Kauno apylinkės teismo įsakymas

2025-07-03 · Baudžiamoji byla Nr. e1-2889-725/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2025-07-03
Bylos Nr.
e1-2889-725/2025
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-13792-2025-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Živilė Bliūdžiuvienė
Kaltinamasis
Š. C.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-2889-725/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-13792-2025-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.3; 1.1.8.6.2; 1.1.8.10.3; 1.1.8.12; 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.1; 2.12.1.4 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. liepos 3 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Živilė Bliūdžiuvienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje

Š. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), teistas:

1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 4 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį - laisvės apribojimu 4 mėnesiams;

2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį - 18 MGL bauda;

3. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 19 d. nuosprendžiu, pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme, skirta pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, apimant švelnesnę bausmę, skirtą pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, ir paskirta galutinė laisvės atėmimo bausmė 2 metams 6 mėnesiams. Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme – 18 MGL (677,88 Eur) bauda, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams ir 18 MGL (677,88 eurų) bauda;

4. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. lapkričio 30 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta 20 parų arešto bausmė. 2024 m. vasario 14 d. bausmę atlikęs;

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Š. C. 2025 m. balandžio 20 d. apie 13.50 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), konflikto metu tyčia tempė savo mamą E. C. už plaukų, taip pat kumščiu vieną kartą trenkė pastarajai į dešiniąją ausį, taip sukeldamas jai fizinį skausmą.

Kaltinamasis Š. C., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kaltės nepripažino ir parodė, kad jis su šeima, t. y. su mama ir tėčiu, šventė Velykas, kartu sėdėjo prie stalo, alkoholio nevartojo. Mamos paprašė paskambinti vaikams, kadangi jo žmona yra užblokavusi jo skambučius jai. Mama nesutiko duoti telefono. Tuomet jis paėmė jos telefoną, paprašė mamos jį atrakinti. Mama pradėjo klausinėti kodėl, kokiu tikslu nori paskambinti. Tada įsikišo tėvas, liepė jam palikti mamą ramybėje, sakė, kad gali paskambinti iš kito telefono. Mamos telefoną padėjo ant sofos ir išėjo iš namų. Pirmas išėjo tėtis, paskui jį iš namų išėjo ir jis. Prieš išeinant tik apsikabino mamą, pabučiavo ir padėkojo, kad padeda jam bendrauti su vaikais. Daugiau kas vyko namuose nežino, tačiau savo mamos nemušė, negalėtų kelti rankos prieš mamą. Anksčiau mama taip pat jam buvo kvietusi policiją, tačiau ir tuomet jis smurto prieš ją nenaudojo, ji visuomet išprovokuoja jį arba tėtį, ji pastoviai stengiasi susipykti su jais, nuolat šūkauja, daužo lėkštes ir kitus daiktus. Kai ji pradeda konfliktus, jis išeina iš namų, o tuomet ji jam rašo žinutes, tačiau jų pateikti negali. Daugiau neturi ką pasakyti (e. b. l. 169–171). Papildomai Š. C. parodė, kad parodymų keisti neketina. Atliko 145 Eur mokėjimą į Kauno teritorinės ligonių kasos sąskaitą, atlygindamas civilinį ieškinį iš savo tėčio A. C. sąskaitos, kadangi jo asmeninės sąskaitos yra areštuotos, gavus darbo užmokestį, jo lėšos iškart yra nuskaitomos antstolių (e. b. l. 172–173).

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis kaltu neprisipažino, jo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai.

Nukentėjusioji E. C. 2025 m. balandžio 20 d. parodė, kad jai yra išaiškinta teisė neduoti parodymų prieš savo artimą giminaitį, kuria šiuo metu nori pasinaudoti. Nesutinka, kad jai būtų atlikta asmens apžiūra. Nepageidauja, kad jai būtų išduota užduotis vykti pas teismo medicinos ekspertą sužalojimo mąsto nustatymui. Šiai dienai tai yra viskas, ką gali nurodyti apie įvykį (e. b. l. 39–41). Papildomai apklausta 2025 m. balandžio 23 d. E. C. nurodė, kad gyvena asmens duomenų pažymoje nurodytu adresu. Parodymus duoti sutinka. Š. yra jos sūnus, anksčiau jis gyveno su šeima, turi 3 vaikus (9, 8 ir 6 metų amžiaus), tačiau prieš Kalėdas jie su žmona I. susipyko, kiek jai žinoma, dėl alkoholio vartojimo, psichologinio smurto, ir nusprendė išsiskirti. Tuomet Š. grįžo gyventi pas ją. Jos sūnus nuolat piktnaudžiauja alkoholiu. Išgėręs tampa agresyvus, pradeda ją šantažuoti, kaltinti, kad ji yra susimokiusi su jo žmona ir nori jam pakenkti. Pirmą kartą dėl tų pačių priežasčių jis ją sumušė vasario mėnesį. Jis ją kieme pargriovė ant žolės, pradėjo spardyti, tą kartą kaimynė išvietė policijos pareigūnus. Po šio įvykio niekas nepasikeitė, jis toliau gerdavo, o ji jam nieko nesakydavo. Tuomet po dviejų savaičių jis grįžo namo išgėręs ir vėl dėl tų pačių priežasčių (t. y., kad ji yra susimokiusi su jo žmona), Š. ją sumušė popieriaus rulonėliu, trenkė juo jai į dešinę ranką. Tada ją apgynė jos vyras, o ji išvažiavo pas seserį į Kauną, tačiau ji jai apie įvykį nepasakojo. Paskutinį kartą sūnus ją sumušė 2025 m. balandžio 20 d. Sūnų girtą namo parsivežė jos vyras, kur ir su kuo jis gėrė, ji nežino, tačiau jo namuose nebuvo visą parą. Jiems grįžus ji padarė valgyti, sėdo prie stalo. Tada jos sūnus ją patempė už plaukų ir trenkė kumščiu jai į dešinės pusės ausį, nuo ko jai suspengė ausyse. Ji iškvietė policijos pareigūnus. Š. ir jos vyras išėjo iš namų, o atvykusi greitoji medicinos pagalba ją išvežė į ligoninę. Jai grįžus, Š. C. ją įžeidinėjo, šantažavo, tačiau jos nemušė. Vakare Š. vėl grįžo namo išgėręs, tačiau ji jam nieko nesakė, jis prie jos nelindo, kadangi namuose buvo jo vaikai (e. b. l. 57–59). Papildomai 2025 m. gegužės 6 d. E. C. parodė, kad su sūnumi sukonfliktavo, dėl ko susipyko, tiksliai pasakyti negali. Konflikto metu sūnus ją patempė už plaukų ir trenkė kumščiu, iš kurios rankos, nematė, į dešinės pusės ausį, tuomet jai suspengė ausyse, juto skausmą. Š. ir jos vyras išėjo iš namų, ji iškvietė policijos pareigūnus, ją išvežė į ligoninę (e. b. l. 60–62).

Liudytojas A. C. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad namuose jis su žmona ir sūnumi sėdėjo prie stalo, šventė Velykas. Pavalgiusi E. nuėjo pagulėti. Š. paprašė E. telefono, nes norėjo paskambinti vaikams, tačiau E. atsakė, kad telefono neduos. Š. tuo metu kažką pasakė jai. Jis jų konflikto negirdėjo, kadangi turi problemų su klausa, be to, sėdėjo kitame kambaryje, todėl įvykio nematė. Š. atėjus iki jo į virtuvę, jie su Š. išėjo į lauką, sėdėjo ant suoliuko, pamatė, kad atvyko policijos pareigūnai, nuėjo pažiūrėti, kas vyko, bet ar kažką su jais kalbėjo - neatsimena. Jo žmona anksčiau skundėsi sveikata, kad ji prastai jaučiasi ir skauda galvą. Apie ankstesnius įvykius namuose taip pat pasakyti nieko negali, nes nematė. Daugiau nieko paakyti neturi (e. b. l. 65–66).

Liudytoja G. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji dirba gydytoja Greitosios medicinos tarnyboje. Kažkur prieš savaitę buvo gautas kvietimas, kad sumušta moteris, kvietimo kortelėje buvo pažymėta , kad moteris nekraujavo ir buvo sąmoninga. Įvykis buvo adresu (duomenys neskelbtini), buto tiksliai nežino, bet jis yra pirmame aukšte po kaire puse. Šiuo adresu važiuoja jau antrą kartą, tačiau šį kartą jai nereikėjo eiti į butą, nes pareigūnas su moterimi kalbėjo lauke. Moters nei vardo, nei pavardės neatsimena. Moters paklausus, kaip ji patyrė sužalojimus, ji pasakė, kad jai sūnus labai stipriai trenkė į galvą, į ausies sritį, ir nuo to jai labai skauda galvą ir zvimbia ausyje, ji krito, bet niekur neatsitrenkė. Kiek smūgių buvo, ji nežino, žino tik apie vieną labai stiprų smūgį. Moteris daugiau nedetalizavo, kaip ji patyrė sužalojimus, ir nesakė, kiek tiksliai sudavė jai smūgių, bet ji suprato, kad buvo tik vienas smūgis. Apžiūrint moterį greitosios medicinos pagalbos automobilyje, ji pasiskundė, kad jai skauda ranką, kurios pusės neprisimena. Paklausus moters, ar jai skaudą ranką po šio įvykio, moteris atsakė, kad ranką skaudą nuo prieš tai buvusio konflikto, bent jau moteris taip sakė, bet daugiau apie praeitą įvykį moteris nieko nepasakojo. Daugiau jokių sužalojimų apžiūros metu pas moterį nebuvo pastebėta. Apžiūrėjus moters galvos sritį ir sritį prie ausies, sumušimo žymių nebuvo matoma, nesimatė nei paraudonavimo, nei kažkokių odos sužalojimų. Moteris sakė, kad konfliktas įvyko su sūnumi. Kadangi moteriai skaudėjo galvą ir buvo zvimbimas ausyje, buvo nuspręsta moterį nuvežti į Kauno klinikas išsamesnei apžiūrai. Frazę, kurią ji pasakė įvykio vietoje, kad jeigu neišvešim, bus blogai, reiškia, kad jeigu nenuvešim apžiūrai į Kauno klinikas, tai moteriai gali skaudėti toliau ir ji vėl kvies greitąją. Kaip gydytoja gali pasakyti, kad nuo stipraus smūgio į smilkinį ar ausies sritį gali pradėti spengti ausyje. Apie pirmą kvietimą nelabai ką prisimena, bet tikrai prisimena, kad buvo sužalota ta pati moteris, bet kas ją sužalojo, ar sūnus, ar vyras, neprisimena. Kokie sužalojimai buvo nustatyti moteriai, neprisimena, bet tie sužalojimai nebuvo rimti. Daugiau nieko apie pirmąjį kvietimą neprisimena (e. b. l. 69–71).

Liudytoja A. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nuo 2017 metų gyvena asmens duomenų pažymoje nurodytu adresu. Ji yra kaimynė su E. C.. 2025 m. vasario mėnesį ji iškvietė policijos pareigūnus, kadangi išgirdo triukšmą ir bildesį už buto durų. Atidariusi savo buto duris ji pamatė kaip laiptinėje Š. muša savo mamą. Jie dėl kažko buvo susipykę, nuolat barėsi, laiptinėje jie susistumdė, E. išbėgo į lauką ir lauke jie toliau stumdėsi. E. bėgdama kieme nukrito. Š. jai su „tapke“ trenkė į užpakalį. Nuolat barėsi, konfliktavo, šūkavo. Jai neišėjo nuraminti Š., prašė jo nemušti mamos su „tapke“. Jis ir ją aprėkė, kad nesikištų. Ji iškvietė policijos pareigūnus. Š. pasišalino iš įvykio vietos, o E. taip pat pabėgo, po kurio laiko tik grįžo, sulaukė medikų. Medikai, policijos pareigūnai ir E. kartu nuėjo į butą. Policijos pareigūnai jų neapklausė, E. pretenzijų sūnui neturėjo, į ligoninę vykti atsisakė. Išvykus policijos pareigūnams, Š. grįžo namo ir jie susitaikė, Š. atsiprašė mamos, apsikabino, pasibučiavo. Daugiau jokių įvykių nebuvo, barnių, riksmų nuo to laiko negirdėjo. Per šias Velykas ji jokiu barnių negirdėjo taip pat, matė tik atvykusius policijos pareigūnus ir medikus. Tarpusavyje su kaimynais ji nekonfliktuoja, jie yra ramūs (e. b. l. 61–63).

2025 m. balandžio 20 d. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2025 m. balandžio 20 d. į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdyboje buvo gautas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato reagavimo valdybos 3-ojo skyriaus vyriausiojo patrulio E. J. tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame nurodyta, kad 2025 m. balandžio 20 d. apie 13 val. 50 min., adresu (duomenys neskelbtini), koridoriaus patalpoje, žodinio konflikto metu, neblaivus sūnus Š. C. vieną kartą tyčia trenkė ranka savo mamai E. C. į dešinės pusės galvos sritį, ko pasekoje pastaroji pajuto ilgalaikį fizinį skausmą. E. C. dėl patirtų sužalojimų pristatyta į Kauno klinikų Skubios pagalbos skyrių, Š. C. nesulaikytas (e. b. l. 9–14).

Iš 2025 m. balandžio 20 d. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nustatymo matyti, kad apie įvykį pranešęs asmuo yra E. C.. Nuvykus adresu (duomenys neskelbtini) buto duris atidarė E. C., kuri paaiškino, kad tarp jos ir sūnaus minėto adresu koridoriuje įvyko žodinis konfliktas, ko pasėkoje jis ranka trenkė jai į dešinės pusės galvos sritį. E. C. teigė, kad po smūgio pajuto didžiulį fizinį skausmą. Moters pasiteiravus, ar dar jaučia skausmą, ši paaiškino, kad toliau jaučia nuolatinį galvos skausmą, kuris pasireiškia galvos svaigimu. E. C. teigė, kad įvykį matė kartu buvęs vyras A. C., kuris po sumušimų kartu su sūnumi pasišalino iš buto nežinoma kryptimi. Bendraujant su moterimi atvyko greitoji medicinos pagalba, kurie skubiai moterį nusivedė į savo automobilį ir dėl moters patirtų sužalojimų išsivežė į ligoninę. Dirbant įvykio vietoje į namus grįžo A. C., kuris paaiškino, kad tarp moters ir sūnaus įvyko žodinis konfliktas dėl telefono, ko pasekoje sūnus rankomis papurtė motiną. Apžiūrint teritoriją, smurtu įtariamas sūnus Š. C. nepastebėtas (e. b. l. 15–16).

2025 m. balandžio 20 d. tarnybiniame pranešime dėl atliktų veiksmų nurodyta, kad vykdant paiešką karštais pėdsakais, buvo apvažiuotos aplinkinės gatvelės, tačiau požymius atitinkantis smurtu įtariamas Š. C. nebuvo pastebėtas. Nuvykus į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Skubios pagalbos skyrių, buvo bendrauta su nukentėjusia E. C., kuri atrodė susijaudinusi, išsigandusi, nervinga. Moteris teigė, kad prieš ją nuolat namuose smurtauja tiek vyras, tiek sūnus. Moteris teigė, kad sūnus Š. C. yra priklausomas nuo narkotinių medžiagų, agresyvus, linkęs smurtauti, nuolat įžeidinėja, naudoja psichologinį ir fizinį smurtą, yra teistas. Nukentėjusi moteris teigė, kad labai bijo sūnaus, todėl atsisako duoti parodymus prieš savo artimą giminaitį. Apžiūrint E. C. vizualiai, jokių sužalojimų nesimatė, tačiau moteris nuolat skundėsi galvos skausmu ir svaigimu (e. b. l. 17–20).

Iš 2025 m. balandžio 20 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta adresu (duomenys neskelbtini). Tyrimui reikšmingų objektų ar pėdsakų nepastebėta. Įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nestebima (e. b. l. 5–34).

Iš 2025 m. balandžio 22 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašas „PSS-20250420-140946UTC+03000“. Atidarius matoma kaip policijos pareigūnai atvyksta nurodytu adresu. Buto duris atidaro moteris, kuri nurodo, kad vyras ir sūnus geria, abu yra agresyvūs, vyras jos nemušė, o sūnus trenkė į galvą, nuo smūgio jai pradėjo suktis galva. Sūnus iš jos atėmė mobilųjį telefoną ir išėjo, ji rado kitą telefoną ir paskambino pagalbos numeriu. Tuo metu atvyko medicinos pagalba, atvykusi darbuotoja atpažino moterį, nurodo, kad tai jau ne pirmas smurto atvejis. Tuo metu į namus grįžta vyras, kuris nieko nešneka. Moteris nuvedama į greitosios medicinos pagalbos automobilį. Taip pat prie automobilio ateina tas pats vyras, kuris nurodo, kad niekas moters nemušė, tik šiek tiek pakratė. Nurodo, kad moteris daug šneka, jai reikia nupjauti liežuvį. Tuo metu moteris skundžiasi tik galvos svaigimu. Vaizdo įrašo trukmė 12:33 min. (e. b. l. 81–84).

Iš 2025 m. balandžio 22 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrimas garso įrašas, gautas iš Bendrojo pagalbos centro (toliau- BPC), pavadinimu „BPC skambu io ra as (ID (duomenys neskelbtini), skambu io prad ia_ 2025 m. balandžio 20 d. 13_51_29)“, kuriame užfiksuotas pranešėjo ir BPC pokalbis, kurio metu BPC operatorei E. C. nurodo, kad ją sumušė sūnus, kuris kartu su jos vyru girtauja, nurodo, kad bijo, kad vėl jos nemuštų. Patikslina, kad smurtą jos atžvilgiu naudojo tik sūnus, vyras ne, kad sūnus „šveitė į galvą“ ir dabar spengia ausyse. E. C. nurodo adresą, kuriuo atvykti policijai ir greitajai medicinos pagalbai. Paaiškina, kad skambina ne iš savo telefono, nes sūnus paėmė ir išsinešė jos telefoną (e. b. l. 77–80).

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

Nors kaltinamasis neigė smurtavęs savo mamos atžvilgiu, teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį Š. C. pagrįstumu.

Kaltinamasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltės nepripažino ir neigė smurtavęs savo mamos E. C. atžvilgiu. Nurodė, kad ji vis stengiasi susipykti su juo ir tėčiu, provokuoja juos, o jis, kilus konfliktui su mama, išeina iš namų. Šie kaltinamojo parodymai laikytini jo gynybine versija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Jie prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams.

Nukentėjusioji E. C. nuosekliai nuo ikiteisminio tyrimo pradžios nurodė, kad su sūnumi kilo konfliktas dėl to, kad ji nedavė jam savo telefono. Tada jis jai patempė už plaukų ir sudavė kumščiu į dešinę ausį. E. C. po įvykio paskambinusi bendruoju pagalbos centro telefonu pranešė, kad ją sumušė sūnus, kuris kartu su jos vyru girtauja, nurodo, kad bijo, kad vėl jos nemuštų. Nurodė, kad sūnus „šveitė į galvą“ ir dabar spengia ausyse. Analogiškai ji įvykio aplinkybes nurodė į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams, kad sūnus jai trenkė į galvą, nuo smūgio jai pradėjo suktis galva, kas užfiksuota policijos pareigūnų kūno kameromis. Be to, atvykusi medicinos pagalba gydytoja atpažino moterį, nurodo, kad tai jau ne pirmas smurto atvejis. Gydytoja G. L. nurodė, kad moters paklausus, kaip ji patyrė sužalojimus, ji pasakė, kad jai sūnus labai stipriai trenkė į galvą, į ausies sritį, ir nuo to jai labai skauda galvą ir zvimbia ausyje, ji krito, bet niekur neatsitrenkė. Apžiūrint moterį greitosios medicinos pagalbos automobilyje, ji pasiskundė, kad jai skauda ranką nuo prieš tai buvusio konflikto. Daugiau jokių sužalojimų apžiūros metu pas moterį nebuvo pastebėta. Kadangi moteriai skaudėjo galvą ir buvo zvimbimas ausyje, buvo nuspręsta moterį nuvežti į Kauno klinikas išsamesnei apžiūrai. Liudytojas A. C. teigė nematęs, kad sūnus Š. C. muštų E. C., nurodė, kad niekas moters nemušė, tik sūnus šiek tiek pakratė. Šie liudytojo parodymai, prieštaraujantys kitiems byloje surinktiems duomenims, laikytini siekiu padėti sūnui Š. C. išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Tokiu būdu laikytina nustatytu, kad kaltinamasis Š. C. smurtavo savo motinos E. C. atžvilgiu ir savo smurtiniais veiksmais – pešdamas jai plaukus ir kumščiu suduodamas į dešinę ausį sukėlė jai fizinį skausmą. Š. C. veikė tiesiogine tyčia, savo smurtiniais veiksmais norėjo sukelti ir sukėlė savo mamai fizinį skausmą, suvokė savo veiksmų pavojingumą ir norėjo taip elgtis. Kadangi kaltinamasis smurtavo savo šeimos nario atžvilgu, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, jis kaltas ir baustinas.

Kaltinamasis Š. C. su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausme – laisvės apribojimu – sutiko.

Atsižvelgiant į tai ir esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamojo Š. C. padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 140 straipsnio 2 dalyje, priskiriama prie nesunkių nusikaltimų. Nusikalstama veika baigta, padaryta veikiant tiesiogine tyčia, kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Vertinant Š. C. asmenybę, pažymėtina, kad jis keturis kartus teistas, taip pat ir už smurtinio nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą. Jis baustas administracine tvarka, pakaltinamas, dirba.

Atsižvelgęs į kaltinamąjį charakterizuojančias ir nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, teismas sprendžia, kad Š. C. pagrįstai prašoma skirti laisvės apribojimo bausmę, netaikant intensyvios priežiūros, paskiriant įpareigojimus.

Kadangi kaltinamasis Š. C. savo kaltės nepripažino, nors procesas ir užbaigiamas baudžiamuoju įsakymu, BK 64¹ straipsnio nuostatos jo atžvilgiu netaikytinos.

2025 m. gegužės 22 d. Kauno teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį 144,80 Eur sumai dėl nukentėjusiojo asmens gydymo išlaidų atlyginimo (e. b. l. 109–114). 2025 m. birželio 18 d. raštu informavo, kad civilinis ieškinys atlygintas (e. b. l. 122). Esant nurodytoms aplinkybėms, procesas dėl Kauno teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutrauktinas.

Š. C. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti, pradėjus vykdyti bausmę, panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vaizdo ir garso įrašai, įkelti į Integruotą baudžiamojo proceso sistemą – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktini saugoti kartu su bylos medžiaga.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

Š. C. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 7 (septynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, netaikant intensyvios priežiūros, įpareigojant per visą bausmės vykdymo laiką būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, bei uždraudžiant visą bausmės laiką vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Išaiškinti Š. C., kad pagal Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 14 straipsnio nuostatas kaltinamasis privalo atvykti į probacijos tarnybą per penkias darbo dienas nuo baudžiamojo įsakymo, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo.

Išaiškinti Š. C., kad be bausmę vykdančios institucijos žinios jis privalo nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, nustatyta tvarka atsiskaityti kaip juos vykdo; pagal BK 48 straipsnio 8 dalį, jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsnių nustatytas taisykles.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos.

Procesą dėl Kauno teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutraukti.

Š. C. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti, pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vaizdo ir garso įrašus, įkeltus į Integruotą baudžiamojo proceso sistemą – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti saugoti kartu su bylos medžiaga.

Š. C. išaiškinti, kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 (keturiolika) dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos, paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

Išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 (keturiolika) dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Živilė Bliūdžiuvienė