- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-06-01
- Bylos Nr.
- I-2612-643/2017
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Milda Vainienė, Margarita Stambrauskaitė, Jolita Rasiukevičienė
- Pareiškėjas
- V. K.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriui
- Trečiasis asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
- 7.5.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 55.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 55.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolitos Rasiukevičienės, Margaritos Stambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. (V. K.) skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas V. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu prašydamas panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus (toliau – ir VSDFV Utenos skyrius) 2016 m. rugsėjo 20 d. sprendimą Nr. (10.126) Š34-30 ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) 2017 m. sausio 19 d. sprendimą Nr. (6.5) I-343.
Skunde nurodo, kad pareiškėjas vadovaudamasis Valstybinių pensijų įstatymu kreipėsi į VSDFV Utenos skyrių prašydamas skirti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją už ištarnautus metus, tačiau VSDFV Utenos skyrius priėmė sprendimą atsisakyti pareiškėjui skirti valstybinę pareigūnų pensiją. Šį sprendimą pareiškėjas apskundė VSDFV. Pareiškėjas 2017 m. sausio 23 d. gavo VSDFV sprendimą, kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą skirti jam pareigūno valstybinę pensiją ir panaikinti VSDFV Utenos skyriaus sprendimą Nr. (10.126) Š34-30. Pareiškėjas teigia, kad atsisakymas skirti valstybinę pensiją grindžiamas tuo, jog pareiškėjas buvo nuteistas už tyčinio nusikaltimo padarymą. Skunde nurodoma, kad Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenimis pareiškėjas yra neteistas. Atsižvelgiant į tai, VSDFV Utenos skyriaus sprendimas Nr. (10.126) Š34-30 atsisakyti skirti pareigūnų valstybinę pensiją yra nepagrįstas ir naikintinas. Dėl tų pačių priežasčių laikytinas nepagrįstu ir naikintinas VSDFV sprendimas palikti galioti VSDFV Utenos skyriaus sprendimą.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į skundą su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pareiškėjas nuo 1991 m. rugpjūčio 2 d. atsistatydino savo noru, jis buvo atleistas iš Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos slapto sekimo poskyrio žvalgo vyresniojo leitenanto pareigų. 2016 m. liepos 4 d. pareiškėjas kreipėsi į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministeriją (toliau – VRM) prašydamas skirti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją suėjus 55 metams. VRM 2016 m. liepos 13 d. raštu Nr. 1D-4363 (8) ,,Dėl dokumentų pateikimo“ persiuntė VSDFV Utenos skyriui pareiškėjo prašymą ir prie prašymo pridėtus dokumentus. VSDFV Utenos skyrius išnagrinėjęs 2016 m. liepos 20 d. raštu Nr. (10.126) R3-30673 ,,Dėl prašymo skirti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją pateikimo tvarkos“ pareiškėjui išaiškino, kad kreipiantis dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skyrimo, privaloma pateikti: 1) prašymą skirti pensiją ir priedą – šį prašymą asmuo pateikia per atitinkamą tarnybą, įstaigą, karinį dalinį, kuriuose jis tarnauja ar tarnavo paskiausiai; 2) atitinkamos institucijos personalo tarnybos parengtą tarnybos laiko (darbo stažo) apskaitos lapą; 3) darbo užmokesčio atestatą (pažymėjimą); 4) žinybinės medicininės ekspertizės komisijos išvadą, jeigu pareigūnas ar karys atleidžiamas dėl sveikatos būklės. Taip pat informavo, kad pareiškėjas turi kreiptis į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Personalo administravimo valdybą. VSDFV Utenos skyrius 2016 m. rugpjūčio 11 d. gavo Lietuvos kriminalinės policijos biuro raštą Nr. 38-S-10252 ,,Dėl pensijos skyrimo“, prie kurio buvo pridėti dokumentai, reikalingi priimti sprendimą dėl pareiškėjo teisės gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją bei dokumentai iš pareiškėjo tarnybos bylos, turintys reikšmės priimant sprendimą dėl teisės gauti pensiją.
VSDFV Utenos skyrius 2016 m. rugsėjo 20 d. priėmė sprendimą Nr. (10.126) Š34-30 ,,Dėl atsisakymo V. K. skirti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją už tarnybą“. Pareiškėjui skirti pensiją buvo atsisakyta vadovaujantis Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo (toliau – ir Įstatymas, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas) 13 straipsnio 3 dalimi, nustatančia, kad nuteistiesiems už tyčinių nusikaltimų padarymą asmenims pareigūnų ir karių valstybinė pensija neskiriama. Pagal Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašą apie fizinį asmenį Nr. 9R-A-10597 pareiškėjas Vilniaus apygardos teismo 2007 m. spalio 22 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje nuteistas už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227 straipsnio 1 dalyje nurodytą tyčinį nusikaltimą, todėl priimtas sprendimas neskirti pareiškėjui pareigūnų ir karių valstybinės pensijos. Pareiškėjas šį sprendimą apskundė VSDFV, kuri 2017 m. sausio 19 d. sprendimu Nr. (6.5) I-343 ,,Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus 2016 m. rugsėjo 20 d. sprendimo Nr. (10.126) Š34-30“ pareiškėjo skundą atmetė vadovaudamasi tais pačiais motyvais.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime pažymėjo, jog Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į valstybės tarnybos specifiką, taip pat gali nustatyti, kad pareigūnams, šiurkščiai pažeidusiems Konstituciją ar įstatymus, sulaužiusiems priesaiką, padariusiems tyčinį nusikaltimą, pareigūnų ir karių valstybinė pensiją yra neskiriama. Atsakovas pabrėžė, kad Konstitucinio Teismo 2003 m. liepos 4 d. (atsiliepime klaidingai nurodyta nutarimo diena – 2003 m. liepos 3 d.) nutarimas, kuriame pripažinta, kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros, Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 13 straipsnio 3 dalies nuostata, kad nuteistiems už tyčinį nusikaltimų padarymą asmenims paskirtoji pareigūnų ir karių valstybinė pensija nebemokama, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniui, 31 straipsnio 5 daliai, 52 straipsniui. Teigia, kad pareiškėjo atveju tyčinis nusikaltimas buvo padarytas 2007 m. sausio 10 d., o 2016 m. liepos 4 d. kreiptasi į VRM, todėl Konstitucinio teismo 2003 m. liepos 4 d. (atsiliepime klaidingai nurodyta nutarimo diena – 2003 m. liepos 3 d.) nutarimas šiuo atveju negali būti taikomas. Nutarimas taikomas, kai jau yra paskirta pensija, o pareiškėjui pensija, kai jis padarė tyčinį nusikaltimą, nebuvo paskirta. Todėl VSDFV Utenos skyrius, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas nuteistas dėl BK 227 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų nusikalstamų veikų padarymo tuo laikotarpiu, kuomet jis jau nedirbo tarnyboje, siekdamas, kad pareigūno valstybinė pensija būtų paskirta tik asmeniui, kuris savo tarnybą atliko nepriekaištingai, nepiktnaudžiavo jam įstatymuose nustatytais įgaliojimais, savo elgesiu nepažemino pareigūno vardo, garbės ir orumo tarnyboje ar ne jos metu, pagrįstai priėmė sprendimą neskirti pareigūnų ir karių valstybinės pensijos.
Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į skundą su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pareiškėjo teismui pateiktoje Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2017 m. vasario 8 d. pažymoje Nr. 14R-6004 nurodyta, kad Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro 2017 m. vasario 8 d. duomenimis V. K. neteistas. Pažymoje taip pat nurodyta, kad ji parengta vadovaujantis BK 97 straipsnio 6 dalies nuostata (kai sueina BK 97 straipsnyje nustatyti terminai, teistumas išnyksta ir asmenys laikomi neteistais). Atsiliepime nurodoma, kad BK 97 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog atsižvelgiant į teistumą, gali būti varžomos tik tos piliečių teisės ir laisvės, kurių apribojimą nustato Lietuvos Respublikos įstatymai. Pažymėjo, kad teistumas lemia asmeniui tik įstatymuose įtvirtintas specialias baudžiamąsias teisines pasekmes. Tačiau teistumo pasibaigimas negali būti suprantamas kaip, esą išnyksta pats asmens nuteisimo faktas, ir nereiškia, kad kitose teisinių santykių srityse negali būti atsižvelgiama į tai, ar asmuo buvo teistas. Nustatydamas Įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje, kad nuteistiems už tyčinių nusikaltimų padarymą asmenims pareigūnų ir karių valstybinė pensija neskiriama, įstatymų leidėjas nenustatė galimybės skirti šią pensiją išnykus asmens teistumui. Pateikė pavyzdį, kad Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo 41 straipsnio 2 dalies 3 punkte įstatymų leidėjas nustatė, kad sportininkui, kuriam buvo atsisakyta skirti rentą, nes yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už tyčinio nusikaltimo padarymą, renta gali būti skiriama išnykus teistumui. VSDFV teigimu, bylos faktinės aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas buvo nuteistas už tyčinio nusikaltimo padarymą pagal BK 227 straipsnio 1 dalį, ir nors jį įvykdė po atleidimo iš tarnybos, to fakto pakanka, kad, vadovaujantis Įstatymo 13 straipsnio 3 dalies nuostata, jam pareigūnų ir karių valstybinė pensija nebūtų skiriama.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsisakymo pareiškėjui skirti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas 2016 m. liepos 4 d. VRM pateikė prašymą skirti pareigūno pensiją sulaukus 55 metų (b. l. 37). Prašyme pareiškėjas nurodė, kad nuo 1984 m. birželio 25 d. iki 1991 m. rugpjūčio 2 d. jis dirbo VRM 7 skyriuje.
VRM 2016 m. liepos 13 d. raštu Nr. 1D-4363(8) ,,Dėl duomenų pateikimo“ VSDFV Utenos skyriui persiuntė V. K. 2016 m. liepos 4 d. prašymą (b. l. 58–65).
VDFV Utenos skyrius 2016 m. liepos 20 d. raštu Nr. (10.126) R3-30673 ,,Dėl prašymo skirti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją pateikimo tvarkos“ (b. l. 35–36) pareiškėjui išaiškino, kad asmuo, kreipdamasis dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skyrimo, privalo pateikti šiuos dokumentus: 1) prašymą skirti pensiją ir priedą – šį prašymą asmuo pateikia per atitinkamą tarnybą, įstaigą, karinį dalinį, kuriuose jis tarnauja ar tarnavo paskiausiai; 2) atitinkamos institucijos personalo tarnybos parengtą tarnybos laiko (darbo stažo) apskaitos lapą; 3) darbo užmokesčio atestatą (pažymėjimą); 4) žinybinės medicininės ekspertizės komisijos išvadą, jeigu pareigūnas ar karys atleidžiamas dėl sveikatos būklės. Nurodė, kad dėl pensijos ir nustatytojo priedo skyrimo pareiškėjas turi kreiptis į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos personalo administravimo valdybą bei kad prašymo nagrinėjimas stabdomas iki bus pateikti rašte nurodyti dokumentai.
VSDFV Utenos skyriuje 2016 m. rugpjūčio 11 d. gautas Lietuvos kriminalinės policijos biuro 2016 m. rugpjūčio 4 d. raštas Nr. 38-S-10252 ,,Dėl pensijos skyrimo“, prie kurio buvo pridėti pareiškėjo dokumentai, reikalingi pensijai apskaičiuoti (b. l. 44, 48–51).
VSDFV Utenos skyrius 2016 m. rugpjūčio 29 d. raštu Nr. (10.126E) R3-36370 ,,Dėl V. K. teistumo“ kreipėsi į Informatikos ir ryšių departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos prašydamas pateikti informaciją, ar V. K. turi asmens statusą, nurodytą Įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje (b. l. 55). VSDFV Utenos skyriuje 2016 m. rugsėjo 1 d. gautas Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2016 m. rugpjūčio 30 d. raštas Nr. 9R-A-10598 ,,Dėl informacijos pateikimo“ (b. l. 52), prie kurio buvo pridėtas 2016 m. rugpjūčio 30 d. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašas apie fizinį asmenį (b. l. 53–54). Išraše nurodyta, kad V. K. Vilniaus apygardos teismo 2007 m. spalio 22 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 227 straipsnio 1 dalį.
VSDFV Utenos skyrius 2016 m. rugsėjo 20 d. sprendimu Nr. (10.126) Š34-50 ,,Dėl atsisakymo V. K. skirti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją už tarnybą“ nusprendė pareiškėjui neskiri pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą, nes nuteistiems už tyčinių nusikaltimų padarymą asmenims pareigūnų ir karių valstybinė pensija neskiriama (b. l. 57).
VSDFV Utenos skyrius 2016 m. rugsėjo 22 d. raštu Nr. (10.126) R3-40005 ,,Dėl atsisakymo skirti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją už tarnybą“ pareiškėją informavo, kad vadovaujantis 2016 m. rugpjūčio 30 d. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašu apie fizinį asmenį Nr. 9R-A-10597, buvo priimtas sprendimas atsisakyti pareiškėjui skirti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją už tarnybą (b. l. 56).
VSDFV Vilniaus skyriuje 2016 m. gruodžio 21 d. gautas pareiškėjo 2016 m. gruodžio 14 d. skundas dėl VSDFV Utenos skyriaus 2016 m. rugsėjo 20 d. sprendimo Nr. (10.126) Š34-30 neteisėtumo (b. l. 72–73). Jame pareiškėjas nurodė, kad iš Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2016 m. rugpjūčio 30 d. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo Nr. 9R-A-10597 galima konstatuoti, kad pareiškėjas nebuvo nuteistas dėl tarnybinio nusikaltimo arba buvo atleistas iš tarnybos dėl tarnybą diskredituojančių pagrindų, nustatytų įstatyme. Atkreipė dėmesį, kad konstatavus pareiškėjo nuteisimo faktą, šis faktas niekaip nesiejamas su tarnyba ir negali būti priežastimi atsisakyti tenkinti paduotą prašymą skirti valstybinę pareigūnų ir karių pensiją. Pažymėjo, kad prašymo padavimo dieną pareiškėjas neturi teistumo, jo atžvilgiu nėra atliekamas ikiteisminis tyrimas ir jam nėra įteiktas įtarimas. VSDFV Vilniaus skyrius 2016 m. gruodžio 22 d. raštu Nr. (4.41) 3-144865 ,,Dėl skundo persiuntimo nagrinėti pagal kompetenciją“ pareiškėjo skundą persiuntė VSDFV (b. l. 71).
VSDFV 2017 m. sausio 19 d. sprendimu Nr. (6.5) I-343 ,,Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus 2016 m. rugsėjo 20 d. sprendimo Nr. (10.126) Š34-30“ pareiškėjo 2016 m. gruodžio 14 d. skundą atmetė kaip nepagrįstą (b. l. 70). VSDFV sprendime konstatavo, kad pareiškėjas buvo teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, todėl VSDFV Utenos skyrius pagrįstai atsisakė paskirti pareiškėjui pareigūnų pensiją.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunde nurodo, jog atsisakymas skirti valstybinę pensiją grindžiamas tuo, kad Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2016 m. rugpjūčio 30 d. pateiktu Įtariamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašu Nr. 9R-A-10597 pareiškėjas buvo nuteistas už tyčinio nusikaltimo padarymą. Tačiau pareiškėjas kreipėsi į Informatikos ir ryšių departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos prašydamas pateikti duomenis iš archyvo ir 2016 m. vasario 8 d. išduotoje pažymoje Nr. 14R-6004 nurodyta, kad Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų 2017 m. vasario 8 d. duomenimis V. K. yra neteistas. Pareiškėjas teigia, kad ši pažyma paneigia VSDFV teiginius ir leidžia daryti išvadą, kad VSDFV Utenos skyriaus sprendimas Nr. (10.126) Š34-30 atsisakyti skirti pareigūnų valstybinę pensiją bei VSDFV sprendimas palikti galioti VSDFV Utenos skyriaus sprendimą yra nepagrįsti ir naikintini. Teismas nesutinka su šiais pareiškėjo teiginiais dėl žemiau nurodytų motyvų.
Pareiškėjas pateikė Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2017 m. vasario 8 d. pažymą Nr. 14R-6004 ,,Dėl Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų apie fizinį asmenį“ (b. l. 5), kurioje nurodyta, kad Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro 2017 m. vasario 8 d. duomenimis V. K. yra neteistas. Pažymoje taip pat nurodyta, kad pažyma parengta vadovaujantis BK 97 straipsnio 6 dalies nuostata. Pagal BK 97 straipsnio 6 dalį, kai sueina šiame straipsnyje nustatyti terminai, teistumas išnyksta ir asmenys laikomi neteistais. Tačiau 2016 m. rugpjūčio 30 d. (b. l. 53–54) ir 2017 m. balandžio 4 d. (b. l. 24–25) Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašuose apie fizinį asmenį nurodyta, kad V. K. Vilniaus apygardos teismo 2007 m. spalio 22 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 227 straipsnio 1 dalį. Faktą, jog pareiškėjas buvo nuteistas pagal BK 227 straipsnio 1 dalį, t. y. pripažintas kaltu padarius tyčinį nusikaltimą, patvirtinta ir Lietuvos teismų informacinės sistemos ,,Liteko“ duomenys.
Pagal BK 97 straipsnio 1 dalį turinčiais teistumą laikomi už nusikaltimo padarymą nuteisti asmenys, kuriems įsiteisėjo Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. BK 97 straipsnio 1, 6 dalyse, aiškinant jas kartu nustatyta, kad kai sueina nustatyti teistumo terminai, teistumas išnyksta ir asmenys laikomi neteistais teismui skiriant bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą, sprendžiant dėl kaltininko atleidimo nuo bausmės ar baudžiamosios atsakomybės, lygtinio atleidimo nuo bausmės prieš terminą ar bausmės pakeitimo švelnesne bausme, taip pat pripažįstant asmenį pavojingu recidyvistu. Teistumas lemia asmeniui tik įstatymuose nustatytas specialias baudžiamąsias teisines pasekmes. Tačiau teistumo pasibaigimas (kai asmuo baudžiamosios justicijos požiūriu nebelaikomas teistu) negali būti suprantamas taip, esą išnyksta pats asmens nuteisimo faktas, ir nereiškia, kad kitose teisinių santykių srityse, pvz., vertinant asmens reputaciją, negali būti atsižvelgiama į tai, ar asmuo buvo teistas. Vadinasi, sąvokos „teistas“ ir „turintis teistumą“ iš esmės skiriasi: teistumas baudžiamosios justicijos požiūriu gali pasibaigti ar būti panaikintas, bet pats asmens nuteisimo faktas niekaip negali būti panaikintas ir visada lieka jo gyvenimo faktu ir biografijos dalimi (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. lapkričio 7 d. nutarimą byloje Nr. 14/2011-35/2011).
Taigi nagrinėjamo ginčo atveju yra aktualus pats pareiškėjo nuteisimo faktas, į kurį atsižvelgiama skiriant pareigūnų ir karių valstybinę pensiją.
Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas yra nurodęs, jog valstybinės pensijos yra skiriamos asmenims už atliktą tarnybą ar nuopelnus Lietuvos valstybei, taip pat kaip kompensacija įstatyme nurodytiems nukentėjusiems asmenims, ir yra mokamos iš valstybės biudžeto (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 3 d., 2003 m. liepos 4 d., 2007 m. spalio 22 d. nutarimus). Pareigūnų ir karių valstybinės pensijos paskirtis yra inter alia atlyginti už sudėtingą, atsakingą, dažnai rizikingą ir pavojingą asmens tarnybą valstybei. Tokie valstybinių pensijų ypatumai leidžia įstatymų leidėjui, atsižvelgiant į visas reikšmingas aplinkybes, Konstitucijos normas ir principus, nustatyti atitinkamas šios pensijos skyrimo sąlygas. Šių pensijų gavimas siejamas ne su nustatyto dydžio pensijų socialinio draudimo įmokomis, o su atitinkamu asmens statusu (tarnyba, nuopelnais valstybei ar kitomis aplinkybėmis, nuo kurių priklauso valstybinės pensijos skyrimas) (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimą).
Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimas ir mokėjimas reglamentuojamas Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatyme ir šį įstatymą įgyvendinančiame bei detalizuojančiame poįstatyminiame teisės akte Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatuose (toliau – ir Nuostatai). Šiuose teisės aktuose nustatomi asmenys, turintys teisę gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, apibrėžiamos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo sąlygos, pareigūnų ir karių tarnybos laikas pensijai skirti, šios pensijos dydžio nustatymo taisyklės, pensijų skyrimo tvarka ir kitos sąlygos. Taigi pareigūnų ir karių valstybinė pensija skiriama ir mokama pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatyme nustatytas sąlygas. Nustačius, kad šiame įstatyme numatytos sąlygos nėra tenkinamos, pareigūnų ir karių valstybinė pensija negali būti skiriama ir / arba mokama.
Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nuteistiems už tyčinių nusikaltimų padarymą asmenims pareigūnų ir karių valstybinė pensija neskiriama. Sprendimas dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skyrimo asmeniui, kuris yra įtariamasis arba kaltinamasis baudžiamajame procese, priimamas nutraukus ikiteisminį tyrimą, baudžiamąją bylą arba įsiteisėjus teismo nuosprendžiui. Nutraukus ikiteisminį tyrimą, baudžiamąją bylą arba įsiteisėjus išteisinamajam nuosprendžiui, pareigūnų ir karių valstybinė pensija skiriama už visą laikotarpį nuo teisės į pensiją atsiradimo dienos.
Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 12 straipsnis, reglamentuojantis pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimą, nustato, kad asmenims, paskiausiai tarnavusiems vidaus reikalų sistemoje, pareigūnų ir karių valstybines pensijas ir šio įstatymo 15 straipsnyje nurodytą priedą skiria ir moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos įgaliotos Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai šiam tikslui skiriamų valstybės biudžeto asignavimų. Skirdamos ir mokėdamos karių ir pareigūnų valstybines pensijas šio straipsnio 1 dalyje nurodytos institucijos vadovaujasi šiuo įstatymu bei Vyriausybės patvirtintais Vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos bei prokuratūros sistemų, Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo bei mokėjimo nuostatais. Kreipiantis dėl pensijos, privaloma pateikti visus Nuostatuose nurodytus dokumentus, būtinus pensijai paskirti.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2016 m. liepos 4 d. pateikė prašymą VRM, kuriame prašė skirti jam pareigūno pensiją sulaukus 55 metų. VSDFV Utenos skyrius 2016 m. rugsėjo 20 d. sprendimu Nr. (10.126) Š34-30 atsisakė skirti pareigūnų pensiją, kadangi pareiškėjas Vilniaus apygardos teismo 2007 m. spalio 22 d. nuosprendžiu nuteistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, todėl nėra teisinio pagrindo jam skirti pareigūnų valstybinę pensiją. VSDFV 2017 m. sausio 19 d. sprendime Nr. (6.5) I-343 išnagrinėjusi pareiškėjo 2016 m. gruodžio 14 d. skundą nurodė, kad pareigūnų pensija pareiškėjui negali būti skiriama, kadangi pareiškėjas buvo nuteistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, todėl naikinti minėto sprendimo nėra pagrindo.
Konstitucinis Teismas, nagrinėdamas pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo klausimus, 2008 m. gruodžio 28 d. nutarime konstatavo, kad įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į valstybės tarnybos specifiką, taip pat gali nustatyti, kad pareigūnams, inter alia šiurkščiai pažeidusiems Konstituciją ar įstatymus, sulaužiusiems priesaiką, padariusiems tyčinį nusikaltimą, pareigūnų ir karių valstybinė pensija neskiriama. Tokia galimybe pasinaudota šią nuostatą įtvirtinant Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje.
Nagrinėjamo ginčo atveju bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas Vilniaus apygardos teismo 2007 m. spalio 22 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padarius tyčinį nusikaltimą. Todėl teismas sutinka su atsakovo atsiliepime išdėstyta pozicija, kad pareigūno valstybinės pensijos skyrimas asmeniui, kuris nebuvo lojalus valstybei, nesilaikė keliamų didesnių reikalavimų tiek tarnybos, tiek ne tarnybos metu, šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos konstituciją, įstatymus, prieštarautų bendriesiems teisingumo ir protingumo principams, todėl toks asmuo neturi teisės gauti valstybinės pensijos.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo atžvilgiu esant priimtam įsiteisėjusiam nuosprendžiui, kuriuo pareiškėjas nuteistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, darytina išvada, kad atsakovas pagrįstai atsisakė pareiškėjui skirti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, todėl pareiškėjo reikalavimai panaikinti VSDFV Utenos skyriaus 2016 m. rugsėjo 20 d. sprendimą Nr. (10.126) Š34-30 bei VSDFV 2017 m. sausio 19 d. sprendimą Nr. (6.5) I-343 atmestini kaip nepagrįsti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškėjo V. K. (V. K.) skundą atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.