Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Kęstutis Jucys,

sekretoriaujant Laurai Gruodienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo M. K. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 21 d. nutarties, kuria kaltinamajam M. K. paskirtos kardomosios priemonės – namų arešto terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2013 m. sausio 30 d., namų arešto sąlygas paliekant nepakeistas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos teismui perduotoje nagrinėti baudžiamojoje byloje M. K. kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) BK 25 straipsnio 4 dalyje, BK 249 straipsnio 1 dalyje, BK 4 straipsnio 3 dalyje, BK 5 straipsnyje, BK 249 straipsnio 1 dalyje, BK 199² straipsnio 1 dalyje, BK 300 straipsnio 1 dalyje, BK 4 straipsnio 3 dalyje, BK 5 straipsnyje, BK 249 straipsnio 1 dalyje, BK 199² straipsnio 1 dalyje, BK 300 straipsnio 1 dalyje, BK 249 straipsnio 1 dalyje, BK 199² straipsnio 1 dalyje, BK 300 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat, šioje baudžiamojoje byloje kaltinimai pareikšti ir kaltinamiesiems B. K., V. K., S. Č., O. K., Č. K. (Č. K.), V. B., S. V., R. K. ir J. Z., tačiau nagrinėjamas kardomosios priemonės – namų arešto termino pratęsimo klausimas su jais nėra susijęs.

M. K. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio nustatyta tvarka buvo sulaikytas 2011 m. balandžio 6 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 7 d. nutartimi M. K. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams. Vėliau suėmimo terminas buvo tęsiamas. Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. liepos 27 d. nutartimi panaikinus Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 2 d. nutartį, M. K. iš suėmimo paleistas. 2012 m. liepos 27 d. prokuroro nutarimu M. K. paskirta kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. liepos 7 d. nutartimi M. K. buvo paskirta kardomoji priemonė namų areštas šešiems mėnesiams. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi buvo pakeistos Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. liepos 7 d. nutartimi M. K. nustatytos namų arešto sąlygos, leidžiant nuo 7 val. 00 min. iki 18 val. 00 min. kiekvieną darbo dieną M. K. išvykti iš nuolatinės gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), o kitu laiku M. K. įpareigojo nuolat būti savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje bei nesilankyti jokiose viešose pasilinksminimo ir maitinimo vietose.

Skunde nurodoma, kad M. K. visą kardomosios priemonės – namų arešto taikymo laikotarpį nepažeidė nustatytų namų arešto sąlygų, nesislapstė nuo prokuroro ar teismo, netrukdė procesui, nedarė ir neketina daryti nusikalstamų veikų. Kaltinamasis pažymi, kad yra neteistas, administracine tvarka nebaustas, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra vedęs, augina mažametį sūnų, ryšių užsienyje neturi. M. K. teigia, kad nustatytos namų arešto sąlygos atima galimybę įsidarbinti ir tokiu būdu pažeidžia jo teisę į darbą. Skunde nurodoma, kad kaltinamasis turi transporto vadybininko darbo patirtį ir yra pateikęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymą priimti jį transporto vadybininko pareigoms, tačiau jis galėtų būti priimtas į darbą tik sušvelninus namų arešto sąlygas, kadangi transporto vadybininko darbo valandos nėra nustatomos darbo grafikais, nes transporto priemonės išvyksta anksti ryte, o grįžta vėlai vakare. Skunde taip pat pažymima, kad nustatytos namų arešto sąlygos riboja jo galimybę rūpintis mažamečiu vaiku, t. y. suteikti tinkamą visapusišką auklėjimą bei lavinimą. Nustatytos manų arešto sąlygos sukelia jam ir jo šeimos nariams neproporcingai sunkias pasekmes.

Teismo posėdyje kaltinamasis M. K. ir jo gynėja prašo skundą tenkinti, prokuroras – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo M. K. skundas tenkintinas iš dalies.

Kaltinamajam M. K. kardomosios priemonės – namų arešto terminas pratęstas pagrįstai, nepažeidžiant BPK 119 straipsnio, 121 straipsnio ir 132 straipsnio reikalavimų.

Vadovaujantis BPK 121 straipsnio 2 dalimi, namų areštas, kaip ir kitos kardomosios priemonės, gali būti skiriamas arba jo terminas pratęsiamas tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis ar kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką. Susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga, Apeliacinis teismas konstatuoja, kad byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis M. K. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šie duomenys yra nurodyti kaltinamajame akte ir jų buvimas sudarė pagrindą surašyti kaltinamąjį aktą bei perduoti bylą nagrinėti į teismą.

Spręsdamas dėl kardomosios priemonės – namų arešto termino pratęsimo Vilniaus apygardos teismas atsižvelgė į visas šio klausimo sprendimui reikšmingas aplinkybes, t. y. kaltinamajam inkriminuojamų nusikalstamų veikų sunkumą, į tai, kad kaltinamasis ankščiau neteistas, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, šeimą, auginą mažametį sūnų, neturi tvirtų ryšių užsienyje. Įvertinęs šių aplinkybių visumą, teismas pagrįstai pratęsė kaltinamajam M. K. paskirtos kardomosios priemonės – namų arešto terminą dar trims mėnesiams.

BPK 119 straipsnis numato, kad namų areštas, kaip ir kitos kardomosios priemonės, skiriamas siekiant užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. sausio 21 d. nutartyje nurodė, kad kaltinamajam M. K. paskirtos kardomosios priemonės – namų arešto terminas pratęsiamas siekiant užtikrinti netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme bei užkirsti kelią naujų nusikalstamų veikų darymui.

Kaltinamasis skundu prašo pakeisti kardomosios priemonės – namų arešto sąlygas, motyvuodamas tuo, kad šiuo metu taikomos namų arešto sąlygos trukdo jam įsidarbinti ir riboja galimybę rūpintis mažamečiu vaiku. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2013 m. vasario 1 d. pranešimo matyti, kad pakeitus namų arešto sąlygas, t. y. leidžiant M. K. kiekvieną dieną (įskaitant savaitgalius) nuo 6 val. 00 min. iki 22 val. 00 min. išvykti iš nuolatinės gyvenamosios vietos, būtų galimybė jam įsidarbinti vadybininko pareigose. Apeliacinis teismas pažymi, kad taikant kardomąją priemonę būtina laikytis proporcingumo principo – įvertinti ar taikomi asmens laisvės suvaržymai atitinka tuos tikslus, dėl kurių buvo nuspręsta taikyti konkrečią kardomąją priemonę. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, jog kaltinamasis būtų pažeidęs jam paskirtos kardomosios priemonės įpareigojimus, darytina išvada, kad namų arešto sąlygų pakeitimas nekliudys pasiekti kardomosios priemonės tikslų, t. y. užtikrinti netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme bei užkirsti kelią naujų nusikalstamų veikų darymui.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 21 d. nutartį pakeisti:

Nustatyti tokias namų arešto sąlygas: leisti M. K. kiekvieną dieną (įskaitant savaitgalius) nuo 6 val. 00 min. iki 22 val. 00 min. išvykti iš nuolatinės gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), o kitu laiku įpareigoti jį nuolat būti savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje.

Kitas kardomosios priemonės – namų arešto sąlygas palikti nepakeistas.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.