Alytaus apylinkės teismo įsakymas

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Danguolė Urbanavičienė

išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Romutės Švaikauskaitės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo medžiagą baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-05158-21, kurioje

E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), turinti vidurinį išsilavinimą, nesusituokusi, nedirbanti, gyvenanti ir deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teista:

1) 2020 m. spalio 14 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 236 straipsnio 1 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, viešaisiais darbais 4 mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 40 valandų per mėnesį visuomenės labui;

2) 2020 m. lapkričio 12 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, viešaisiais darbais 4 mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 40 valandų per mėnesį visuomenės labui; ši bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrinta su 2020 m. spalio 14 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, jas iš dalies sudedant, galutinė subendrinta bausmė – viešieji darbai 6 mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 40 val. per mėnesį visuomenės labui, bausmės neatlikusi, turinti teistumą, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamoji E. P. 2021 m. vasario 18 d. apie 15.15 val. buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, dėl asmeninių paskatų kilusio žodinio konflikto metu tyčia smurtavo prieš savo šeimos narį – sugyventinį D. S., o būtent kumščiu sudavė jam ne mačiau kaip tris smūgius į veidą ir prakirto lūpą, taip smurtaudama sukėlė nukentėjusiajam D. S. fizinį skausmą.

Kaltinamoji E. P. kaltę pripažino. Duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu, ji paaiškino, kad D. S. yra jos sugyventinis, jie kartu gyvena apie 9 metus, veda bendrą ūkį. Būdami blaivūs, jie sutaria gerai, bet išgėrę konfliktuoja, ji būna agresyvi, pikta, priekabi, sugyventiniui nenusileidžia. 2021 m. vasario 18 d. kaltinamoji su sugyventiniu buvo svečiuose, ten vartojo alkoholį. Ji grįžo namo anksčiau nei sugyventinis. Pastarajam grįžus, tarp jų įvyko ginčas, nes D. S. kvietė ją eiti į kambarį miegoti, o ji sakė, kad ateis, kai užkurs pečių. D. S. suėmė abiem rankomis jai už drabužių ir liepė eiti miegoti, tada ji atsigulė ant grindų. D. S., suėmęs jai už megztinio, nutempė ją į kambarį, įkėlė į lovą ir liepė miegoti, pats atsigulė šalia. Kaltinamoji supyko, kad sugyventinis neleido jai užkurti pečiaus, ji pradėjo šaukti, galiausiai atsisėdo ant lovoje gulinčio S. ir kumščiu sudavė jam apie tris smūgius į veidą. Matė, kad prakirto lūpą, nes bėgo kraujas. Suprato, kad nukentėjusiajam skauda. Paskambinusi policijai, kaltinamoji pasakė, kad D. S. ją muša. Taip pasielgė, nes buvo neblaivi. Dėl to, kad smurtavo sugyventinio atžvilgiu, ji nuoširdžiai gailisi, žada daugiau taip nesielgti. Kaltinamoji sutiko, kad ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 73–76, 81).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios paaiškinimų, jos kaltę padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką patvirtina ir kiti bylos duomenys.

Iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio D. N. surašyto pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad 2021 m. vasario 18 d. 17.17–17.20 val. priimtas D. S. pareiškimas dėl to, kad tą pačią dieną apie 15 val. namuose tarp jo ir sugyventinės E. P. kilo žodinis konfliktas, per kurį sugyventinė sudavė jam kelis smūgius į veidą ir praskėlė lūpą, taip sukėlė jam fizinį skausmą. Apklaustas D. S. parodė, kad 2021 m. vasario 18 d. apie 15 val. jis grįžo į namus (duomenys neskelbtini), neblaivus ir tarp jo bei sugyventinės E. P. kilo žodinis konfliktas. Konflikto metu sugyventinė rankomis sudavė jam kelis smūgius į veidą, kiek tiksliai smūgių sudavė pasakyti negali, neatsimena. Po kiekvieno suduoto smūgio jis jautė fizinį skausmą, o vėliau pastebėjo, kad jam prakirsta lūpa ir bėga kraujas. Sugyventinė jam pasakė, kad iškvietė policiją, nors jis prieš ją nesmurtavo. Proceso veiksmų protokole nurodyta, kad alkoholio kiekio matuokliu „Drager 7510“ Nr. ARJK-0094 D. S. nustatytas 3,84 promilių neblaivumas, E. P. nustatytas 2,19 promilių neblaivumas (b. l. 1–7).

Papildomai liudytoju apklaustas nukentėjusysis D. S. parodė, kad su sugyventine E. P. kartu gyvena 9 metai, veda bendrą ūkį. Jie sutaria gerai, bet kai išgeria alkoholio, tarp jų kyla žodiniai konfliktai. 2021 m. vasario 18 d. jie buvo pas jo močiutę, kur visi išgėrė tris butelius 0,7 l talpos degtinės. Į namus grįžo apie 15 val., jis nuėjo į kambarį miegoti, o E. nuėjo į virtuvę. Po kurio laiko ji, atėjusi į kambarį, pradėjo jam dėl kažko priekaištauti, tampyti jį už rūbų. Jis liepė jai nusiraminti ir eiti miegoti, bet ji neklausė. Tada jis sugyventinę nustūmė nuo savęs. E. dar labiau supyko ir, užlipusi ant lovos, kumščiu sudavė jam tris smūgius į veidą. Ji prakirto jam lūpą, pradėjo bėgti kraujas. Jis bandė dengtis rankomis, sakė, kad ji baigtų muštis, nes jam skauda. Sudavusi smūgius, E. nuėjo į koridorių ir atsigulė ant grindų. Jis suėmė ją už drabužių ir nutempė į kambarį, kur paguldė į lovą. Bet E. nenurimo, ji iškvietė policijos pareigūnus ir melagingai pasakė, kad jis ją muša. Sugyventinė būdama neblaivi nuolat kviečia pareigūnus ir meluoja, kad jis ją muša. Šiuo metu sugyventinė jo atsiprašė, jis jai atleido ir jie susitaikė. Pas medicinos ekspertus jis nevyks, civilinio ieškinio ikiteisminiame tyrime nereiškia (b. l. 31–34, 35–37).

2021 m. vasario 19 d. asmens apžiūros protokolu fiksuota nukentėjusiojo D. S. apžiūra; nurodyta, kad veide matoma kraujosruva ir sukrešėjęs kraujas apatinės lūpos dešinėje pusėje, daugiau sužalojimų nematyti (b. l. 47–50).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 81/2021 (06) nurodyta, kad nukentėjusysis D. S. teismo medicinos apžiūrai neatvyko, sveikatos priežiūros įstaigos medicinos dokumentai nepateikti, todėl nėra galimybės nustatyti objektyvias trauminio poveikio žymes ir tuo pačiu nėra galimybės nustatyti sužalojimo padarymo mechanizmą, sužalojimo padarymo laiką, trauminių poveikių skaičių bei kvalifikuoti sveikatos sutrikdymą mastą. Esant bylos medžiagoje duomenims (įvykį mačiusių liudytojų ar įtariamojo parodymai), patvirtinantiems mušimo ar kitokio smurtavimo faktą, neatmetama fizinio skausmo nukentėjusiajam sukėlimo galimybė (b. l. 55).

Įvykio vietos apžiūros protokolu ir nuotraukomis fiksuota įvykio vietos apžiūra, apžiūrėtas butas (duomenys neskelbtini); tyrimui reikšmingų daiktų ar pėdsakų nerasta (b. l. 14–20).

Teismas, įvertinęs aukščiau aptartų duomenų visumą, daro išvadą, kad kaltinamosios E. P. kaltė yra įrodyta. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamoji tyčia, dėl asmeninių paskatų, panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narį – sugyventinį D. S., t. y. sudavė jam kumščiu ne mažiau tris kartus į veidą ir prakirto jam lūpą, šiais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą. Tokie kaltinamojo veiksmai atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymius.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnis numato prokuroro teisę nuspręsti užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, tokiu atveju nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti.

Dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje, gali būti skiriamos keturios alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Tokiu būdu, pripažintina, kad nagrinėjamoje byloje gali būti taikomas supaprastintas bylos procesas, t. y. procesas gali būti užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 straipsnis). Pranešus kaltinamajai apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir išaiškinus jam BPK 418–425 straipsniuose numatytą šio proceso tvarką ir pasekmes, kaltinamoji tam neprieštaravo, sutiko su prokurorės siūloma laisvės apribojimo bausme ir jos dydžiu (b. l. 127–130, 131–132).

Skiriant bausmę E. P., teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, ir atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltinamosios asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kaltinamoji E. P. padarė tyčinį baigtą nusikaltimą, pagal pavojingumą priskiriamą prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis), tačiau ji nusikalto būdama pirmiau teista už tyčinius nusikaltimus, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, taigi, šiuo atveju yra nusikaltimų recidyvas, o kaltinamoji yra recidyvistė (BK 27 straipsnio 1 dalis). Ji bausta administracinėmis nuobaudomis (b. l. 111–115), paskirtų baudų nemoka. Nedirba, registruota Užimtumo tarnyboje (b. l. 124, 125). Kaltinamoji įrašyta į Priklausomybių ligų gydomų ir stebimų pacientų sąrašą (b. l. 119), tačiau pagal 2020 m. gegužės 26 d. specialisto išvadą Nr. 93TPK-592/2020 jai netikslinga atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę (b. l. 121). Siekiant BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų, kaltinamajai skirtina sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė. Nustatant bausmės dydį, atsižvelgiama į tai, kad kaltinamoji nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų, kas pripažįstama atsakomybę lengvinančia aplinkybe, o taip pat į tai, kad nusikaltimą kaltinamoji padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jos nusikalstamam elgesiui, ji yra recidyvistė, šios aplinkybės sunkina jos atsakomybę. Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamoji prisipažino kalta, yra sąlygos taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

Byloje nustatyta, kad E. P. padarė naują nusikaltimą, neatlikusi 2020 m. lapkričio 12 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nuosprendžiu paskirtos 6 mėnesių viešųjų darbų bausmės, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 40 val. per mėnesį visuomenės labui. Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus 2021 m. vasario 22 d. rašte nurodyta, kad E. P. viešuosius darbus atliko tik už du mėnesius (b. l. 107), taigi, liko neatlikta 4 mėnesių viešųjų darbų bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytomis bausmės skyrimo taisyklėmis, bausmės subendrintinos jas iš dalies sudedant, t. y. prie teismo baudžiamuoju įsakymu skiriamos laisvės apribojimo bausmės pridedant dalį viešųjų darbų bausmės, neatliktos pagal 2020 m. lapkričio 12 d. nuosprendį, vieną laisvės apribojimo dieną prilyginant trims viešųjų darbų valandoms (BK 65 straipsnio 1 dalies 3 punkto a papunktis).

Kaltinamoji buvo laikinai sulaikyta 2021 m. vasario 18 d. 15.40 val., iš sulaikymo paleista 2021 m. vasario 19 d. 15.40 val. (b. l. 65–66, 67–68). Laikino sulaikymo laikas (dvi dienos) įskaitytinas į bausmės laiką, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (BPK 140 straipsnio 9 dalis, BK 66 straipsnis).

Kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 84–86) paliktina galioti iki bus pradėtas bausmės vykdymas (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

E. P. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir nubausti laisvės apribojimu 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąją: 1) pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, 2) dalyvauti elgesio pataisos programoje, nustatant, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per 5 (penkis) mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąją: 1) pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, 2) dalyvauti elgesio pataisos programoje, nustatant, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per 5 (penkis) mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmės pridėti dalį pagal Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. lapkričio 12 d. nuosprendį neatliktos viešųjų darbų bausmės ir galutinai skirti E. P. subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 7 (septyniems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąją: 1) pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, 2) dalyvauti elgesio pataisos programoje, nustatant, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per 5 (penkis) mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, įskaityti į paskirtą bausmę laikino sulaikymo laiką nuo 2021 m. vasario 18 d. iki 2021 m. vasario 19 d., t. y. dvi dienas, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bus pradėtas bausmės vykdymas.

Išaiškinti, kad kaltinamoji, nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Kaltinamajai padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamoji nepasinaudoja teise paduoti prašymą dėl bylos nagrinėjimo teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.