Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2019-08-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1562-598/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-08-14
Bylos Nr.
1-1562-598/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-33661-2018-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Banga Bartkienė
Civilinis ieškovas
D. D.
Kaltinamasis
S. K.

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. 1-1562-598/2019Proceso Nr.1-01-1-33661-2018-3Procesinio sprendimo kategorija(S)1.1.7.2.5;1.2.14.1.2.2;1.2.14.2.1;2.1.8; 2.3.6.4.5.2.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugpjūčio 14 d.Jonava
Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Banga Bartkienė,

sekretoriaujant Sidonai Valatkevičienei, dalyvaujant prokurorei Ramunei Brazdeikytei, S. K., civilinei ieškovei D. D., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) Jonavoje, Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, nedirba, gyvena (duomenys neskelbtini), anksčiau teistas: 1) 2010-07-30 Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d., 22 str. 1 d., 178 str. 2d., 187 str. 3 d., 65 str. 1 d. 1 p. a pp., 63 str. 5 d. 2 p. - 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme; 2) 2013-10-16 Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d., 64(1) str., 72 str. 2 d. - 4 mėn. laisvės atėmimo bausme; 3) 2015-06-26 Jonavos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 178 str. 2 d.,187 str. 3 d., 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p.,64(1) str. - 40 parų arešto bausme; 4)2017-06-05 Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d. - 1 metų laisvės atėmimo bausme. Bausmę atliko 2018-07-05, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 178 straipsnio 2 dalį, ir

Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. K. laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 14 d. 17 val. iki liepos 15 d. 10.30 val., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, išdauždamas lango stiklą įsibrovė į sodo namelį, esantį sodų bendrijoje „Draugystė“ (duomenys neskelbtini)iš kurio pagrobė svetimą, S. Š. priklausantį turtą - skaitymo akinius 250 eurų vertės, beverčius maisto produktus, tuo padarydamas nukentėjusiajai S. Š. bendrą 250 eurų turtinę žalą.

S. K. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu neprisipažino ir parodė, kad nusikaltimo nepadarė. Niekada nėra buvęs adresu (duomenys neskelbtini)SB „Draugystė“. Nukentėjusios nepažinojo. Kur buvo 2018 m. liepos 14 d. nežino. Kaip jo kraujas atsirado nukentėjusios name – nežino. Civilinio ieškinio nepripažįsta.

Civilinė ieškovė D. D., apklausta teisiamajame posėdyje, parodė, kad apie vagystę žino tik iš mamos žodžių. Žino, kad į sodo namelį buvo patekta išdaužius verandos lango stiklą. Buvo pavogti akiniai ir maisto produktai Byloje reiškia 500 Eur civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti, kas sudaro akiniai, maisto produktai ir priemonės , kurių buvo imtasi vėliau namo saugumui užtikrinti, t.y. langų grotavimas, jutiminės lempos. 500 Eur – neturtinei žalai atlyginti, nes mama patyrė stresą, sode bijojo nakvoti, jautėsi nesaugi, turėjo vartoti vaistus.

Nukentėjusioji S. Š., kurios parodymai buvo pagarsinti vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straispsnio 1 dalies 1 punktu, apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2018 m. liepos 14 d. apie 17 val. ji išvyko į namus iš sodo esančio adresu (duomenys neskelbtini) sodų bendrijoje „Draugystė“. Sodo namelį užrakino ir paliko tvarkingą. 2018 m. 15 d. apie 10.30 val. atvyko į minėtą sodą ir pamatė, kad išdaužyti dviejų langų stiklai 42 eurų vertės, sugadinta durų spyna. Apžiūrėjus sodo namelį pamatė, kad jos skaitymo akiniai, kurių vertė 250 eurų. Ankstesnių apklausų metu minėjo, kad buvo pavogti jos žentui R. D. priklausantys įrankiai, tačiau pabendravus su žentuišsiaiškino, kad jis savo daiktų sodo namelyje nelaikė ir jo daiktai jokie pavogti nebuvo. Jai padaryta žala 292 eurų turtinė žala. ( b.l. 1-3, 28, 32-33)

Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatoma, kad 2018 m. liepos 15 d. apžiūrėta įvykio vieta – vieta sodo namelis (duomenys neskelbtini) sodų bendrijoje „Draugystė“, Jonavoje, rasti ir paimti objektai: tamponas (konteineryje)su raudonos spalvos dėmės pavyzdžiu nuo kambario išdaužto lango stiklo vidinės pusės. Ryškinant paviršius daktiloskopiniais milteliais, tinkamų identifikacijai pėdsakų, neišryškėjo. ( b.l. 18-25)

Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimo centro specialisto išvada Nr. 140-(3873)-IS1-6830 nustatoma, kad ant pateikto tirti tampono su nuoplova, padaryta 2018 m. liepos 15 d. apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. ( b.l. 49-50 )

Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimo centro specialisto išvada Nr. 140-(176)-IS1-1128 nustatoma, kad ant tampono su nuoplova, padaryta 2018 m. liepos 15 d. apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini)rasto vyro kraujo genotipas sutampa su S. K. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, turintis identišką ištirtų S. K. lokusų genotipą, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė yra nedidesnė nei 0,00000000001.(b. l.59-60 )

Įrodymų vertinimas

Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako ir tas, kas pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą. Įsibrovimo į patalpą faktas užfiksuotas įvykio vietos apžiūros protokole. Išdaužytas lango stiklas. Tai, kad kaltinamasis įsibrovė į patalpą patvirtina ir specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad ant tampono su nuoplova, padaryta 2018 m. liepos 15 d. apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini)rasto vyro kraujo genotipas sutampa su S. K. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, turintis identišką ištirtų S. K. lokusų genotipą, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė yra nedidesnė nei 0,00000000001 (b. l. 59-60). Nukentėjusioji pasigedo savo turto. Kaltinamojo veika kvalifikuotina kaip baigtas nusikaltimas, nes vagystė laikoma baigta, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią. Tokia galimybė kaltininkui atsiranda, kai jis pagrobtą turtą perkelia iš turto savininko valdymo erdvės į kitą vietą, suteikdamas jam savo neteisėtą valdymą. Šiuo atveju kaltinamasis laisvai disponavo pagrobtu turtu.

Kaltinamasis neigia padaręs nusikaltimą, tačiau jo teiginys, kad jo biologinis pėdsakas. T.y. kraujas neaiškiomis aplinkybėmis atsirado įvykio vietoje, yra klastotė, niekuo nepagrįstas ir neįtikėtinas, nes jam nėra jokio logiško paaiškinimo. Vien tik kaltinamojo aiškinimas, kad jis neturėjo jokio motyvo daryti nusikaltimo – neįtikinama.

Teismas konstatuoja, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, nes suvokė savo atliekamų veiksmų neteisėtumą, suvokė nusikalstamas pasekmes ir jų siekė. Taigi jo veika ikiteisminio tyrimo metu buvo teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, ji pilnai įrodyta ir jis baustinas.

Bausmės skyrimo motyvai

Skiriant bausmę atsižvelgtina į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltininko kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę. S. K. padarė tyčinį apysunkį, baigtą, nusikaltimą (BK 11 str.). Kaltinamasis praeityje teistas keturis kartus (b.l.81-83), administracine tvarka baustas, paskutinį kartą –2017-03-09 pagal LR ANK 108 str. 1 d. 195 eurų bauda. (b.l. 91-92). S. K. VŠĮ Jonavos PSPC psichikos centre aktyvioje priežiūroje neįrašytas (b.l.97).

Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalto būdamas recidyvistu.

S. K. jau ne pirmą kartą pažeidžia įstatymus, nepaiso visuomenės elgesio bei bendrabūvio taisyklių, anksčiau teistas, dominuoja turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų darymas. Kaltinamajam buvo skirta arešto bausmė, laisvės atėmimo bausmė, akivaizdu, kad šios priemonės jokio teigiamo poveikio kaltinamojo elgesiui neturėjo, buvo daromos naujos nusikalstamos veikos. Išdėstytos aplinkybės rodo, kad S. K. nekeičia savo antivisuomeninių nuostatų, sąmoningai ignoruoja visuotinai pripažintas elgesio taisykles ir moralės nuostatas, linkęs pažeisti įstatymų reikalavimus, dėl ko neskiriant jam realios laisvės atėmimo bausmės, bausmės tikslų, numatytų BK 41 straipsnio 2 dalyje pasiekti nepavyktų. S. K. baustinas realia laisvės atėmimo bausme.

Civiliniai ieškiniai

Baudžiamojoje byloje D. D. civilinė ieškovė pareiškė 1000 Eur civilinį ieškinį.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Ikiteisminio tyrimo metu Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė S. Š. nurodė, kad jai padaryta 292 Eur turtinė žala, teismas pripažįsta, kad realiai tokia žala ir padaryta, nes tokią sumą nurodė asmuo, kuris realiai disponavo pagrobtu turtu, todėl tokia suma ir priteistina.

Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą teismas vadovaujasi LR CK 6.250 str., 6.251 str. 2 d., kitomis LR CK normomis bei atsižvelgdamas į teismų praktiką. LR CK 6.250 str. 2 d. įpareigoja teismą, nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. S. K. padarytas nusikaltimas sunkių pasekmių nesukėlė, byloje nėra duomenų, kad nukentėjusioji dėl to būtų patyrusi stiprų emocinį, psichinį sukrėtimą su sunkiomis pasekmėmis. Atsižvelgiant į išvardintas aplinkybes bei vadovaujantis protingumo ir sąžiningumo kriterijais civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos mažintinas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: Vokas Nr. 1, kuriame CD laikmena su įvykio vietos fotolenelė. Vokas Nr. 2, kuriame tamponas (iš Kriminalistinių tyrimų centro Nr. A018206). Vokas Nr.3, kuriame S. K. lyginamasis pavyzdys (iš Kriminalistinių tyrimų centro Nr. A018655) – nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti prie baudžiamosios bylos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, 297 straipsniu, 302-307 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

S. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje ir nubausti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo dienos.

Iki bausmės vykdymo pradžios palikti galioti S. K. kardomąją priemonę periodišką registravimąsi policijos įstaigoje, o pradėjus bausmės vykdymą, kardomosios priemonės netaikyti.

Priteisti iš S. K. , gim. (duomenys neskelbtini)civilinio ieškinio tenkinimui:

D. D., gim. (duomenys neskelbtini), 392 Eur (tris šimtus devyniasdešimt du eurus)

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktinius įrodymus : Voką Nr. 1, kuriame CD laikmena su įvykio vietos fotolenele. Voką Nr. 2, kuriame tamponas (iš Kriminalistinių tyrimų centro Nr. A018206). Voką Nr.3, kuriame S. K. lyginamasis pavyzdys (iš Kriminalistinių tyrimų centro Nr. A018655) – nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.

Teisėja Banga Bartkienė