- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-13
- Bylos Nr.
- 1A-594-628-2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Audronė Kartanienė, Jūratė Damanskienė, Sigita Bieliauskienė (pran.)
- Nuteistasis
- S. N.
- Nukentėjusysis
- A. V.
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Sigita Bieliauskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-594-628/2012
39.2., 2.4.6., 2.4.7.
2012 m. birželio 13 d.
Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Sigitos Bieliauskienės, teisėjų Audronės Kartanienės, Jūratės Damanskienės, sekretoriaujant Dariui Kamandieriui, dalyvaujant prokurorui Dariui Prankai, nuteistajam S. N., jo gynėjai adv. A. G., nukentėjusiajam A. V., teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. N. skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 28 d. nuosprendžio, kuriuo S. N. pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso (toliau – BK) 138 str. 1 d., ir nuteistas laisvės atėmimu 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Iš nuteistojo S. N. priteista Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 227,15 Lt už A. V. gydymo išlaidas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. N. nuteistas už tai, kad nesunkiai sužalojo žmogų, o būtent: jis 2011 m. birželio 26 d. apie 21 val. Vilniaus r., Nemenčinėje, (duomenys neskelbtini), namuose, konflikto su A. V. metu, tyčia sudavė pastarajam vieną kartą grėbliu į dešinės pusės peties sritį, tuo padarydamas atvirą dešinio raktikaulio lūžį, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis S. N. prašo pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 28 d. nuosprendį ir paskirti jam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Nurodo, kad teismas nesivadovavo Lietuvos Respublikos BK 54 str. reikalavimais ir nepagrįstai nepritaikė Lietuvos Respublikos BK 59 str. nuostatų bei paskyrė per griežtą bausmę. Teigia, kad jis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailėjosi. Be to, atsiprašė nukentėjusiojo, iš dalies atlygino padarytą žalą, todėl pastarasis jam jokių pretenzijų neturi. Mano, kad ši aplinkybė nepagrįstai nepripažinta jo atsakomybę lengvinančia. Esant dviems atsakomybę lengvinančioms aplinkybėms paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydis, apelianto nuomone, yra neteisingas. Taip pat nuteistojo nuomone, paskirdamas realią laisvės atėmimo bausmę, teismas neatsižvelgė į tai, kad jis dirba, darbdavio charakterizuojamas vien teigiamai. Dėl teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės jis praras darbą, t.y. neteks vienintelio pragyvenimo šaltinio.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apeliantas ir jo gynėja prašė skundą patenkinti.
Prokuroras prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo S. N. apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismas visapusiškai ištyrė nuteistajam S. N. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nuosprendyje padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos sudėties, jo kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., pagrįstos išsamiai bei nešališkai ištirtais ir teisingai nuosprendyje įvertintais įrodymais, ko apeliaciniame skunde nuteistasis neginčija.
Pirmosios instancijos teismas, nuteistajam S. N. už nesunkų sveikatos sutrikdymą paskirdamas 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, atsižvelgė į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir tyčios rūšį, kaltininko asmenybę, kitas reikšmingas bausmės dydžiui aplinkybes ir nepažeidė Lietuvos Respublikos BK 54 str. numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, kas nepagrįstai ginčijama nuteistojo apeliaciniame skunde.
Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmė visais atvejais yra individuali prievartos priemonė, t. y. ji skiriama konkrečiam asmeniui už konkrečią nusikalstamą veiką. Bausmė turi atitikti Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d. numatytą bausmės paskirtį ir turi būti skiriama pagal Lietuvos Respublikos BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikantis Lietuvos Respublikos BK bendrosios dalies nuostatų. Už nesunkų nusikaltimą – kito žmogaus nesunkų sveikatos sutrikdymą, Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. sankcijoje numatytas laisvės apribojimas arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.
Nagrinėjamu atveju, nuteistasis S. N. yra nubaustas 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Nustatydamas tokią bausmę nuteistajam, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė išsamius bausmės skyrimo motyvus. Teismas, nurodė, kad atsižvelgia į nuteistojo padaryto nusikaltimo padarymo aplinkybes, t.y. nuteistasis sudavė grėbliu savo sesers vyrui dėl mažareikšmės dingsties, po suduoto smūgio S. N. pasišalino ir nesuteikė nukentėjusiajam pagalbos, jo pavojingumo laipsnį ir pobūdį, t.y. nusikaltimas priskiriamas nesunkiems nusikaltimams (Lietuvos Respublikos BK 11 str. 3 d.), kaltės formą - nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia, nukentėjusiajam padarytų sužalojimų sunkumą ir sukeltas pasekmes, t.y. A. V. buvo padarytas atviras dešinio raktikaulio lūžis, dėl sužalojimo pastarojo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui; šiuo metu sužalojimų liekamųjų reiškinių nėra, nuteistasis atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą ir su juo susitaikė, įsidarbino, tačiau S. N. yra 9 kartus teistas, teistumas neišnykęs, nusikalto tik praėjus 4 mėnesiams po to, kai buvo paleistas iš bausmės atlikimo vietos. Nustatytos aplinkybės rodo sistemingumą darant nusikaltimus, nenorą keisti savo gyvenimo būdo, atsisakyti kriminalinių polinkių ir pasitaisyti. Todėl teismas įvertinęs minėtas aplinkybes pagrįstai paskyrė S. N. laisvės atėmimo bausmę.
Buvo įvertinta ir tai, kad nėra S. N. atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažinimas padarius nusikalstamas veikas ir nuoširdus gailėjimasis (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p.).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į aukščiau nurodytas aplinkybes, nuteistojo S. N. asmenybę, jo padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, jo pobūdį, priežastis, pavojingumo laipsnį, pagrįstai už tyčinio, smurtinio nusikaltimo padarymą, nuteistajam parinko laisvės atėmimo bausmę, kuri savo dydžiu gerokai žemesnė nei straipsnio sankcijoje už jo padarytą nusikaltimą numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis.
Apelianto nurodytas aplinkybes, kad jis iš dalies atlygino A. V. gydymo išlaidas, su nukentėjusiuoju susitaikė, pastarasis jam jokių pretenzijų neturi, apylinkės teismas, skirdamas bausmę, įvertino. Dar kartą atsižvelgti į šias aplinkybes ir jų pagrindu dar labiau švelninti S. N. paskirtą bausmę nėra įstatyminio pagrindo. Nors nuteistasis tvirtina, kad dirba ir nori prisidėti prie vaiko išlaikymo, pagal byloje esančią Sodros pažymą apie apelianto darbovietes matyti, jog nuo pastarojo paleidimo iš įkalinimo įstaigos 2011-02-11 iki 2012-03-19 jis niekur nedirbo, todėl jo argumentai dėl vaiko išlaikymo laikytini deklaratyviais.
Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. įtvirtinta norma gali būti taikoma tik išimtiniais atvejais ir tik tuomet, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Nagrinėjamu atveju laisvės atėmimo bausmės skyrimas nuteistajam neprieštarauja teisingumo principui, o atvirkščiai atitinka LR BK 56 str. įtvirtintą nuostatą, jog recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę.
Atsižvelgiant į išdėstytą, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 28 d. nuosprendis paliekamas nepakeistu, tenkinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Nuteistojo S. N. apeliacinį skundą atmesti.