Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2014-06-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1358-530/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-06-09
Bylos Nr.
1-1358-530/2014
Teisminio proceso Nr.
1-25-1-01257-2013-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Danutė Giačaitė
Kaltinamasis
M. L.
Nukentėjusysis
D. P.
Baudžiamoji byla Nr. 1-1358-530/2014Teisminio proceso Nr. 1-25-1-01257-2013-0Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.1.7.2.7; 1.1.8.6.2; 1.2.4.1; 2.1.15.1.1; 2.3.6.4.5.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. birželio 9 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Danutė Giačaitė, sekretoriaujant Aidai Gaučienei, dalyvaujant

prokurorui Dariui Dziegoraičiui, kaltinamajam M. L. ir jo gynėjai advokatei Renatai Vilčiauskienei, nukentėjusiajai D. P., ekspertui Sigitui Simanauskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs 1993-11-11, Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis 9 klasių išsilavinimą, nedirbantis, teistas: 2012-01-16 Lazdijų rajono apylinkės teismo pagal LR BK 182 str. 1 d. – 68 valandų viešųjų darbų – 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant jį neatlygintinai dirbti po 17 val. per mėnesį visuomenės labui, bausmę atliko, turintis neišnykusį teistumą,

kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 1 d. padarymu, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. L. 2013-10-10 apie 04.45 val. buto adresu (duomenys neskelbtini), kambaryje turėtu peiliu nukentėjusiajai D. P. dūrė ne mažiau šešis kartus į įvairias kūno vietas, padarydamas jai kiauryminę durtinę-pjautinę žaizdą dešinėje krūtinės ląstos pusėje, durtinę-pjautinę žaizdą smakro-kaklo srityje, su gerklų sužalojimu, durtines-pjautines žaizdas kairio peties srityje, krūtinėje, pasmakrėje, dešinėje plaštakoje, odos nubrozdinimus pasmakrėje, kairės ausies srityje, plaštakose, kaklo srityje, kairio dilbio srityje, kraujosruvą viršutinėje lūpoje, tuo būdu padarė nukentėjusiajai D. P. sunkų sveikatos sutrikdymą.

K. M. L. kaltu prisipažino ir parodė, kad iki pilnametystės jis gyveno Atžalyno globos namuose, kadangi jo motinai buvo apribotos motinystės teisės. Kai suėjo 18 metų jis grįžo gyventi pas savo motiną adresu(duomenys neskelbtini). Tame pačiame name gyvena ir jo motinos teta, tai yra motinos tėvo sesuo D. P.. Ją jis vadina teta. Jis ten pagyvenęs maždaug pusę metų, pradėjo ieškotis darbo, norėjo gyventi atskirai. Pataruoju metu pusantro mėnesio gyveno ir dirbo Kaliningrado mieste Rusijoje. 2013 metų spalio 10d. grįžo pasiimti užduotis iš Kauno Stulginskio vidurinės mokyklos, nes mokėsi 10 klasėje. Kadangi Kaune autobusų stotyje buvo anksti ryte ir neturėjo lietuviškų pinigų, turėjo eurų ir 5 litus, susitarė su taksi vairuotoju, kad atvežtų iki namų (duomenys neskelbtini). Mintis buvo ta, kad užeis pas tetą D. P.. Pas mamą N. L. nėra sąlygų gyventi. Teta gyvena atskiroje dalyje, ten gyvenamasis namas, vienoje dalyje gyvena teta, kitoje jo mama. Taksistas paleido netoli namų, pagalvojęs jog užeis pas tetą, atsiskaitys už jo šuns priežiūrą, ir važiuos į viešbutį permiegoti. Paskambino į duris, teta atidarė apsimiegojusi, nes ją prikėlė iš miego. D. P. pakvietė užeiti, jis užėjo. Teta pasiūlė kavos, kalbėjosi apie malkų parvežimą, jis kavos negėrė. Pasiteiravo ar teta turės pakeisti jam pinigų, nes norįs sumokėti už šuns priežiūrą. Teta pinigų iš jo neprašė. Teta iš maišelio traukė striukę, o jis ieškojo pinigų kišenėje ir tada ant tetos galvos pamatė kažkokį juodą tašką, jis ėmė tą tašką valyti, staiga pasirodė raudoni žybsniai akyse ir viskas, išgirdo, kaip motina rėkia: „Mantai, ką darai, paleisk“. Negirdėjo tetos riksmo, tik motiną išgirdo. Motina rėkia, jis tuo metu buvo atsiklaupęs, žiūri peilis rankose, jį numetė ir pabėgo. Matė, kaip ir mama bėgo, ir teta bėgo. Nubėgo į nuokalnę, pasislėpė krūmuose, kad atsigautų, peilis buvo rankoje visas kruvinas. Peilis buvo jo, kišenėje nešiodavosi savigynai. Pasėdėjo krūmuose, nusiramino, rūkė cigaretes vieną po kitos, persirengė rūbus, kuriuos turėjo kuprinėje ir nuėjo į policijos nuovadą. Negali įsivaizduoti, kodėl jis taip pasielgė, pirmą kartą taip gyvenime. Teta turi dukrą, išvažiavusi į užsienį. Ligonių kasų civilinį ieškinį pripažįsta. Traksalį buvo išrašęs psichiatras dar vaikų namuose, nuolatos vartojo, o kaip išėjo iš vaikų namų nustojo vaistus vartoti. Labai gailisi jog taip pasielgė, rašė tetai atsiprašymo laišką.

Motyvuojamoji dalis

K. M. L. kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo įrodo ir šie teisminio nagrinėjimo metu ištirti ir įvertinti įrodymai:

Nukentėjusioji D. P. parodė, kad kaltinamasis M. L. yra jos mirusio brolio dukros nesantuokinis sūnus. M. augo vaikų namuose, kai sukako pilnametystė, atsikraustė gyventi pas mamą N. L., bet su mama nesutarė, o su ja santykiai buvo neblogi. Ateidavo dažnai kavos gerti, žadėdavo jog gaus pinigų ir už viską atsiskaitys, nes ji jo šunį prižiūrėjo, šėrė, sumokės už kavą, cigaretes. Net kaimynai manė, jog nors vienas šeimoje bus ne alkoholikas. Dažnai prašydavo paskolinti pinigų, grąžindavo, o paskui vėl skolinasi. Kelionei buvo paskolinusi 150 Lt nes buvo gaila. M. įvykio rytą atėjo atsirengęs plonu bliuzonu ir juodom megztom pirštinėm. Prižadino paryčiais. Jis atsisakė kavos ir rūkė cigaretes vieną po kitos. Pasiūlė nusiimti pirštines, jis atsakė, kad dirba šaldytuvuose. Ji pajuto nerimą, kadangi nesimovė pirštinių. Jis pradėjo malkas siūlyti, ji atsakiusi, kad jai nereikia jokių malkų ir eina miegoti. Jis tuomet sako „teta, pas jus kažkas vaikščioja ant plaukų, palaukit nuimsiu“. Jis atsistojo ir pajuto pirmą smūgį į petį iš nugaros. Buvo su chalatu šilkiniu, jam matomai prasprūdo. Ji pradėjo bėgti prie lauko durų. Jis ją pasigavo prie lauko durų, užėmė burną, kad nerėktų ir bandė perpjauti peiliu gerklę, bet pasimaišė jo mama. Ji gynėsi, kiek galėdama, buvo trenksmai, paveikslas nukrito, jo mama išgirdo, kad trinksėjimai, daužymai tokiu laiku. Nepamena, kiek smūgių M. sudavė jai, buvo užspaudęs burną ir sakė „nerėkit“. Ji griebė už peilio ašmenų, siekdama apsiginti. M. mama pasakė: „M., ką darai“. Jis parodė jai tylėti ir išbėgo, o ji visa kruvina išbėgo į gatvę, ten gyvena rusai, jie klausė kas, ji atsakė, kad M.. Ji bijojo grįžti, stovėjo gatvėje basa su naktiniais, kol atvažiavo greitoji ir policija. Ji mano, jog M. elgėsi dėl to, kad tikėjosi paimti pinigus iš jos. Jis atėjęs pasakė, kad nori atsiskaityti už šunį paklausė jos, ar turės grąžos 200 litų, jai atsakius 200 litų gal ir turėsianti, tuomet jis paklausė, o kur jūsų kiti pinigai. Nors namuose turėjo 4000 litų, bet niekas nedingo nei daiktai, nei pinigai. M. matyt norėjo pažiūrėti, iš kur atneš pinigus. Kol kas ieškinio nepareiškė, tačiau ateityje reikš, nes kainavo vaistai, nervai. Tvirtina, jog pas ją M. buvo atėjęs be daiktų, be kuprinės.

Teisiamojo posėdžio metu buvo apklaustas ekspertas Sigitas Simanauskas patvirtino savo išvadas duotas specialisto išvadoje. Paaiškino, jog jiems buvo žinoma, kad 2011 metais M. L. buvo gydomas Kauno Klinikų psichiatrijos skyriuje, buvo savo žalojimo faktas, paskirti medikamentai. Turėjo medicininę dokumentaciją iš Dainavos poliklinikos, buvo sprendžiamas klausimas dėl patalpinimo į socializacijos namus. Nuo rusėjo jis lankėsi labai trumpą laiką. Daugiau jokių medicininių dokumentų neturėjo, nes reiškia niekur nesigydė. Neatsimena, kad kaltinamasis būtų pasakojęs apie vaistus, sakė jog vartojo kažkokias medžiagas, rūkė savadarbes cigaretes. Traksalis, kaip ir kiti medikamentai turi pasišalinimo iš organizmo periodą ir po metų, jokio poveikio jie neturi. Jis mano, jog dėl polinkio žudytis, M. L. yra asmenybė sudėtinga, asociali, matėsi, kad tuo gydymosi laikotarpiu jis turėjo problemų su teisėsauga. Apie laikiną psichikos sutrikimą gali būti kalba, bet negalima sakyti, kad laikinas psichikos sutrikimas dėl medikamentų Tyrimo metu jie nenustatė, jokio psichikos sutrikimo ir laikino psichikos sutrikimo.

Rašytinė medžiaga: Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra gyvenamasis namas esantis (duomenys neskelbtini) mieste. Prie įėjimo į namą ant laiptelių matosi dėmės panašios į kraują, rasti du peiliai, kurie paimti ištyrimui (t.1.b.l. 4-8, 12-17). Kauno apskrities VPK Kriminalistinių tyrimų valdybos specialisto išvadoje Nr. 20-4-IS1-349 nurodyta, kad tirti pateikti peiliai prie nešaunamųjų ginklų nepriskiriami, kadangi yra buitinės-ūkinės paskirties. Tirti pateikti peiliai pagaminti pramoninių būdu (t.1. b. l. 19-21). Į. M. L. parodymų patikrinimo vietoje protokole įtariamasis M. L. parodė vietą kur 2013-10-10 įvykdė nusikalstamą veiką ir pabėgęs iš įvykio vietos Nuokalnės g., jis išmetė savo kruvinus drabužius ir parodė, šlaitą, kurio viršuje persirengė ir išmetė savo kruvinus drabužius. (t.1. b. l. 69-73). Daiktų apžiūros protokolu apžiūrėti moteriškas chalatas, moteriškas džemperis, treninginės kelnės, guminės šlepetės, kurios apžiūrėtos ir pakvitavimu gražintos nukentėjusiajai D. P.. (t.1. b. l. 26-30). Daiktų apžiūros protokolu apžiūrėti vyriškas bliuzonas, džinsinės kelnės, sportiniai batai, viena juodos spalvos pirštinė (t.1. b. l. 74-76). Valstybinės Teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo Ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr.G2658/13(02) nurodyta, kad D. P. konstatuota durtinė-pjautinė žaizda dešinėje krūtinės ląstos pusėje, atsiverianti į krūtinplėvės ertmę su oro – kraujo susikaupimu dešinėje krūtinplėvės ertmėje, durtinė-pjautinė žaizda smakro-kaklo srityje su gerklų sužalojimu (gerklų pabrinkimas), durtinės-pjautinės žaizdos kairio peties srityje, krūtinėje, pasmakrėje, dešinėje plaštakoje, odos nubrozdinimai pasmakrėje, kairės ausies srityje, plaštakose, kaklo srityje, kairio dilbio srityje, abiejose blauzdose, kairio skruosto srityje, poodinės kraujosruvos nosies srityje, kraujosruva viršutinėje lūpoje, padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis dviejų trauminių poveikių pasekoje, o visi kiti aukščiau minėti sužalojimai padaryti aštriu duriančiu-pjaunančiu daiktu, kuo galėjo būti peilis, penkiolikos trauminių poveikių pasekoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku t.y. 2013-10-10. Šiuo atveju buvo pavojus nukentėjusiojo gyvybei. Kiauryminė durtinė-pjautinė žaizda dešinėje krūtinės ląstos pusėje, atsiverianti į krūtinplėvės ertmę su oro-kraujo susikaupimu dešinėje krūtinplėvės ertmėje, durtinė- pjautinė žaizda smakro-kaklo srityje su gerklų sužalojimu (gerklų pabrinkimas), atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą. (sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.8 punktas, 6.6.9 punktas) (t.1. b. l. 39-40). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Specialisto išvadoje Nr. 93TPK-796 nurodyta, M. L. reikalinga atlikti ambulatorinę teismo psichiatrijoas ekspertizę dėl galimo laikino psichikos sutrikimo (b. l. 123), Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 83TPK-61/2014 išvadose nurodyta, kad nusikaltimo padarymo metu M. L. psichikos sutrikimas ar laikinas sveikatos sutrikimas nekonstatuojamas. Nusikalstamos veikos metu galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Šiuo metu M. L. psichikos sutrikimas ar laikinas psichikos sveikatos sutrikimas nekonstatuojamas. Jis galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. M. L. gali duoti objektyvius paaiškinimus, stoti prieš teismą. M. L. taikyti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones nereikalinga (b. l. 124-135).

M. L. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu buvo kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1dalį. Teismas įvertinęs aukščiau išvardintus teisiamajame posėdyje ištirtus bei įvertintus įrodymus, daro išvadą jog kaltinamojo veiksmų kvalifikacija teisinga. BK 135 str. 1 d. numatyta, jog tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jei dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusiojo asmens kūnas. Šioje byloje nustatyta, kad nukentėjusiajai D. P. dėl patirtų sužalojimų buvo iškilęs pavojus jos gyvybei, nes kiauryminė durtinė-pjautinė žaizda dešinėje krūtinės ląstos pusėje, atsiverianti į krūtinplėvės ertmę su oro-kraujo susikaupimu dešinėje krūtinplėvės ertmėje, durtinė- pjautinė žaizda smakro-kaklo srityje su gerklų sužalojimu (gerklų pabrinkimas), atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą (sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.8 punktas, 6.6.9 punktas) (t.1. b. l. 39-40). Byloje nėra ginčo dėl to, kad tokia nusikalstamos veikos pasekmė – sunkus kūno sužalojimas padarytas nukentėjusiajai D. P., buvo kaltinamojo M. L. veiksmai. Šių aplinkybių neginčijo pats kaltinamasis. Nukentėjusioji D. P. taip pat nuo tyrimo pradžios davė nuoseklius parodymus, kuriais netikėti teismas neturi pagrindo. Teisminio nagrinėjimo metu, buvo keliamas klausimas dėl subjektyviųjų požymių – motyvo, tikslo. Bylos duomenimis nustatyta, jog M. L. veikė kryptingai, jis atvyko pas tetą D. P. tiesiai, nors šalia gyvena jo mama N. L., tačiau pas pastarąją neužsuko. Nustatyta ir tai, kad M. L. turėjo išankstinę tyčią taip elgtis, jis atvyko pakankamai plonai apsirengęs, būdamas nukentėjusios D. P. namuose nenusimovė pirštinių, su savimi turėjo peilį bei rūbus persirengimui, ir po to kurio laiko, pabendravęs su nukentėjusiąja, griebėsi smurto jos atžvilgiu. Šios aplinkybės visiškai įrodytos nukentėjusios parodymais, iš dalies ir pačio kaltinamojo pripažinimu. Paskatos lėmusios kaltinamojo elgesį galėtų būti pripažintos savanaudiškomis, tuo atveju, jeigu kaltinamasis būtų reikalavęs parodyti kur yra padėti pinigai, būtų reikalavęs pinigų ar kito turto, ar būtų pagrobęs kokį turtą. Labiau tikėtina, kad kaltinamasis veikė pavydo, žemų paskatų vedamas, jog teta D. P. gyvena geriau, turi geresnes gyvenimo sąlygas, nei jo motina. Taigi nesant nustatyto aiškaus savanaudiškumo motyvo, ši aplinkybė vertintina palankiau kaltinamojo naudai ir teismas pripažįsta jog kaltinamasis M. L. veikė tyčia, žalojo nukentėjusiąją pavydo ir žemų paskatų įtakojamas. Byloje nustatyta ir tai, kad kaltinamasis nusikalstamos veikos darymo metu buvo sveikas, galėjo suvokti savo veiksmus ir juos valdyti (t.1. b.l. 124-135), šias aplinkybes patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu apklaustas specialistas Sigitas Simanauskas. Kaltinamojo teiginiai apie vaistų kuriuos jis buvo vartojęs praeityje, įtaką jo psichikai nusikalstamos veikos darymo metu, apie tai, kad jis matė juodą tašką nukentėjusios plaukuose, yra vertintini tiesiog kaip bandymas pateisinti savo poelgį, pašvelninti savo padėtį baudžiamosios atsakomybės prasme, pasiteisinti prieš artimus asmenis. Taigi, kaltinamasis tyčia veikdamas sukėlė pasekmes- sunkų sveikatos sutrikdymą, todėl jis privalo atsakyti baudžiamąją tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusioji D. P. civilinio ieškinio nepareiškė. Ieškinio pareiškimas baudžiamojoje byloje yra nukentėjusiojo teisė, bet ne pareiga. Jeigu nukentėjusysis yra patyręs turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo ir tokia teise nepasinaudoja baudžiamojoje byloje, tai neatima iš nukentėjusiojo teisės, kreiptis į teismą bendra civilinio proceso tvarka, pareiškiant ieškinį teisme.

Byloje pareikštas Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys 1216,71 Lt turtinei žalai atlyginti už nukentėjusiosios D. P. gydymą (t. 1, b. l. 43). Kadangi ieškovas šią žalą patyrė dėl nusikalstamų M. L. veiksmų, pastarasis ieškinį pripažįsta ir ieškinys pagrįstas į bylą pateiktu medicininių dokumentų apskaitos išrašu (1 t., b. l. 42-45), civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir iš kaltinamojo Kauno teritorinės ligonių kasos naudai priteistina prašoma suma.

Teisme buvo gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų - 600 Lt sumai (2 t., b. l. 38). LR BPK 106 str. 2 d. nustato, kad teismas pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kaltinamasis turto jokio neturi, šiuo metu suimtas, yra pakankamai jauno amžiaus, be to jam nustatyti adaptacijos sutrikimai, vyrauja emocijų ir elgesio sutrikimai. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajam gynėjo dalyvavimas buvo būtinas ir į tai, kad kaltinamasis jokio turto neturi, ši 600 Lt suma nepriteistina iš kaltinamojo advokato paslaugoms apmokėti.

Nuosavybės teisių apribojimas šioje byloje netaikytas.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktiniai įrodymai: D. P. chalatas, džemperis, kelnės, šlepetės, kurios yra gražintos nukentėjusiajai D. P., paliktinos jos nuosavybėn. Vyriškas bliuzonas, džinsinės kelnės, sportiniai batai ir viena juodos spalvos pirštinė, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti M. lubino nuosavybėn( b.l. 60, t.1.). Vatos tamponas, kuris perduotas į Kauno m. Žaliakalnio komisariatą, daiktų saugyklą, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas (b.l. 9, t.1). Įvykios vietos apžiūros metu paimtus peilius, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti kaip menkaverčius.

K. M. L. buvo sulaikytas 2013-10-10, jam paskirta kardomoji priemonė suėmimas, kuri paliktina galioti iki įsiteisėjusio teismo nuosprendžio vykdymo pradžios ir sulaikymo bei suėmimo laikas įskaitytinas į bausmės laiką (Lietuvos Respublikos BK 66 str.).

K. M. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką pagal LR BK 178 str. 2 d. (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (Lietuvos Respublikos BK 60 str.).

Skirdamas bausmes teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kaltinamojo asmenybę (Lietuvos Respublikos BK 54 str.)

M. L. praeityje teistas (t.1, b.l. 107), baustas administracine tvarka (b.l. 111, t.1), byloje duomenų apie kaltinamojo darbą ar mokymąsi nėra (b.l.113, t.1.).

Nusikalstama veika, numatyta BK 135 str. 1 d., priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, veika tyčinė, sukeltos sunkios pasekmės, todėl už šios nusikalstamos veikos padarymą baudžiamasis įstatymas nenumato alternatyvių bausmių laisvės atėmimui. BK 54 str. reglamentuojami bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. BK 54 str. 1 d. suformuluota bendra taisyklė, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Išimtis iš šios bendros taisyklės numato BK 62 str. ir 54 str. 3 d.. Šioje byloje nėra BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalyse numatytų sąlygų taikyti kaltinamajam BK 62 str. 3 d. nuostatas. Iš bylos duomenų matyti, jog M. L. teisiamas antrąjį kartą, nusikaltimą padarė neišnykus teistumui, sukėlė sunkias pasekmes, sunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata, toks kaltinamojo elgesys rodo, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti tik paskyrus bausmę numatytą sankcijoje. Įvertinus situaciją, nors sukeltos sunkios pasekmės, tačiau kaltinamasis yra jauno amžiaus, nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jo elgesys rodo, kad jis pergyvena dėl tokio savo poelgio, siekia nukentėjusios atleidimo už sukeltą skausmą ir išgąstį, rašė nukentėjusiajai atsiprašymo laišką, ir į tai atsižvelgtina parenkant bausmės trukmės laiką. Jam skirtina trumpesnis laisvės atėmimo terminas, nei numatytas sankcijos vidurkis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 302-307 str., 313 str.,

nusprendžia:

M. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti 2 (dvejiems) metams laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 str. į M. L. paskirtosios bausmės laiką įskaityti kardomajame kalinime suėmime išbūtą laiką nuo 2013-10-10 iki įsiteisėjusio teismo nuosprendžio vykdymo pradžios.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, tai yra 2013-06-09.

Kardomąją priemonę – suėmimą palikti iki įsiteisėjusio teismo nuosprendžio vykdymo pradžios.

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir iš M. L. priteisti 1216,71 Lt (vieną tūkstantį šešiolika litų, 71 ct.) turtinei žalai atlyginti.

Prašymo dėl proceso išlaidų priteisimo, netenkinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktiniai įrodymai: D. P. chalatas, džemperis, kelnės, šlepetės, paliktinos jos nuosavybėn. Vyrišką bliuzoną, džinsines kelnes, sportinius batus ir juodos spalvos pirštinę nuosprendžiui įsiteisėjus palikti M. L. nuosavybėn. Vatos tamponą, saugomą Kauno m. Žaliakalnio komisariato daiktų saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti. Peilius, esančius prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti kaip menkaverčius.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Danutė Giačaitė