Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėja Lina Jociuvienė, dalyvaujant A. K., jo atstovui advokatui Gediminui Lukauskui, teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. M. D. g. 25, Kretingoje, dirbantis (duomenys neskelbtini)vairuotoju,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2009-12-02 administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad 2009-12-01 apie 12.05 val., Jakų žiede, Klaipėdos rajone A. K., vairuodamas Kretingos miškų urėdijai priklausantį automobilį „MAN 33-410“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neatsižvelgė į vežamo krovinio aukštį ir kliudė remontuojamo kelio metalines konstrukcijas, tokiu būdu apgadindamas jas, vairuotojas apie eismo įvykį policijai nepranešė ir iš įvykio vietos pasišalino. Inkriminuojama veika byloje grindžiama 2009-12-02 administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr.F 208145, autoavarijos vietos schema, R. J. paaiškinimu, Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK VTS PB patrulio vyr. policininko R. M. tarnybiniu pranešimu, E. R. informaciniu pranešimu, kitais administracinėje byloje esančiais įrodymais.

Teismo posėdžio metu A. K. bei jo atstovas advokatas G.Lukauskas paaiškino, kad A. K. kaltę pripažįsta iš dalies, mano, kad vairuodamas automobilį galėjo apgadinti klojinių spyrių paramsčius, tačiau bylą dalyje dėl pasitraukimo iš įvykio vietos, prašo nutraukti, nes važiuodamas po statomu viaduku, jo viduryje, pajuto, kad jo vairuojama transporto priemonė lietė metalinių konstrukcijų siją, mano kad tai buvo lubų sija, išsikišusi žemiau nei kitos sijos, tačiau sustojęs ir apžiūręs detaliau, jokių pažeidimų nematė, todėl nemanė, kad tokia veika galėjo būti traktuojama kaip pažeidimas ir niekam nepranešęs nuvažiavo. Taip pat pažymėjo, kad jei kas būtų jam davęs kokį ženklą apie konstrukcijų pažeidimą, tokios įvykių pabaigos nebūtų buvę, tuo labiau, kad ant minėtų konstrukcijų vaikščiojo darbininkai.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad A. K. 2009-12-01 apie 12.05 val., Jakų žiede, Klaipėdos rajone, vairavo Kretingos miškų urėdijai priklausantį automobilį „MAN 33-410“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Po viaduko leidžiama važiuoti transporto priemonėms, kurių aukštis yra iki 4,5 metro. Pagal byloje pateiktus įrodymus, MAN 33-410, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) aukštis nuo žemės iki metalinių konstrukcijų viršaus, kuriose yra kraunamos malkos, yra 3,90 m. A. K. miškovežį vairuoja apie 40 metų, todėl žinojo, kad iki metalinių konstrukcijų viršaus prikrovus medienos bei ant jų padėjus krano strėlę, kurios aukštis virš pakrautos medienos yra dar apie 20 centimetrų, negalėjo viršyti 4,50 m ženkle nurodyto aukščio apribojimo, todėl važiavo. Be to pažymėtina, kad transporto priemonės ir metalinių sijų kontaktas įvyko tik statomo viaduko gale, vienoje vietoje ir niekur kitur automobilis ir lubos nesilietė, todėl manytina, kad galėjo būti, jog minėta sija buvo išsikišusi žemiau, nei ženkle nurodytas aukštis, t.y. buvo žemiau nei 4,5 m nuo žemės. Duomenų, kad A. K. galėjo matyti, jog padarė autoįvykį ir sąmoningai pasitraukė iš įvykio vietos, byloje taip pat nėra, nes automobilis, kuriuo važiavo A. K. jokių sugadinimų nepatyrė. Teismas mano, kad vairuotojas, turintis 40 metų miškovežio vairavimo praktiką bei žinodamas savo vairuojamos transporto priemonės aukščio gabaritus, sąmoningai nebūtų rizikavęs krovinio ir savo sveikatos bei gyvybės saugumu.

Atsižvelgiant į nustatytas faktines bylos aplinkybes, pripažintina, kad A. K. veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., sudėties – pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Šiame straipsnyje numatyta veika gali būti padaryta tyčia. Kad transporto priemonės vairuotoją būtų galima pripažinti kaltu dėl pasitraukimo iš įvykio vietos būtina sąlyga yra jo kaltė, įrodymai, patvirtinantys, jog vairuotojas žinojo ir suprato, kad dėl jo kaltės įvyko eismo įvykis ir tyčia pasitraukė iš tos vietos (Lietuvos Respublikos ATPK 10 str.). Vertinant tai, kad A. K. nebėgo iš eismo įvykio vietos – jis sustojo, apžiūrėjo dėl ko buvo kontaktas ir, nepamatęs jokių pažeidimų ar deformacijų, tik atkreipė dėmesį į tai, kad viena lubų sija buvo žemiau nei kitos, nuvažiavo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, labiau tikėtina, kad A. K. nesuvokė, jog tikrai buvo kontaktas su konstruojamo viaduko lubų sija, todėl jo sustojimą, apžiūrėjimą bei nuvažiavimą, negalima laikyti pasitraukimu iš įvykio vietos. O visos abejonės, nepagrįsto jokiais įrodymais, vertintinos traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai ir pagal vidinį bylą nagrinėjančio asmens įsitikinimą (Lietuvos Respublikos ATPK 257 str.). Esant minėtiems motyvams, administracinė byla dalyje dėl A. K. traukimo administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 130 str. 1 d., nutrauktina (Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 p., 287 str. 1 d. 2 p.).

Tačiau iš byloje esančių įrodymų, tiek A. K., tiek kitų liudytojų paaiškinimų, policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų, pripažįstama, kad A. K. padaryti veiksmai atitinka administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, sudėtį – kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).

Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą. A. K. iš dalies pripažino padaręs administracinį teisės pažeidimą, dėl jo padarymo gailis, tai laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (Lietuvos Respublikos ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). A. K. per vienerius metus administracine tvarka už KET pažeidimus baustas vieną kartą, tai laikytina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (Lietuvos Respublikos ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Nuobaudos rūšis ir dydis nustatomas, įvertinant šias aplinkybes, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių kiekį ir reikšmingumą (Lietuvos Respublikos ATPK 30² straipsnis).

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, 127 straipsnio 2 dalimi, 130 straipsnio 1 dalimi, 286-288 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

administracinę bylą dalyje dėl A. K. traukimo administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 130 str. 1 d., nutraukti;

už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, A. K. skirti administracinę nuobaudą – 170,00 Lt baudą.

Informuoti A. K., kad bauda turi būti sumokama ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skiri baudą įteikimo jam dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliaus kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, SWEDBANKAS AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 57455. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtą baudą yra būtina pateikti teismui.

Nutarimas per 10 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.