Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-01-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-5-365/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-01-13
Bylos Nr.
1S-5-365/2021
Teisminio proceso Nr.
1-20-1-00302-2013-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Gintaras Dzedulionis
Nuteistasis
O. F.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-5-365/2021Teisminio proceso Nr. 1-20-1-00302-2013-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.; 2.5.19. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. sausio 13 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gintaras Dzedulionis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo O. F. (O. F.) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Lygtinio paleidimo komisija) 2020 m. lapkričio 5 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam O. F.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

1. Vilniaus apygardos teismo 2012-10-15 nuosprendžiu O. F. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 str. 1 d. - 11 metų 6 mėnesių laisvės atėmimu (įsiteisėjo 2013-02-15). Jis gi, 2014-04-22 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas pagal BK 242 str. – 9 mėnesių laisvės atėmimu. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d. paskirtoji bausmė subendrinta su 2012-10-15 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir O. F. skirta galutinė subendrinta bausmė - 10 metų 6 mėnesiai laisvės atėmimo (įsiteisėjo 2014-05-13).

2. Bausmės pradžia – 2014-04-22; bausmės pabaiga – 2024-10-22; lygtinio paleidimo terminas atlikus 2/3 bausmės – 2021-04-22.

3. Lygtinio paleidimo komisija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 164 straipsnio 3 dalimi, apsvarsčiusi nuteistojo prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvadą, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones bei jų įvykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką, atliktą pagal OASys metodiką, 2020-11-05 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nutarimas) nutarė taikyti nuteistajam O. F. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą.

Žemesnės instancijos teismas

4. Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-12-03 nutartimi atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo komisijos 2020-11-05 nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam O. F.. Žemesnysis teismas, įvertinęs nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką ir pažangą ją mažinant, nuteistojo asmenybę, elgesį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius įgūdžius ir kitas reikšmingas aplinkybes, sprendė, kad dabartiniu metu O. F. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos yra negalimas, nes nėra pagrindo daryti išvadą, kad jis, būdamas lygtinai paleistas, laikysis įstatymų ir nenusikals.

Šalies argumentai

5. Apeliaciniu skundu nuteistasis O. F. prašo panaikinti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nuteistasis mano, kad skundžiama nutartis neobjektyvi, nemotyvuota jokiais pagrindais. Nurodo, jog atlikdamas bausmę nuteistasis dirbo ir dirba, vykdė ir vykdo socialinės reabilitacijos priemones, padarė žymią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, dalyvauja užimtuvo veiklose, savanoriškai dirba papildomai Pusiaukelės namuose. Be to, moka ieškinį, prie kurio mokėjimo prisideda žmona. Lygtinio paleidimo komisijos nutarime nurodytos ir kitos svarbios aplinkybės, kuriomis buvo priimtas pagrįstas sprendimas dėl lygtinio paleidimo taikymo. Tačiau žemesnysis teismas nutarime nurodytų aplinkybių nevertino, savo sprendimą motyvavo tik tuo, kad teismas savo nuožiūra gali priimti procesinį sprendimą, ir priėmė sprendimą prieštaraujantį Lygtinio paleidimo komisijos išvadoms ir faktinėms aplinkybėms. Pažymima, kad būtent nuteistojo darbas, ieškinio mokėjimas, dalyvavimas visuomenės gyvenime, suvokimas taikytos atsakomybės esmės patvirtina, jog jis (O. F.) pakeitė savo požiūrį į gyvenimą, ką patvirtina aplinkybės, jog atlikdamas bausmę jis dag kartų buvo skatintas, be to, jam yra suteikta ir teisė vykti į namus, kas įrodo elgesio taisyklių laikymąsi. Tvirtina supratęs savo klaidas, dėl ko yra pakeitęs savo požiūrį į ankstesnį gyvenimą ir gali būti pilnaverčiu visuomenės nariu. Akcentuoja, jog nuteistasis laisvėje turi šeimą, stiprius socialinius ryšius ir neigiamą požiūrį į alkoholio vartojimą, nes jau seniai suvokė jo neigiamas pasekmes ir todėl vertina, kad atlikta reali laisvės atėmimo bausmė jau pasiekė bausmės tikslus, prašydamas atkreipti dėmesį, jog bausmę nuteistasis atlieka Vilniaus pataisos namų Pusiaukelės namuose. Būtent tokios bausmės atlikimas rodo, kad nuteistasis nėra linkęs nusikalsti ar daryti naujus nusikaltimus.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo O. F. skundas atmetamas.

6. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos tvarką ir sąlygas reglamentuoja BVK septintasis skirsnis. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį.

7. Esminiai skundo argumentai yra tai, jog žemesniojo teismo nutartis neobjektyvi, nemotyvuota jokiais pagrindais. Tokie argumentai, aukštesniojo teismo vertinmu, yra deklaratyvūs, todėl atmestini. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties motyvų bei argumentų, priimdamas procesinį sprendimą, kuris netenkina nuteistojo, žemesnysis teismas spręsdamas Lygtinio paleidimo komisijos nutarimo patvirtinimo pagrįstumo ir teisėtumo klausimą, įvertino tiek nuteistojo pažangą, tiek jo asmenybę teigiamai charakterizuojančius duomenis, tiek elgesį jam skirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu bei kitas aplinkybes, reikšmingas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui/netaikymui ir nusprendė atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo komisijos nutarimą taikyti O. F. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Šiai išvadai pritaria ir aukštesnysis teismas.

8. Nors žemesnysis teismas vertino ir aplinkybes egzistavusias iki nuteistojo nuteisimo, tačiau pažymima, kad nors nusikalstamos veikos aplinkybės, egzistavusios iki nuteistojo nuteisimo, negali būti pripažįstamos savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Tokios išvados yra būtinos gerbiant ne tik paties nuteistojo interesus, bet, kaip nurodė žemesnysis teismas, ir viešąjį interesą, t. y. kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Be abejo, šios aplinkybės gali būti vertinamos tik nuteistojo elgesį ir asmenybę charakterizuojančių duomenų kontekste, vis dėlto informacija apie O. F. padarytas nusikalstamas veikas, kurios jam paskirtos už nusikalstamą veiką žmogaus gyvybei, sukėlusią nepataisomas pasekmės, būnant apsvaigus nuo alkoholio, po ko nuteistasis nuo paskirtos bausmės slapstėsi ir taip vengė atlikti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, atitinkamai jį charakterizuoja, rodo buvus jo neigiamą požiūrį į visuotinai nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi, o tai leidžia manyti, kad tokio asmens elgesio korekcijos laikotarpis turi būti vertinamas itin atidžiai, ką šiuo atveju apylinkės teismas ir padarė.

9. Bylos medžiaga patvirtina, kad laisvės atėmimo bausmę O. F. atlieka pirmą kartą ir bausmės atlikimo metu yra matomi akivaizdūs nuteistojo O. F. elgesio teigiami pokyčiai (nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika žema – 19 balų, iš jų statiniai veiksniai sudaro 5 balus, dinaminiai – 14 balų). Vis tik teistumas, kuomet O. F. vengė atlikti paskirtą laisvės atėmimo bausmę pagal ankstesnį Vilniaus apygardos teismo 2012-10-15 nuosprendį, pagal kurį jis nuteistas pagal BK 129 str. 1 d., rodo, jog šis nuteisimas neskatino nuteistojo rinktis teisėtų priemonių ir būdų, nes po šio nuosprendžio įsiteisėjimo, jis buvo nuteistas 2014-04-22 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 242 str. Todėl šiuo metu nuteistasis atlieka subendrintą laisvės atėmimo bausmę pagal kelis teismo nuosprendžius. Analizuojant nuteistojo asmenybę teigiamai charakterizuojančius duomenis bei pokyčius, svarstant nuteistojo elgesio pažangos pakankamumą, ši aplinkybė neturėtų būti sumenkinama, nes įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis atlieka bausmę, taip pat kokia bausmės dalis yra likusi neatlikta. Šiuo atveju apelianto padaryto nusikaltimo pobūdis ir pavojingumas bei likusi bausmės dalis ir sudarė prielaidas žemesniajam teismui griežčiau vertinti aplinkybes, reikšmingas nuteistojo lygtiniam paleidimui.

10. Skundą nagrinėjantis teismas sutinka su nuteistojo teiginiais, kad O. F. koreguoja savo elgesį pozityvia linkme – jis dalyvauja socialinės reabilitacijos programose ir teigiamą užimtumą skatinančiose priemonėse, laikosi pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, už ką yra ne kartą paskatintas, neturi galiojančių drausminių nuobaudų, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Vis dėlto, visos šios aplinkybės jau yra įvertintos pataisos namų administracijos, t. y. būtent dėl jų O. F. bausmės atlikimą tęsia Pusiaukelės namuose, t. y. jis nėra nuolat prižiūrimas, gali dirbti, laisvai judėti už įstaigos ribų, suteikiant jam trumpalaikes išvykas į namus. Vis dėlto, teisingas ir progresyvus bausmių atlikimo principas (BVK 9 straipsnis) reikalauja, kad nuteistųjų teisinė padėtis būtų švelninama palaipsniui. Socialinio tyrimo išvada liudija, kad Pravieniškių pusiaukelės namuose O. F. bausmę atlieka nuo 2019-12-11. Todėl, įvertinus nuteistojo atliktos ir neatliktos bausmės santykį bei visos paskirtosios bausmės trukmę, darytina išvada, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo tęsimas švelnesnėmis sąlygomis dar turėtų būti tęsiamas Pusiaukelės namuose. Šią išvadą pagrindžia ir aplinkybė, jog išimtinai teigiamas nuteistojo elgesys (Komisijos svarstymui nuteistasis pristatomas tik pirmą kartą) yra rodomas iš esmės nuo tada, kai atsirado galimybė nuteistajam bausmę atlikti Pusiaukelės namuose ir taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

11. Skundą nagrinėjantis teismas sutinka su nuteistojo skunde nurodytomis aplinkybėmis, kad šiuo metu O. F. yra nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kurią sudaro 19 taškų iš jų statiniai 5, dinaminiai – 14 ir stebima pažanga mažinant pakartotinio elgesio riziką. Vis dėlto, nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas, kaip ir bet kuri kita nuteistąjį charakterizuojanti aplinkybė, negali būti suabsoliutinamas, t. y. jam negali būti suteikiama išskirtinė, prioritetinė reikšmė. Todėl vien aplinkybė, kad O. F. priklauso žemos pakartotinio nusikalstamumo rizikos nuteistųjų grupei, dar nereiškia, kas jis yra vertas teismo pasitikėjimo ir lygtinio paleidimo instituto taikymo.

12. Įvertinus Socialinio tyrimo išvadoje nurodytus pakartotinio nusikalstamumo riziką mažinančius veiksnius – tinkamos gyvenamosios sąlygos laisvėje, ryšių palaikymas su artimaisiais, teigiama nuostata darbo atžvilgiu, egzistavo ir iki nusikalstamų veikų padarymo, tačiau nuo priešingų teisei poelgių neatgrasė, todėl spręstina, kad per trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje. Todėl aukštesnysis teismas, pritardamas apylinkės teismo išvadai, pažymi, kad vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas ir tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Vien tai, kad žemesnysis teismas priėmė kitokį sprendimą nei Lygtinio paleidimo komisija, skundžiamos nutarties teisėtumo nešalina.

13. Dėl nurodytų aplinkybių, aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Lygtinio paleidimo komisijos nutarimą taikyti nuteistajam O. F. lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-12-03 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais teisinio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo O. F. (O. F.) skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjas Gintaras Dzedulionis