Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2008-02-29 · Byla Nr. N-444-249-08

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-02-29
Bylos Nr.
N-444-249-08
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Antanas Ablingis, Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius
Kategorijos
  • 26.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N-444-249/2008Procesinio sprendimo kategorija 26.2; 32 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. vasario 29 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. V. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2007 m. birželio 29 d. nutarties A. V. administracinio teisės pažeidimo byloje pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Kupiškio rajono policijos komisariato viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio apylinkės inspektorių veiklos grupės tyrėjas A. V. 2007 m. gegužės 31 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis tą dieną apie 16.06 val. Kupiškio r., Alizavos k. būdamas neblaivus vairavo automobilį, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 68 punkto reikalavimą.

Kupiškio rajono policijos komisariato viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus Viešosios tvarkos ir eismo priežiūros poskyrio (toliau – Institucija) įgaliotas pareigūnas A. V. už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskyrė 1600 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 20 mėnesių.

II.

A. V. skundu kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą, prašydamas pakeisti nutarimą ir skirti jam 1600 litų baudą, paliekant teisę vairuoti transporto priemones. Nurodė, kad dirba vairuotoju, gyvena su pensininke motina ir turi 16 metų sūnų, kuriam moka išlaikymą, be to, KU „Kredito unija“ turi pasiėmęs 7000 litų paskolą, taip pat paskolą dviems kompiuteriams. Vienintelis pajamų šaltinis yra jo darbo pajamos, todėl netekęs šio pajamų šaltinio negalės padengti išlaidų bei pragyventi. A. V. paaiškino, kad pažeidimą padarė dėl to, kad jo motinai būtinai reikėjo vaistų iš Alizavos medicinos punkto, todėl jos prašomas, sutiko važiuoti, nors buvo išgėręs. A. V. pažymi, kad jo atžvilgiu gali būti taikomas ATPK 30¹ straipsnis ir neskiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, nes jis gailisi padaręs pažeidimą, dalinai sumokėjo jam paskirtą baudą, neteistas, nebaustas administracine tvarka, narkologinėje įskaitoje neįrašytas, vairuoja nuo 1983 metų ir yra išklausęs mokymus apie alkoholio ir narkotikų žalą, teigiamai charakterizuojamas (duomenys neskelbtini).

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio apygardos administracinis teismas 2007 m. birželio 29 d. nutartimi A. V. skundą atmetė ir Institucijos nutarimą paliko nepakeistą, padaręs išvadą, kad jis pagrįstai ir teisėtai nubaustas už pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 2 dalyje, padarymą. Teismas nurodė, kad esant A. V. atsakomybę sunkinančiai aplinkybei, jam negali būti taikomas ATPK 30¹ straipsnis ir itin švelninama nuobauda, o skunde nurodytos aplinkybės, liečiančios jo užsiėmimą ir artimųjų sveikatą bei finansines prievoles, nelaikytinos ypatingai švelninančiomis jo padėtį. Aplinkybė, kad jis grubiai pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, tuo sukeldamas grėsmę kitiems eismo dalyviams, rodo, kad jam skirta piniginė nuobauda nepaveikė jo priešingo teisei elgesio, nuobaudos tikslai nepasiekti, todėl nėra pagrindo keisti nutarimą.

III.

Nesutikdamas su Panevėžio apygardos administracinio teismo 2007 m. birželio 29 d. nutartimi, A. V. padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti nutartį ir paskirti švelnesnę nuobaudą – 1600 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 2007 m. birželio 1 d. dviems mėnesiams. Nurodo, kad nutartyje nepagrįstai minimas V. K., o jis pakartotinai per metus nėra padaręs ATPK 126 straipsnio 2 dalies pažeidimo – nors transporto priemones vairuoja daugiau kaip 22 metus, tačiau už neblaivumą nė karto nėra baustas. A. V. pažymi, kad kaip nurodė pirmosios instancijos teismui, jis yra teigiamai charakterizuojamas(duomenys neskelbtini), darbo šioje įmonėje pajamos yra jo pagrindinis pajamų šaltinis, iš kurių moka išlaikymą vaikui, dengia paskolas remontui bei už vaikams nupirktus kompiuterius. Taip pat nurodo, kad teismo nutartyje nepagrįstai nurodyta, kad jis pažeidė ATPK 126 straipsnio 3 dalį, nes jis kaltinamas pagal ATPK 126 straipsnio 2 dalį.

Institucijos atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog A. V. administracinėn atsakomybėn padarius ATPK 126 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą patrauktas pagrįstai ir jo veiksmai kvalifikuoti tinkamai, administracinė nuobauda jam paskirta sankcijos ribose ir neviršija sankcijos vidurkio (pagal pažeidimo padarymo metu buvusį teisinį reglamentavimą).

Teikdamas apeliacinį skundą, A. V. neginčija padaryto pažeidimo, tačiau iš esmės siekia, kad jo atžvilgiu pritaikius ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, būtų neskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas (sutrumpintas jo terminas iki 2 mėnesių).

ATPK 30¹ straipsnis įtvirtina mažesnės nei įstatymo numatyta administracinės nuobaudos skyrimo arba administracinės nuobaudos neskyrimo pagrindus ir tvarką. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnio nuostatomis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. N1‑1396/2007, N17-103/2007).

Byloje yra nustatyta A. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė - jis prisipažino padaręs pažeidimą ir dėl jo gailisi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), tačiau nustatyta ir jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies administracinis teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 straipsnio 1dalies 5 punktas), nes jis buvo baustas už pažeidimo, numatyto ATPK 134 straipsnyje, padarymą. Nors apeliantas pabrėžia, kad jis per metus nėra padaręs ATPK 126 straipsnio 2 dalies pažeidimų, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad pakartotinumo ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punkto prasme konstatavimui nėra būtina nustatyti, jog asmuo yra baustas už identiško administracinio teisės pažeidimo (nagrinėjamu atveju – numatyto ATPK 126 straipsnio 2 dalyje) padarymą – pakankama aplinkybė yra tai, kad jis yra baustas už administracinio teisės pažeidimo, numatyto tame pačiame ATPK skirsnyje, padarymą. Taigi, konstatavus, kad apeliantas yra baustas pagal ATPK 134 straipsnį, darytina išvada, kad yra nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kas iš esmės eliminuoja galimybę jo atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Tuo tarpu į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę jau atsižvelgė Institucija, skyrusi mažesnę nei ATPK 126 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyto baudos dydžio minimumo ir maksimumo vidurkio baudą, taip pat skyrusi teisės vairuoti transporto priemones atėmimą mažesniam terminui nei sankcijoje numatyto minimalaus ir maksimalaus termino vidurkis.

A. V. teigimu, jo nurodytos aplinkybės – tai, kad jis yra vairuotojas ir teisė vairuoti transporto priemones jam būtina darbinėms funkcijoms atlikti, taip pat kad netekęs teisės vairuoti transporto priemones, jis netektų vienintelio pajamų šaltinio, dėl ko negalėtų vykdyti savo kreditinių įsipareigojimų, taip pat teikti išlaikymą vaikui bei rūpintis savo motina, - laikytinos išskirtinėmis aplinkybėmis ATPK 30¹ straipsnio taikymo prasme ir yra pagrindas sušvelninti jam paskirtą nuobaudą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiu vertinimu nesutinka. Pažymėtina, kad asmuo, žinodamas, jog teisė vairuoti transporto priemones jam būtina darbinėms ar kitokioms funkcijoms atlikti, privalėjo būti ypatingai atidus ir nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti teisės vairuoti atėmimą bei numatyti ir įvertinti galimas neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes tiek sau, tiek savo šeimos nariams dar prieš darydamas pažeidimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs (ir tokios pozicijos nuosekliai laikosi), jog asmens darbas, siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, savaime negali lemti švelnesnės administracinės nuobaudos taikymo (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. N1–1524/2007, Nr. N3-34/2007, Nr. N1–413/2007). Galimos dėl teisės vairuoti netekimo kilsiančios pasekmės (materialinės padėties pablogėjimas, apsunkinta galimybė rūpintis artimaisiais ir pan.) taip pat nesudaro pagrindo taikyti aptariamas nuostatas, nes bet kurios įstatyme numatytos administracinės nuobaudos paskyrimas neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes tiek administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, tiek jo šeimos nariams.

Teisėjų kolegija pastebi, kad padarytas pažeidimas yra vienas pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantis realų pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei, sveikatai, kas parodo asmens ypatingai neatsakingą požiūrį į eismo saugumą. Apeliantui buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (2,15 promilės), kuris nebegali asmeniui palikti abejonių, jog jis negali vairuoti, kas duoda pagrindo išvadai, kad pažeidimas buvo padarytas sąmoningai. Pabrėžtina, jog įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.

Dėl apelianto nurodytų aplinkybių, kad pirmosios instancijos teismo nutartyje yra minimas kitas asmuo, taip pat kad nurodyta, jog jis pažeidė ATPK 126 straipsnio 3 dalį, teisėjų kolegija pažymi, jog tai yra akivaizdūs rašymo apsirikimai, kuriuos teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 94 straipsnio nuostatomis, 2007 m. liepos 3 d. nutartimi ištaisė.

Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiama Panevėžio apygardos administracinio teismo nutartis yra iš esmės teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,

nutaria:

A. V. apeliacinį skundą atmesti.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2007 m. birželio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisRičardas PiličiauskasVirgilijus Valančius