- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-06-02
- Bylos Nr.
- ATP-54-417/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 4-46-3-00455-2011-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Eduardas Maškevičius
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo teisėjas Eduardas Maškevičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio pažeidimo bylą pagal Tauragės apskrities VPK Kelių policijos skyriaus viršininko K. Lukošiaus apeliacinį skundą, dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutarimo, kuriuo J. J. pritaikius ATPK 30¹ str. nubaustas pagal ATPK 126 str.1 d., 1000 (vieno tūkstančio) litų bauda; pagal ATPK 124¹ str. 6 d. 20 (dvidešimt) litų bauda. Remiantis ATPK 33 str. nuobaudos subendrintos ir paskirta galutinė 1000 (vieno tūkstančio) litų bauda,
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. J. pritaikius ATPK 30 ¹ str. nubaustas pagal ATPK 126 str. 1 d. ir 124¹ str. 6 d. už tai, kad 2011 m. kovo 21 d. 12.15 val. Gedimino g. Tauragės m. vairavo automobilį „Volkswagen Passat“ būdamas neblaivus, kai girtumas nustatytas 0,77 promilių (0,81 promilių – 5 procentai paklaida), automobilis buvo skirtas eismui kairiąja kelio puse ir vairas automobilyje buvo dešinėje pusėje, be to, policijos pareigūnui nepateikė draudimo poliso. Taip jis pažeidė KET 14 p., 240 p., 16 p. reikalavimus.
Šalies argumentai
Tauragės apskrities VPK Kelių policijos skyriaus viršininkas K. Lukošius apeliaciniame skunde prašo panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutarimą ir bylą grąžinti nagrinėti apylinkės teismui iš naujo nagrinėti. Nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vienodą teisminę praktiką yra nurodęs, kad transporto priemones vairavusiems neblaiviems vairuotojams teisė vairuoti transporto priemones, taikant ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, neturėtų būti grąžinama.
Mano, jog aplinkybė, kad J. J. gailisi dėl padaryto pažeidimo, vairuotojo pažymėjimas yra reikalingas darbui, nėra pagrindas netaikyti administracinės nuobaudos – atėmimo teisės vairuoti transporto priemones, kadangi nei įstatymas, nei kiti teisės aktai nenumato tokių išimčių.
Pažymi, kad ATPK 126 straipsnyje numatytos veikos yra padaromos tik tyčia (ATPK 10 straipsnis), todėl asmuo, pažeisdamas KET 14 punkto imperatyvų reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviam ir žinodamas, kad už šį pažeidimą numatomas specialiosios teisės atėmimas, privalo suvokti ir numatyti savo elgesio pasekmes, kilsiančias jam, jo artimųjų ratui, o kartu ir kitiems eismo dalyviams. Todėl ir akivaizdu, kad administracinės nuobaudos tikslas ir yra tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimas asmeniui, kuriam taikoma sankcija už teisės pažeidimo įvykdymą, tuo siekiant prevencijos tikslų.
Taip pat apeliantas nurodo, jog ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformavęs praktiką tokiose bylose, kad vertinant pažeidimo aplinkybes būtina atsižvelgti į tokio pobūdžio pažeidimų pavojingumą, į eismo įvykių gausą ir jų skaudžias pasekmes ir vien simbolinės nuobaudos paskyrimas negali sudaryti sąlygų pasiekti nuobaudos taikymo tikslų. Šia nutartimi taip pat pažymėta, kad teisės vairuoti transporto priemones turėjimo būtinumas šeimos interesų tikslais darbui negali būti pripažįstamas išskirtine aplinkybe, galinčia sąlygoti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo netaikymą. Nurodo, kad J. J. pažeidimą padarė 12.15 val. labai judroje gatvėje Tauragės miesto Gedimino g., kur eismas yra intensyvus, vaikšto labai daug pėsčiųjų. Todėl savo pažeidimais sukėlė realų pavojų saugiam eismui, žmogaus gyvybei bei sveikatai.
Atsiliepimas
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo J. J. pateiktame atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti jį kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad būdamas vairuotojas profesionalas bei turėdamas teisę vairuoti A, B, C, E rūšies transporto priemones, nuolat dirbdamas tik su transporto priemonių vairavimu susijusį darbą ir tik iš tokio darbo pragyvendamas, per pakankamai ilgą vairavimo stažą (33 metus) nėra pažeidęs KET reikalavimų, anksčiau baustas administracine tvarka nebuvo, nusižengė pirmą kartą. Jau vien tik tai, kad pirmą kartą traukiamas administracinėn atsakomybėn už KET pažeidimų padarymą, mano, teigiamai apibūdina jo asmenybę, ir rodo, kad taikytos poveikio priemonės bus efektyvios ir vien tik paskyrus baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Pažymi, kad pragyvenimo šaltinis yra darbas B. P. firmoje vairuotoju-vadybininku, jo atlikimui būtina teisė vairuoti transporto priemones. Iš savo atlyginimo išlaiko šeimą ir nusenusią motiną. Todėl netekęs teisės vairuoti transporto priemones, neabejotinai neteks darbo, pragyvenimo šaltinio, ir neabejotinai papildys bedarbių gretas. Todėl iš bylos medžiagos teismas teisingai nustatė, kad jis nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo, ir tai pripažintina atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Tuo tarpu aplinkybių, sunkinančių atsakomybę, byloje nėra.
Motyvuojamoji dalis
Tauragės apskrities VPK Kelių policijos skyriaus viršininko K. Lukošius apeliacinis skundas tenkintinas.
Tauragės rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutarimas keistinas dėl netinkamai taikyto ATPK 30¹ str. nuostatų taikymo.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, dėl kurio taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr. administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N1‑1396/2007, N17‑103/2007).
ATPK 30¹ str. numato, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.
Nors J. J. nustatytas girtumas gana nežymiai viršijo leistiną normą, tačiau apygardos teismo nuomone, net ir toks apsvaigimas nuo alkoholio turi itin didelę įtaką asmens koordinacijai, aplinkybių ir situacijos suvokimui. Transporto priemonės yra padidinto pavojaus šaltinis, todėl Kelių eismo taisyklių nuostatos iš vairuotojo reikalauja tik imperatyviai laikytis nustatytų draudimų ar įpareigojimų. Taip pat vairuotojui tenka pareiga pasirinkti tokį važiavimo būdą ir greitį, kuris leistų bet kuriuo momentu tinkamai suvaldyti automobilį, kad būtų galima efektyviai išvengti kelyje atsiradusių kliūčių. Taigi valdydamas automobilį asmuo turi būti ypač atidus ir apdairus bei elgtis taip, kad nesukeltų pavojaus sau ir kitiems eismo dalyviams: pasirinkti tinkamą greitį atsižvelgiant į kelio, eismo ir oro sąlygas. Todėl ne be reikalo KET keliamas imperatyvus reikalavimas, draudžiantis vairuoti automobilį apsvaigus nuo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Transporto priemonės vairavimas būnant ir nestipriai apsvaigus nuo alkoholio rodo asmens itin didelį neatsargumą ir abejingumą ne tik įstatymų reikalavimams, bet ir kitiems eismo dalyviams. Juk būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir sėsdamas už automobilio vairo asmuo suvokia, kad dėl alkoholio vartojimo jo dėmesys ir orientacija susilpnėjusi ir tai padidina eismo įvykio kilimo tikimybę. Taigi aptartos aplinkybės, apygardos teismo nuomone, suponuoja griežtos atsakomybės taikymą tokio pobūdžio pažeidimus padariusiems asmenims.
J. J. atsiliepime akcentuoja, jog anksčiau nėra baustas dėl KET pažeidimų, vairuotojo darbas yra jo pragyvenimo šaltinis, iš kurio išlaiko ne tik savo šeimą, bet ir motiną.
Apygardos teismas pažymi, kad pažeidėjo asmenybė tėra tik vienas iš kriterijų, į kuriuos atsižvelgiama parenkant skirtinos nuobaudos rūšį ir dydį. Apylinkės teismas iš dalies tinkamai įvertino paminėtąsias aplinkybes parinkdamas piniginių nuobaudų dydžius už J. J. padarytus administracinius teisės pažeidimus. Tačiau, kaip minėta, pažeidėjo asmenybę apibūdinančios aplinkybės nesumenkina kitų aplinkybių, į kurias būtų atsižvelgta skiriant administracines nuobaudas: pažeidimo pobūdžio, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovaudamosi teisingumo ir protingumo kriterijais.
Todėl esant aptartų aplinkybių visumai, apygardos teismo nuomone, šioje byloje nėra nustatyta aplinkybių, leidžiančių J. J. taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas, vien dėl jo atsiliepime įvardytų aplinkybių ir tuo pagrindu neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Jos nelaikytinos išskirtinėmis ATPK 30¹ str. požiūriu. Todėl ATPK 30¹ str. taikymas naikintinas, Tauragės rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutarimas keistinas. J. J., įvertinant pažeidimo, numatyto ATPK 126 str. 1 d., pobūdį, J. J. asmenybę, į nustatytą J. J. atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir nesant jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, pažeidėjui skirtina minimali ATPK 126 str. 1 d. sankcijoje numatyta nuobauda.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Tauragės rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutarimą pakeisti, ir J. J. už pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 1 d., paskirti 1000 Lt (vieno tūkstančio) baudą ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą vieneriems metams.
Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d. šią nuobaudą subendrinti apėmimo būdu, griežtesne nuobauda apimant švelnesnę nuobaudą su Tauragės rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutarimu paskirta nuobauda pagal ATPK 124¹ str. 6 d. ir J. J. paskirti galutinę subendrintą nuobaudą – 1 000 Lt (vieno tūkstančio litų) baudą ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą vieneriems metams.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.