- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-07-10
- Bylos Nr.
- I-2350-535/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00965-2018-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jūratė Gaidytė-Lavrinovič
- Pareiškėjas
- L. Š.
- Atsakovas
- Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. Š. skundą atsakovui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas L. Š. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–9), prašydamas: 1) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Departamentas) direktoriaus 2018-02-21 įsakymu Nr. P-71 (toliau – Įsakymas) jam, l. e. Alytaus pataisos namų (toliau – Alytaus PN) direktoriaus pavaduotojo pareigas, paskirtą tarnybinę nuobaudą – pastabą; 2) atlyginti bylinėjimosi išlaidas.
Paaiškino, kad ginčijamu Įsakymu buvo pripažinta, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, nes nevykdė Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto (toliau – Statutas) 25 straipsnio 2 dalies, nesilaikė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktuose nustatytų pareigų, netinkamai atliko tarnybines funkcijas, nustatytas Alytaus pataisos namų direktoriaus pavaduotojo pareigybės aprašymo, patvirtinto Alytaus pataisos namų direktoriaus 2017-02-28 įsakymu Nr. 1-59, 8.2, 8.32 ir 8.37 papunkčiuose (šio pareigybės aprašymo, patvirtinto Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. V- 513, redakcija atitinka 7.1 ir 7,32 ir 7.37 papunkčius) (toliau – Pareigybės aprašymas) ir skirta tarnybinė nuobauda – pastaba. Pareiškėjas mano, kad tarnybinė nuobauda jam paskirta nesant tarnybinio nusižengimo sudėties.
Nurodė, kad 2017-05-26 tapęs l. e. Alytaus PN direktoriaus pavaduotojo pareigas iš karto ėmėsi veiksmų, siekdamas jog Alytaus PN gautų licenciją teikti ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas, nors daug metų iki to niekas šio klausimo nekėlė ir tuo neužsiėmė. Licencijavimo procedūra yra ganėtinai ilga ir jai keliami tam tikri dokumentų parengimo, personalo parinkimo, reikalingos įrangos įsigijimo bei patalpų pritaikymo sveikatos priežiūros veiklai reikalavimai. Jo nurodymu Alytaus PN Sveikatos priežiūros tarnybos vedėjas M. A. Č. (toliau – ir vedėjas) pradėjo šeimos gydytojo paslaugos licencijavimo procedūras, t. y. nuvyko konsultuotis ir aiškintis reikalavimų į Akreditavimo tarnybą, lankėsi ir konsultavosi Alytaus visuomenės sveikatos centre dėl reikalavimų higienos pasui gauti bei parengė paraišką ir dokumentus leidimui – higienos pasui gauti, teikė raštu paraiškas reikiamai medicininei įrangai, būtinai šeimos gydytojo veiklos licencijavimui, įsigyti. Tačiau šios procedūros užtruko dėl didelės reikiamų pateikti dokumentų parengimo apimties, bei dėl nepakankamo būtinos medicininės įrangos įsigijimo finansavimo, nes įstaiga tam neturėjo skirtų lėšų, dėl ko nebuvo galimybės greitai įsigyti visą šeimos gydytojo kabinetui reikalingos įrangą. Medicininė įranga buvo nupirkta 2017 m. gruodžio mėn., 2017-11-24 buvo gautas leidimas – higienos pasas Nr. LHP. 1-143 (16.7.1.11), suteikiantis teisę užsiimti ambulatorine asmens sveikatos priežiūros paslaugų veikla.
Pažymi, kad už šeimos gydytojo paslaugų licencijavimą Alytaus PN tiesiogiai buvo atsakingas ir įpareigotas tai padaryti Sveikatos priežiūros tarnybos vadovas A. Č. (toliau – ir vadovas), tai tiesiogiai numatyta jo pareigybės aprašyme. Sprendimą dėl šeimos gydytojo paskyrimo į pareigas priėmė ne pareiškėjas, o Alytaus PN direktorius. Pažymėjo, kad tuo metu pareiškėjas dar nebuvo paskirtas 1. e. direktoriaus pavaduotojo pareigas ir šio klausimo nekuravo. Todėl paskyrus pareiškėją į 1. e. direktoriaus pavaduotojo pareigas, įstaigoje jau buvo priimtas ir nors be licencijos, tačiau jau dirbo šeimos gydytojas. Patikino, kad pareiškėjas, pradėjęs eiti 1. e. direktoriaus pavaduotojo pareigas ėmėsi visų įmanomų veiksmų, kad įstaiga gautų asmens sveikatos priežiūros licenciją, ir įstaiga ją gavo.
Pareiškėjas nesutinka su pranešime nurodytu teiginiu, kad jis nesiėmė veiksmų siekdamas, kad įstaigoje būtų teikiamos pirminės ambulatorinės psichikos sveikatos priežiūros paslaugos. Atkreipia dėmesį, kad Alytaus PN nuo 2004 m. buvo aktyviai ieškoma kad įstaigoje būtų teikiamos pirminės ambulatorinės psichikos sveikatos priežiūros paslaugos ir intensyviai buvo ieškomas tos srities specialistas. Ta aplinkybė, kad įstaigoje nebuvo gydytojo psichiatro nulėmė nei nuo jo valios, nei nuo jo kompetencijos priklausantys veiksniai, nes, atsižvelgiant į įstaigos specifiką ir pavojingas darbo sąlygas, neatsirado norinčių dirbti šį darbą laisvės atėmimo įstaigoje. Ir tik šių metų pradžioje tokį specialistą pavyko surasti ir su juo susitarti dėl darbo sąlygų. Gydytojas psichiatras dirba iki šiol. Sukomplektavus specialistų komandą ir surinkus visus reikiamus dokumentus, 2018-01-05 Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros tarnybai buvo pateiktas prašymas licencijuoti Alytaus PN ambulatorinių sveikatos priežiūros įstaigų veiklą. Licencija po visų tam reikiamų procedūrų 2018-03-12 buvo gauta. Šios aplinkybės rodo, kad pareiškėjas savo tarnybines pareigas vykdė tinkami ir jo veiksmuose nėra tarnybinio nusižengimo sudėties.
Pažymi, kad Bausmių vykdymo kodekso 174 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad: „arešto terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų ambulatorinėms pirminės ir antrinės asmens sveikatos priežiūros paslaugoms teikti pataisos įstaigose steigiamos sveikatos priežiūros tarnybos. Šių tarnybų struktūrą, pareigybių skaičių ir veiklos tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras ir teisingumo ministras“. Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009-03-18 įsakymu Nr. V-195/IR-76 yra patvirtintas Laisvės atėmimo vietose veikiančių asmens sveikatos priežiūros tarnybų struktūros, etatų skaičiaus ir darbo tvarkos aprašas, kurio 5 punktas numato, kad laisvės atėmimo vietose veikiančių asmens sveikatos priežiūros tarnybai vadovauja ir jos darbą organizuoja tarnybos viršininkas, pavaldus laisvės atėmimo vietos direktoriui, o ne pavaduotojui. Tačiau Kalėjimų departamento 2016-03-24 įsakymu patvirtintoje Alytaus PN struktūros schemoje yra nurodyta, kad Sveikatos priežiūros tarnyba yra pavaldi direktoriaus pavaduotojui, ko neturėtų būti, nes tai prieštarauja aukščiau paminėtam Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009-03-18 įsakymu Nr. V-195/IR-76 patvirtintam Laisvės atėmimo vietose veikiančių asmens sveikatos priežiūros tarnybų struktūros, etatų skaičiaus ir darbo tvarkos aprašo 5 punktui, todėl pareiškėjas, kaip 1. e. Alytaus PN direktoriaus pavaduotojo pareigas, neturėtų būti atsakingas už sveikatos priežiūros tarnybos darbą ar šios tarnybos darbo trūkumus ir už tai neturėtų atsakyti.
Pareiškėjas mano, kad šiuo konkrečiu atveju jam paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba – yra neteisėta ir nepagrįsta. Pareiškėjo neva tai padarytame tarnybiniame nusižengime nėra jokių tarnybinio nusižengimo sudėties elementų.
Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skunde išdėstytus motyvus, prašė skundą tenkinti.
Atsakovas Departamentas su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 50–56). Pareiškėjo teiginiai, kad jis ėmėsi priemonių, įdarbinus šeimos gydytoją buvo organizuojamas licencijos gavimo procedūros, vedėjas teikė paraiškas, vyko tartis su Akreditavimo tarnyba, įstaigoje trūko finansavimo, todėl užtruko procedūros licencijai gauti, vertintini kaip siekis pateisinti savo neveikimu padarytą tarnybinį nusižengimą. Akreditavimo tarnyba nustatė, o Komisija konstatavo, kad įstaigoje buvo teikiamos nelicencijuotos šeimos medicinos paslaugos. Pareiškėjas nėra pasiaiškinęs dėl savo pareigos kontroliuoti reikiamų dokumentų parengimą ir pateikimą Akreditavimo tarnybai Sveikatos priežiūros tarnybos licencijai gauti.
Departamento teigimu, tarnybinio patikrinimo metu ištirtos ir objektyviai įvertintos visos tarnybinei atsakomybei taikyti reikšmingos aplinkybės. Tarnybinio nusižengimo subjektu laikomas pareiškėjas – statutinis valstybės tarnautojas, turintis tarnybinį teisnumą ir veiksnumą. Tarnybos pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta tarnybos tvarka. Tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė – tai statutinio valstybės tarnautojo neteisėtas elgesys (tarnybos pareigų, nustatytų Statute, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme, Alytaus PN direktoriaus pavaduotojo pareigybės aprašyme, neatlikimas, netinkamas atlikimas). Aptartos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad pareiškėjas neveikė taip, kaip teisės aktais jis buvo įpareigotas veikti, todėl jo veikoje yra tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė. Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai statutinio valstybės tarnautojo, neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma.
Tarnybinis patikrinimas buvo atliktas nepažeidžiant nustatytos tarnybinių patikrinimų atlikimo tvarkos, patikrinimo metu nenustatyta aplinkybių, sunkinančių ar lengvinančių pareiškėjo atsakomybę. Pažymi, kad Statuto 30 straipsnio 3 dalyje nustatyti tarnybinės nuobaudos skyrimo terminai nesuėję. Už nustatytą ir įrodytą tarnybinį nusižengimą tarnybinė nuobauda, nustatyta Statuto 29 straipsnio 2 dalies 1 punkte – pastaba – pareiškėjui parinkta pagrįstai, adekvati padarytam pažeidimui, skirta nuobauda yra pati švelniausia iš galimų skirti tarnybinių nuobaudų. Skiriant tarnybinę nuobaudą, atsižvelgta į padaryto tarnybinio nusižengimo pobūdį, padarymo priežastis, pareigūno kaltės rūšį ir laipsnį.
Teismo posėdyje Departamento atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką buvo informuota tinkamai (b. l. 146).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas tenkintinas.
Byloje keliamas ginčas dėl Įsakymo, kuriuo pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda – pastaba – už tai, kad netinkamai vykdė nustatytas tarnybines funkcijas, teisėtumo ir pagrįstumo.
Departamento 2017 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. P-147 „Dėl L. Š. laikino perkėlimo į kitas pareigas“ (b. l. 105) pareiškėjas perkeltas į Alytaus PN direktoriaus pavaduotojo pareigas nuo 2017-05-29 iki į šias pareigas bus paskirtas asmuo.
Remiantis rašytiniais bylos duomenimis nustatyta, kad Departamente 2017-12-27 gauta (b. l. 85) Valstybinės Akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Akreditavimo tarnyba) 2017-12-22 Neplaninio asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimo Nr. Dl-5029, Dl-5016, Dl-5002 ataskaita Nr. D17-303-(1.27.) (toliau – ir Ataskaita) (b. l. 89–94), kurioje nustatyta, kad Alytaus PN laikotarpiu nuo 2017-04-28 iki 2018-01-02 buvo teikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos pažeidžiant Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus. Neteisėtai Alytaus PN 2017-04-28 buvo paskirtas dirbti šeimos gydytojas V. M. (toliau – ir gydytojas), kuris neteisėtai teikė šeimos medicinos paslaugas Alytaus PN. Nuo gydytojo priėmimo į pareigas momento kilo teisinės pasekmės: buvo pažeista Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 5 straipsnio 1 dalis, Lietuvos medicinos normos MN 14:2005 „Šeimos gydytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005-12-22 įsakymu Nr. V-1013 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 14:2005 „Šeimos gydytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ patvirtinimo“ 7 punktas, kuriame nustatyta, kad „Verstis šeimos gydytojo praktika galima įstaigoje, turinčioje galiojančią licenciją teikti šeimos gydytojo paslaugas“.
Departamente 2017-12-27 gautas Akreditavimo tarnybos direktoriaus 2017-12-27 įsakymas Nr. T4-357(1.34.) ,,Dėl Alytaus pataisos namų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės“ (toliau – ir 2017-12-27 įsakymas) (b. l. 86–88), kuriuo Alytaus PN buvo įspėti dėl nustatytų pažeidimų, įpareigoti juos pašalinti, išdėstytos rekomendacijos.
Atsižvelgęs į Ataskaitą ir 2017-12-27 įsakymą, Departamento direktorius 2018-01-02 įsakymu Nr. V-1 „Dėl Komisijos galimiems Alytaus pataisos namų pareigūnų tarnybiniams nusižengimams ištirti sudarymo“ (b. l. 107) sudarė komisiją ištirti galimus Alytaus PN pareigūnų tarnybinius nusižengimus, susijusius su asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo įstaigoje licencijavimu.
Departamentas 2018-01-09 pranešimu apie tarnybinį nusižengimą Nr. LV-90 (toliau – ir Pranešimas) informavo L. Š. apie jo atžvilgiu pradėtą tarnybinį patikrinimą dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo, paprašė pateikti paaiškinimus (b. l. 126–129). Pranešime nurodyta, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2017-05-26 iki 2018-01-02 nesiėmė veiksmų, kad Alytaus PN gautų licenciją teikti šeimos medicinos paslaugas, nekontroliavo arba netinkamai kontroliavo, kad pareigūno vadovaujamame Sveikatos priežiūros skyriuje dirbo šeimos medicinos gydytojas neturint įstaigoje licencijos, nesiėmė veiksmų siekiant, kad įstaigoje būtų teikiamos pirminės ambulatorinės psichikos sveikatos priežiūros paslaugos, neteikė tvirtinti direktoriui pagal kiekį apskaitomų vaistinių preparatų sąrašo, vidaus medicininio audito veiklos aprašo, 2017 m. vidaus medicininio audito plano, medicininių dokumentų pildymo ir mirčių atvejų nagrinėjimo tvarkos aprašo projektų, todėl dėl tokių pareiškėjo veiksmų (neveikimo) buvo pažeista Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 5 straipsnio 1 dalis, šio įstatymo 45 straipsnio 3 dalis, Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 16 straipsnio 2 dalis, Asmens sveikatos priežiūros įstaigų licencijavimo taisyklių, patvirtintų 2007-03-02 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-156 „Dėl asmens sveikatos priežiūros įstaigų licencijavimo“, 7 punktas, Laisvės atėmimo vietose veikiančių asmens sveikatos priežiūros tarnybų struktūros, etatų skaičiaus ir darbo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009-03-18 įsakymu Nr. V-195/1R- 76 „Dėl laisvės atėmimo vietose veikiančių asmens sveikatos priežiūros tarnybų struktūros, etatų skaičiaus ir darbo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 7.3 papunktis, pareiškėjas nevykdė Statuto 25 straipsnio 2 dalies nuostatų, nesilaikė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose nustatytų pareigų, neatliko arba netinkamai atliko Pareigybės aprašymo 8.2, 8.32 ir 8.37 papunkčiuose (aktualaus Pareigybės aprašymo redakcija atitinka 7.1 ir 7.32 ir 7.37 papunkčius) nustatytų tarnybinių funkcijų. Atsižvelgus į visą tai, kas išdėstyta, įtariama, kad tokiu būdu pareiškėjas galimai padarė tarnybinį nusižengimą.
Pareiškėjas 2018-01-12 raštu pateikė paaiškinimus (b. l. 77–79). Pareiškėjas nesutiko, kad dėl jo veiksmų buvo pažeisti Pranešime nurodyti teisės aktai, laikėsi pozicijos, kad dėl įtariamo tarnybinio nusižengimo niekam nebuvo padaryta nei materialinė, nei asmeninė žala. Informavo, kad laikotarpiu nuo 2017-05-26 iki 2018-01-02 buvo atlikta eilė veiksmų tam, kad Alytaus PN gautų licenciją teikti šeimos medicinos paslaugas. Nurodė, kad pareiškėjo Pareigybės aprašyme nėra funkcijos teikti tvirtinti direktoriui gydytojo kandidatūrą.
Departamentas 2018-01-23 pranešimu Nr. LV-372 „Apie Kalėjimų departamento 2018-01-09 pranešime apie tarnybinį nusižengimą Nr. LV-90 klaidos ištaisymą“ (b. l. 68) pareiškėjas informuotas, kad Pranešime buvo pastebėtas rašymo apsirikimas: klaidingai įrašyta, kad „nesilaikėte Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose nustatytų pareigų“, nors turėjo būti įrašyta, kad „nesilaikėte Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktuose nustatytų pareigų“.
Pareiškėjas 2018-01-23 raštu (b. l. 70) pateikė paaiškinimus dėl galimo tarnybinio nusižengimo, kuriais informavo Departamentą, kad ankstesnio paaiškinimo papildyti neturi kuo.
Departamentas, atlikęs tarnybinį patikrinimą dėl Alytaus PN pareigūnų veiksmų, susijusių su asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo Alytaus PN licencijavimu, priėmė 2018-02-19 tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. TT-4 „Dėl Alytaus pataisos namų pareigūnų veiksmų, susijusių su asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo įstaigoje licencijavimu“ (b. l. 57–67), kuria, be kita ko, Departamento direktoriui siūlyta pripažinti, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, nes nevykdė Statuto 25 straipsnio 2 dalies, nesilaikė VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktuose nustatytų pareigų, netinkamai atliko tarnybines funkcijas, nustatytas Pareigybės aprašymo 8.2, 8.32 ir 8.37 papunkčiuose (aktualaus Pareigybės aprašymo redakcija atitinka 7.1 ir 7.32 ir 7.37 papunkčius), ir skirti jam tarnybinę nuobaudą – pastabą.
Remiantis Išvada, priimtas skundžiamas Įsakymas (b. l. 11), kuriuo Departamento direktorius pripažino, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, nes nevykdė Statuto 25 straipsnio 2 dalies, nesilaikė VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktuose nustatytų pareigų, netinkamai atliko tarnybines funkcijas, nustatytas Pareigybės aprašymo 8.2, 8.32 ir 8.37 papunkčiuose (aktualaus Pareigybės aprašymo redakcija atitinka 7.1 ir 7.32 ir 7.37 papunkčius), todėl pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Statutas (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. su visais vėlesniais pakeitimais ir papildymais), VTĮ (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. su visais vėlesniais pakeitimais ir papildymais) ir kiti teisės aktai.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas skundo argumentais nesutinka su jam paskirta tarnybine nuobauda – pastaba už šių teisės aktų nuostatų pažeidimus: Statuto 25 straipsnio 2 dalies, kurioje nustatyta, kad pataisos pareigūnai, atlikdami tarnybines pareigas, vadovaujasi įstatymais ir kitais teisės aktais; VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktų, kuriuose nustatyta, kad valstybės tarnautojas privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų ir tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis; Pareigybės aprašymo (b. l. 104–107) 8.2, 8.32 ir 8.37 papunkčių (aktualaus Pareigybės aprašymo redakcija atitinka 7.1 ir 7.32 ir 7.37 papunkčių), kuriuose įtvirtinta, kad Alytaus PN direktoriaus pavaduotojo pareigas einantis valstybės tarnautojas organizuoja įstaigoje auklėjamąjį darbą su nuteistaisiais, jų socialinę reabilitaciją ir psichologinę terapiją, užtikrinant teisės aktuose numatytą veiklą (7.1 papunktis); kontroliuoja reikiamų dokumentų parengimą ir pateikimą Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklos tarnybai Sveikatos priežiūros tarnybos licencijai gauti ar perregistruoti (7.32 papunktis); tarpininkauja ruošiant pataisos namų direktoriaus organizacinių tvarkomųjų dokumentų projektus įstaigoje laikomų asmenų sveikatingumo klausimais (7.37 papunktis).
Išvadoje nurodyta, kad pareiškėjas pripažintas padaręs tarnybinį nusižengimą ir pažeidęs aukščiau nurodytas teisės normas dėl to, kad laikotarpiu nuo 2017-05-26 iki 2018-01-02 nesiėmė veiksmų, kad Alytaus PN gautų licenciją teikti šeimos medicinos paslaugas, nekontroliavo arba netinkamai kontroliavo, kad pareigūno vadovaujamame Sveikatos priežiūros skyriuje dirbo šeimos medicinos gydytojas neturint įstaigoje licencijos, nesiėmė veiksmų siekiant, kad įstaigoje būtų teikiamos pirminės ambulatorinės psichikos sveikatos priežiūros paslaugos, neteikė tvirtinti direktoriui pagal kiekį apskaitomų vaistinių preparatų sąrašo, vidaus medicininio audito veiklos aprašo, 2017 m. vidaus medicininio audito plano, medicininių dokumentų pildymo ir mirčių atvejų nagrinėjimo tvarko aprašų projektų ir tokiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų 5 straipsnio 1 dalį, 45 straipsnio 3 dalį, Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 16 straipsnio 2 dalį, Asmens sveikatos priežiūros įstaigų licencijavimo taisyklių 7 punktą, Laisvės atėmimo vietose veikiančių asmens sveikatos priežiūros tarnybų struktūros, etatų skaičiaus ir darbo tvarkos aprašo 7.3 papunktį.
Už tarnybinius nusižengimus skiriamos VTĮ nustatytos tarnybinės nuobaudos (VTĮ 29 straipsnio 1 dalis), įtvirtintos 29 straipsnio 3 dalyje. VTĮ 29 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant, be kita ko, į kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai akcentuojama, jog tam, kad valstybės tarnautojas būtų patrauktas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, kad valstybės tarnautojas neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, konstatavimo. Tam būtinas ir kitas nusižengimo sudėties elementas – valstybės tarnautojo kaltė. Todėl teismas, nagrinėdamas bylą dėl tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, privalo patikrinti, ar darbdavys aiškinosi kaltės klausimą ir ar ją (kaltę) nustatė teisingai (žr. 2008 m. lapkričio 10 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A63-1836/2008; 2004 m. liepos 30 d. sprendimą administracinėje byloje A4-678/2004 ir kt.).
Nenustačius tarnautojo kaltės, negalima ir tarnybinė atsakomybė. Tai – esminis procedūrinis pažeidimas, dėl kurio paskirta tarnybinė nuobauda pripažįstama neteisėta ir nepagrįsta (žr. 2008 m. lapkričio 10 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A63-1836/2008; 2011 m. balandžio mėn. 28 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A63-1366/20).
Kaip matyti, Išvadoje, kuri yra sudedamoji skundžiamo Įsakymo, kuriuo pareiškėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, dalis, yra konstatuoti pareiškėjo neteisėti veiksmai, kuriais jis pažeidė atitinkamas teisės aktų nuostatas, ir kartu konstatuota pareiškėjo kaltės forma – neatsargumas (aplaidumas). Tačiau byloje nėra jokių objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad Departamentas būtų vertinęs pareiškėjo kaltės formą, kodėl buvo nuspręsta, kad pareiškėjas veikė būtent neatsargiai (aplaidžiai), o ne tyčia. Pažymėtina, kad Išvadoje, kuri, kaip minėta, yra skundžiamo Įsakymo sudėtinė dalis, pateiktas pareiškėjo Pareiškime pateiktų aplinkybių ir argumentų vertinimas kaip siekis pateisinti savo neveikimu padarytą tarnybinį nusižengimą, yra nepakankamas tam, kad būtų galima teigti, jog Departamentas nešališkai ir objektyviai įvertino kiekvieną pareiškėjo Pareiškime nurodytą argumentą ir aplinkybę. Aplinkybė, kad teisės aktų pažeidimai buvo konstatuoti Akreditacijos tarnybos per se (lot. savaime pats) nepatvirtina pareiškėjo tarnybinio nusižengimo padarymo. Todėl vien remtis Ataskaitos išvadomis atliekant pareiškėjo tarnybinio pažeidimo tyrimą neužtenka. Kiekvienu atveju turi būti atliekamas individualių aplinkybių vertinimas. O kaip patvirtina bylos rašytiniai įrodymai – toks vertinimas pareiškėjo atžvilgiu nebuvo atliktas, formaliai konstatuotas pareiškėjo atliktas tarnybinis pažeidimas, kadangi Departamentas nevertino ir atitinkamai objektyviais duomenimis nepagrindė pareiškėjos kaltės formos.
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad skundžiamas Įsakymas, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba – yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas, pareiškėjo skundas tenkintinas visiškai.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Vadovaujantis nurodytu teisiniu reguliavimu, proceso šaliai atsiranda teisė gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą tik tuomet, kai teismas išsprendžia ginčą jos naudai.
Kadangi pareiškėjo skundas tenkintinas visiškai, pareiškėjas įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, o atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
Aktualus teisinis reguliavimas nustatytas ABTĮ 6 skyriuje „Bylos nagrinėjimo išlaidos“, CPK 98 straipsnyje bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).
CPK 98 straipsnio l dalyje reglamentuojama, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Rekomendacijose.
Nustatyta, kad į byla pateiktas pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (b. l. 148), kuriame nurodyta, kad pareiškėjas patyrė 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (už skundo parengimą). Faktą, kad pareiškėjui teisines pasekmes suteikė advokatas patvirtina 2018-06-19 sąskaita už teisines paslaugas (b. l. 150). Pinigų sumokėjimo faktą patvirtina byloje pateiktas pinigų priėmimo kvitas Nr. 566828 (b. l. 149).
Įvertinus pateiktus rašytinius įrodymus, vadovaujantis maksimaliais teisinių paslaugų dydžiais, nurodytais Rekomendacijose, atsižvelgus į Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus, taikomus nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, į administracinių teismų praktiką ir įvertinusi atsakovės argumentus dėl prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų mažinimo, teismas daro išvadą, kad prašoma pareiškėjo bylinėjimosi išlaidų suma neviršija maksimalių Rekomendacijoje nustatytų teisinių paslaugų dydžių, byloje nenustatyta akivaizdžių bylinėjimosi išlaidų neprotingumą pagrindžiančių aplinkybių, pareiškėjo siekio pasipelnyti ir piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis. Todėl pareiškėjo prašymas priteisti 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą tenkintinas visiškai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 84 straipsniu, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo L. Š. skundą tenkinti visiškai.
Panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2018 m. vasario 21 d. įsakymą Nr. P-71 „Dėl sprendimo, kad l. e. Alytaus pataisos namų direktoriaus pavaduotojo pareigas L. Š. padarė tarnybinį nusižengimą, priėmimo ir tarnybinės nuobaudos skyrimo“.
Priteisti pareiškėjui L. Š. iš Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 200,00 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.