Vilniaus apygardos teismo nutartis

2010-12-01 · Civilinė byla Nr. 2S-1328-115/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-12-01
Bylos Nr.
2S-1328-115/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alma Urbanavičienė (pirm.), Algirdas Auruškevičius (pran.), Neringa Švedienė
Ieškovas
D. P. N., V. R.
Atsakovas
Lietuvos
Trečiasis asmuo
LR Teisingumo ministerija, LR
Kategorijos
  • 106.8.2pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėjas Algirdas Auruškevičius Civilinė byla Nr. 2S-1328-115/2010

Teisėja Lijana Visokavičienė Procesinio sprendimo kategorijos:

106.8.2.;122.5.;

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2010 m. gruodžio 1 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Almos Urbanavičienės, teisėjų Algirdo Auruškevičiaus (pranešėjas), Neringos Švedienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų (ieškovų) D. P. N. ir V. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 20 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį civilinėje byloje Nr. 2-4128-845/2010 pagal ieškovų D. P. N. ir V. R. ieškinį atsakovui Lietuvos valstybei dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys LR Teisingumo ministerija, LR Vyriausybė.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovai D. P. N. ir V. R. kreipėsi į teismą, prašydami priteisti žalos atlyginimą iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto. Savo reikalavimus grindė tuo, kad LR Seimas priėmė neteisėtą įstatymą, kuriuo ieškovams buvo padaryta žala – neišmokėtas visas priklausantis darbo užmokestis (b.l.1-6).

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2010 m. balandžio 20 d. nutartimi (b.l.8) atsisakė priimti ieškovų ieškinį atsakovui Lietuvos valstybei, dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys LR Teisingumo ministerija, LR Vyriausybė. Išaiškino ieškovams, kad teismo atsisakymas priimti ieškinį nekliudo kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą su tuo pačiu ieškiniu.

Šalies argumentai

Pirmosios instancijos teismas vadovavosi CPK 137 str. 2 d. 2 p., ABTĮ 15 str. 1 d. 3 p., Teismas nustatė, kad ieškovai ieškinio pareiškimu prašė priteisti žalą, atsiradusią dėl LR Seimo neteisėtų veiksmų, todėl pažymėjo, kad Speciali teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti 2007 m. gruodžio 13 d. nutartyje konstatavo, jog ginčas dėl žalos atlyginimo yra susijęs su valdžios institucijų viešosios teisės reglamentuojama veikla ir patenka į Civilinio kodekso 6.271 str. reglamentavimo sritį. Tokio pobūdžio ginčai pagal ABTĮ 15 str. 1 d. 3 p., turi būti nagrinėjami administraciniame teisme (žr. pvz., Specialios teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 10 d. nutartis, priimta byloje A. B. v. Kauno miesto vyriausiasis policijos komisariatas; 2003 m. gruodžio 12 d. nutartis, priimta byloje G. K. v. Kauno teritorinė muitinė ir Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija; 2003 m. gegužės 16 d. nutartis, priimta byloje VŠĮ Vilniaus centro universitetinė ligoninė v. valstybė, atstovaujama Vyriausybės). Tai, jog ginčas yra susijęs su Seimo veikla, kaip minėta, bylos rūšiniam teismingumui reikšmės neturi.

Apeliantai (ieškovai) D. P. N. ir V. R. pateikė atskirąjį skundą (b.l.10-13), kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir perduoti šiam teismui bylą nagrinėti iš esmės. Nurodo, jog ieškovams žalą sukėlė Seimas, priimdamas neteisėtą įstatymą, vadinasi įgyvendindamas ne viešąjį administravimą, bet įstatymų leidžiamąją valdžią, kuri pagal ABTĮ nelaikytina viešuoju administravimu, o Seimas nelaikytinas viešojo administravimo subjektu. Vadovaujasi LR Konstitucijos 5 str. įtvirtintu valdžių padalijimo principu. Apeliantai mano, jog teismas klaidingai nurodė Specialios teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 13 d. nutartį, nes tokios nutarties LAT skelbiamose nutartyse apskritai nėra. Pagal Specialios teisėjų kolegijos praktiką, ABTĮ 15 str. 1 d. 3 p. taikomas tuo atveju, kai veiksmai ar neveikimas dėl kurių kilo žala, yra padaryti viešojo administravimo srityje, kitais atvejais, pagal bendrąją taisyklę, ginčai dėl žalos nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme, nes teisiniai santykiai dėl žalos savo teisine prigimtimi yra civiliniai teisiniai santykiai. Pažymi, jog pagal teisinį reguliavimą, bendrosios kompetencijos teismas, spręsdamas klausimą dėl žalos atlyginimo, gali nagrinėti platesne apimtimi.

Apeliantų (ieškovų) D. P. N. ir V. R. atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

Šalies argumentai

Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad ieškovai pateikė ieškinį dėl žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovo Lietuvos Respublikos valstybės. Ieškinį ieškovai grindžia tuo, kad Seimui 2002-04-23 priėmus Valstybės tarnybos įstatymo redakciją (taip pat ir 2007-06-07 redakciją) 23 str. 2 d. buvo nustatyta, kad valstybės tarnautojams mokamų priedų ir priemokų suma negali viršyti 70 proc. Dėl to už laikotarpį nuo 2007 sausio mėn. iki 2008 m. gruodžio mėn. (įskaitytinai) ieškovams nebuvo sumokėtas visas priklausantis darbo užmokestis. Ieškovai ieškinį dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies, kuri susidarė, kai buvo taikomas 70 proc. pareiginės algos priedų ir priemokų ribojimas pagal Valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d., pareiškė bendrosios kompetencijos teismui tuo pagrindu, jog žalą jiems padarė Seimas, priimdamas neteisėtą įstatymą, t. y. įgyvendindamas įstatymų leidžiamąją valdžią, o ne viešąjį administravimą, Seimas nėra viešojo administravimo subjektas. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškinį kaip neteismingą bendrosios kompetencijos teismui, nustatęs, jog byla pagal ieškovo pareikštą ieškinį nagrinėtina administraciniame teisme.

Vienas iš svarbiausių kriterijų, pagal kuriuos atribojama administracinio teismo ir bendrosios kompetencijos teismo jurisdikcija yra teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, prigimtis ir pobūdis (ABTĮ 3 str. 1 d., CPK 22 str.). Bendrosios kompetencijos ir administracinių teismų jurisdikcija atribojama atsižvelgiant ne vien tik į ginčo subjektą, bet ir į teisinio santykio, iš kurio kyla ginčas, teisinę prigimtį ir pobūdį. Administraciniai teismai yra specializuoti teismai, įsteigti spręsti ginčus, kylančius viešojo administravimo srityje. Administracinių teismų kompetencija bei jų nagrinėjamų bylų kategorijos yra apibrėžtos ABTĮ 3, 15 straipsniuose, kuriuose nurodyti pagrindiniai administracinių teismų nagrinėjamų bylų požymiai ir būtent šiais požymiais, pirmiausia, turi būti vadovaujamasi sprendžiant rūšinio teismingumo klausimą bei nustatant, ar atitinkama byla yra priskirta nagrinėti administraciniam teismui. ABTĮ 16 str. 2 d. nuostatos, numatančios, kad administracinių teismų kompetencijai nėra priskirta tirti Seimo, Respublikos Prezidento ir kitų aukščiausių valstybės institucijų veiklos, yra reikšmingos atribojant administracinių teismų ir Konstitucinio Teismo kompetenciją, tačiau negali lemti bylų rūšinio teismingumo praktikos (Specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti 2007-12-13 nutartis, priimta byloje K. D. v. valstybė, atstovaujama Vyriausybės). Specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo nutartyse, priimtose dėl to, kad pareiškėjams (policijos pareigūnams) nebuvo išmokėtas priklausantis visas darbo užmokestis (taip pat tokį reikalavimą formuluojant kaip reikalavimą dėl žalos atlyginimo priteisimo) dėl to, kad buvo taikytas indeksavimo koeficientas, yra išaiškinta, kad tokie pareiškėjų keliami reikalavimai yra tiesiogiai susiję su darbo užmokesčio valstybės tarnautojui mokėjimu. Nepriklausomai nuo to, koks šiuo atveju yra pareiškėjų skundų pagrindimas, jie yra nagrinėtini administraciniame teisme, nes, kaip minėta, teisinę bylos esmę sudaro ginčas, susijęs su tarnybiniais santykiais – dėl neišmokėtos darbo užmokesčio už tarnybinių funkcijų atlikimą dalies priteisimo (ABTĮ 2 str. 19 d. 15 str. 1 d. 5 p.) (Specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti 2005-09-05 nutartis, priimta byloje R. P., R. Z., E. S., K. V., R. S., I. B., V. B., R. M., N.M., R. K., J. R., V. R., D. G., G. Š., A. S., R. S. v. valstybė, 2005-06-22 nutartyje, priimtoje byloje A. J. v. valstybė, atstovaujama Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos ir Širvintų rajono policijos komisariatas; ir kt.).

Specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo nutartyje, priimtoje 2010 m. lapkričio 10 d. (byloje G.B. v. Lietuvos valstybė, atstovaujama LR Vyriausybės, tretieji asmenys LR Teisingumo ministerija, LR Vyriausybė), pažymėta, kad ABTĮ 16 str. 2 d. nuostatos neriboja administracinių teismų kompetencijos nagrinėti bylas dėl Seimo, kaip įstatymų leidžiamosios valdžios institucijos veiklos, kuria buvo pažeistos asmens teisės ar laisvės, rezultato – žalos atlyginimo. Byloje Specialioji teisėjų kolegija pažymėjo, kad tai, jog prašoma atlyginti žala yra ieškovui, remiantis Konstitucijai prieštaraujančiomis Valstybės tarnybos įstatymo normomis, nesumokėtas darbo užmokestis (negautos pajamos), nekeičia tokio reikalavimo esmės – tai yra reikalavimas dėl žalos atlyginimo. Taigi nagrinėjama byla dėl žalos, atsiradusios dėl valstybės valdžios institucijos – įstatymų leidėjo – neteisėtų aktų vykdant viešosios teisės reglamentuojamą veiklą, patenka į CK 6.271 str. reglamentavimo sritį, todėl nagrinėtina administraciniame teisme (ABTĮ 15 str. 1 d. 3 p.)

Esant tokiam teisiniam reglamentavimui ir nusistovėjusiai Specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos bei administracinio teismo spręsti praktikai, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškinys yra teismingas administraciniam teismui.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija pažymi ir tai, jog, kaip matyti iš nusistovėjusios Lietuvos teismų praktikos, ginčai, kilę dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies, kuri susidarė tuo laikotarpiu, kai buvo taikomas 70 proc. pareiginės algos priedų ir priemokų ribojimas pagal Valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d., yra nagrinėjami administraciniame teisme (Vilniaus apygardos teismo 2010-08-27 sprendimas administracinėje byloje Nr.I-1644-437/2010; 2010-09-24 sprendimas administracinėje byloje Nr. I-2339-561/2010; kt.).

Esant aptartoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylos teismingumą ir pagrįstai atsisakė priimti ieškovo ieškinį, todėl atskirasis skundas netenkintinas, o Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 20 d. nutartis paliktina nepakeista (LR CPK 337 str. 1 p.).

Be to, iš apeliantų (ieškovų) D. P. N. ir V. R. priteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (CPK 88 str.1 d. 3 p., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 d., 1 p., 339 str., teisėjų kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-4128-845/2010 palikti nepakeistą.

Priteisti iš apeliantų (ieškovų) D. P. N. ir V. R. valstybei lygiomis dalimis 2,80 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Kolegijos pirmininkė Alma UrbanavičienėKolegijos teisėjai Algirdas AuruškevičiusNeringa Švedienė