- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-03-04
- Bylos Nr.
- 1-261-1143/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-47838-2020-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Augustė Juozapavičienė
- Kaltinamasis
- A. K.
- Advokatai
- Česlovas Bakasėnas
viešame teisiamajame posėdyje, naudojantis garso ir vaizdo perdavimo priemonėmis, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
A. K. vairavo transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, t. y.,
A. K. 2020 m. gruodžio 6 d., apie 14.00 val., (duomenys neskelbtini) sankryžoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį SAAB 9-3 valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas didesnis negu 1,5 promilės girtumas, t. y. alkotesterio „Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0435, patikros Nr. 1308731, pagalba nustatytas 1.60 promilių girtumas (kai pritaikius ± 1,7% techninės priemonės paklaidą, jam, t. y. A. K. nustatytas 1.57 promilių girtumas).
Šiais savo veiksmais A. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Kaltinamasis A. K., apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažįsta pilnai ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Parodė, kad įvykio dieną jis automobiliu nuvažiavo į mišką malkų pjauti, paprašė dar dviejų asmenų pagalbos, nes yra neįgalus, miške dirbo iki pietų. Apie 13 val. kartu su darbininkais išgėrė dvi skardines alaus ir 100 g degtinės. Apie 14 val. šiuo automobiliu vienas važiavo atgal į namus, atstumas buvo apie 500 m miško keliuku, keliuke jo vairuojamą automobilį ir sustabdė policijos pareigūnai. Anksčiau nėra vairavęs pavartojęs alkoholinių gėrimų, kurių labai retai vartoja, nes daug vaistų geria. Tvirtino, kad daugiau tai nepasikartos, nori būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Iš esmės analogiškus parodymus A. K. davė ir ikiteisminio tyrimo metu. Apklausiamas įtariamuoju A. K. parodė, kad 2020 m. gruodžio 6 d. ryte jis šiuo automobiliu nuvažiavo į mišką (duomenys neskelbtini) ir ten dirbo iki popietės. Dirbdamas iš viso išgėrė dvi skardines (po 0,5 l 5 proc. stiprumo) alaus ir kokių 100 g degtinės. Apie 14 val. šiuo automobiliu vienas važiavo atgal į namus. (duomenys neskelbtini) kelyje jo vairuojamą automobilį sustabdė policijos pareigūnai. Jie prisistatė ir pareikalavo pateikti vairuotojo pažymėjimą bei automobilio dokumentus. Jis reikalaujamus dokumentus jiems pateikė. Tuomet policijos pareigūnai jo paklausė, ar yra išgėręs alkoholio. Jis prisipažino, kad prieš porą valandų gėrė alkoholį. Policijos pareigūnai alkoholio matuokliu patikrino jo girtumą (b. l. 74–76).
Byla nagrinėjama sutrumpintų įrodymų tyrimo tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo A. K. visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais.
Iš byloje esančio Vilniaus apskr. VPK Ukmergės r. PK Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio T. V. tarnybiniame pranešime esančių duomenų matyti, kad 2020 m. gruodžio 6 d. apie 14 val. patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu V. R. Širvintų rajone pagal tarnybos užduotį vykdė viešosios tvarkos užtikrinimą ir vairuotojų blaivumo kontrolę. (duomenys neskelbtini), važiuojant link (duomenys neskelbtini), pastebėjo įtartiną automobilį SAAB9-3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį nusprendė patikrinti. Tikrinant vairuotoją, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, todėl buvo pasiūlyta jam pasitikrinti girtumą alkotesterio pagalba ir atlikti asmens blaivumo testą. Vairuotojo paklausus, ar nėra vartojęs alkoholio, pastarasis atsakė, jog dirbdamas miške buvo išgėręs degtinės gal prieš valandą, tačiau neturėtų būti neblaivus. Vairuotojui A. K. pirmu pūtimu (14.02 val.) nustatytas 1.67 promilių girtumas, antru pūtimu (14.18 val.) – 1,60 promilių girtumas (b. l. 18).
Alkoholio matuoklio išrašuose užfiksuota, kad 2020 m. gruodžio 6 d. 14.02 val. alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“ A. K. nustatytas 1,67 promilių girtumas, o 14.18 val. A. K. nustatytas 1.60 promilių girtumas (b. l. 19–22).
Byloje esančiame 2020 m. gruodžio 6 d. neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad A. K. nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai (b. l. 23).
Iš 2020 m. gruodžio 6 d. įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrint automobilį SAAB 9-3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), užfiksuota, kad automobilio salone ant priekinės keleivio sėdynės guli dvi pilnos alaus „Kalnapilis“ skardinės, ant galinės keleivio sėdynės – dvi tuščios alaus „Kalnapilis“ skardinės. Į priekinę keleivio sėdynę (kišenę) įkištas 0,2 l talpos degtinės „Bičiulių“ buteliukas. Automobilyje rasti dokumentai – A. K. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio SAAB 9-3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dokumentai – registracijos pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), draudimo dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini), tech. apžiūros rezultatų kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 24–33).
Iš byloje esančių VĮ „Regitra“ duomenų matyti, kad automobilio SAAB 9-3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra A. K. (b. l. 35–36).
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, be kita ko, vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Byloje įrodyta, jog kaltinimas A. K. dėl kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimo – vairavimo transporto priemonę būnant apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, pasitvirtino. Nustatyta, kad A. K. sąmoningai sėdo už vairo ir vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir tokiu būdu sukėlė realų pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių, kitų asmenų sveikatai, ar jų turto saugumui ir aplinkai. Tokie tyčiniai A. K. veiksmai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį teisingai.
A. K. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
IV. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
Teisme gautas A. K. sugyventinės J. D. prašymas atleisti A. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą su užstatu bei kartu pridėti laiduotoją charakterizuojantys dokumentai.
Teisiamojo posėdžio metu laiduotoja J. D. nurodė, jog sutinka laiduoti už kaltinamąjį A. K., nes kaltinamasis yra jos sugyventinis, jie kartu gyvena ir veda bendrą ūkį nuo 1989 metų, mano, kad yra pajėgi daryti teigiamą įtaką kaltinamajam ir jo elgesiui, kadangi didžiąją dalį laiko leidžia kartu.
Prokuroras neprieštaravo dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą su užstatu. Kaltinamojo gynėjas palaikė pateiktą prašymą.
BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nurodytos imperatyvios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai. Be to, BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra įtvirtinta dar viena savarankiška atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.
Nagrinėjamoje byloje įvertinus tai, kad kaltinamasis A. K. padarė nesunkų nusikaltimą, nuo pat pradžių visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi, jo nusikalstamais veiksmais jokia žala niekam padaryta nebuvo, anksčiau neteistas, nebaustas administracine tvarka prieš, yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis A. K. ateityje daugiau nedarys nusikalstamų veikų. Šių įstatyme numatytų sąlygų visuma suteikia pagrindą teismui spręsti, kad yra pagrindas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nutraukti. Teismas daro išvadą, kad galima pasitikėti A. K. sugyventine J. D. kaip laiduotoja, nes ji yra neteista, nebausta administracine tvarka, dirba savo ūkyje (verčiasi (duomenys neskelbtini)), registruota Užimtumo tarnyboje, yra kaltinamojo sugyventinė jau 30 metų, kartu gyvena, veda bendrą ūkį, gerai sutaria. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas neturi pagrindo abejoti, kad J. D. yra verta teismo pasitikėjimo kaip laiduotoja. Esant šioms aplinkybėms teismas sprendžia, kad įstatymų besilaikanti, teigiamai charakterizuojama J. D., su kuria gyvena ir didžiąją dalį laiko kartu praleidžia A. K. objektyviai gali daryti pastarajam teigiamą įtaką ir tinkamai vykdyti savo kaip laiduotojos pareigą. Be to, pats A. K. posėdžio metu parodė, o laiduotoja J. D. patvirtino, kad A. K. alkoholiu nepiktnaudžiauja, nes geria kraują skystinančius vaistus, yra pensinio amžiaus, tik (duomenys neskelbtini) darbingas. Taigi, byloje nėra jokių duomenų, draudžiančių taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir A. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nustatant 1 metų laidavimo terminą. Siekiant, kad atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo daugiau nenusikalstų, o laiduotoja tinkamai atliktų savo pareigas, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju tikslinga skirti užstatą. Įvertinus tai, kad laiduotoja yra beveik pensinio amžiaus, jos pragyvenimo šaltinis yra iš ūkio gaunamos pajamos, nagrinėjamu atveju 1 000 Eur dydžio užstatas būtų pakankamas. Vadovaujantis BK 40 straipsnio 5 dalies nuostatomis, užstatas grąžinamas pasibaigus laidavimo terminui, jeigu asmuo, už kurį buvo laiduota, per teismo nustatytą laidavimo terminą nepadarė naujos nusikalstamos veikos. Esant įstatyme numatytoms sąlygoms, baudžiamoji byla nutrauktina (BPK 303 straipsnio 4 dalis).
V. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių
BK 67 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą reglamentuojančio BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.
A. K. padarė nesunkų nusikaltimą, vairuodamas transporto priemonę būdamas neblaivus, tačiau anksčiau nėra teistas ar baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, būdamas pensinio amžiaus ir tik (duomenys neskelbtini) darbingas, prie ūkio darbų daugiausiai prisidedantis transporto priemonės vairavimu. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą bei tinkamą skirtinų baudžiamojo poveikių priemonių individualizavimą, jam skirtinos šios BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktuose numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, nustatant artimą minimaliam terminą (BK 68 straipsnio 1, 2 dalys) bei A. K. priklausančio automobilio, kaip nusikaltimo padarymo priemonės, konfiskavimas. Nors A. K. teismo prašė konfiskuoti ne patį automobilį, o jo vertę atitinkančią pinigų sumą, tačiau šioje proceso stadijoje tokios galimybės baudžiamojo proceso įstatymas nenumato. Tokia galimybe A. K. galės pasinaudoti vykdymo metu pateikiant prašymą antstoliui.
VI. Kiti klausimai
Atsižvelgiant į tai, kad po įvykio A. K. priklausantis automobilis buvo priverstinai nutemptas ir saugomas UAB „Dovydo transportas“ automobilių saugojimo aikštelėje, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato patirtos išlaidos dėl automobilio transportavimo ir saugojimo (b. l. 41, 44–56) pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš A. K.. Bylos duomenimis, automobilio transportavimo išlaidos sudarė 47 Eur, o saugojimo – 2,85 Eur už parą, automobilis saugomas nuo įvykio dienos – 2020 m. gruodžio 6 d., todėl proceso išlaidomis pripažįstamos tiek transportavimo (47 Eur), tiek automobilio saugojimo išlaidos nuo 2020 m. gruodžio 6 d. iki nuosprendžio šioje byloje priėmimo dienos, t. y. 2021 m. kovo 4 d. (89 paros), t. y. 253,65 Eur, viso – 300,65 Eur.
Ikiteisminio tyrimo metu A. K. paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas, paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 304 – 305 straipsniais, 307, 313 straipsniais,
nusprendžia:
A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybėn Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 1 (vieneriems) metams su 1 000 (vieno tūkstančio) Eur dydžio užstatu ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, uždrausti A. K. naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones – 1 (vienerius) metus ir 6 (šešis) mėnesius.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuoti A. K. priklausantį automobilį SAAB 9-3 valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš A. K. Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui 300,65 Eur proceso išlaidų.
Kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti nepakeistas iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Išaiškinti A. K., kad jam laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti laiduotojai J. D., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį ji laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmus.