Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Piškinaitės ir Alvydo Poškaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditoriaus E. U. U. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 26 d. nutarties, kuria patikslintas bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „VIPC Klaipėda“ kreditorių finansinių reikalavimų sąrašas, priimtos bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „VIPC Klaipėda“ bankroto byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Administratoriaus įgaliotas asmuo D. D. pateikė teismui prašymą patvirtinti patikslintą antros eilės kreditoriaus Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos finansinį reikalavimą 2 181 003,54 Lt sumai. Nurodė, kad BUAB „VIPC Klaipėda“ nesumokėjo valstybinės žemės nuomos mokesčio už 2011 ir 2012 metus, todėl iškilo būtinybė tikslinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos kreditorinį reikalavimą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Apeliantas atskirąjį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:

Administratorius, pateikdamas teismui tvirtinti patikslintą antros eilės kreditoriaus – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos finansinį reikalavimą neįsitikino šio reikalavimo pagrįstumu. UAB „VIPC Klaipėda“ 2004 m. rugpjūčio 23 d. sudarė Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N21/2004-0242, kuri pakeista 2008 m. sausio 24 d., nustatant konkretų nuomos mokestį už atskirus išsinuomotus žemės sklypus. 2011 m. lapkričio 21 d. bankroto administratorius kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto žemėtvarkos skyrių, prašydamas perskaičiuoti žemės nuomos mokestį ir jį sumažinti. 2011 m. gruodžio 2 d. raštu Nr. 13SD-1394 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto žemėtvarkos skyrius administratoriaus prašymą tenkinti atsisakė ir informavo, kad vadovaujantis LR CK 6.564 str. 1 d. 2 p. ir 2 d. valstybinės žemės nuomos sutartis su UAB „VIPC Klaipėdaa“ po dviejų mėnesių bus nutraukta. 2013 m. sausio 7 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija pateikė prašymą dėl patikslinto kreditorinio reikalavimo – 2 181 003,54 Lt, į jį įtraukiant nuomos mokestį už 2012 metus – 887 241,32 Lt. Kokiu pagrindu už 2012 metus nuomos mokestis yra perskaičiuotas iš 358 541,32 Lt į 887 241,32 Lt Klaipėdos miesto savivaldybės administracija nenurodo. Žemės nuomos sutartis yra nutraukta nuo 2012 m. vasario 2 d. Bankroto administratorius nepatikrino Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos priskaičiuoto 887 241,32 Lt nuomos mokesčio už 2012 metus bei delspinigių padidinimo nuo 41 597,57 Lt iki 50 381,83 Lt, pagrįstumo. Nepaisant ĮBĮ 10 str. 7 d. 3 p., bankroto administratorius pateikė teismui tvirtinti papildomai priskaičiuotą 8 784,26 Lt delspinigių sumą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamoje byloje spręstinas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria patikslintas BUAB „VIPC Klaipėda“ kreditoriaus Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos finansinis reikalavimas, yra pagrįsta ir teisėta.

ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorių reikalavimus tvirtina teismas; kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimai, susiję su bankroto procesu, tvirtinami teismo nutartimi iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos. Bankroto bylose kreditorių reiškiami reikalavimai iš esmės atitinka ginčo teisenos nustatyta tvarka pareikštus ieškinio reikalavimus ir turi būti nagrinėjami pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas ĮBĮ. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas tik tuomet tvirtina kreditoriaus pareikštą reikalavimą, jeigu iš byloje esančių duomenų gali padaryti išvadą, kad toks reikalavimas yra pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracija kreipėsi į BUAB „VIPC Klaipėda“ bankroto administratorių prašydama pateikti teismui patikslintą Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos finansinį reikalavimą 2 181 003,54 Lt sumai. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutarties dalimi patvirtino šį patikslintą finansinį reikalavimą 2 181 003,54 Lt sumai (b. l. 11-12). Iš skundžiamos teismo nutarties turinio matyti, kad teismas, darydamas išvadą, kad administratoriaus prašymas yra pagrįstas, vadovavosi vienintele faktine aplinkybe, kad administratoriaus įgaliotas asmuo pateiktą kreditoriaus finansinį reikalavimą pripažįsta. Iš šio vienintelio skundžiamos teismo nutarties motyvo galima daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netikrino bankroto administratoriaus pateikto tvirtinti kreditoriaus Klaipėdos miesto savivaldybės finansinio reikalavimo pagrįstumo, tai yra neatliko įrodymų, pagrindžiančių pateiktus tvirtinti kreditorių finansinius reikalavimus, išsamaus tyrimo ir vertinimo.

Apeliantas atskirajame skunde teigia, kad Žemės nuomos sutartis, sudaryta 2004 m. rugpjūčio 23 d. su UAB „VIPC Klaipėda“ yra nutraukta nuo 2012 m. vasario 2 d., todėl nėra aišku, kokiu pagrindu už 2012 metus yra paskaičiuotas nuomos mokestis 887 241,32 Lt sumai. Šią faktinę aplinkybę apeliantas grindžia kartu su atskiruoju skundu pateikta Nacionalinės žemės tarnybos 2011 m. gruodžio 2 d. pažyma Nr. 13SD-1394, kurioje paminėta, kad valstybinės žemės nuomos sutartis, sudaryta 2004 m. rugpjūčio 23 d. su UAB „VIPC Klaipėda“ po dviejų mėnesių bus nutraukta (b. l. 20-21). Bankroto administratorius teigia, kad minėta sutartis nebuvo nutraukta – administratorius negavo jokio papildomo pranešimo apie nuomos sutarties nutraukimą.

LR ĮBĮ 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisme iškėlus bankroto bylą, kreditoriai turi teisę per teismo nustatytą laikotarpį perduoti administratoriui savo reikalavimus ir kartu pateikti juos pagrindžiančius dokumentus, taip pat nurodyti, kaip įmonė yra užtikrinusi šių reikalavimų įvykdymą. Taigi kreditorius, prašydamas tvirtinti kreditorinį reikalavimą, privalo nurodyti reikalavimo atsiradimo pagrindą, pateiktų turimus reikalavimą pagrindžiančius duomenis, siekiant sudaryti galimybę tiek bankroto administratoriui, tiek teismui įvertinti kreditoriaus reikalavimo pagrįstumą. Aptariamu atveju pirmosios instancijos teismas neįsigilino į visas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimui išspręsti svarbias aplinkybes.

Nagrinėjamos bylos medžiagoje nėra iš viso aiškintasi, ar iškėlus įmonės bankroto bylą Žemės nuomos sutartis, sudaryta 2004 m. rugpjūčio 23 d., ir kurios pagrindu grindžiamas kreditorinis reikalavimas, yra nutraukta ar toliau tęsiama. Jei minima sutartis nėra nutraukta, kokiu pagrindu praėjus trejiems metams po bankroto bylos iškėlimo įmonė šią žemę vis dar nuomojasi, t. y. toliau tęsiami nuomos santykiai, ar įmonės kreditoriai apskritai yra išreiškę poziciją šiuo klausimu, jei šie santykiai toliau tęsiami ar jie atitinka protingumo kriterijus ir nepažeidžia įmonės kreditorių interesų - ar tolimesnė žemės nuoma yra būtina įmonės ūkinei komercinei veiklai vykdyti (jei ji apskritai šiuo atveju yra vykdoma bankroto proceso metu) ir pan. Visoms šioms Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos finansinio reikalavimo pagrįstumui reikšmingos aplinkybėms nustatyti pirmosios instancijos teismas privalėjo imtis aktyvių veiksmų įrodymams išsireikalauti (CPK 179 str. 2 d.). Taigi pakartotinai nagrinėjant bylą esminę reikšmę turi nustatymas, ar apskritai ginčo atveju pagrįstai skaičiuojamas žemės nuomos mokestis, už kurį fiksuojama vis didesnė skolos už nuomos mokestį suma – net 2 181 003,54 Lt, kuri bankroto proceso metu ženkliai padidėjo nuo pirminės patvirtintos šio kreditoriaus finansinio reikalavimo sumos.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pirmosios instancijos teismas neįvykdė pareigos nustatyti visas nagrinėjamam klausimui svarbias aplinkybes, ištirti visus įrodymus ir tik tuomet spręsti kreditoriaus Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos finansinio reikalavimo pagrįstumo klausimą, o neatlikus visapusiško tyrimo, finansinio reikalavimo patvirtinimo klausimas galėjo būti išspręstas neteisingai (CPK 185 str., 329 str. 1 d., 338 str.), daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra neatskleista bylos esmė. Todėl skundžiama nutarties dalis naikintina ir klausimas dėl kreditoriaus Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2 181 003,54 Lt dydžio finansinio reikalavimo tvirtinimo perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

kreditoriaus E. U. U. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 26 d. nutarties dalį, kuria patvirtintas patikslintas bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „VIPC Klaipėda“ antros eilės kreditoriaus Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos finansinis reikalavimas 2 181 003,54 Lt sumai ir perduoti šio finansinio reikalavimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.