Alytaus apylinkės teismo įsakymas

2019-04-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1-393-791/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2019-04-02
Bylos Nr.
1-393-791/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-02931-2019-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vilma Dapkevičienė
Kaltinamasis
A. S.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-393-791/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-02931-2019-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1; 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.2.4.6.1; 1.2.5.4.1; 2.12.1.4; (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 2 d.AlytusAlytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja V. D.

išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės A. B. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo medžiagą baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje

A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis profesinį išsilavinimą, vedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas, teistumas išnykęs

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis A. S., 2019 m. sausio 18 d. apie 20.00 val. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pykčio dėl paslėpto alkoholio pasėkoje, grasindamas nužudyti tyčia mušė K. G., suduodamas jai daugybinius smūgius, dėl ko buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas šiomis aplinkybėmis: pargriovė ją ant žemės ir sudavė ne mažiau kaip 20 smūgių rankomis ir kojomis į krūtinę, rankas, šonus, galvą, kitas kūno vietas, šaukdamas „aš tave užmušiu“, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai K. G. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, kairiame skruoste, smakro kairėje, kaklo dešinėje, dešinio klubo sąnario srityje, pilvo kairėje pusėje, kairio klubo sąnario srityje, dešinio riešo sąnario vidiniame paviršiuje, pereinant į T piršto pamatinę falangą, dešinės plaštakos IV piršto srityje, kairės plaštakos I piršto srityje, kairio žasto srityje, kairės alkūnės srityje, kairio dilbio srityje, dešinio žasto srityje, dešinio dilbio srityje, odos nubrozdinimo dešinės alkūnės sąnario nugariniame paviršiuje, kraujosruvos kairės akies junginėje, galvos sumušimo.

Apklaustas įtariamuoju A. S. parodė, kad 2017 metais, gulėdamas Alytaus ligoninėje, susipažino su ten dirbančia K. G.. 2019 m. sausio 18 d. jis atvažiavo pas ją į Alytų. Pirmiausia nuėjo pas savo draugą, ten išgėrė butelį degtinės, o po to, paskambino K. G. ir pasakė, kad ji ateitų jo pasitikti. K. G. atėjus, jie kartu nuėjo pas ją į namus, A. S. su savimi turėjo butelį degtinės. Namuose jie šnekučiavosi, valgė, po to vartojo alkoholį, K. G. gėrė mažiau. Po to ji paslėpė alkoholio butelį, dėl ko A. S. supyko, tarp jų prasidėjo konfliktas. Kaip tiksliai viskas įvyko A. S. nepamena, tačiau jis priėjo prie K. G., kai ji sėdėjo ant lovos, stūmė ją ir ji nukrito nuo lovos, tada pradėjo ją spardyti, sudavė smūgius ir rankomis. Galėjo suduoti ne mažiau kaip dvidešimt smūgių į įvairias kūno vietas. Kai K. G. gulėjo ant žemės ją spardė ir rankomis sudavė į krūtinę, rankas, šonus, galvą, smūgiavo nesitaikydamas. Kadangi buvo girtas ir susinervinęs dėl paslėpto alkoholio butelio, smūgiuodamas K. G. sakė, kad ją užmuš. K. G. bandė keltis, prašė, kad jis nustotų, tačiau A. S. toliau jai smūgiavo. Po suduotų smūgių, ji dar kurį laiką gulėjo ant žemės, tačiau vėliau atsikėlė ir atsisėdo ant lovos. Ant jos veido ties lūpa matė kraują, kitų sužalojimo žymių nepastebėjo. Vėliau K. G. nuėjo į vonią nusiprausti ir atsigulė į lovą. A. S. atsigulė šalia, tačiau jos nebučiavo, nebandė lytiškai santykiauti. Ryte jis pastebėjo, kad K. G. veidas buvo sužalotas, matėsi kraujosruva ant jos veido po akimi. Prieš jam išeinant, jie kartu dar išgėrė kavos, parūkė balkone, A. S. jos atsiprašė už įvykusį konfliktą. Tarpusavyje jie bendravo mažai, tačiau K. G. jam nepriekaištavo.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo A. S. parodymų, jo kaltę patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai.

Iš protokolo – pareiškimo matyti, kad nukentėjusioji K. G. 2019 m. sausio 21 d. kreipėsi į policiją, nurodydama, kad 2019 m. sausio 18 d. apie 20.00 val. (duomenys neskelbtini) esančiame bute, išgertuvių metu ją sumušė pažįstamas A. S., sudavė jai kojomis nemažiau kaip 20 smūgių į įvairias kūno vietas, taip sukeldamas fizinį skausmą (b. 1. 1–5).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja, K. G. parodė, kad ji anksčiau dirbo ligoninėje, ten susipažino su A. S., jų pažintis trunka apie metus. Bendravo telefonu. 2019 m. sausio 18 d. A. S. paskambino jai ir pasakė, kad yra Alytuje, nori atvykti į svečius. Ji A. S. pasitiko autobusų stotyje, jis buvo neblaivus, nusipirko degtinės butelį ir abu nuėjo pas ją į namus. Būnant namuose šnekučiavosi, pavalgė ir apie 18.00 val. – 19.00 val. A. S. vienas pradėjo vartoti alkoholį, ji išgėrė tik du stikliukus. Vėliau, apie 20 val., ji alkoholį paslėpė šaldytuve, dėl ko A. S. supyko, o pati atsisėdo ant sofos krašto, tačiau nuo jo nukrito. Ar nukrito pati, ar A. S. pastūmė, neprisimena. Jai gulint ant grindų, A. S. pradėjo ją spardyti ir sudavė smūgius rankomis, jai skaudėjo. Jai sudavė smūgius į krūtinę, rankas, šonus, galvą. Kiek tiksliai smūgių ir į kurias vietas sudavė pasakyti negali, kadangi trumpam buvo praradusi sąmonę, tačiau tai buvo nemažiau kaip 20 smūgių į įvairias kūno vietas. Mušdamas šaukė „aš tave užmušiu“. K. G. bandė atsistoti, tačiau A. S. jai to padaryti neleido ir toliau smūgiavo. Po kiek laiko, atgavusi sąmonę, ji atsigulė ant sofos, o A. S. pradėjo prie jos lįsti, grabinėti, bučiuoti, tačiau ji jį atstūmė, jokių artimų santykių tarp judviejų nebuvo. K. G. liepė A. S. išeiti iš jos namų, tačiau jis liko nakvoti. Tą vakarą ji policijos nekvietė, kadangi nenorėjo turėti su ja reikalų. 2019 m. sausio 19 d. K. G. paskambino savo draugei S. D. ir ji atvažiavo su V. G.. Jiems K. G. papasakojo situaciją ir V. G. paskambino policijai. Tą pačią dieną medikai išvežė ją į Alytaus ligoninę, o vėliau ir į Kauno klinikas. Bute, ant kiliminės dangos, yra likusi kraujo žymė. Civilinio ieškinio byloje nereikš, kadangi A. S. neturtinę žalą atlygino (b. l 31–36).

Iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Alytaus AVPK) pareigūnės tarnybinio pranešimo matyti, kad 2019 m. sausio 19 d. apie 13.30 val., gautas Alytaus rajono greitosios medicinos pagalbos telefoninis pranešimas, kad į Alytaus apskrities ligoninės priėmimo skyrių pristatė K. G., kuri paaiškino, kad 2019 m. sausio 18 d., tikslaus laiko nenurodė, ją sumušė draugas. Priėmimo skyriuje moteriai nustatytas akies voko ir periokulinės srities sumušimas, kairio klubo sumušimas. Moteris išsiųsta į Kauno klinikas (b. 1. 22-25).

Liudytojas V. G., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad yra K. G. pažįstamas, pažįsta ją apie metus. Nurodo, kad S. D. paskambino K. G. ir pasakė, kad jai blogai, kas tiksliai nutiko nepaaiškino. S. D. pasakė tai V. G. ir jie kartu nuvyko pas K. G. į namus. Iš karto pastebėjo, kad ji sumušta, ant jos veido, po akimis matėsi ryškios kraujosruvos. K. G. paaiškino, kad 2019 m. sausio 18 d. ją savo namuose sumušė ir bandė išprievartauti pažįstamas vyriškis. Bendraujant su K. G. ji buvo blaivi, kiek ją pažįsta, moteris paprastai alkoholio nevartoja, gal tik per šventes. K. G. nurodė, kad minėtas vyriškis ją spardė, smūgiavo rankomis, kiek smūgių jai sudavė nenurodė, tačiau minėjo, kad daug. Ar ji buvo praradusi sąmonę V. G. nežino. Jos per daug neklausinėjo, kadangi matė, kad ji prastai atrodo ir nenorėjo trikdyti. K. G. minėjo, kad jai skauda šonus, galvą. V. G. įvertinęs situaciją liepė K. G. kviesti policiją, tačiau ji nenorėjo, kažko bijojo, todėl policijai paskambino jis. Po kiek laiko atvyko medikai, K. G. išsivežė į ligoninę. Kai jis 2019 m. sausio 22 d. užsuko pas K. G. į butą, ji rodė ant kiliminės dangos likusias kraujo dėmes (b. l. 50–51).

Liudytoja S. D., apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad yra K. G. pažįstama, su ja neretai susiskambina pasidomėti kaip jai sekasi. 2019 m. sausio 19 d. apie 11 val. ryto, S. D. paskambino K. G., ji pasakė, kad blogai jaučiasi. Paaiškino, kad 2019 m. sausio 18 d. turėjo svečių ir ją sumušė, todėl S. D. su V. G. nuvyko pažiūrėti kas jai nutiko. Atvykus, jie pamatė sumuštą K. G. veidą, kuris atrodė baisiai, buvo ištinusi akis, matėsi kraujosruvos. K. G. parodė kraujo dėmes ant kiliminės dangos ir paaiškino, kad pas ją buvo atvykęs draugas, vardu (duomenys neskelbtini), paminėjo, kad tarp jos ir to vyriškio jokių santykių nėra, jie tik pažįstami. K. G. nurodė, kad nesuprato, dėl kokios priežasties ją sumušė. K. G. rodė kraujosruvas ant savo kūno, buvo sumuštas veidas, šonai, rankos, skundėsi, kad skauda visą kūną. Pasakojo, kad ją mušė rankomis, spardė gulinčią ant žemės, minėjo, kad ji buvo praradusi sąmonę. Taip pat K. G. minėjo, kad mušdamas ją vyriškis šaukė, kad užmuš. Sakė, kad vyriškis buvo girtas ir būnant pas ją namuose dar vartojo alkoholį. K. G. nelinkusi piktnaudžiauti alkoholiu, ji labai tvarkinga moteris. Apie įvykį pranešė policijos pareigūnams (b. 1. 53–54).

Liudytoja L. A., apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena tame pačiame name, kaip ir nukentėjusioji K. G., 9 aukšte. 2019 m. sausio 18 d., tikslaus laiko nepamena, būdama namuose išgirdo triukšmą, kuris sklido iš apačios. Girdėjo vyro ir moters balsus. Vyras moteriai sakė „Kur tu buvai, kuriam?“, lyg klaustų kur ji buvo, po to girdėjo, kaip moteris sakė „eik tu iš čia“. Po kurio laiko vėl išgirdo vyro balsą, jis keikėsi ir sakė „stovėk“, tai kartojo kelis kartus. Vėliau išgirdo moters šauksmą „oj oj“, ji taip šaukė gal 6 ar 7 kartus, kelis kartus kartojo „vajėzau, vajėzau“. L. A. pabeldė į radiatorių, kad žmonės sureaguotų tačiau triukšmas tesėsi. Konfliktas vyko su pertraukomis, apytiksliai nuo 22.00 val. iki 02.00 val., pagalbos šauksmo negirdėjo, girdėjo tik dejones. Kad suduotų, trenktų ar smurtautų negirdėjo (b. l. 58–59).

Alytaus AVPK pareigūno tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2019 m. sausio 19 d. buvo gautas pranešimas, kad 2019 m. sausio 18 d. (duomenys neskelbtini) bandė išprievartauti pranešėjo draugę. Nuvykus minėtu adresu nustatyta, kad moteris išvežta į ligoninę. Alytaus apskrities ligoninėje bendraujant su K. G., ji paaiškino, kad vakar, jos namuose, tarp jos ir jai pažįstamo neblaivaus vyriškio įvyko konfliktas, kurio metu jis ją sumušė, po to ją spardė, jai girtumas nenustatytas (b. 1.26).

Iš Specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad K. G. padaryta poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, kairiame skruoste, smakro kairėje, kaklo dešinėje, dešinio klubo sąnario srityje, pilvo kairėje pusėje, kairio klubo sąnario srityje, dešinio riešo sąnario vidiniame paviršiuje, pereinant į I piršto pamatinę falangą, dešinės plaštakos IV piršto srityje, kairės plaštakos I piršto srityje, kairio žasto srityje, kairės alkūnės srityje, kairio dilbio srityje, dešinio žasto srityje, dešinio dilbio srityje, odos nubrozdinimas dešinės alkūnės sąnario nugariniame paviršiuje, kraujosruva kairės akies junginėje, galvos sumušimas galėjo būti padaryta kieto buko daikto poveikyje, galimai prie užduotyje nurodyto laiko ir aplinkybių. Sužalojimas galėjo būti padarytas tiek smūgiavimo būdu, tiek ir krentant bei atsitrenkiant į kietus bukus daiktus. Sužalojimai galėjo būti padaryti dėl ne mažiau dvidešimties trauminių poveikių. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai, kvalifikuotina kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Dėl padarytų sužalojimų nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą (b. 1. 47–48).

Apžiūros protokolu ir nuotraukomis fiksuota įvykio vietos (duomenys neskelbtini), apžiūra, jos metu jokie daiktai paimti nebuvo (b. 1. 7–13).

Teismas, įvertinęs aukščiau aptartų duomenų visumą, daro išvadą, kad kaltinamojo A. S. kaltė dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, yra įrodyta.

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis tyčia panaudojo fizinį smurtą prieš K. G., o būtent, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pykčio dėl paslėpto alkoholio pasėkoje, grasindamas nužudyti mušė K. G., suduodamas jai daugybinius smūgius, dėl ko buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, taip jai sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą Tokie kaltinamojo veiksmai atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų požymius, šiuo atveju veikos sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 41 straipsnio nuostatomis, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Atsižvelgiama į tai, kad kaltinamojo padaryti tyčiniai nusikaltimai yra priskiriami prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jis teistas, bet teistumas išnykęs (b. l. 89–90), nebaustas administracine tvarka (b. l. 9), nedirba (b. l. 92). Kaltinamasis pripažįsta padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, taip pat jis savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą, kas pripažįstama atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis, tačiau nusikaltimus kaltinamasis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiui, tai sunkina jo atsakomybę. Kaltinamasis sutiko, kad būtų nuteistas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat jis sutiko su prokurorės siūloma laisvės apribojimo bausme ir jos dydžiu (b. l. 106–110). Siekiant BK 41 straipsnyje nustatytų bausmės tikslų, kaltinamajam skirtina laisvės apribojimo bausmė, kuri nustatytina tokio dydžio, kaip ir prokurorės siūloma, nes pagal nustatytas nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, tokia bausmė yra teisinga, ji proporcinga kaltinamojo asmenybei ir padarytų veikų pavojingumui.

Prokurorė pareiškime siūlo subendrinti bausmes pagal BK 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, taikant dalinį sudėjimą, tačiau šiuo atveju yra idealioji nusikaltimų sutaptis. Kaltininkas viena veika tuo pačiu metu padarė dvi nusikalstamas veikas, kurios numatytos skirtinguose BK specialiosios dalies straipsniuose. Todėl, bausmės turėtų būti subendrintos remiantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, taikant bausmių apėmimą, griežtesne bausmė apimant švelnesnę ir galutinę subendrintą bausmę prilyginant griežčiausiai iš paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas bausmei. Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis prisipažino esąs kaltas, yra sąlygos taikyti BK 641 straipsnio nuostatas ir paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

Kardomoji priemonė – 2019 m. sausio 25 d. tyrėjos nutarimu paskirtas rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 85–86) paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Byloje pareikštas civilinis ieškinys (b. l. 60–68) ginant Vilniaus teritorinės ligonių kasos interesus už nukentėjusiosios K. G. gydymo išlaidas yra pagrįstas ir pilnai tenkintinas. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnio, 6.283 straipsnio reikalavimais žalą, padarytą asmeniui, kurio sužalota sveikata, privalo atlyginti ją padaręs asmuo. Dėl kaltinamojo tyčinių nusikalstamų veiksmų buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata, dėl ko nukentėjusiajai buvo suteikta skubi pagalba ligoninėje, gydymo išlaidos sudaro 65,86 eurų sumą, jos apmokėtos iš Valstybinės ligonių kasos PSDF biudžeto, todėl kaltinamasis privalo jas atlyginti. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad žalą Vilniaus teritorinei ligonių kasai A. S. jau atlygino, todėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys dėl žalos atlyginimo yra atmetamas (b. l. 69–70).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti:

pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį skirti laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės laiką neatlygintinai išdirbti 150 (vieną šimtą penkiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rupybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, bausmės atlikimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje;

pagal Baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį skirti laisvės apribojimą 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės laiką neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rupybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, bausmės atlikimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti, jas apimant, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir skirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės laiką neatlygintinai išdirbti 150 (vieną šimtą penkiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rupybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, bausmės atlikimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį dėl žalos atlyginimo atmesti.

Išaiškinti, kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Išaiškinti, kad kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Kaltinamajam padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise paduoti prašymą dėl bylos nagrinėjimo teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Vilma Dapkevičienė