijos technikas; 1986 m. rugpjūtis – 1989 m. rugsėjis: Rusija, tarnyba Rusijos Federacijos Ginkluotosiose Pajėgose; duomenis apie karinę tarnybą: 1986 – 1989 m. ryšių kariuomenė, eilinis; duomenis apie kontaktus su NATO ar ES nepriklausančių valstybių teisėsaugos ir žvalgybos institucijomis: „Valstybės saugumo organuose Rusijoje dirbau ir tarnavau laikotarpiu nuo 1989 m. iki 1997 m. Karinis dalinys 33965, Rusijos Federacijos Federalinės Saugumo Tarnybos (FSB RF) mokymo įstaiga, pradžioje dirbau kaip laisvai samdomas specialistas, paskui pagal sutartį. Dirbau su kompiuterine technika. Sutarčiai pasibaigus, iš darbo išėjau.“; duomenis apie turimą (turėtą) leidimą susipažinti su įslaptinta informacija: „Prieigą turėjau, kai ėjau tarnybą. Rusija, karinis dalinys 33965.“; “; duomenis apie ryšius su asmenimis, kurie šiuo metu dirba ar praeityje dirbo NATO ar ES nepriklausančių šalių valstybinėse institucijose: „Ėjau tarnybą Rusijos Federacijos Federalinės Saugumo Tarnybos (FSB RF) mokymo įstaigoje, vykdžiau tarnybines mokymo proceso organizavimo pareigas – asmeninių kompiuterių derinimas ir remontas, programinio aprūpinimo įdiegimas ir derinimas, mokymo klasių darbo palaikymas.“

VSD Išvada, kurioje nurodyta, kad VSD, vadovaudamasis Įstatymo 4 straipsnio 4 dalimi, atliko pareiškėjo, Rusijos Federacijos piliečio, keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą. Pareiškėjas, 2023 m. rugsėjo 5 d. pildydamas Migracijos departamento klausimyną, nurodė, kad 2017–2021 m. dirbo „(duomenys neskelbtini)“. „(duomenys neskelbtini)“ yra Rusijos Federacijos banko ,, (duomenys neskelbtini)“ dukterinė įmonė, kurianti programinę įrangą, teikianti informacinių technologijų paslaugas „(duomenys neskelbtini)“ įmonių grupei. Banko „(duomenys neskelbtini)“ kontrolinis akcijų paketas priklauso Nacionaliniam Rusijos gerovės fondui, kurį kontroliuoja Rusijos Federacijos vyriausybė. „(duomenys neskelbtini)“ vykdo veiklą Rusijos okupuotoje Ukrainos teritorijoje Kryme. „(duomenys neskelbtini)“ stebėtojų tarybos pirmininkas yra Rusijos finansų ministras. „(duomenys neskelbtini)“ dėl paramos Rusijos agresijai Ukrainoje taikomos ES ir JAV sankcijos. Pareiškėjo darbas Rusijai strateginę reikšmę turinčiame finansų sektoriuje kelia kontržvalgybinių rizikų. Rusijos valstybines ir privačias įmones, veikiančias finansų ir kituose strateginiuose ekonomikos sektoriuose, kontroliuoja Rusijos žvalgybos tarnybos: jos komandiruoja žvalgybos pareigūnus į strategines įmones dirbti su priedanga, žvalgybos užduotims atlikti verbuoja šių įmonių darbuotojus. Strateginių įmonių ir jų darbuotojų ryšiai užsienyje išnaudojami rinkti žvalgybos informaciją apie užsienio valstybių politiką, ekonomiką, kuriamas naujausias technologijas. Atsižvelgiant į Rusijos žvalgybos tarnybų veiklos metodus, tikėtina, kad pareiškėjas, dirbdamas „(duomenys neskelbtini)“, turėjo ryšių su Rusijos žvalgybos tarnybomis, kurios gali mėginti jais pasinaudoti, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinį saugumą. VSD kontržvalgybos tyrimų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad Rusijos žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalies piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę valstybės institucijose ar strateginę reikšmę turinčiose Rusijos įmonėse. VSD nustatė konkrečius tokią Rusijos žvalgybos tarnybų veiklą Lietuvoje patvirtinančius atvejus. Palankią terpę tokiai Rusijos žvalgybos tarnybų veiklai sudaro šių tarnybų naudojama agentų verbavimo savo valstybės institucijose, strateginiuose objektuose ir ginkluotosiose pajėgose sistema. Rusijos žvalgybos tarnybos, veikdamos savo šalyje ir vykdydamos žvalgybą prieš užsienio valstybes, remiasi kontržvalgybos darbo objektuose, kurie yra svarbūs užtikrinant nacionalinį saugumą, sistema. Kontržvalgybos objektuose – valstybės institucijose, teisėsaugos tarnybose, strateginiuose ekonomikos sektoriuose ir ginkluotosiose pajėgose – kuriamas užverbuotų asmenų (agentų) tinklas. Užverbuoti agentai, dirbantys Rusijos valstybės institucijose ar strateginėse įmonėse, išnaudojami: 1) kontržvalgybos tikslais – siekiant išaiškinti galimą užsienio žvalgybos tarnybų veiklą šių objektų atžvilgiu; 2) žvalgybos informacijai rinkti – jei turi galimybes bendrauti su užsienio valstybių piliečiais ir (ar) reguliariai lankytis užsienio valstybėse. Prioritetas vykdant žvalgybą skiriamas NATO ir ES valstybėms, kurias Rusijos žvalgybos tarnybos laiko labiausiai priešiškomis valstybės valdančiajam režimui. Rusijos žvalgybos tarnybų darbas su agentais yra orientuotas į ilgalaikę, konkrečiai neapibrėžtą perspektyvą, ir pritaikomas prie kintančios užverbuotų asmenų situacijos. Žvalgybos tarnybos ryšius su agentais tęsia arba atnaujina po tam tikro laiko ir tais atvejais, kai jie baigia darbą valstybės institucijose ar strateginėse įmonėse, tačiau tebeturi ar įgyja naujų žvalgybinių galimybių – gali reguliariai lankytis užsienyje arba išvyksta gyventi į žvalgybą dominančias užsienio valstybes. Rusijos žvalgybos tarnybos, siekdamos tęsti ar atnaujinti buvusius ryšius su užsienio valstybėse gyvenančiais savo šalių piliečiais, gali naudoti autoritarinių šalių žvalgybos tarnyboms įprastus metodus – šantažuoti grasindamos paviešinti ankstesnio bendradarbiavimo faktą, taikyti administracinio ir teisinio poveikio priemones Rusijoje gyvenantiems giminaičiams (pavyzdžiui, grasinti atleisti iš darbo, apkaltinti nusikalstama veikla ir pan.). VSD kontržvalgybos tyrimų ir žvalgybos operacijų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad Rusijos žvalgybos tarnybos yra suinteresuotos ir dažnai tikslingai skatina savo agentus išvykti gyventi į režimui priešiškas valstybes. Gyvendami užsienio valstybėse ir integravęsi į tų šalių visuomenes, agentai įgyja geresnes galimybes rinkti žvalgybos informaciją apie užsienio valstybių politinius ir ekonominius procesus, strateginės civilinės ir karinės infrastruktūros objektus ar vykdyti kitas žvalgybos tarnybų užduotis. Pasikeitus situacijai, Rusijos karinės agresijos atveju, su Rusijos žvalgybos tarnybomis bendradarbiaujantys šių šalių piliečiai gali būti išnaudoti specialioms, karinę agresiją remiančioms operacijoms – propagandos ir dezinformacijos platinimui, diversijų prieš strateginės ir karinės infrastruktūros objektus vykdymui. Atsižvelgdamas į visą anksčiau išdėstytą informaciją ir šiandieninę geopolitinę situaciją, VSD vertina, kad pareiškėjo, Rusijos Federacijos piliečio, gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Jeigu, įvertinus visas susijusias aplinkybes, bus priimtas sprendimas užsieniečiui neišduoti leidimo gyventi Lietuvoje ar jį panaikinti, prašoma įrašyti šį asmenį į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą 5 metų laikotarpiui (šiuo atveju Įstatymo 133 straipsnio 10 dalyje nurodytų galimų informacijos neteikimo užsieniečiui aplinkybių nėra).

2024 m. sausio 30 d. Sprendimas, kuriuo panaikintas leidimas laikinai gyventi Nr. 760194279, galiojantis iki 2025 m. spalio 19 d., nes asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Nurodyta, kad vertinant pareiškėjo socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje, nustatyta, kad pareiškėjas turėjo nuo 2022 m. liepos 21 d. iki 2022 m. spalio 18 d. galiojusią nacionalinę vizą, o šiuo metu turi nuo 2022 m. spalio 19 d. iki 2025 m. 19 d. galiojantį leidimą laikinai gyventi. Aktualiausiais 2024 m. sausio 26 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos duomenimis pareiškėjas nuo 2022 m. spalio 19 d. iki dabar dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Migracijos departamento vertinimu, šie pareiškėjo ekonominiai ryšiai su Lietuvos Respublika yra išskirtinai ekonominio pobūdžio ir nėra ilgalaikiai. Vertinant pareiškėjo šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, nustatyta, kad Lietuvoje gyvena jo sutuoktinė Y. K., ir jų nepilnametis sūnus I. P., kuriems 2022 m. spalio 19 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimus išduoti leidimus laikinai gyventi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu (šeimos narys). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas turi šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis, kurie yra tiesioginės priklausomybės ryšiu susiję su jo teisiniu statusu Lietuvos Respublikoje, t. y. leidimai laikinai gyventi jo sutuoktinei ir jų nepilnamečiam sūnui yra išduoti pareiškėjo leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir 43 straipsnio 1 dalies 5 punktą, todėl, panaikinus pareiškėjo leidimą laikinai gyventi, yra Įstatymo 50 straipsnio 3 dalyje nustatytas pagrindas panaikinti jo sutuoktinei ir jų nepilnamečiam sūnui išduotus leidimus laikinai gyventi. Migracijos departamentas vertina, kad pareiškėjo ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis nenustatyta. Nustatyta, kad jų nepilnametis vaikas I. P. nuo 2022 m. spalio 10 d. iki dabar lanko mokyklinę ugdymo įstaigą Lietuvoje. Remiantis VSAT informacinės sistemos duomenimis, pareiškėjas nuo 2019 m. balandžio mėn. iki šiol Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš viso kirto 7 kartus, o nuo leidimo laikinai gyventi atsiėmimo dienos (2022 m. spalio 19 d.) – 6 kartus. Pareiškėjo sutuoktinė Y. K ir nepilnametis vaikas I. P. nuo 2022 m. rugpjūčio mėn. iki šiol Lietuvos Respublikos valstybės sieną kirto 7 kartus, o nuo leidimų laikinai gyventi atsiėmimo dienos (2022 m. spalio 26 d.) – 6 kartus. Pareiškėjas 2017–2021 m. dirbo Rusijos Federacijos įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, kuri yra Rusijos Federacijos banko ,, (duomenys neskelbtini)“ dukterinė įmonė, kurianti programinę įrangą, teikianti informacinių technologijų paslaugas „(duomenys neskelbtini)“ įmonių grupei, todėl privalėjo būti lojalus Rusijos Federacijai ir palaikyti Rusijos Federacijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, o tai reiškia, kad asmuo gali būti panaudotas kaip potencialus verbavimo taikinys, siekiant per Lietuvoje gyvenančius asmenis rinkti informaciją ar pasitelkiant juos jėgos struktūrų operacijoms užsienio valstybėse vykdyti, kas yra nesuderinama su Lietuvos valstybės nacionalinio saugumo tikslais, ir tuo remiantis galima daryti išvadą, kad egzistuoja pakankamai reali ir akivaizdi grėsmė valstybės saugumui galimybė. Papildomai pažymima, kad vien tai, jog asmuo turi (turėjo) leidimą laikinai gyventi ir dirba (dirbo) Lietuvoje, savaime nereiškia, kad grėsmė dėl užsieniečio ankstesnių darbo santykių ir ryšių yra išnykusi. Dar daugiau, užsienietis net ir nedirbdamas minėtose įstaigose gali ir toliau palaikyti ryšius su Rusijos Federacijoje ar kitose žvalgybos tarnybose dirbančiais lojaliais asmenimis ir tai, Migracijos departamento vertinimu, yra pakankamas pagrindas išvadai, kad toks ryšių palaikymas gali būti laikoma aplinkybe, suponuojančia užsieniečio pažeidžiamumą, kartu ir realią tikimybę, galinčią kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas, VSD vertinimu, kelia grėsmę valstybės saugumui, nustatyti pareiškėjo šeiminiai ryšiai su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis yra tiesiogiai susiję su jo teisine padėtimi Lietuvos Respublikoje, o esamų ekonominių ryšių negalima vertinti kaip galinčių atsverti grėsmės valstybės saugumui svarbą, ir tai, kad jis gali būti potencialus verbavimo taikinys režimo jėgos struktūroms, siekiančioms per Lietuvoje gyvenančius asmenis rinkti informaciją ar pasitelkiant tokius asmenis Rusijos ar Baltarusijos jėgos struktūrų operacijoms užsienio valstybėse užtikrinti, Migracijos departamentas daro išvadą, jog egzistuoja pakankamai reali ir akivaizdi grėsmės valstybės saugumui galimybė, todėl konstatuoja, jog pareiškėjo asmeninis interesas gyventi Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Vien užsieniečio noro gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje nepakanka – užsienietis privalo atitikti Įstatymo reikalavimus. VSD vertinimu, pareiškėjas gali būti išnaudotas Rusijos Federacijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Rusijai valdžiai asmuo. Be to, nors pareiškėjas, atsakydamas į klausimyno 10 ir 11 klausimus, pažymėjo, kad nepritaria Rusijos Federacijos kariniams veiksmams Ukrainoje ir kad Krymas priklauso Ukrainai, tai savaime nepaneigia užsieniečio grėsmės valstybės saugumui, kuri kyla ne dėl užsieniečio požiūrio į susiklosčiusią situaciją, o dėl jo darbo santykių aukščiau minėtoje įstaigoje. Migracijos departamento vertinimu, užsieniečio leidimo laikinai gyventi panaikinimas yra proporcinga priemonė siekiant užtikrinti ir apsaugoti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą, Lietuvos visuomenės siekį gyventi saugioje valstybėje. Atsižvelgiant į tai, kad, VSD vertinimu, pareiškėjo buvimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, ir vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 14 punktu, kuriame nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui yra panaikinamas, jeigu užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai, pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi yra panaikinamas.

2024 m. vasario 1 d. sprendimas Nr. 24S38192, kuriuo nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių (5 metus).

2024 m. vasario 8 d. sprendimas Nr. 24S45452, kuriuo nuspręsta išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į Rusijos Federaciją, sprendimą pavesta vykdyti VSAT.

VSAT 2024 m. vasario 22 d. informacinės sistemos duomenys, iš kurių nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2019 m. balandžio mėn. iki šiol Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš viso kirto 7 kartus, o nuo leidimo laikinai gyventi atsiėmimo dienos (2022 m. spalio 19 d.) – 6 kartus

VSAT 2024 m. sausio 26 d. informacinės sistemos duomenys, iš kurių nustatyta, kad pareiškėjo sutuoktinė Y. K ir nepilnametis vaikas I. P. nuo 2022 m. rugpjūčio mėn. iki šiol Lietuvos Respublikos valstybės sieną kirto 7 kartus, o nuo leidimų laikinai gyventi atsiėmimo dienos (2022 m. spalio 26 d.) – 6 kartus

2024 m. sausio 31 d. duomenys iš Nacionalinės vizų informacinės sitemos apie pareiškėjui išduotą nacionalinę vizą.

Byloje yra pareiškėjo darbo sutarties UAB „(duomenys neskelbtini)“ kopija, buto nuomos sutarties kopija, pažymų apie deklaruotą gyvenamąją vietą kopijos, leidimų laikinai gyventi kopijos, pareiškėjo Aiškinamasis raštas su vertimu, pareiškėjo diplomo kopija su vertimu, „(duomenys neskelbtini)“ darbo sutarties kopija su vertimu, Stembridge pažymos kopija, Mokymo sutarties kopija, Instagram nuotraukos, Rubikus pažymos kopija su vertimu, Kelionių bilietai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ charakteristika su vertimu, Kalba sertifikato kopija su vertimu, kursų sertifikatų išklotinė, piniginių aukų patvirtinimų kopijos.

Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 14 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui yra panaikinamas, jeigu užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai.

Įstatymo 4 straipsnio 3 dalis nustato, kad užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka VSD. Įstatymo 4 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad VSD, turėdamas duomenų, kad užsienietis, kuriam išduotas leidimas gyventi, kelia grėsmę valstybės saugumui, nedelsdamas apie tai informuoja Migracijos departamentą, kuris ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo šios informacijos gavimo dienos panaikina užsieniečiui išduotą leidimą gyventi ir apie tai nedelsdamas informuoja užsienietį.

Valstybės saugumas yra esminę reikšmę turinti vertybė, svarbi visuomenei. LVAT 2020 m. gruodžio 9 d. nutartyje byloje Nr. eAS-846-756/2020 yra akcentavęs, kad nacionalinio saugumo užtikrinimas yra aukščiausias bet kurios valstybės vidaus ir užsienio politikos tikslas. Pagrindinis nacionalinio saugumo tikslas ir pagrindinė vertybė yra valstybės sugebėjimas išsaugoti nepriklausomą identitetą prieš valstybes, kurios laikomos priešiškomis. LVAT taip pat ne kartą yra pažymėjęs, kad teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus (LVAT 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis byloje Nr. A-858-2720-2014). Europos Žmogaus Teisingumo Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje taip pat ne kartą pasisakyta, kad Konvencija neužtikrina užsieniečiui teisės įvažiuoti ir gyventi konkrečios šalies teritorijoje kaip pagrindinės teisės (EŽTT 2006 m. spalio 18 d. sprendimas byloje Üner prieš Nyderlandus). Be to, EŽTT teisės atvykti į šalį ar išsiuntimo iš šalies ribojimus nagrinėja proporcingumo aspektu vertindamas pusiausvyrą kitų fundamentalių Konvencijoje įtvirtintų teisių atžvilgiu (pvz., teisės į privatumą, šeimą, kt.), t. y. ieško pusiausvyros tarp valstybės teisės neįleisti asmens ir jo fundamentalių interesų.

Nei Įstatymas, nei kiti teisės aktai neapibrėžia, ką reiškia sąvoka „gali grėsti“. Taigi jos turinio atskleidimas, taip pat taikymas konkrečiu atveju yra teisės aiškinimo ir taikymo dalykas (LVAT 2010 m. birželio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-1810/2010). LVAT savo praktikoje taip pat yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl atsisakymo išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, privalo būti įvertintas galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali. Todėl siekiant tinkamai pritaikyti Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktą, be kita ko, būtina įvertinti ir tai, kokio leidimo ir kokiu pagrindu prašoma, taip pat individualią prašymą pateikusio užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes. Taip pat būtina pabrėžti, kad, sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimas ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė – pagrindas atsisakyti išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (LVAT 2010 m. birželio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-1810/2010; 2016 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016). EŽTT šiuo aspektu taip pat yra pažymėjęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui, tačiau nacionalinė teisinė sistema turi suteikti galimybę asmeniui ginčyti institucijos vertinimą apie tai, kad situacija liečia nacionalinį saugumą, t. y. nepriklausoma institucija ar teismas turi turėti galimybę reaguoti, jeigu nacionalinio saugumo koncepcija panaudota be racionalaus pagrindo (EŽTT 2008 m. balandžio 24 d. sprendimas byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07). Tai reiškia, kad grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant atliktus veiksmus surinktais ir teisme ištirtais įrodymais. Kaip matyti iš aptartų nuostatų, šiuo atveju pakanka patikrinti, ar buvo pagrindas daryti išvadą apie tai, kad pareiškėjo buvimas Lietuvoje gali kelti grėsmę.

Nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, vadovavosi VSD Išvadoje pateikta informacija apie pareiškėjo darbą Rusijos banko ,, (duomenys neskelbtini)“ dukterinėje įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, tikimybę būti išnaudotam Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui. Atsižvelgus į pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą, Migracijos departamentas, gavęs VSD Išvadą apie tai, kad pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, privalėjo panaikinti pareiškėjo leidimą laikinai gyventi, nes VSD yra įgaliota atlikti žvalgybos veiksmus ir vertinti valstybei kylančias grėsmes. Pareiškėjas savo teises, Migracijos departamentui priėmus jam nepalankų sprendimą, gali ginti teisme, kuriame yra įvertinama sprendimo priėmimo procedūra, sprendimo turinys. Migracijos departamentui nėra suteikta teisė kvestionuoti VSD išvadų. Migracijos departamentas vadovavosi VSD Išvada, kurioje nurodyta, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje, VSD vertinimu, kelia grėsmę valstybės saugumui, atsižvelgiant į jo turimus ryšius Rusijoje ir vykdytą veiklą, gavus leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, jis gali būti išnaudotas Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui. Taigi, kaip nustatė VSD, išvados panaikinti pareiškėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvoje pagrindas – pareiškėjo darbas Rusijos banko ,, (duomenys neskelbtini)“ dukterinėje įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, turėti ryšiai su atitinkamais asmenimis, vykdyta ir vykdoma veikla kelia grėsmę valstybės saugumui.

Teismas daro išvadą, kad VSD surinkti duomenys leidžia teigti, kad Migracijos departamentas turėjo pagrindą priimti Sprendimą, nes VSD Išvadoje pateikta informacija yra pakankama spręsti, kad pareiškėjas kelia grėsmę Lietuvos valstybės saugumui (Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Įvertinus išdėstytų aplinkybių visumą, šiandieninę geopolitinę situaciją, VSD atliktą vertinimą, surinkta pakankamai duomenų, jog pareiškėjo asmeninis interesas likti gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Šiuo aspektu aktualus KT 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarimas byloje Nr. 19-A/2021, kuriame nurodyta, jog asmens ryšiai su užsienio valstybių institucijomis, tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis, keliantys grėsmę nacionaliniam saugumui, gali būti laikomi aplinkybe, suponuojančia tokio asmens pažeidžiamumą, taigi, kartu galinčia kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams. Nors pareiškėjas teigia, kad įmonės „(duomenys neskelbtini)“ veikla apima įvairius informacinių technologijų sprendimus, kurie padeda tobulinti banko paslaugas, efektyvumą ir klientų aptarnavimą, jos vadovais buvo JAV piliečiai, įmonėje buvo darbuotojų, kurie atvirai palaikė opoziciją, o jis dirbo informacinių technologijų sistemų plėtros krypties vadovu, tačiau pareiškėjo darbas Rusijos banko ,, (duomenys neskelbtini)“ dukterinėje įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ (Rusijos banko ,, (duomenys neskelbtini)“ personalui keliami itin griežti reikalavimai) baigtas 2021 m. leidžia spręsti apie pareiškėjo likusius potencialius ryšius su kilmės valstybės režimui lojaliais asmenimis, turinčiais Lietuvos Respublikos atžvilgiu priešiškų interesų, ir tai nereiškia, kad grėsmė dėl šių ryšių yra išnykusi.

Visuotinai žinoma aplinkybė, kad Rusijos autokratinio režimo keliama grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui yra apibrėžta Nacionalinio saugumo strategijoje, kurios 14 punkte teigiama: „Didžiausia grėsmė Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui ir nacionalinių interesų užtikrinimui kyla iš augančio Rusijos valdžios autoritarizmo, agresyvumo ir imperialistinių ambicijų įgyvendinimo karinėmis ir kitomis, nekonvencinėmis hibridinėmis priemonėmis. Vis dažniau ignoruodama ne tik tarptautinės bendruomenės nuomonė, bet ir pažeisdama tarptautinę teisė, Rusijos valdžia kelia egzistencinę grėsmę Lietuvos Respublikai ir kartu visos euroatlantinės bendrijos saugumui“. Taip pat visuotinai žinoma aplinkybė, kad Rusija ne tik priešiškai nusiteikusi Lietuvos atžvilgiu, bet ir skundžiamų Sprendimų priėmimo metu buvo pradėjusi precedento neturinčią plataus masto agresiją Ukrainoje. 2022 m. vasario 24 d. rezoliucijoje Nr. XIV-930 „Dėl Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos agresijos prieš Ukrainą“ Lietuvos Respublikos Seimas pasmerkė Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos karinę agresiją prieš Ukrainą ir siekį nuversti teisėtai išrinktą Ukrainos valdžią, išreiškė tvirtą paramą Ukrainos suverenitetui, nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir tarptautiniu mastu pripažintų jos sienų neliečiamybei, taip pat pakvietė sustiprinti Europos Sąjungos ir NATO valstybių narių visuomenių atsparumą priešiškų šalių vykdomoms hibridinėms ir jų specialiųjų tarnybų keliamoms grėsmėms.

Taigi, atsižvelgiant į tai, jog kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi būti itin dėmesingai įvertinamos aplinkybės, kurios gali būti laikomos potencialiai keliančiomis grėsmę, todėl, kaip ir šiuo atveju, VSD nustatytas aplinkybes įvertinus pirmiau aptartos visuotinai žinomos informacijos apimtyje, surinkta informacija apie pareiškėją negali būti ignoruojama. Tuo labiau, kad nuo 2021 m. birželio mėnesio, kada pareiškėjas išėjo iš darbo įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ yra praėję nedaug laiko. Pareiškėjas 2017-2021 m. dirbo ir užėmė informacinių technologijų sistemų plėtros krypties vadovo pareigas Rusijos įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ yra Rusijos Federacijos banko ,, (duomenys neskelbtini)“ dukterinė įmonė, kurianti programinę įrangą, teikianti informacinių technologijų paslaugas „(duomenys neskelbtini)“ įmonių grupei. Banko „(duomenys neskelbtini)“ kontrolinis akcijų paketas priklauso Nacionaliniam Rusijos gerovės fondui, kurį kontroliuoja Rusijos Federacijos vyriausybė. „(duomenys neskelbtini)“ vykdo veiklą Rusijos okupuotoje Ukrainos teritorijoje Kryme. „(duomenys neskelbtini)“ stebėtojų tarybos pirmininkas yra Rusijos finansų ministras. „(duomenys neskelbtini)“ dėl paramos Rusijos agresijai Ukrainoje taikomos ES ir JAV sankcijos. Pareiškėjo darbas Rusijai strateginę reikšmę turinčiame finansų sektoriuje kelia kontržvalgybinių rizikų. Rusijos valstybines ir privačias įmones, veikiančias finansų ir kituose strateginiuose ekonomikos sektoriuose, kontroliuoja Rusijos žvalgybos tarnybos: jos komandiruoja žvalgybos pareigūnus į strategines įmones dirbti su priedanga, žvalgybos užduotims atlikti verbuoja šių įmonių darbuotojus. Strateginių įmonių ir jų darbuotojų ryšiai užsienyje išnaudojami rinkti žvalgybos informaciją apie užsienio valstybių politiką, ekonomiką, kuriamas naujausias technologijas. Atsižvelgiant į Rusijos žvalgybos tarnybų veiklos metodus, tikėtina, kad pareiškėjas, dirbdamas „(duomenys neskelbtini)“, turėjo ryšių su Rusijos žvalgybos tarnybomis, kurios gali mėginti jais pasinaudoti, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinį saugumą. Teismas daro išvadą, kad VSD surinkti ir aptarti įrodymai sudarė pagrindą išvadai apie pareiškėjo turėtus ir tikėtinus ryšius su atitinkamais asmenimis, vykdyta ir vykdoma veikla, kurie nebuvo niekaip paneigti ir kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, ši išvada yra pagrįsta įtikinamais bylos duomenimis, įvertinus tiek atskirus įrodymus, tiek ir jų visetą. Vertinant įrodymus pagrįstai atsižvelgta ir į tarptautinį kontekstą, susiklosčiusį dėl Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą. Pareiškėjo teiginiai apie tai, kad jis nuo Rusijos pradėto karo prieš Ukrainą palaiko Ukrainą, ukrainiečius, su sutuoktine savanoriauja ir padeda karo pabėgėliams, nėra įrodymas, suteikiantis pagrindą teismui panaikinti Sprendimą. Aplinkybė, kad pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, nereiškia, kad jis turėjo ir teisėtą pagrindą (teisėtą lūkestį) tikėtis, jog jam šis leidimas visą laiką ateityje turės būti pakeistas ar negalės būti panaikintas Įstatyme įtvirtintais pagrindais, jeigu užsienietis neatitinka Įstatymo reikalavimų. Lietuvos Respublika neturi pareigos leisti laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu toks leidimas neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Pažymėtina ir tai, kad keičiantis geopolitinei situacijai, gali kisti ir su pareiškėju susijusių aplinkybių vertinimas

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog nėra teisinio pagrindo panaikinti Sprendimo nei pareiškėjo skunde nurodytais, nei kitais argumentais, nes pareiškėjui pagrįstai panaikintas leidimas laikinai gyventi Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 14 punkto pagrindu, tinkamai įvertinus visas faktines aplinkybes. Tai, kad pareiškėjas subjektyviai nesutinka su Sprendimo turiniu, nedaro jo nemotyvuotu, neteisėtu ar negaliojančiu.

Teismas nenustatė kitų Sprendimo panaikinimo pagrindų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnis), todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Pareiškėjas prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas atmestinas.

Pareiškėjas prašo kreiptis į KT su prašymu ištirti, ar Įstatymas ta apimtimi, kuria nėra nustatyti vertinimo kriterijai, kuriais vadovaujantis gali būti nustatoma, ar užsieniečio, turinčio leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmė valstybės saugumui, neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui. Jei užsieniečio grėsmės vertinimo kriterijai gali būti nustatomi poįstatyminiu norminiu teisės aktu, o ne įstatymu, pareiškėjas prašo kreiptis į LVAT su prašymu ištirti, ar Aprašas ta apimtimi, kuria jame nėra nustatyti vertinimo kriterijai, kuriais vadovaujantis gali būti nustatoma, ar užsieniečio, turinčio leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmė valstybės saugumui, pagal reguliavimo apimtį neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui.

Teismas pažymi, kad nacionalinis saugumas ir grėsmės pirmiausia yra fakto klausimai, kurie yra kintantys ir sunkiai apibrėžiami. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė pakankamai teisinių argumentų, leidžiančių abejoti konkrečių teisės aktų nuostatų atitiktimi Konstitucijai ir joje įtvirtintiems principams bei pagrindžiančių, jog pagal Konstituciją kriterijai, kurie apibrėžtų asmens keliamą grėsmę nacionaliniam saugumui, turėtų būti išdėstyti būtent Įstatyme. užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka VSD, todėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras, Apraše nustatydamas tokio vertinimo kriterijus, viršytų savo įgaliojimus ir veiktų ultra vires. Dėl analogiškų prašymų kreiptis į KT ir dėl Aprašo teisėtumo LVAT yra pasisakęs 2024 m. vasario 14 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1211-552/2024. Taigi nagrinėjamu atveju kreiptis į KT ar į LVAT nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 133–134 straipsniais, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo D. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.