Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kaltinamasis Š. C., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kaltės nepripažino ir parodė, kad jis su šeima, t. y. su mama ir tėčiu, šventė Velykas, kartu sėdėjo prie stalo, alkoholio nevartojo. Mamos paprašė paskambinti vaikams, kadangi jo žmona yra užblokavusi jo skambučius jai. Mama nesutiko duoti telefono. Tuomet jis paėmė jos telefoną, paprašė mamos jį atrakinti. Mama pradėjo klausinėti kodėl, kokiu tikslu nori paskambinti. Tada įsikišo tėvas, liepė jam palikti mamą ramybėje, sakė, kad gali paskambinti iš kito telefono. Mamos telefoną padėjo ant sofos ir išėjo iš namų. Pirmas išėjo tėtis, paskui jį iš namų išėjo ir jis. Prieš išeinant tik apsikabino mamą, pabučiavo ir padėkojo, kad padeda jam bendrauti su vaikais. Daugiau kas vyko namuose nežino, tačiau savo mamos nemušė, negalėtų kelti rankos prieš mamą. Anksčiau mama taip pat jam buvo kvietusi policiją, tačiau ir tuomet jis smurto prieš ją nenaudojo, ji visuomet išprovokuoja jį arba tėtį, ji pastoviai stengiasi susipykti su jais, nuolat šūkauja, daužo lėkštes ir kitus daiktus. Kai ji pradeda konfliktus, jis išeina iš namų, o tuomet ji jam rašo žinutes, tačiau jų pateikti negali. Daugiau neturi ką pasakyti (e. b. l. 169–171). Papildomai Š. C. parodė, kad parodymų keisti neketina. Atliko 145 Eur mokėjimą į Kauno teritorinės ligonių kasos sąskaitą, atlygindamas civilinį ieškinį iš savo tėčio A. C. sąskaitos, kadangi jo asmeninės sąskaitos yra areštuotos, gavus darbo užmokestį, jo lėšos iškart yra nuskaitomos antstolių (e. b. l. 172–173).

Nors kaltinamasis kaltu neprisipažino, jo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai.

Nukentėjusioji E. C. 2025 m. balandžio 20 d. parodė, kad jai yra išaiškinta teisė neduoti parodymų prieš savo artimą giminaitį, kuria šiuo metu nori pasinaudoti. Nesutinka, kad jai būtų atlikta asmens apžiūra. Nepageidauja, kad jai būtų išduota užduotis vykti pas teismo medicinos ekspertą sužalojimo mąsto nustatymui. Šiai dienai tai yra viskas, ką gali nurodyti apie įvykį (e. b. l. 39–41). Papildomai apklausta 2025 m. balandžio 23 d. E. C. nurodė, kad gyvena asmens duomenų pažymoje nurodytu adresu. Parodymus duoti sutinka. Š. yra jos sūnus, anksčiau jis gyveno su šeima, turi 3 vaikus (9, 8 ir 6 metų amžiaus), tačiau prieš Kalėdas jie su žmona I. susipyko, kiek jai žinoma, dėl alkoholio vartojimo, psichologinio smurto, ir nusprendė išsiskirti. Tuomet Š. grįžo gyventi pas ją. Jos sūnus nuolat piktnaudžiauja alkoholiu. Išgėręs tampa agresyvus, pradeda ją šantažuoti, kaltinti, kad ji yra susimokiusi su jo žmona ir nori jam pakenkti. Pirmą kartą dėl tų pačių priežasčių jis ją sumušė vasario mėnesį. Jis ją kieme pargriovė ant žolės, pradėjo spardyti, tą kartą kaimynė išvietė policijos pareigūnus. Po šio įvykio niekas nepasikeitė, jis toliau gerdavo, o ji jam nieko nesakydavo. Tuomet po dviejų savaičių jis grįžo namo išgėręs ir vėl dėl tų pačių priežasčių (t. y., kad ji yra susimokiusi su jo žmona), Š. ją sumušė popieriaus rulonėliu, trenkė juo jai į dešinę ranką. Tada ją apgynė jos vyras, o ji išvažiavo pas seserį į Kauną, tačiau ji jai apie įvykį nepasakojo. Paskutinį kartą sūnus ją sumušė 2025 m. balandžio 20 d. Sūnų girtą namo parsivežė jos vyras, kur ir su kuo jis gėrė, ji nežino, tačiau jo namuose nebuvo visą parą. Jiems grįžus ji padarė valgyti, sėdo prie stalo. Tada jos sūnus ją patempė už plaukų ir trenkė kumščiu jai į dešinės pusės ausį, nuo ko jai suspengė ausyse. Ji iškvietė policijos pareigūnus. Š. ir jos vyras išėjo iš namų, o atvykusi greitoji medicinos pagalba ją išvežė į ligoninę. Jai grįžus, Š. C. ją įžeidinėjo, šantažavo, tačiau jos nemušė. Vakare Š. vėl grįžo namo išgėręs, tačiau ji jam nieko nesakė, jis prie jos nelindo, kadangi namuose buvo jo vaikai (e. b. l. 57–59). Papildomai 2025 m. gegužės 6 d. E. C. parodė, kad su sūnumi sukonfliktavo, dėl ko susipyko, tiksliai pasakyti negali. Konflikto metu sūnus ją patempė už plaukų ir trenkė kumščiu, iš kurios rankos, nematė, į dešinės pusės ausį, tuomet jai suspengė ausyse, juto skausmą. Š. ir jos vyras išėjo iš namų, ji iškvietė policijos pareigūnus, ją išvežė į ligoninę (e. b. l. 60–62).

Liudytojas A. C. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad namuose jis su žmona ir sūnumi sėdėjo prie stalo, šventė Velykas. Pavalgiusi E. nuėjo pagulėti. Š. paprašė E. telefono, nes norėjo paskambinti vaikams, tačiau E. atsakė, kad telefono neduos. Š. tuo metu kažką pasakė jai. Jis jų konflikto negirdėjo, kadangi turi problemų su klausa, be to, sėdėjo kitame kambaryje, todėl įvykio nematė. Š. atėjus iki jo į virtuvę, jie su Š. išėjo į lauką, sėdėjo ant suoliuko, pamatė, kad atvyko policijos pareigūnai, nuėjo pažiūrėti, kas vyko, bet ar kažką su jais kalbėjo - neatsimena. Jo žmona anksčiau skundėsi sveikata, kad ji prastai jaučiasi ir skauda galvą. Apie ankstesnius įvykius namuose taip pat pasakyti nieko negali, nes nematė. Daugiau nieko paakyti neturi (e. b. l. 65–66).

Liudytoja G. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji dirba gydytoja Greitosios medicinos tarnyboje. Kažkur prieš savaitę buvo gautas kvietimas, kad sumušta moteris, kvietimo kortelėje buvo pažymėta , kad moteris nekraujavo ir buvo sąmoninga. Įvykis buvo adresu (duomenys neskelbtini), buto tiksliai nežino, bet jis yra pirmame aukšte po kaire puse. Šiuo adresu važiuoja jau antrą kartą, tačiau šį kartą jai nereikėjo eiti į butą, nes pareigūnas su moterimi kalbėjo lauke. Moters nei vardo, nei pavardės neatsimena. Moters paklausus, kaip ji patyrė sužalojimus, ji pasakė, kad jai sūnus labai stipriai trenkė į galvą, į ausies sritį, ir nuo to jai labai skauda galvą ir zvimbia ausyje, ji krito, bet niekur neatsitrenkė. Kiek smūgių buvo, ji nežino, žino tik apie vieną labai stiprų smūgį. Moteris daugiau nedetalizavo, kaip ji patyrė sužalojimus, ir nesakė, kiek tiksliai sudavė jai smūgių, bet ji suprato, kad buvo tik vienas smūgis. Apžiūrint moterį greitosios medicinos pagalbos automobilyje, ji pasiskundė, kad jai skauda ranką, kurios pusės neprisimena. Paklausus moters, ar jai skaudą ranką po šio įvykio, moteris atsakė, kad ranką skaudą nuo prieš tai buvusio konflikto, bent jau moteris taip sakė, bet daugiau apie praeitą įvykį moteris nieko nepasakojo. Daugiau jokių sužalojimų apžiūros metu pas moterį nebuvo pastebėta. Apžiūrėjus moters galvos sritį ir sritį prie ausies, sumušimo žymių nebuvo matoma, nesimatė nei paraudonavimo, nei kažkokių odos sužalojimų. Moteris sakė, kad konfliktas įvyko su sūnumi. Kadangi moteriai skaudėjo galvą ir buvo zvimbimas ausyje, buvo nuspręsta moterį nuvežti į Kauno klinikas išsamesnei apžiūrai. Frazę, kurią ji pasakė įvykio vietoje, kad jeigu neišvešim, bus blogai, reiškia, kad jeigu nenuvešim apžiūrai į Kauno klinikas, tai moteriai gali skaudėti toliau ir ji vėl kvies greitąją. Kaip gydytoja gali pasakyti, kad nuo stipraus smūgio į smilkinį ar ausies sritį gali pradėti spengti ausyje. Apie pirmą kvietimą nelabai ką prisimena, bet tikrai prisimena, kad buvo sužalota ta pati moteris, bet kas ją sužalojo, ar sūnus, ar vyras, neprisimena. Kokie sužalojimai buvo nustatyti moteriai, neprisimena, bet tie sužalojimai nebuvo rimti. Daugiau nieko apie pirmąjį kvietimą neprisimena (e. b. l. 69–71).

Liudytoja A. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nuo 2017 metų gyvena asmens duomenų pažymoje nurodytu adresu. Ji yra kaimynė su E. C.. 2025 m. vasario mėnesį ji iškvietė policijos pareigūnus, kadangi išgirdo triukšmą ir bildesį už buto durų. Atidariusi savo buto duris ji pamatė kaip laiptinėje Š. muša savo mamą. Jie dėl kažko buvo susipykę, nuolat barėsi, laiptinėje jie susistumdė, E. išbėgo į lauką ir lauke jie toliau stumdėsi. E. bėgdama kieme nukrito. Š. jai su „tapke“ trenkė į užpakalį. Nuolat barėsi, konfliktavo, šūkavo. Jai neišėjo nuraminti Š., prašė jo nemušti mamos su „tapke“. Jis ir ją aprėkė, kad nesikištų. Ji iškvietė policijos pareigūnus. Š. pasišalino iš įvykio vietos, o E. taip pat pabėgo, po kurio laiko tik grįžo, sulaukė medikų. Medikai, policijos pareigūnai ir E. kartu nuėjo į butą. Policijos pareigūnai jų neapklausė, E. pretenzijų sūnui neturėjo, į ligoninę vykti atsisakė. Išvykus policijos pareigūnams, Š. grįžo namo ir jie susitaikė, Š. atsiprašė mamos, apsikabino, pasibučiavo. Daugiau jokių įvykių nebuvo, barnių, riksmų nuo to laiko negirdėjo. Per šias Velykas ji jokiu barnių negirdėjo taip pat, matė tik atvykusius policijos pareigūnus ir medikus. Tarpusavyje su kaimynais ji nekonfliktuoja, jie yra ramūs (e. b. l. 61–63).

2025 m. balandžio 20 d. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2025 m. balandžio 20 d. į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdyboje buvo gautas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato reagavimo valdybos 3-ojo skyriaus vyriausiojo patrulio E. J. tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame nurodyta, kad 2025 m. balandžio 20 d. apie 13 val. 50 min., adresu (duomenys neskelbtini), koridoriaus patalpoje, žodinio konflikto metu, neblaivus sūnus Š. C. vieną kartą tyčia trenkė ranka savo mamai E. C. į dešinės pusės galvos sritį, ko pasekoje pastaroji pajuto ilgalaikį fizinį skausmą. E. C. dėl patirtų sužalojimų pristatyta į Kauno klinikų Skubios pagalbos skyrių, Š. C. nesulaikytas (e. b. l. 9–14).

Iš 2025 m. balandžio 20 d. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nustatymo matyti, kad apie įvykį pranešęs asmuo yra E. C.. Nuvykus adresu (duomenys neskelbtini) buto duris atidarė E. C., kuri paaiškino, kad tarp jos ir sūnaus minėto adresu koridoriuje įvyko žodinis konfliktas, ko pasėkoje jis ranka trenkė jai į dešinės pusės galvos sritį. E. C. teigė, kad po smūgio pajuto didžiulį fizinį skausmą. Moters pasiteiravus, ar dar jaučia skausmą, ši paaiškino, kad toliau jaučia nuolatinį galvos skausmą, kuris pasireiškia galvos svaigimu. E. C. teigė, kad įvykį matė kartu buvęs vyras A. C., kuris po sumušimų kartu su sūnumi pasišalino iš buto nežinoma kryptimi. Bendraujant su moterimi atvyko greitoji medicinos pagalba, kurie skubiai moterį nusivedė į savo automobilį ir dėl moters patirtų sužalojimų išsivežė į ligoninę. Dirbant įvykio vietoje į namus grįžo A. C., kuris paaiškino, kad tarp moters ir sūnaus įvyko žodinis konfliktas dėl telefono, ko pasekoje sūnus rankomis papurtė motiną. Apžiūrint teritoriją, smurtu įtariamas sūnus Š. C. nepastebėtas (e. b. l. 15–16).

2025 m. balandžio 20 d. tarnybiniame pranešime dėl atliktų veiksmų nurodyta, kad vykdant paiešką karštais pėdsakais, buvo apvažiuotos aplinkinės gatvelės, tačiau požymius atitinkantis smurtu įtariamas Š. C. nebuvo pastebėtas. Nuvykus į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Skubios pagalbos skyrių, buvo bendrauta su nukentėjusia E. C., kuri atrodė susijaudinusi, išsigandusi, nervinga. Moteris teigė, kad prieš ją nuolat namuose smurtauja tiek vyras, tiek sūnus. Moteris teigė, kad sūnus Š. C. yra priklausomas nuo narkotinių medžiagų, agresyvus, linkęs smurtauti, nuolat įžeidinėja, naudoja psichologinį ir fizinį smurtą, yra teistas. Nukentėjusi moteris teigė, kad labai bijo sūnaus, todėl atsisako duoti parodymus prieš savo artimą giminaitį. Apžiūrint E. C. vizualiai, jokių sužalojimų nesimatė, tačiau moteris nuolat skundėsi galvos skausmu ir svaigimu (e. b. l. 17–20).

Iš 2025 m. balandžio 20 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta adresu (duomenys neskelbtini). Tyrimui reikšmingų objektų ar pėdsakų nepastebėta. Įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nestebima (e. b. l. 5–34).

Iš 2025 m. balandžio 22 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašas „PSS-20250420-140946UTC+03000“. Atidarius matoma kaip policijos pareigūnai atvyksta nurodytu adresu. Buto duris atidaro moteris, kuri nurodo, kad vyras ir sūnus geria, abu yra agresyvūs, vyras jos nemušė, o sūnus trenkė į galvą, nuo smūgio jai pradėjo suktis galva. Sūnus iš jos atėmė mobilųjį telefoną ir išėjo, ji rado kitą telefoną ir paskambino pagalbos numeriu. Tuo metu atvyko medicinos pagalba, atvykusi darbuotoja atpažino moterį, nurodo, kad tai jau ne pirmas smurto atvejis. Tuo metu į namus grįžta vyras, kuris nieko nešneka. Moteris nuvedama į greitosios medicinos pagalbos automobilį. Taip pat prie automobilio ateina tas pats vyras, kuris nurodo, kad niekas moters nemušė, tik šiek tiek pakratė. Nurodo, kad moteris daug šneka, jai reikia nupjauti liežuvį. Tuo metu moteris skundžiasi tik galvos svaigimu. Vaizdo įrašo trukmė 12:33 min. (e. b. l. 81–84).

Kaltinamasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltės nepripažino ir neigė smurtavęs savo mamos E. C. atžvilgiu. Nurodė, kad ji vis stengiasi susipykti su juo ir tėčiu, provokuoja juos, o jis, kilus konfliktui su mama, išeina iš namų. Šie kaltinamojo parodymai laikytini jo gynybine versija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Jie prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams.