Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Alytuje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Vilniaus rajone, aukštojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis advokatu, neteistas, administracine tvarka nebaustas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. buvo kaltinamas tuo, kad, dirbdamas advokatu, 2011 metų lapkričio mėn., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje užpildė Lietuvos advokatų tarybos (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos 2011-11-17 tipinės atstovavimo sutarties formą, nurodydamas joje, kad jam Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme pavedama atstovauti E. Ž., kurioje pasirašė E. Ž. vardu, suklastodamas jos parašą, ir 2011-11-22 pateikė minėtą suklastotą atstovavimo sutartį Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme, Laisvės pr.79A, Vilniuje, nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-(duomenys neskelbtini). A. B. buvo kaltinamas tokiais savo veiksmais padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. B. savo kaltės dėl jam pareikšto kaltinimo nepripažino, sutiko duoti parodymus ir teismui paaiškino, kad tiksliai negali pasakyti datos Žukaitė atvyko pas jį baisiai susijaudinusi, jis išsiaiškino klausimą, paklausė, kodėl pabėgo iš advokato Vilko, nes jį gerai pažįstantis ir jei jis pasakė, kad perspektyvų nėra, tą patį gali ir pats patvirtinti. Davė E. Ž. pasirašyti atstovavimo sutartį ir išsiskyrė. Kaip buvo tikėtasi, apylinkės teismo sprendimas buvo ne Žukaitės naudai, ši sakė, kad skųsis, o kaltinamasis jai nurodęs, kad tuo klausimu (dėl apeliacijos) nebebendraus. Po kiek laiko ji (E. Ž.) pareiškė, kad susipažino su medžiaga ir pamatė, jog parašas ne jos. Mano, kad E. Ž. pati pakeitė savo parašą, nes labai greitai iškilo klausimas dėl suklastojimo, tada ji pradėjo kurstyti advokatūrą. Moteris labai nusiteikusi, jaučia iš to pasitenkinimą. Atsakydamas į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus, kaltinamasis A. B. paaiškino, kad jo kontora buvo (duomenys neskelbtini) name, (duomenys neskelbtini) kambarys. Patalpos susideda iš dviejų kambarių, antrame aukšte, įeinama iš laiptinės, ten buvusi gamyklos teritorija; apačioje yra apsaugininkas. Ten kartu dirbo su Krasausku, buvo ateinanti padėjėja, bet ji ateidavo tik pasitarti, gauti parašą, sutikimą atstovauti. 2011 metais aktyviai dirbo. Žukaitė atėjo į kontorą, kai jo nebuvo, atėjęs ją rado, Krasauskas su ja bendravo. Netrumpą laiką bendravo, apie valandą. E. Ž. viena buvo atėjusi, dokumentų su savimi turėjo: sutartį su Vilku, dokumentus dėl buto nuosavybės. Apie pinigus (honororą už advokato paslaugas) net nebuvo kalbos; jis labai dažnai, net per dažnai padeda žmonėms be pinigų. Žukaitė atėjo stresinės būsenos, drebėjo, vos nevaidino, kad krinta, pasakė, kad negali nueiti į teismo posėdį. Teigė pagailėjęs moters. Pateikė E. Ž. atstovavimo sutartį pasirašyti, o ne teisinių paslaugų sutartį, nes jai pasakė, kad nemato perspektyvų, kad byla beviltiška. Teismo posėdis turėjo įvykti greitai, per savaitę. Su Žukaite nebuvo aptarta sąlygų, atstovavo jai tik tiek, kad posėdis nebūtų atidėtas. Žukaitės teismo posėdyje nebuvo, ji kategoriškai sakė, kad neis, kad jaudinasi, serga, negali, prašė kaltinamąjį jai atstovauti. Atsakydamas į papildomus prokurorės klausimus, kaltinamasis A. B. aiškino, kad Žukaitė pasirašė atstovavimo sutartį neišeidama iš kabineto. Nuo Žukaitės tolesnio elgesio jam kilo įtarimas, kad ji sąmoningai tai padarė ir pradėjo skandalą, nes minėjo, kad nori panaikinti teismo sprendimą ir tada byla bus nagrinėjama iš naujo. Atsakydamas į teismo klausimą, kiek kartų yra bendravęs su Žukaite, A. B. atsakė, kad pokalbiai buvo du: pirmas, kai ji atėjo prašyti paslaugų, ir antras, kai atėjo reikalauti sutarties, iki to ar per tą laiką nebendravo, telefonu neskambino. Atsakydamas į nukentėjusiosios E. Ž. klausimus, A. B. teigė, jog negali prisiminti tokio atvejo, kad E. Ž. būtų pas jį atėjusi dar prieš konsultacijas su Vilku. Teismui paaiškino, kad būna savaičių, kad visą savaitę neateina klientų, o būna 5-7 klientai, teigė turintis gerą atmintį, žmonių pavardes, bylų fabulas be atmintinės prisimena, pats primena klientui, kad pas jį buvęs ir ką sakęs, tačiau neprisimena fakto, kad Žukaitė būtų atėjusi pas jį prieš advokatą Vilką (2 t., 74-76 b.l.).

Nukentėjusioji E. Ž. teismui paaiškino, kad yra įgijusi limnologo specialybę ir šioje srityje apgynusi daktaro disertaciją, jau 20 metų nedirba. Burinską pažįsta. Dėl paveldėjimo klausimų po vyro mirties kreipėsi į notarą, internete ieškojo advokatų konsultuotis. Jai viena pažįstama pasakė apie Burinską, sakė, kad jis - neturtingų žmonių advokatas. Atėjus į jo kabinetą, jai pasirodė skurdu, atėjusiam asmeniui - tik kėdytė, susidarė įspūdis, kad nelabai rimta. Tada susirado advokatą Vilką, jis sakė, kad buto jai priklauso tik ketvirtis. Advokatas pasirodė dalykiškas, todėl su juo pasirašė sutartį. Jis su teismu susirašinėjo, vedė tuos reikalus. A. V. dėl to, kad turėjo dokumentus, kiek mokėjo už laidotuves, notarė pasakė, kad tai yra teismo reikalas, todėl suabejojo advokatu ir paskambino advokatui Burinskui. A. B. ją pažino, sako „tai sugrįžot“. Nustebo, kad ją pažino. Pasakė, kad dėl nesutarimų nutraukė susitarimus su advokatu Vilku. Po savaitės turėjo vykti teismo posėdis. Burinskas mielai sutiko, todėl atnešė jam dokumentus, jis paėmė bylą, teigia paprašiusi pasirašyti sutartį. Burinskas paaiškinęs, kad jokios sutarties nereikia, sako „aš prisistatysiu“, dar pasakė „aš ne Vilkas“. Pasakė, kad prisistatys posėdžio metu. E. Ž. teigė, kad net Vilkas aiškino, kad jos (nukentėjusiosios) dalyvavimas parengiamajame teismo posėdyje nereikalingas. Sutarė su Burinsku, kad po posėdžio 13 valandą paskambins ir ji jam paskambino, Burinskas pasakė, kad gruodžio 12 dieną bus sprendimas, pasakė laukti ir sprendimo kopiją atsiųs paštu. Niekaip nesulaukusi laiško iš teismo, po kelių savaičių paskambino Burinskui, šis pasakė, kad rezultatas neigiamas. Pasakė nueiti į teismą ir pasiimti sprendimą, taip ji ir padariusi. Byloje atvertusi sutartį išvydo, kad paprasta akimi ten jokio parašo nebuvo matyti, tik ant kliento grafos. Pasiėmusi iš teismo dokumentus, paskambino Burinskui, paklausė, kaip yra, kad sutarties nepasirašė, o yra sutartis, Burinskas pasakė, kad nenorėjo jos varginti. Kai nuėjo pas Burinską su tais dokumentais, jis jai sakė, kad juk minėjo, jog už ją pasirašys. Vėliau buvo nuėjusi į apygardos teismą pasikonsultuoti, ten jai pasakė, kad gali kreiptis į advokatūrą, rašyti apeliacinį skundą, kreiptis į prokuratūrą, policiją. Advokatė surašė skundą. A. B. pagyrė, kad gerai darbą atliko. Nukentėjusioji teigė, kad tada parašiusi į apylinkės prokuratūrą, gavusi atsakymą, kad iškelta baudžiamoji byla. Gavusi prokurorės Vaivadienės nutartį sustabdyti tyrimą, pasipiktino, buvo tuo nustebinta. Specialistai nustatė, kad parašas ne jos, bet nenustatė, kieno parašas. Dėl tyrimo sustabdymo parašė raštą Generalinei prokuratūrai, gavo atsakymą, kad tęsiamas tyrimas. Iki tol Burinskų šeima tylėjo, bet kai prokuratūrai išsiuntė, paskambino Burinsko žmona, labai mandagiai kalbėjo, apgailestavo, kad jis serga vėžiu, kad neatlaikys proceso, beveik kaip ir nedirba, užbaiginėja bylas, visa šeima nenori, kad Burinskas dirbtų ir dirba jis nuostolingai. Žmona atsiprašė už Burinską, prašė, kad nukentėjusioji atsiimtų skundą. E. Ž. draugė buvo prie kompiuterio, todėl pakvietė ją pasiklausyti kitu telefonu. Nukentėjusioji, teismo klausiama apie susitikimo su Burinsku aplinkybes ir detales, aiškino, jog kai nunešė dokumentus, buvo vienas Burinskas. Atėjo pas jį pirmą kartą be dokumentų, atėjo pasiskambinusi. Pasakė, kad bus parengiamasis posėdis, kad jis atstovautų jai, apie honorarą nekalbėjo. Mano, kad jei būtų pasirašę sutartį, gal būtų paprašęs pinigų. Atsakydama į prokurorės klausimus aiškino, kad nebuvo jokio klausimo dėl bylos nagrinėjimo iš esmės. Jai buvo įkalta, kad parengiamasis posėdis - tai toks posėdis, kur peržiūri dokumentus ir jos dalyvavimas nebūtinas, todėl nustebo, kad bus priimtas sprendimas. Jaučiasi nukentėjusi nuo Burinsko veiksmų. Pripažįsta jo prašiusi atstovauti jos interesams, bet tik parengiamajame posėdyje, Burinskas neturėjo jokios teisės iš parengiamojo posėdžio pereiti nagrinėti iš esmės, jeigu ji turėjo dokumentus pateikti ir liudininkus pakviesti, jai buvo atimta galimybė. Kai įgaliojo Burinską jai atstovauti, kai atvežė dokumentus, iki parengiamojo posėdžio buvo savaitė. Kai atėjo pas jį 16-ą dieną, atnešė bylą, kurią paėmė iš Vilko. Buvau įsitikinusi, kad Burinskas eina į parengiamąjį posėdį, kad ji pati ateis į posėdį, pateiks dokumentus, pakvies liudininkus. Atsakydama į teismo klausimus, aiškino, kad nenagrinėjo advokatų darbo metodikų, bet abu advokatai (ir Vilkas, ir Burinskas) sakė, kad parengiamajame posėdyje jos dalyvavimas nebūtinas (2 t., 76-79 b.l.).

Liudytojas A. K. teismui paaiškino, kad Burinskas jam gerai pažįstamas, o Žukaitė pažįstama iš matymo. Tiksliai negali nurodyti datos, jam paskambino Burinskas, paklausė, ar jis laisvas ir, jei taip, kad atvažiuotų į kontorą, sulauktų vienos ponios, nes jis pats teisme ir atvykti nespės, o liudytojas gyvena netoli jo darbo vietos; moters pavardės nepasakė. Teigė atvažiavęs į kontorą ir po kiek laiko pasirodė nukentėjusioji, paklausė, ar jis - Burinskas. Liudytojas paprašė jos palaukti minutę, prisėsti. Buvo nekorektiška, kad moteris sėdi, laukia, todėl užmezgė pokalbį, nukentėjusioji pradėjo jo klausinėti charakteristikos apie advokatą, išėjo kalba apie gyvenimą, apie pusvalandį kalbėjo, iš pokalbio suprato, kad ji turi advokatą, kad atsisakė advokato Vilko paslaugų. Moteris pradėjo agituoti stoti į partijas įvairias, taip pasidaryti karjerą. Klausė, kuo užsiima liudytojas, ir nustebo, kad jis jau pensijoje. Moteris labai komunikabili, klausė, kokiai partijai priklauso Burinskas. Liudytojas mėgstantis pajuokauti, todėl atsakęs, kad plikių partijoje, tik pirmininko neišsirenka. Teigė, kad moteris įdomiai prisistatė, ar profesorė, ar mokslinį laipsnį turinti. Dar ji prašė jo pasižiūrėti popieriukus, tačiau liudytojas atsisakęs, pasakęs, kad advokatas pažiūrės, jei samdosi, ir ne pirmą, tai - rimtas dalykas. A. B., ji padavė Burinskui dokumentus, jis pavartė ir pasakė, kad nemato perspektyvos byloje. E. Ž. labai įkalbinėjo imtis šios bylos, primygtinai pradėjo prašyti ir Burinską ji įkalbėjo. Ji sako, tai mes sutartį sudarysim. Burinskas sutartėlę surašė ir padavė jai pasirašyti. Ji sako: „ką aš dabar turiu daryti“. Burinskas sako: pasirašyti. Nukentėjusioji pasakė, kad ranką ar pirštą skauda, man sunku, tai jūs pasirašykite. Vargais negalais ji pasirašė. Kad pasirašė, liudytojas tikrai matė. Antras momentas buvo, kai liudytojas vėl buvo toje kontoroje, kai Žukaitė atėjo ir grasino Burinskui teismais, ji prašė atstovavimo sutarties. Burinskas sako, pas mane yra originalas, kuris teisme. Tarp jų įvyko ginčas, liudytojas teigė nenorėjęs klausyti, buvo nepatogu, todėl išėjo iš kabineto. Žukaitė pasakė „aš jums neatleisiu, jums man pralošėt bylą“. Tai viskas, kas liudytojui yra žinoma. Atsakydamas į papildomus teismo klausimus, liudytojas A. K. paaiškino, kad tiesiogiai betarpiškai du kartus matė E. Ž.. Burinsko kontora – tarybiniais laikais buvusi „Dovana“, antras aukštas, pirmame aukšte apsauginis, kabinetai numeruoti, 216 kabinetas. Įeini į kabinetuką, tambūras, durys į vieną ir kitą pusę. Iš viso du kambariai, į kuriuos patenkama iš tambūro, kuris yra poros kvadratinių metrų. Burinsko kabinetas apie 10 kv.m., iš baldų stovi du stalai vienas prieš kitą, durys, spinta, nuo stalų bufetėlis, kitoje pusėje stelažas medinis, bylos sudėtos. Prie durų yra dvi kėdės klientams. Vieni kitus puikiausiai mato ir girdi. E. Ž. labai nenorėdama pasirašė atstovavimo sutartį. Atsakydamas į papildomus klausimus apie atstovavimo sutarties pasirašymo detales, liudytojas A. K. teigė, kad E. Ž. dešine ranka pasirašė. Burinskas padavė lapuką, ji sukiojo sukiojo ir pasakė, kad pasirašyti skauda. Burinskas rašiklį jai padavė. Burinskas uždėjo apvalų antspaudą. Atsakydamas į papildomus prokurorės klausimus, A. K. paaiškino, kad ne darbines funkcijas atlikinėjo Burinsko kabinete, nežino, kodėl neišėjo iš kabineto, kai atėjo advokatas, prašymo išeiti neišgirdo. Kada būdavo rimtas reikalas, jis išeidavo iš kabineto, šiuo atveju nebuvo nieko tokio. A. B. į kabinetą, pokalbis tarp Žukaitės ir advokato vyko dėl to sutikti ar nesutikti atstovauti, kalba buvo apie teismo posėdį. Liudytojui susidarė toks įspūdis, nes Žukaitė sakė „terminai, terminai, greitai“. Atsakydamas į nukentėjusiosios klausimus, liudytojas A. K. teigė, kad niekur į jokį kaimą pasirašyti su ja sutarties nevažiavo, nežino, kada ji buvo kaime, sutartis buvo pasirašyta Burinsko kontoroje jam matant. Liudytojas patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos teismas pagarsino teisiamajame posėdyje. Patikslino, kad teisme duodamas parodymus datos neprisiminė, o kai davė parodymus policijoje, jam tyrėja pasufleravo datą. Buvo arba ruduo, arba pavasaris, nes nukentėjusioji buvo su paltu ir mėlyna berete, šiltai apsirengusi. Tai buvo darbo diena, Burinskas kontoroje nebūdavo visą dieną, o liudytojas turi raktą patekti į patalpas.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta specialistė V. N. teismui paaiškino, kad ekspertizę pasirašo du ekspertai, abi ekspertės jau yra prisaikdintos. Kadangi abi ekspertės išvadą pasirašė, abi su išvada sutiko, pakanka posėdžio metu vienai pasisakyti. Specialistė V. N. teismui teigė, kad spausdinant įsivėlė techninė klaida, vietoj E. Ž. yra E. Ž., tai rašymo apsirikimas. 2014-03-12 gauta Šeštojo policijos komisariato tyrėjos R. I. užduotis atlikti objektų tyrimą, gauta lyginamoji medžiaga. Apžiūrėjus tiriamąjį dokumentą, parašą, buvo pamatyta, kad jis šiek tiek skiriasi nuo pateiktų pavyzdžių. A. B. buvo gauti laisvieji pavyzdžiai. Buvo paprašyta papildomų E. Ž. laisvųjų pavyzdžių, kurie pasirašyti dokumentuose. Gavus medžiagą buvo atliktas lyginamasis tyrimas. Buvo nustatyti skirtumai, kurie yra nurodyti specialisto išvadoje ir padaryta išvada, kad skirtumai esminiai, todėl pateikta išvada, kad atstovavimo sutartyje pasirašė ne E. Ž.. po to parašas buvo lygintas su A. B. pavyzdžiais, buvo rasta ir sutapimų, ir skirtumų. Ekspertas negalėjo nustatyti, ar pasirašė A. B., ar kitas asmuo. Atsakydama į teismo klausimus, specialistė V. N. paaiškino, kad autoklastotės variantas galimas, bet susidarė požymių visuma, kad pasirašė tikrai ne E. Ž.. Išvada, kad tai - ne E. Ž. parašas, yra kategoriška. Požymių, kad asmuo atsainiai pasirašė ar tyčia bandė sukelti abejonę savo parašu, nenustatė. Teoriniu požiūriu galimas savo parašo suklastojimas. Požymiai, kurie buvo tiriami, yra svetimi E. Ž. rašysenai. Tyrimui buvo pateikta originali atstovavimo sutartis. Specialistės turi didinamąsias priemones, kurios leidžia viską gerai matyti, todėl antspaudas nekliudė ištirti. Ne rašysenos ekspertų kompetencija yra tirti, ar pirma buvo pasirašyta, ar antspaudas uždėtas. Specialistės negalėjo nustatyti, ar pasirašė A. B., ar kitas asmuo. Jei klausimas būtų suformuluotas „ar pasirašė A. B.?“, atsakymas būtų toks pat. Palaikė savo pasirašytą išvadą.

Specialistė D. S. taip pat palaikė savo pasirašytą išvadą ir pritarė kolegės V. N. paaiškinimams.

Kaltinamasis A. B. išteisintinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2 str. 4 d. nuostatose nurodoma, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį – objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą (baudžiamąjį nusižengimą), visumą. Nusikalstamos veikos sudėties požymiai būtini, kad pavojinga veika būtų pripažinta nusikalstama, o kaltas asmuo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties.

A. B. buvo kaltinamas tuo, kad 2011 metų lapkričio mėn., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje užpildė Lietuvos advokatų tarybos 2003-01-16 sprendimu Nr. 14 patvirtintos 2011-11-17 tipinės atstovavimo sutarties formą, nurodydamas joje, kad jam Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme pavedama atstovauti E. Ž., kurioje pasirašė E. Ž. vardu, suklastodamas jos parašą, ir 2011-11-22 pateikė minėtą suklastotą atstovavimo sutartį Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme, Laisvės pr.79A, Vilniuje, nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Kaltinamajame akte pateiktoje kaltinimo formuluotėje yra nurodomas apeliacinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini), šį neatitikimą baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas vertina kaip rašymo apsirikimą ir jį ištaiso nurodydamas, kad civilinės bylos, kurią nagrinėjant 2011-11-17 atstovavimo sutarties pagrindu A. B. atstovavo ieškovei E. Ž., numeris yra (duomenys neskelbtini). Pats atstovavimo faktas, t.y., kad advokatas A. B. atstovavo ieškovei E. Ž. nagrinėjant civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini), pradėtą pagal E. Ž. ieškinį, šioje baudžiamojoje byloje yra nustatytas vienareikšmiškai, tiek pats kaltinamasis, tiek nukentėjusioji aiškiai patvirtino, kad tarp jų vyko pokalbis dėl atstovavimo teisme, kad būtent dėl atstovavimo 2011-11-22 teismo posėdyje į advokatą A. B. ir kreipėsi E. Ž.. Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu aiškiai išsiskyrė dvi kardinaliai priešingos pozicijos: nukentėjusioji E. Ž. kategoriškai teigia, kad jokios rašytinės sutarties ji su advokatu A. B. nepasirašė, o kaltinamasis A. B. kategoriškai teigė, kad susitikimo jo kontoroje metu, kabinete būnant ir liudytojui A. K., jis užpildė tipinę atstovavimo sutartį ir davė ją pasirašyti E. Ž., o E. Ž. ją tame pačiame kabinete, niekur neišeidama, pasirašė. Ikiteisminio tyrimo metu 2015-01-29 atliktos akistatos tarp A. B. ir E. Ž. metu (2 t., 11 b.l.), uždavus klausimą E. Ž., kada ji kreipėsi į advokatą A. B., E. Ž. paaiškino, jog „2011-11-15 nutraukus sutartį su advokatu A. V., aš atėjau pas advokatą Burinską, į jo kontorą (duomenys neskelbtini) gatvėje, kur tuo metu buvo pagyvenęs vyras, kuris liepė man palaukti. Laukiau advokato koridoriuje. Atėjus A. B., jo prašiau mane atstovauti teismo parengiamajame posėdyje. Sutarus žodžiu dėl atstovavimo, aš A. B. pasiūliau pasirašyti atstovavimo sutartį, bet jis atsakė, kad nereikia“. Akistatos metu A. B. atsakė, jog girdėjo klausimą ir atsakymą, bet su atsakymu E. Ž. sutinka iš dalies: „tą dieną, kai E. Ž. buvo atėjusi pas mane prašyti teisinės pagalbos, man užėjus į kontorą, ji jau laukė kabinete. Ji pradėjo aktyviai bendrauti, pasakoti apie civilinę bylą, kurioje jai reikėjo pagalbos, sakė, kad ankščiau jos interesus gynė advokatas A. V., kuriuo ji nepatenkinta, nes jis jai pasakė, kad byla neperspektyvi. Ji pasakė, kad pati serga, negali dalyvauti teisme, prašė, kad būtent aš ją atstovaučiau. Aš sutikau, nors perspėjau, kad byla neperspektyvi. Kadangi atstovauti asmens teisme neįmanoma, jai buvo duota pasirašyti atstovavimo sutartis“. Akistatos metu E. Ž., atsakydama į klausimą, iš kur Jūs sužinojote, koks priimtas sprendimas civilinėje byloje ir kaip sužinojote, kad atstovavimo sutartyje yra ne Jūsų parašas, nurodė, kad „apie tai, kad atstovavimo sutartyje, kurią neva, kaip teigia A. B., pasirašiau aš, yra ne mano parašas, aš sužinojau tik po to, kai susipažinau su byla po apeliacinio teismo sprendimo. Susipažinusi su apeliacinio teismo sprendimu, aš pamačiau, kad ties mane atstovavusio advokato A. B. stovi atstovavimo sutarties numeris. Žinodama, kad aš nepasirašiau jokios sutarties, aš nuėjau pas A. B. ir paprašiau duoti man sutarties kopijos. A. B. paprašė savo kolegos, kad jis paieškotų mano bylos, bet jis nieko nerado ir man girdint A. B. pasakė, kad jie jokios bylos užvedę nebuvo. Bet aš vis tiek reikalavau duoti man atstovavimo sutarties kopiją. A. B. liepė man eiti į teismą, kur aš galėsiu gauti tos sutarties kopiją. Susipažinusi su bylos medžiaga teisme, aš pamačiau tą atstovavimo sutartį ir pamačiau, kad joje yra ne mano parašas“. A. B. paaiškino, kad girdėjo klausimą ir atsakymą, bet su atsakymu nesutinka: „Atėjusi pas mane prašyti teisinės pagalbos, E. Ž. atnešė man daug dokumentų, su kuriais turėjau susipažinti, norint ginti teisme jos interesus. Visus šiuos dokumentus ji atidavė man ir taip buvo užvesta byla. Aš tikrai atstovavau E. Ž. teisme. E. Ž. manęs neprašė pateikti atstovavimo sutarties kopijos, o buvo atėjusi paimti savo paliktų dokumentų (2 t., 11 b.l.).

Ikiteisminio tyrimo metu 2015-01-29 atliktos akistatos tarp A. K. ir E. Ž. metu (2 t., 13 b.l.), uždavus klausimą E. Ž., kada ji kreipėsi į advokatą A. B., E. Ž. pateikė iš esmės analogišką atsakymą, kokį buvo pateikusi akistatos su A. B. metu ir kuris jau buvo aptartas šiame nuosprendyje (2 t., 13 b.l.). Akistatos metu A. K. paaiškino girdėjęs klausimą ir E. Ž. atsakymą, bet su atsakymu nesutinkantis: „Aš galiu pasakyti, kad Žukaitę mačiau du kartus, pirmą kartą prieš maždaug 4 metus. Ji atėjo tuo metu, kai A. B. nebuvo kontoroje ir kol jo laukėme, kalbėjome apie 30 minučių įvairiomis temomis. Atėjus A. B., jie pradėjo bendrauti su advokatu ir aš girdėjau, kaip ji prašė ją atstovauti teisme. Burinskas nenorėjo imtis jos bylos, sakė, kad byla neperspektyvi, tačiau Žukaitė ji įkalbėjo. Žukaitė klausė, kaip bus įforminti teisiniai santykiai. Burinskas pasakė surašysim atstovavimo sutartį, kurią pateiks teismui. Mano akivaizdoje Žukaitė pasirašė atstovavimo sutartį labai nenorėdama. Antrą kartą Žukaitę mačiau prieš metus ar pusantrų, kai ji buvo atėjusi pas Burinską, pradėjo reikšti pretenzijas dėl praloštos bylos ir reikalavo atiduoti atstovavimo sutartį. Advokatas neatidavė, paaiškinęs, kad atstovavimo sutartis yra byloje teisme. Žukaitė man girdint pasakė, kad taip šito nepaliks, kad advokatui atsirūgs“ (2 t., 13 b.l.).

Baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, kad nei ikiteisminio tyrimo metu apklausus A. B., E. Ž., A. K., suvedus šiuos asmenis į akistatas, nei tiesiogiai teisiamajame posėdyje apklausus kaltinamąjį, nukentėjusiąją, priesaiką sakyti tiesą davusį ir dėl atsakomybės už melagingus parodymus įspėtą liudytoją A. K., prieštaravimo dėl to buvo ar nebuvo tarp A. B. ir E. Ž. pasirašyta rašytinė atstovavimo sutartis, pašalinti nepavyko. Kaip jau buvo paminėta, šioje baudžiamojoje byloje yra nustatyta vienareikšmiškai, kad advokatas A. B. klientei E. Ž. atstovavo.

A. B. buvo kaltinamas tuo, kad suklastojo tikrą dokumentą. Baudžiamosios teisės teorijoje tikro dokumento suklastojimas suprantamas kaip dokumento tikrumo ir jo turinio teisingumo pakeitimas, dokumento suklastojimu laikomas ne tik jo turinio pakeitimas, bet ir atskirų dokumento dalių pakeitimas ar iškraipymas, dokumentai klastojami įrašant melagingą informaciją, padirbant parašą ar antspaudą, pašalinant tikro dokumento teksto dalį, perklijuojant nuotrauką ir pan.

Lietuvos teismo ekspertizės centro Dokumentų ekspertizių skyriaus specialistės V. N. ir D. S., atlikusios tyrimą pagal Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 6 policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus vyr.tyrėjos R. I. užduotį atlikti objektų tyrimą ir atsakyti į klausimą, ar 2011-11-17 atstovavimo sutartyje, eilutėje „Klientas“, pasirašė E. Ž., A. B. ar kitas asmuo, pateikė išvadą , kad 2011-11-17 atstovavimo sutartyje, eilutėje „Klientas“, pasirašė ne E. Ž., o nustatyti, ar 2011-11-17 atstovavimo sutartyje, eilutėje „Klientas“ E. Ž. vardu pasirašė A. B. ar kitas asmuo, negalima, kadangi lyginant tiriamąjį parašą su lyginimui pateiktais A. B. rašysenos ir parašų pavyzdžiais, nustatyti tik pavieniai bendrųjų ir specialiųjų požymių sutapimai ir skirtumai, tačiau jie nesudaro požymių visumos, kurios pakaktų teigiamai ar neigiamai išvadai. Nustatyti daugiau sutapimų ir skirtumų negalima, nes tiriamasis parašas trumpas, paprastos sandaros, pasirašytas kito asmens vardu, todėl jame išliko mažai pasirašiusįjį asmenį individualizuojančių požymių, dėl šių priežasčių negalima nustatyti, ar 2011-11-17 atstovavimo sutarties eilutėje „Klientas“ E. Ž. vardu pasirašė A. B. ar kitas asmuo.

Asmenį pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 str. 1 d., galima tik tuo atveju, kai yra vienareikšmiškai nustatoma šio nusikaltimo sudėtis, t.y., nustatomos visos būtinosios nusikaltimo sudėties dalys. Pagal A. B. inkriminuojamą kaltinimą, objektyvioji nusikaltimo pusė pasireiškė keliomis alternatyviomis veikomis: tikro dokumento suklastojimu ir jo pateikimo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui. 2011-11-17 atstovavimo sutartis atitinka dokumento BK 300 str. 1 d. nuostatų prasme požymius, kadangi šis sutartis sąlygojo teisių ir pareigų atsiradimo faktą, o šio nusikaltimo objektu pripažįstama normali valstybės institucijų veikla, kuri sutrikdoma dėl tikrų dokumentų suklastojimo. Šis nusikaltimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, t.y., kaltininkas supranta, kad, siekdamas teisinėje apyvartoje įtvirtinti apgaulę, suklastojo tikrą dokumentą, jį panaudojo, ir norėjo taip veikti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 305 str. 1 d. 2 p. nuostatas, teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami, remiantis Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Priimdamas nuosprendį teismas vadovaujasi įrodymais, išnagrinėtais teisiamajame posėdyje (BPK 301 str.). Įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Išnagrinėjęs bylą, teismas vertino ikiteisminio tyrimo bei teisminio bylos nagrinėjimo metu surinktų įrodymų visumą, neatsiedamas jų vieno nuo kito. Kaltinimas A. B. iš esmės buvo grindžiamas tik nukentėjusiosios E. Ž. parodymais, kurie, valstybės kaltintojo nuomone, visiškai patvirtina inkriminuojamą veiką. Asmuo gali būti pripažintas kaltu dėl baudžiamojo nusikaltimo padarymo tik esant pagrįstiems, teisėtiems įrodymams, jo kaltumas negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltininko kaltę, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas spėliojimais, abejonėmis ar prielaidomis, net jeigu jos išsakytos prokuroro baigiamojoje kalboje. Tiek Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, tiek Europos žmogaus teisių teismas yra konstatavę, jog būtent kaltintojas privalo pateikti kaltininko kaltumo įrodymus, o visos abejonės dėl kaltinamojo kaltumo, jeigu jų negalima pašalinti, turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai, neužtenka kaltę grįsti tik prielaidomis. Iš to seka, kad jokiais kitais bylos įrodymais nepatvirtinti nukentėjusiosios E. Ž. pateikti duomenys, dokumentai, civilinės bylos sprendimų, posėdžių protokolų kopijų turinys, nukentėjusiosios teisiamojo posėdžio metu keltos versijos apie jos atžvilgiu dviejų teisininkų (A. B. ir A. K.) ir A. B. šeimos (su sutuoktine L. B.) rengtus suokalbius ir sąmokslus, o nukentėjusiosios E. Ž. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje, negali būti vieninteliais ir lemiamais kaltinamojo A. B. kaltės įrodymais, nes jos parodymų nepatvirtino jokie kiti objektyvūs byloje surinkti ir ištirti įrodymai.

Baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas, išanalizavęs ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, kurie teismui pateikti kaip įrodantys kaltinamojo A. B. kaltę, įvertinus teismo nustatytas faktines aplinkybes, daro išvadą, kad byloje nėra objektyvių, tiesioginių įrodymų, neginčijamai patvirtinančių, jog kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir yra išnaudotos visos teisėtos galimybės įvykio aplinkybėms nustatyti. Kitų priemonių, leidžiančių gauti tiesioginius įrodymus, kurių pagrindu būtų galima spręsti klausimą dėl kaltinamajam inkriminuotos veikos padarymo, nėra. Kilusių abejonių ir esamų prieštaravimų teismas, ištyręs visus įrodymus, objektyviais duomenimis negali pašalinti, todėl visos abejonės vertintinos kaltinamojo naudai ir A. B. išteisintinas pagal pareikštą kaltinimą, neįrodžius jo dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

Kaltinamajam A. B. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikintina.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 296 – 297 straipsniais, 301 – 302straipsniais, 303 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 307 - 308 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Išteisinti kaltinamąjį A. B. neįrodžius, jog jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje.

Panaikinti kaltinamajam A. B. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.