- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-03-25
- Bylos Nr.
- 2-528-169/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Violeta Erlickienė
- Pareiškėjas
- T. G. K.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal T. G. K. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja T. G. K. pareiškimu kreipėsi į teismą prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji savo faktiniais veiksmais priėmė palikimą, atsiradusį po vyro A. K. mirties. Pareiškime nurodė, jog būdama santuokoje su A. K. įsigijo nekilnojamą turtą – žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). A. K. 2012 m. lapkričio 13 d. mirė, 2012-10-03 jis buvo sudaręs testamentą, paveldėjimo teisę turėjo susitvarkyti po jo mirties, bet paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Pažymėjo, jog vaikų neturėjo, yra vyro turto paveldėtoja pagal įstatymą, jos vyrui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė ½ žemės sklypų bei AVIVA pensijų fondo sąskaitoje yra sukaupta piniginių lėšų. Šiuo metu ji negalinti gauti paveldėjimo teisės liudijimo, nes yra praleidusi terminą. Kadangi buvo sudarytas testamentas, o vyras nieko neturėjo įgijęs savo vardu, ji galvojusi, kad bet kada galėsianti susitvarkyti paveldėjimą. Nurodė, jog ir iki vyro mirties, ir dabar ji tvarko žemės sklypus, juos prižiūri, mokėjo ir moka mokesčius už elektrą.
Pareiškėja T. G. K. teismo posėdyje pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti pareiškime nurodytais motyvais. Nurodė, jog po vyro mirties buvusi labai sukrėsta, todėl nepastebėjusi, kad trijų mėnesių terminas palikimui priimti pasibaigė, tačiau sutuoktinio palikimą ji priėmė faktiškai jį valdant – ji ir toliau rūpinosi sodu, ten sėjo, prižiūrėjo daržoves, nuėmė derlių.
Atsiliepimas
Suinteresuoto byloje asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos atstovas, kuriam apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, į teismo posėdį neatvyko, atsiliepime į pareiškimą nurodė prašymui neprieštarausią, jeigu teismui bus pateikta pakankamai įrodymų bei nustatytos aplinkybės reikalavimams tenkinti. Prašė bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant ir dėl pareiškėjos prašymo reikalavimų spręsti teismo nuožiūra (45–46 b. l.).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, jog teismas nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo, taip pat palikimo atsiradimo vietos fakto nustatymo fakto. Šie faktai nustatomi remiantis palikimo atsiradimo momentu paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais.
Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Palikimas atsiranda palikėjui mirus arba paskelbus jį mirusiu, ir palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimi (CK 5.50 straipsnio 1 dalis).
Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas.
Jeigu įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą ir nesikreipė dėl turto apyrašo sudarymo, tačiau faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kol kitam įpėdiniui nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, gali būti nustatomas palikimo priėmimo faktas (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas palikimo priėmimą reglamentuojančias teisės normas, yra pabrėžęs, jog palikimo priėmimo faktiniu valdymu esmė – aktyvūs įpėdinio veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Taigi asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis, kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo.
Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimo Nr.56 „Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, taikymo teismų praktikoje“ 13 punkte nurodyta, jog teismas, nustatydamas palikimo priėmimo, taip pat palikimo atsiradimo vietos faktus, neturi aiškinti ar konstatuoti (įvardyti) palikto turto kiekio, jo dalių, vietos.
Iš byloje esančių duomenų: pareiškėjos santuokos liudijimo kopijos (5 b. l.); A. K. mirties liudijimo kopijos (6 b. l.); testamento kopijos (7 b. l.); AVIVA pažymos (8 b. l.); Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų (9–17 b. l.); Elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties kopijos (27–35 b. l.); mokėjimo kvitų (36–40 b. l.); notarės I. Zavišnienės nutarimo dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą kopijos (41 b. l.); liudytojos J. K. parodymų, jog po vyro mirties pareiškėja ir sodo sklype ir sklype prie namo atliko visus būtinus darbus, sėjo, sodino ir prižiūrėjo daržoves, vaismedžius, visu turtu rūpinosi, prižiūrėjo kaip savu, teismas byloje nustatė, kad pareiškėja T. G. K. iš tikrųjų po sutuoktinio A. K. mirties priėmė palikimą faktiškai pradėjus jį valdyti, nes ji vykdė paveldėto turto savininko pareigas ir įgyvendino teises į tą turtą, t. y. saugojo turtą, jį prižiūrėjo ir juo rūpinosi. Toks pareiškėjos elgesys traktuotinas kaip palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti (CK 5.51 straipsnis).
Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėja negali kitokia tvarka gauti šį faktą patvirtinančių reikiamų dokumentų, o pareiškėjos T. G. K. pareiškime nurodytas aplinkybes apie paveldėto turto valdymą, naudojimąsi ir rūpinimąsi patvirtino bylos įrodymai, prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas teismui nekelia abejonių, jis pripažintinas nustatytu (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
patenkinti pareiškėjos T. G. K. pareiškimą.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja T. G. K., a. k. (duomenys neskelbtini), pradėdama faktiškai valdyti priėmė po sutuoktinio A. K., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusio 2012 m. lapkričio 13 d., mirties likusį palikimą.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo reikalu.
Teismo sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per sprendimą priėmusį teismą.