- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-16
- Bylos Nr.
- 1A-442/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-31-1-00150-2011-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Viktoras Kažys, Valdemaras Bavėjanas, Linas Žukauskas, Valdimaras Bavėjanas
- Nuteistasis
- A. L.
- Nukentėjusysis
- S. R.
- Advokatai
- Gediminas Skaistys
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Lino Žukausko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Valdimaro Bavėjano ir Viktoro Kažio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. L. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gegužės 18 d. nuosprendžio, kuriuo A. L. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalyje ir 129 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas:
- pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) metų;
- pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir A. L. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 10 (dešimčiai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.
Tuo pačiu nuosprendžiu iš A. L. nukentėjusiajam S. R. priteista 844,18 Lt turtinei žalai atlyginti ir 100 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos priteista 4839,82 Lt nukentėjusiojo S. R. gydymo išlaidoms atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. L. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2011 m. vasario 7 d., apie 17 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, dėl kilusių ankstesnių tarpusavio asmeninio pobūdžio konfliktų, specialiai tam atvejui nusmailintu atsuktuvu dūrė S. R. ne mažiau kaip 18 kartų į galvą, kaklą ir kitas kūno vietas, padarydamas durtinę-pjautinę kaklo dešinės pusės žaizdą su jungo venos šakų nupjovimu, lydimą hipovoleminio šoko, tai pagal Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių III skyriaus 6.6.12 punktą sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą, tačiau S. R. nenužudė, dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo A. L. valios, nes nusprendė, kad praradęs sąmonę S. R. yra nebegyvas, be to, sunkiai sužalotam S. R. laiku buvo suteikta kvalifikuota medicininė pagalba. A. L. sunkiai sužalojęs S. R., kad pastarasis negalėtų išsikviesti pagalbos, iš buto pagrobė S. R. priklausantį 1 000 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną LG Q990 su 10 Lt vertės Tele-2 Pildyk SIM kortele. Iš viso pagrobė turto už 1010 Lt. Išeidamas iš įvykio vietos A. L. užrakino sunkiai sužalotą S. R. bute.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis A. L. prašo Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gegužės 18 d. nuosprendį pakeisti: sumažinti jam paskirtą bausmę iki minimumo ir sumažinti nukentėjusiajam priteistos žalos dydį. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, nepakankamai atsižvelgė į tai, jog jis netrukdė ikiteisminiam tyrimui, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Apeliantas taip pat nesutinka su nukentėjusiajam priteistos žalos dydžiu ir nurodo, jog dėl sunkios materialinė padėties jis negalės atlyginti tokios sumos.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. L. apeliacinis skundas atmetamas.
Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimų, įvertino įrodymus ir, remdamasis BPK 303 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. A. L. kaltė padarius BK 22 straipsnio 1 dalyje, 129 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas įrodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. Apeliaciniu skundu nuteistasis neskundžia įrodymų vertinimo, jų gavimo teisėtumo ar pagrįstumo, savo kaltės ir nusikalstamos veikos kvalifikacijos, ginčija tik skundžiamu nuosprendžiu jam paskirtą bausmę ir nukentėjusiajam priteistos žalos dydį. Šioje byloje esminių BPK pažeidimų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas nuosprendį patikrina tik dėl bausmės paskyrimo ir nukentėjusiajam priteistos žalos dydžio. (BPK 303 straipsnio 3 dalis).
Įvertinusi skundžiamame nuosprendyje išdėstytus bausmės skyrimo motyvus, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. L. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, nepažeidė. Teismas, skirdamas nuteistajam bausmes už padarytas nusikalstamas veikas, atsižvelgė į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, vienos iš nusikalstamų veikų stadiją, padarytų nusikalstamų veikų motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
A. L. praeityje teistas keturis kartus, teistumui neišnykus, padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą ir pasikėsino padaryti labai sunkų tyčinį nusikaltimą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis A. L. prašo atsižvelgti į tai, jog jis netrukdė ikiteisminiam tyrimui, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Tačiau pirmosios instancijos teismas šias aplinkybes motyvuotai įvertino, A. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, ir, vadovaudamasis BK 61 straipsnio nuostatomis, A. L. paskyrė bausmę, mažesnę nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Papildomų nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Dar kartą vertinti šią atsakomybę lengvinančią aplinkybę, ją interpretuoti kitaip nei nuosprendyje ir tuo remiantis, švelninti bausmę apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, nėra teisinio pagrindo.
Teismas pagrįstai už nusikaltimus, numatytus BK 22 str. 1 d., 129 str. 1 d., 178 str. 1 d., paskyrė realias laisvės atėmimo bausmes, mažesnes nei sankcijose už šias veikas numatyti bausmės vidurkiai. Laikyti tokias bausmes neteisingomis ar aiškiai per griežtomis nėra pagrindo. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad Klaipėdos apygardos teismas, taikydamas baudžiamojo įstatymo nuostatas dėl bausmių skyrimo, nepadarė baudžiamojo įstatymo pažeidimų, A. L. paskirtos laisvės atėmimo bausmės už kiekvieną padarytą nusikalstamą veiką atskirai ir galutinė subendrinta bausmė nėra aiškiai per griežta, užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą, BK 41 str. nurodytų bausmės tikslų pasiekimą ir nepažeidžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1999 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 23 „Dėl teismų praktikos taikant bendruosius bausmių skyrimo pradmenis“ reikalavimų bei atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 28 d. „Teismų praktikos skiriant bausmes (BK 54-64 straipsniai) apžvalgoje“ išdėstytas nuostatas.
Įvertinusi skundžiamame nuosprendyje išdėstytas išvadas dėl nukentėjusiajam nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, kolegija konstatuoja, kad Klaipėdos apygardos teismas pagrįstai tenkino nukentėjusiojo S. R. civilinį ieškinį ir priteisė 844,18 Lt padarytos turtinės žalos atlyginimui ir 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui. Byloje yra duomenys, kad nukentėjusysis dėl nusikalstamos veikos patyrė turtinę žalą – turėjo išlaidų perkant vaistus, transporto išlaidų, buvo sugadinti jo rūbai. Nukentėjusiajam priteista 844,18 Lt suma turtinei žalai atlyginti yra reali, todėl ją mažinti nėra pagrindo. Kolegija sutinka ir su nuosprendyje išdėstytomis išvadomis dėl nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 str. 2 d. įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Vienas iš pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų praradimų dydį, jų įtaką žmogaus tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeiminiams santykiams. Jeigu pasekmės atsiranda dėl sunkių sveikatos sutrikdymų, jei jos susijusios su ateities investicijomis arba nepataisomais liekamaisiais reiškiniais, tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Teismas atsižvelgė į tai, kad nukentėjusysis S. R. dėl patirtų kūno sužalojimų patyrė didelius dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimą, jo gyvybei grėsė realus pavojus, padaryti sužalojimai jam sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą, jis buvo gydomas VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės Reanimacijoje bei Krūtinės chirurgijos skyriuose. Be to, teismas pagrįstai atsižvelgė ir į žalą padariusio asmens kaltės aspektus. Neturtinė žala S. R. padaryta tyčiniais nusikalstamais A. L. veiksmais, kuriais buvo pasikėsinta į nukentėjusiojo gyvybę. Asmeniui veikiant tyčia, yra padaroma didesnė neturtinė žala nei neatsargios kaltės atveju. Apeliantas priteistos neturtinės žalos dydį ginčija remdamasis sunkia materialine padėtimi. Kolegija pažymi, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis teisiniu požiūriu turi reikšmės tik išimtinais atvejais ir vertinama tik sprendžiant klausimą dėl galimo žalos atlyginimo mažinimo. Šiuo atveju, remdamasis CK 6.282 str. 3 d., teismas negali sumažinti nukentėjusiajam atlygintinos žalos dydžio, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, kadangi žala buvo padaryta tyčia. Remiantis tuo, kas išdėstyta, kolegija konstatuoja, kad Klaipėdos apygardos teismas, atsižvelgė į neturtinės žalos nustatymui reikšmingų aplinkybių visumą, tinkamai vadovavosi BPK bei CK nuostatomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos nustatymo ir atlyginimo tvarką.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo A. L. apeliacinį skundą atmesti.