Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2019-10-25 · Civilinė byla Nr. 2YT-11330-639/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-10-25
Bylos Nr.
2YT-11330-639/2019
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-07329-2019-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Saulius Zajarskas
Pareiškėjas
J. S.
Civilinė byla Nr. 2YT-11330-639/2019(Proceso Nr. 2-06-3-07329-2019-4)Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.2.7.1.; 3.4.5.11.
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. spalio 25 d.Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Saulius Zajarskas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. S. skundą dėl antstolio veiksmų suinteresuotiems asmenims antstoliui G. J., S. L., bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamai bankroto administratorės mažosios bendrijos „Penktas šansas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašė panaikinti 2019 m. rugpjūčio 14 d. antstolio taikytą turto areštą skolininkui S. L. priklausančiam turtui, kuris yra įkeistas J. S.. Nurodo, jog apie turto areštą antstolis turėjo įspėti hipotekos sutartyje numatytus kreditorius, t. y. pareiškėją, kadangi pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatas antstolis privalo gauti kreditoriaus sutikimą dėl galimybės išieškoti skolas trečiųjų asmenų naudai iš įkeisto turto. Pareiškėjo teigimu, turtas negalėjo būti areštuotas, nes hipotekos kreditorius t. y. J. S. nedavė sutikimo, dėl to turto areštas turi būti panaikintas.

2019 m. rugsėjo 27 d. patvarkyme dėl atsisakymo tenkinti skundą antstolis nurodė, kad vykdo Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2019 m. liepos 31 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo S. L. turto atžvilgiu. Pažymėjo, kad teisės aktai nenumato draudimo areštuoti hipoteka apsunkinto turto. Antstolis nurodė kad hipoteka įkeisto turto areštas savaime kreditoriaus teisių nepažeidžia, kadangi areštuoto turto įkeitimas nepaneigia jo realizavimo galimybių, todėl hipotekos kreditoriaus interesų nepažeidžia.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

vykdomajam procesui išimtinai vadovauja antstolis (CPK 585 straipsnis), jis sprendžia kokius konkrečiai veiksmus vykdomojoje byloje reikia atlikti. Vykdant teismo sprendimus privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko bei trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis), t. y. kartu jis turi nepažeisti ir skolininko bei kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Antstoliui suteikti įgaliojimai veikti vykdymo procese reiškia ir tai, kad jis privalo užtikrinti atskirų procesinių veiksmų ir visos vykdymo procedūros teisėtumą.

Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad 2019 m. rugpjūčio 14 d. antstolio G. J. kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. 0091/19/00764 pagal Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2019 m. liepos 31 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo S. L. turto atžvilgiu. 2019 m. rugpjūčio 14 d. antstolis Turto aprašu areštavo S. L. nuosavybės teise priklausantį turtą: žemės sklypą, kurio plotas 1,8400 ha, esantį (duomenys neskelbtini), Kretingos r. sav., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, kurio plotas 5,5419 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - gyvenamąjį namą, kurio bendras plotas 73,19 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-ūkinį pastatą, kurio užstatytas plotas 13,00 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – viralinę, kurio užstatytas plotas 12,80 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - kiemo rūsį, kurio užstatytas plotas 25,00 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatą- tvartą kurio užstatytas plotas 109,00 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini) (vykd. b. l. 10).

Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų matyti, kad žemės sklypams ir juose esantiems statiniams įregistruota hipoteka (vykd. b. l. 14-16). Kaip teigė pareiškėjas, turto areštas uždėtas S. L. priklausantiems žemės sklypams ir statiniams sutartine hipoteka įkeistiems J. S..

CPK 634 straipsnio 2 dalis nustato antstoliui pareigą savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas bei pareigą aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus. Pagal CPK 675 straipsnio 5 dalį, apie įkeisto turto areštą antstolis nedelsdamas praneša atitinkamai įkaito turėtojui arba hipotekos kreditoriui. Vykdomojoje byloje matyti, kad 2019 m. rugpjūčio 22 d. pranešimu dėl antstolio veiksmų atlikimo, skolininko kreditorius J. S. buvo informuotas apie S. L. priklausančio turto areštą.

2019 m. rugsėjo 19 d. J. S. pateikė antstoliui skundą, kuriame nurodė, jog nesutinka, kad būtų areštuotas jam įkeistas turtas. Pažymėjo, kad be hipotekos kreditoriaus sutikimo antstolis negali nukreipti skolų išieškojimo į hipoteka įkeistą turtą (vykd. b. l. 18).

Nagrinėjamu atveju ginčas kyla dėl to ar hipoteka įkeistas turtas gali būti turto arešto objektu.

Pažymėtina, kad antstolio įgalinimų ribas vykdymo procese pirmiausia apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas, nagrinėjamu atveju – teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (CPK 587 straipsnio 4 punktas), kurioje teismo nustatytas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mastas, vykdymo tvarka ir būdai (CPK 147 straipsnio 5 dalies 8 punktas). Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, susijusias su turtu, nutartyje išsamių turto duomenų gali nenurodyti, tokiais atvejais surasti ir aprašyti atsakovo turtą pavedama antstoliui (CPK 147 straipsnio 6 dalis).

Antstolis privalo vadovautis teismo nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kur ir yra numatyta, kad pirmiausia turi būti areštuojamas turtas ir turtinės teisės, o tik jų nesant piniginės lėšos. Tai, kad turtas yra įkeistas hipoteka nepaneigia fakto, kad toks turtas egzistuoja ar jam negali būti pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Pagal suformuotą teismų praktiką įkeistas turtas laikomas tinkamu turtu kaip prevencinė ieškinio reikalavimų užtikrinimo priemonė. Hipoteka įkeistas turtas gali būti areštuojamas pritaikant laikinąsias apsaugos priemones ir hipotekos buvimas nepaneigia arešto galimumo fakto šiam turtui (Lietuvos apeliacinio teismo civilinės bylos Nr. 2-651-178/2015). Areštuoti galima bet kurį turtą, kurio neribojama civilinė apyvarta ir kuris turi materialinę vertę. Hipoteka įkeistas turtas gali būti areštuojamas pritaikant laikinąsias apsaugos priemones ir hipotekos buvimas nepaneigia arešto galimumo fakto šiam turtui taip pat areštuoto turto įkeitimas nepaneigia jo realizavimo galimybės, tad areštavus hipoteka įkeistą turtą kreditoriaus interesai nebus pažeisti, tačiau bus užtikrintas proporcingumas taikant laikinąsias apsaugos priemones abiejų šalių atžvilgiu, kol bus išspręstas tarp šalių kilęs ginčas. Šiems teiginiams pagrįsti remiasi Lietuvos apeliacinio teismo praktika civilinėse bylose Nr.2-651-178/2015, Nr.2-99/2013.

Be to, kaip teisingai nurodo pareiškėjas, CPK 747 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išieškodamas iš hipoteka ar įkeitimu įkeisto skolininko turto antstolis raštu kreipiasi į hipotekos ar įkeitimo kreditorių, siūlydamas duoti sutikimą, kad būtų išieškoma iš hipoteka ar įkeitimu įkeisto skolininko turto. Iš vykdomojoje byloje esančių duomenų nustatyta, kad antstolis tik aprašė ir areštavo turtą, vykdydamas laikinąsias apsaugos priemones, minėtoje vykdomojoje byloje nėra vykdomas skolos išieškojimas dėl to nėra vykdomas ir areštuoto turto realizavimas. Kadangi realizavimas iš įkeisto turto dar nenumatytas, hipoteka įkeisto turto areštas savaime kreditoriaus teisių nepažeidžia, o tik užtikrina išieškotojo interesų apsaugą. Taigi, bylos duomenys patvirtina, kad antstolis nesiėmė veiksmų dėl turto realizavimo, todėl teigti, kad pareiškėjo interesai buvo pažeisti ar jis prarado galimybę atgauti tai kas jam priklauso negalima. Pagal CPK 747 straipsnį antstolis kreipiasi į hipotekos turėtojus, siūlydamas duoti sutikimą tik tuo atveju, kai norima nukreipti išieškojimą iš hipoteka įkeisto turto. Kadangi skolininkui S. L. priklausantys žemės sklypai ir juose esantys statiniai 2019 m. buvo tik areštuoti ir išieškojimas į hipoteka įkeistą turtą nenukreiptas, todėl ir siūlymas duoti sutikimą hipotekos kreditoriui neturėjo būti siunčiamas. Hipoteka įkeisto turto areštavimas nesuvaržo kreditorių teisės reikalauti įvykdyti hipoteka užtikrintos prievolės prieš jos terminą. Teisės aktai nenumato draudimo areštuoti turtą, kuris yra apsunkintas hipoteka.

Taip pat pažymėtina, kad CPK 746 straipsnis draudžia vykdyti išieškojimą iš hipoteka įkeisto turto be hipotekos kreditoriaus sutikimo, o CPK 754 straipsnis numato, kad iš įkeisto turto pirmiausiai tenkinami hipotekos kreditoriaus reikalavimai. Iš to seka, kad reikalavimų patenkinimo pirmumą iš įkeisto turto turi hipotekos kreditorius, be jo sutikimo išieškojimas iš įkeisto turto negalimas. Dar daugiau, išieškojimas iš įkeisto turto apsunkinamas ir kitomis aplinkybėmis — hipotekos terminu, įkeisto turto verte, įkeisto turto pardavimo kaina (tiek su hipotekos kreditoriaus sutikimu, tiek ir priverstinio pardavimo atveju), turto vertės ir skolos dydžio santykio, hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimu. Visos šios aplinkybės (hipotekos terminas, turto vertė, hipotekos kreditoriaus pirmumas prieš kitus kreditorius) patvirtina, kad areštavus hipoteka įkeistą turtą, išieškotojas, šiuo atveju BUAB „(duomenys neskelbtini)“, esant jo atžvilgiu palankiam teismo sprendimui, savo reikalavimo patenkinti negalės arba galės tik pasibaigus ar nutraukus hipoteką.

Vertinant antstolio veiksmų teisėtumą, atsižvelgtina į tai, ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą antstolis laikėsi pagrindinės pareigos – savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau iš tikrųjų įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymo saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis). Vykdymo procesui galioja teisėtumo principas reiškiantis, kad antstolis privalo veikti teisėtai, neviršyti jam teisės aktų suteiktų įgaliojimų (CPK 585 straipsnio 3 dalis). Teismo vertinimu, antstolis, areštavęs skolininkui S. L. priklausantį įkeistą turtą nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų, teisėtai veikė savo kompetencijos ribose, todėl nėra pagrindo antstolio veiksmus pripažinti neteisėtais.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 510–513 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjo J. S. skundą, dėl antstolio G. J. veiksmų, netenkinti.

Įsiteisėjus nutarčiai, vykdomąją bylą Nr. 0091/19/00764 grąžinti antstoliui G. J..

Nutartis per septynias dienas nuo jos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėjas Saulius Zajarskas