Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Garnelienės, Aloyzo Kruopio, Lino Šiukštos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios R. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 26 d. nuosprendžio, kuriuo R. M. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 260 str. 3 d. laisvės atėmimu 12 (dvylikai) metų, laisvės atėmimo bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas O. B., dėl jo nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

4. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 str. 2 p.).

Specialisto išvadoje Nr. 140-(447)-IS1-1186 nurodyta, kad tyrimui pateiktoje šviesiai rudos spalvos birioje medžiagoje, paimtoje 2016 m. sausio 25 d. įvykio vietos apžiūros metu, esančios priešais namą (duomenys neskelbtini), šalia metalinio tinklo tvoros, yra narkotinės medžiagos – heroino, kurio masė yra 70,391 g (1 t., 37-39 b.l.).

Specialisto išvadoje Nr. 140-(434)-IS1-590 nurodyta, kad tyrimui pateiktose R. M. rankų nuoplovose yra narkotinės medžiagos – heroino pėdsakų (1 t., 95-96 b.l.).

11. Iš bylos matosi, kad iš tikrųjų 2015 m. sausio 25 d. buvo sulaikyta ne tik nuteistoji R. M., tačiau ir jos dukra L. M. (2 t., 134, 174 b.l.). Apeliaciniame skunde nurodoma, kad jos dukra L. M. buvo sulaikyta be pagrindo. Iš tarnybinio pranešimo ir iš pareigūnų parodymų matosi, kad tikrinant duomenis apie tai, jog R. M. ir L. M. neteisėtai disponuoja labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu, prie jų namų buvo surengta pasala. Šios pasalos metu pareigūnai matė du kartus prie sniege buvusių paslėptų narkotinių medžiagų chalatu apsirengusią moterį, o kaip nurodyta tarnybiniame pranešime, galimai L. M.. Po to, kai pareigūnai nusprendė daryti kratą ir apsupo namą, pro langą pamatė, kad R. M. suplėšė maišelį ir narkotines medžiagas išpylė į kriauklę, o patekę į namus pamatė chalatu vilkinčią L. M.. Kaip teisingai nurodoma apeliaciniame skunde, ikiteisminio tyrimo metu V. B., kuris ir surašė tarnybinį pranešimą, nurodė apie tai, kad prie sniege buvusių narkotikų galimai du kartus priėjo L. M., o teisme šis pareigūnas jau parodė, jog tuo metu ir šiuo metu yra įsitikinęs, kad prie sniege paslėptų narkotinių medžiagų du kartus buvo priėjusi R. M.. Tačiau, priešingai, nei nurodoma apeliaciniame skunde, pareigūnas V. B. pateikė įtikinimą paaiškinimą apie tai, dėl kokių priežasčių jis tarnybiniame pranešime ir ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad prie narkotinių medžiagų buvo priėjusi galimai L. M.. Teisme pareigūnas nurodė, kad nors jis, stebėdamas žiūronais aplinką, buvo įsitikinęs, kad prie paslėptų narkotikų buvo priėjusi R. M., tačiau jį supainiojo kolegos, nes jis, stebėdamas ir komentuodamas aplinką, jiems nurodė, jog išėjusi moteris buvo apsirengusi chalatą, o kai pateko į namus, tai chalatą jau buvo apsirengusi L. M.. Todėl į įtariamųjų sąrašą buvo įtraukta ne tik R. M., bet ir jos dukra L. M.. Be to, ir pačios nuteistosios, ir jos dukros parodymai patvirtina, kad į lauką išeinančiai R. M. chalatą paskolino L. M., o po to šį chalatą ji grąžino L. M., kuri ir buvo jį apsirengusi, kai pareigūnai pateko į namus. Šios išdėstytos aplinkybės ir pareigūno V. B. parodymai, teisėjų kolegijos vertinimu, paaiškina sprendimą sulaikyti ne tik R. M., bet ir L. M.. Tokį pareigūnų sprendimą teisėjų kolegija neturi pagrindo vertinti kaip bandymą daryti spaudimą R. M.. Nors nuteistosios dukra L. M. ir buvo sulaikyta bei jos atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau prokuroro nutarimu 2016 m. rugpjūčio 9 d. jos atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas (2 t., 182-186 b.l.). Teisėjų kolegija pažymi, kad ir pati nuteistoji R. M. teisme paaiškino, kad jokio susitarimo su pareigūnais dėl jos dukros paleidimo į laisvę nebuvo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo manyti, jog pareigūnai sulaikė nuteistosios R. M. dukrą L. M. vien tik dėl to, kad po to galėtų daryti spaudimą ir tokiu būdu priversti nuteistąją R. M. duoti atitinkamus parodymus.

12. Atmetami apeliacinio skundo argumentai ir apie tai, kad ikiteisminio tyrimo metu R. M. duotus parodymus įtakojo pareigūnų įkalbinėjimas bendradarbiauti siekiant baudžiamojon atsakomybėn patraukti O. B.. Skunde nuteistoji R. M. nurodo, kad tik ją sulaikius pareigūnai pasakė, jog juos domina O. B.. Tik tada, kai pareigūnams nepavyko surinkti O. B. kaltinančių įrodymų, ji galėjo duoti teisingus parodymus. Apeliacinės instancijos teisme apklaustas J. T. parodė apie tai, kad dar iki R. M. ir jos dukros sulaikymo policijos pareigūnai domėjosi O. B., jis buvo iškviestas į komisariatą ir jam buvo parodyta O. B. nuotrauka, pareigūnai klausė, ar pažįsta šį asmenį. Be to, jam žmona sakė, kad pareigūnai prašo su jais bendradarbiauti. Pati nuteistoji R. M. pirmosios instancijos teisme ir apeliacinės instancijos teisme irgi parodė apie pareigūnų pasiūlymą bendradarbiauti siekiant patraukti baudžiamojon atsakomybėn O. B. už tai, kad ji ir jos dukra būtų paleistos į laisvę. Teisminio nagrinėjimo metu nuteistoji parodė ir tai, kad pareigūnai žinojo, jog ji pažįsta O. B. ir jai parodė jo nuotrauką. Tuo tarpu liudytojas V. B. teisme parodė, kad pati nuteistoji vienoje apklausoje nurodė, kad narkotines medžiagas (heroiną) įsigijo iš O. B., todėl apie tai ir rinko duomenis. Iki tol jokių duomenų apie O. B. neturėjo, nors vieną kartą ir buvo pastebėjęs jo atvažiuojantį automobilį prie nuteistosios namo. Iš baudžiamosios bylos matosi, kad ikiteisminio tyrimo antros apklausos metu (2016 m. sausio 27 d.) pati R. M. parodė, jog šalia jos namo rastas narkotines medžiagas į skolą jai davė vyras pravarde „X“. Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matosi, kad tą pačią dieną ji atpažino O. B. kaip asmenį, kuris jai narkotines medžiagas davė į skolą (3 t., 8-11 b.l.). Tokius savo parodymus R. M. patvirtino ir 2016 m. vasario 2 d. ikiteisminio tyrimo teisėjui, ir kitoje (2016 m. vasario 3 d.) apklausoje. Tačiau 2017 m. liepos 4 d. ir lapkričio 28 d. ikiteisminio tyrimo apklausoje R. M. jau paneigė, kad rastus narkotikus gavo iš O. B. ir paaiškino, jog jį apkalbėjo, nes ant jo pyko dėl to, kad iš jos paėmė pinigus, už kuriuo jos motina turėjo būti išleista į laisvę, tačiau to nepadarė (3 t., 38-39, 45-47 b.l.). Be to, paskutinės apklausos ikiteisminio tyrimo metu R. M. parodė, kad ji nežinojo, kieno tas paketas, o policijos pareigūnai pasakė, jog tuo atveju, jeigu ji prisipažins, kad tas paketas yra jos ir kas jį atnešė, į laisvę paleis jos dukrą ir prieš ją nutrauks ikiteisminį tyrimą. Baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad iš tikrųjų po R. M. parodymų, jog narkotines medžiagas įsigijo iš O. B., buvo taikomos įvairios procesinės prievartos priemonės, o viena iš jų – leidimas atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus. R. M. nuo 2016 m. vasario 11 d. iki 2016 m. balandžio 11 d., nuo 2016 m. balandžio 11 d. iki 2016 m. birželio 11 d. ir nuo 2016 m. birželio 11 d. iki 2016 m. rugsėjo 11 d. buvo leista atlikti nusikalstamas veikas, numatytas BK 259 str. 1 d., 2 d., BK 260 str. 3 d., imituojančius veiksmus (1 t., 180-181 b.l., 2 t., 6-7, 73 b.l.), tačiau iš tarnybinio pranešimo matosi, kad tokie veiksmai atlikti nebuvo (2 t., 94 b.l.). Tuo tarpu iš bylos matosi, kad O. B. buvo laikinai sulaikytas 2017 m. gegužės 29 d., jam 2017 m. gegužės 30 d. buvo pranešta apie įtarimą, o kitą dieną jis buvo paleistas į laisvę bei paskirtos kardomosios priemonės (3 t., 102, 103, 107, 115-116, 118-121, 122 b.l.). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo išvadai, kad R. M. pareigūnų buvo įkalbėta bendradarbiauti siekiant baudžiamojon atsakomybėn patraukti O. B.. Iš jau išdėstytų pačios nuteistosios R. M., taip pat ir pareigūno V. B. parodymų ir kitų duomenų akivaizdu, kad pati R. M. davė parodymus apie tai, jog narkotines medžiagas įgijo iš O. B.. Be to, pati nuteistoji ir paaiškino tokių neteisingų savo parodymų davimo priežastį – pyktį ant O. B. dėl neįvykdyto pažado. Pats O. B. patvirtino tokio pykčio priežastį ir nurodė, kad jis buvo parekomendavęs advokatą R. M. motinai. Nors ir tikint, kad R. M. O. B. nurodė tik dėl to, jog pareigūnai liepė nurodyti asmenį iš kurio įgijo narkotines medžiagas tam, jog ji ir jos dukra būtų paleistos į laisvę, tačiau kardomoji priemonė – suėmimas į kitas kardomąsias priemones R. M. buvo pakeista 2016 m. vasario 3 d., o, nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad dukra dar ilgai buvo suėmime, L. M. irgi 2016 m. vasario 8 d. suėmimas buvo pakeistas į kitas kardomąsias priemones. 2016 m. rugsėjo 9 d. prieš L. M. ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. O, kaip minėta, tik 2017 m. liepos 4 d. ir lapkričio 28 d. ikiteisminio tyrimo apklausose R. M. paneigė savo parodymus, kad rastus narkotikus gavo iš O. B.. Taigi nuteistosios R. M. versija, kad O. B. apkalbėjo vien dėl pareigūnų pažado ją ir jos dukrą paleisti į laisvę, o prieš L. M. nutraukti ikiteisminį tyrimą, nepatvirtina bylos duomenys, o priešingai, paneigia. Iš bylos matosi, kad, nors ši byla ir buvo perduota teisminiam nagrinėjimui O. B. kaltinant padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 str. 3 d. ir BK 259 str. 2 d., tačiau iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad jis pagal BK 260 str. 3 d. buvo išteisintas, nes neįrodyta, jog jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką. Iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad ne tik O. B. buvo išteisintas, jog į skolą R. M. išplatino labai didelį kiekį heroino, nes jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių jo kaltę, nebuvo surinkta, o ir R. M. iš pareikšto kaltinimo aplinkybė, jog narkotines medžiagas įgijo iš O. B., pašalinta, nes ši aplinkybė irgi pagrįsta tik prielaidomis, o ne neginčijamais įrodymais. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo išvadai, kad tokius parodymus R. M. davė įkalbėta policijos pareigūnų, o priešingai, daroma išvada, kad pati R. M. davė neteisingus parodymus ir apkalbėjo O. B..

13. Iš bylos matosi, kad ikiteisminio tyrimo metu R. M. buvo apklausta net keletą kartų, tačiau, priešingai, nei nurodoma apeliaciniame skunde, jos parodymai nebuvo itin nuoseklūs, o skunde nurodomos jos parodymų keitimo priežastys atmestos. Iš bylos matosi, kad pirmos (2016 m. sausio 26 d.) ikiteisminio tyrimo apklausos metu R. M. parodė, kad būnant lauke ji pastebėjo, jog kitoje kelio pusėje šunys kažką tampo, priėjusi pamatė, kad tai polietileninis maišelis. Pamatė, kad maišelyje yra milteliai, todėl padarė prielaidą, jog tai narkotikai. Šį maišelį parsinešė į namus ir jame buvusius miltelius, kaip ji suprato, narkotikus, išpylė į kriauklę. Dėl kito rasto maišelio su narkotine medžiaga, ji nieko nežino, šios medžiagos nepriklauso jai. Tuo tarpu kitą dieną sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo teismo posėdyje R. M. jau sutiko su jai pateiktais įtarimais ir prisipažino disponavusi labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų. Tą pačią dieną apklausta ikiteisminio tyrimo pareigūno R. M. parodė, kad įsigytus narkotikus ji laikė paslėpusi žemėje, o kai iškrito sniegas, šiuos narkotikus paslėpė kitoje kelio pusėje priešais savo namus. Ji pastebėjo, kad šunys toje vietoje, kurioje buvo paslėpti narkotikai, kažką atkasė ir tampo, todėl ji išėjo pasižiūrėti ir pamatė, kad šunys atkasė maišelį su narkotikais. Tą maišelį, iš kurio dalis narkotikų jau buvo išbyrėję, pasiėmė ir nusinešė į namus, o kitą dalį narkotikų paliko toje vietoje ir dar koja prispaudė. Apie antroje apklausoje nurodytas aplinkybes – visus narkotikus laikė užkastus sniege kitoje kelio pusėje priešais namus, dalį narkotinių medžiagų (maišelį) pasiėmė ir parsinešė į namus, o kitus narkotikus paliko užkastus toje vietoje – visiškai kaltę pripažinusi R. M. parodė ir ikiteisminio tyrimo teisėjui. Be to, pas ikiteisminio tyrimo teisėją nurodė ir apie aplinkybes, susijusias su chalatu. Ji paaiškino, kad tą dieną, kai išėjo į lauką, ji buvo apsirengusi dukros chalatu. Net ir 2016 m. birželio 27 d. ikiteisminio tyrimo apklausos metu, kai, kaip minėta, R. M. ir jos dukrai buvo paskirtos kitos kardomosios priemonės, o ne suėmimas, ji parodė, kad pamatė, jog šunys kapstosi toje vietoje, kurioje buvo paslėpusi narkotikus, todėl ji išėjo pasižiūrėti. Prieš išeinant apsirengė dukros L. M. chalatą. Nuėjusi į tą vietą, kur buvo paslėpusi narkotikus, pamatė, kad šunys atkasė vieną iš paketų ir dalį narkotikų jau buvo išbarstę. Tą paketą pasiėmė ir nusinešė į namus. Grįžusi į namus chalatą atidavė dukrai. Iš bylos matosi, kad tik 2017 m. liepos 4 d. ir 2017 m. lapkričio 28 d. apklausų metu, nors ir R. M. neneigė, kad iš lauko atsinešė dalį narkotikų, tačiau ji parodė, jog nieko nežino apie ties namu kitoje kelio pusėje sulaikymo metu rastą dar vieną įpakavimą su milteliais. Apie šiose apklausose R. M. nurodytus pareigūnų pažadus už įvardintą asmenį, iš kurio šį paketą ji įgijo, paleisti ją ir jos dukrą, jau buvo pasisakyta ir tokia versija atmesta. Teisminio nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme nuteistoji R. M. parodė apie tai, kad pro langą pamačiusi, jog šunys kažką tampo, užsidėjusi dukros chalatą, nuėjo pasižiūrėti į lauką. Pamatė ant kelio ryšulį su narkotinėmis medžiagomis, šį ryšulį parsinešė į namus. Namuose dukrai grąžino chalatą. Nuteistoji teigė, kad į lauką buvo išėjusi tik vieną kartą ir visą rastą narkotinės medžiagos kiekį parsinešė į namus. Teisiamojo posėdžio metu R. M. parodė, kad šie jos parodymai teisingi, o ikiteisminio tyrimo metu davė tokius parodymus, kokius padiktavo pareigūnai. Apeliacinės instancijos teisme R. M. irgi nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu tik pirmos apklausos metu ji davė teisingus parodymus, o kiti jos parodymai įtakoti pareigūnų grasinimų. Kai suprato, kad ją policijos pareigūnai apgavo dėl dukros, ji 2017 m. liepos 4 d. vėl davė teisingus parodymus, jog apie netoli jos rastą paketą ji nieko nežino, tas paketas nepriklauso jai.

14. Įvertinusi visus ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu duotus nuteistosios R. M. parodymus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad tokių jos parodymų, kaip nurodoma apeliaciniame skunde, nėra pagrindo laikyti kaip itin nuoseklių ir teisingų. Jau buvo atmestos nuteistosios parodymų keitimo priežastys. Iš jos parodymų ir iš ikiteisminio tyrimo akivaizdu, kad ji siekė palengvinti savo padėtį. Nors R. M. teigė, kad jos parodymai teisingi duoti pirmos apklausos metu ikiteisminio tyrimo metu ir teisme apie tai, jog iš namo į lauką buvo išėjusi vieną kartą ir tik ant kelio rastą ryšulį su narkotikais parsinešė į namus, tačiau tokių jos parodymų nepatvirtina, o juo kaip tik paneigia kiti įrodymai.

15. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, iš nuteistosios dukros L. M. parodymų irgi matosi, kad ir ji bandė sušvelninti savo motinos padėtį, o ikiteisminio tyrimo metu netgi prisiimti sau kaltę. Skundžiamame nuosprendyje teismas pagrįstai pažymėjo, kad R. M. artimi asmenys – dukra L. M. bei sesuo Z. T., duodamos parodymus apie tai, kiek kartų įvykio dieną R. M. buvo išėjusi iš namo į lauką iki įsiveržiant pareigūnams, nebuvo kategoriškos savo parodymuose, teigdamos, jog kiek matė, tai R. M. buvo išėjusi iš namo vieną kartą. Tačiau neatmestina tikimybė, kad šios liudytojos gerai nepamena įvykio aplinkybių, be to, galėjo visą laiką kaltinamosios nestebėti, nes pačios buvo su vaikais, kuriuos, kaip pačios nurodė, buvo išnešusios į kitą kambarį. Todėl, nors ir apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuteistosios sesuo ir dukra parodė, jog R. M. į lauką buvo išėjusi tik vieną kartą, tačiau pareigūnų parodymai patvirtina, jog R. M. iš namo prie narkotinių medžiagų laikymo vietos buvo priėjusi du kartus, iš jų vieną kartą pasiėmė dalį narkotinių medžiagų, o kitą kartą – į šią vietą padėjo narkotines medžiagas. Iš artimiausio atstumo stebėjęs R. M. namą ir aplinką pareigūnas V. B. parodė, kad pirmą kartą iš namo išėjusi R. M. iš sniego kažką pasiėmė ir nusinešė į namus. Po šių R. M. veiksmų jis su kolegomis pakeitė stebėjimo aplinką ir tą vietą jau stebėjo iš artimesnio atstumo. Netrukus prie šios vietos vėl priėjo R. M., kuri į sniegą įdėjo paketą ir kojomis užkasė. Tokias žiūronų pagalba stebėjusio nuteistosios namą iš artimiausio atstumo V. B. nurodytas aplinkybes patvirtina ir jo kolegos kiti pareigūnai liudytojai R. V. ir F. S.. Pareigūnas V. B. parodė ir apie tai, kad jis davė nurodymą A. N. apsimesti praeiviu ir patikrinti tą vietą. Liudytojas A. N. parodė, kad priešais R. M. namą prie tvoros sniegas buvo lygus, išskyrus vieną vietą. Toje vietoje atkasęs sniegą jis pamatė polietileninį paketą, kuriame buvo milteliai, panašūs į heroiną. Apie tai pranešė V. B.. Apeliaciniame skunde abejojama pareigūnų parodymais, kad R. M. prie narkotinių medžiagų laikymo vietos buvo priėjusi du kartus, kritikuojami pareigūnai, jog jie nesiėmė jokių veiksmų. Iš tų pačių pareigūnų parodymų matosi, kad tuo metu, kai pirmą kartą prie narkotinių medžiagų laikymo vietos buvo priėjusi R. M., pareigūnai aplinką stebėjo iš tolimesnio atstumo, po to jie sumažino atstumą ir tą vietą stebėjo iš artimesnio atstumo. Kai jie pakeitė stebėjimo vietą, R. M. netrukus vėl (antrą kartą) išėjo iš namo ir sniege toje pačioje vietoje padėjo paketą. Tada V. B. davė nurodymą kitam pareigūnui patikrinti šią vietą. Kai A. N. pranešė, kad toje vietoje galimai narkotinės medžiagos, ir buvo priimtas sprendimas patekti į namą ir jame padaryti kratą. Tokios aplinkybės nurodytos ir tarnybiniame pranešime (1 t., 1 b.l.). Be to, prieš patenkant į namą, pareigūnai pamatė, kad į R. M. namus įėjo dvi moterys, todėl nusprendė šia situacija pasinaudoti, tačiau tik toms moterims įėjus į namą, šio namo durys buvo užrakintos. Po to jiems niekas durų neatidarė, todėl išdaužė lango stiklą ir pateko į namo vidų. Kaip minėta, to neginčija ir pati nuteistoji, o ir pati parodė, kad tuo metu iš lauko parsineštas narkotines medžiagas ji supylė į virtuvės kriauklę ir tas medžiagas dar užpylė sriuba. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo abejoti policijos pareigūnų veiksmais ir tuo, kad R. M. prie narkotinių medžiagų laikymo (slėpimo) vietos buvo priėjusi du kartus, be to, to neginčija pati nuteistoji, priėjusi pirmą kartą iš tos vietos ji ir paėmė narkotinių medžiagų dalį, kurią pareigūnams bandant patekti į namus supylė į kriauklę.

16. Iš kratos ir įvykio vietos apžiūros protokolų matosi, kad ne tik ant suplėšyto polietileninio maišelio ir tarp sriubos likučių virtuvės kriauklėje rastos narkotinės medžiagos, tačiau ir sniege šalia tvoros priešais R. M. namą. Specialisto išvadose Nr. 140-(506)-IS1-1311 ir Nr. 140-(447)-IS1-1186 nurodyta, kad tiek virtuvės kriauklėje, tiek ir sniege rastos tos pačios rūšies narkotinės medžiagos – heroinas. Taigi šie įrodymai patvirtina jau išdėstytus pareigūnų parodymus, kad R. M. narkotines medžiagas, rastas namuose, atsinešė būtent iš slėptuvės sniege, o kitas (tos pačios rūšies) paliko toliau slėptuvėje – sniege. Be to, kitos specialistų išvados Nr. 140-(435)-IS1-599 ir Nr. 140-(434)-IS1-590 patvirtina, kad nuteistoji iš tikrųjų yra susijusi būtent su šiomis narkotinėmis medžiagomis – heroinu, nes tiek ant chalato, kurį įvykio dieną dėvėjo R. M., tiek ir jos rankų nuoplovose, kurios paimtos įvykio dieną, irgi yra heroino pėdsakų.

17. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai patikėjo policijos pareigūnų liudytojų V. B., R. V., F. S. ir A. N. parodymais ir šiuos jų parodymus įvertino kaip nuoseklius. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė ir tai, kad policijos pareigūnų parodymai dėl esminių bylos aplinkybių buvo iš esmės nuoseklūs, tapatūs, pareigūnai neturi jokio pagrindo apkalbėti kaltinamąją, policijos pareigūnų parodymus patvirtina ir kiti įrodymai. Būtent pareigūnų parodymus patvirtina kiti bylos įrodymai – kratos ir įvykio vietos apžiūros protokolai, specialistų išvados. Be to, šių pareigūnų V. B., R. V., F. S. ir A. N. parodymus patvirtina netgi ir pačios nuteistosios ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, taip pat ir pas ikiteisminio tyrimo teisėją, kurie, vadovaujantis BPK 276 str., buvo perskaityti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose. Nors R. M. teigė, kad jos parodymus įtakojo pareigūnų spaudimas ir net grasinimai, tačiau būtent tie jos parodymai, kaip minėta, ir pas ikiteisminio tyrimo teisėją (3 t., 4-7, 15-17, 31-33 b.l.), ir patvirtina kitus įrodymus. Tuo tarpu pačios nuteistosios parodymai nebuvo itin nuoseklūs, ji siekė palengvinti savo padėtį, be to, R. M. parodymų, kurie, pasak pačios nuteistosios, teisingi ir neįtakoti pareigūnų, nepatvirtina jokie kiti išnagrinėti ir ištirti bei jau įvertinti įrodymai.

18. Pagal BK 260 str. 3 d. atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno, siuntė, pardavė ar kitaip platino labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Šio nusikaltimo sudėtis yra formalioji – jis laikomas baigtu nuo bet kurio iš minėtų alternatyvių veiksmų padarymo. Laikymas šio baudžiamojo įstatymo prasme – tai narkotinių ar psichotropinių medžiagų buvimas kaltininko žinioje nepriklausomai nuo jų turėjimo laiko trukmės ar buvimo vietos (su savimi, patalpoje, slėptuvėje ar kitose vietose). Neteisėtas narkotinių ar psichotropinių medžiagų laikymas yra trunkamoji veika, todėl baudžiamoji atsakomybė už šių medžiagų laikymą kyla nuo jų atsiradimo kaltininko žinioje pradžios. Ši nusikalstama veika gali būti padaroma tik tiesiogine tyčia, t. y. kai kaltininkas bent bendrais bruožais suvokia, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo veiksmai, yra narkotinės ar psichotropinės, taip pat jų kiekį ir pan. Tam, kad būtų galima inkriminuoti šį požymį, nebūtina įrodyti, jog kaltininkas tiksliai žinojo narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekį, koncentraciją. Pagal BK 260 str. 3 d. atsakomybė kyla vien tik už neteisėtą disponavimą labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu, ir tikslas jas platinti nėra šios nusikaltimo sudėties privalomas subjektyvusis požymis, todėl jį įrodinėti nėra būtina.

19. Įvertinus išdėstytų įrodymų visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistoji R. M. neteisėtai laikė labai didelį narkotinių medžiagų kiekį, t. y. ji neteisėtai laikė visą kratos ir įvykio vietos apžiūros metu rastą narkotinės medžiagos (heroino) kiekį. Pati nuteistoji R. M. neginčija to, kad narkotinės medžiagos, rastos virtuvės kriauklėje, priklausė jai. Be to, pati nuteistoji neginčija, kad parsineštas medžiagas į namus ji paėmė nuo kelio, o kiti įrodymai patvirtina, jog būtent iš sniego netoli jos namų. Tuo tarpu, kad kitas narkotines medžiagas, rastas sniege, irgi laikė R. M., patvirtina jau išdėstytų įrodymų visuma. Tokią išvadą patvirtina ir ta aplinkybė, kad specialisto išvadomis Nr. 140-(506)-IS1-1311 ir Nr. 140-(447)-IS1-1186 nustatyta, jog tiek virtuvės kriauklėje, tiek ir sniege rastos tos pačios rūšies narkotinės medžiagos – heroino. Nors apeliaciniame skunde iš dalies teisingai nurodoma, kad ant narkotinių medžiagų pakuočių, rastų sniege, nesurasti R. M. pirštų antspaudai ir biologiniai pėdsakai, tačiau iš specialisto išvadų Nr. 140-(447)-IS1-1597 ir Nr. 140-(447)-IS1-2331 akivaizdu, kad ant šio plastikinio paketo, sudaryto iš polietileninių maišelių, nors ir rasti rankų pėdsakai, biologiniai pėdsakai, tačiau jie netinkami asmeniui identifikuoti, jo DNR tapatybei nustatyti (1 t., 41-42, 47-48 b.l.). Šios aplinkybės, priešingai, nei nurodoma apeliaciniame skunde, teisėjų kolegijos nuomone, nepaneigia nei to, kad šie paketai su narkotinėmis medžiagomis priklausė R. M., nei liudytojų pareigūnų parodymų. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 įsakymu ir rekomendacijomis, pagrįstai nustatė, kad tiek namuose, tiek ir sniege rastos narkotinės medžiagos – heroino kiekis – 70,405 g – yra labai didelis. Nuteistoji R. M. apeliaciniame skunde nurodo, kad nėra įrodymų, patvirtinančių, jog ji tikrai žinojo, kad sniege rastos medžiagos yra narkotinės ar psichotropinės ir numatė šių medžiagų kiekį. Teisėjų kolegijos nuomone, tai, kad R. M. bent bendrais bruožais suvokė, kad sniege neteisėtai laikomas heroinas yra narkotinės medžiagos, žinojo jų kiekį, patvirtina šių narkotinių medžiagų pasirinkta laikymo vieta – sniege priešais savo namą prie tvoros, taip pat ir ta aplinkybė, jog parsineštą šių medžiagų dalį ji, išpildama į virtuvės kriauklę, norėjo sunaikinti, kai policijos pareigūnai apsupo namą. Be to, iš pačios nuteistosios R. M. parodymų matosi, kad vietą sniege ji ypatingai saugojo, o liudytojui V. B. pati nuteistoji paaiškino, kad būna, jog paslėptus narkotikus šunys ištraukia, todėl ji buvo nuėjusi patikrinti, ar šį kartą paslėptų narkotikų šunys neištraukė. Tai, kad R. M. turėjo pakankamą suvokimą apie narkotines medžiagas ir jų kiekį, patvirtina ir ta aplinkybė, jog ji jau ne kartą teista už analogiškus nusikaltimus. Visos šios aplinkybės, teisėjų kolegijos nuomone, suteikia pagrindo išvadai, kad R. M. bent bendrais bruožais suvokė, kad sniege laikytas heroinas yra narkotinė medžiaga, taip pat suvokė ir šių laikomų narkotinių medžiagų labai didelį kiekį, t. y. nusikalstamą veiką ji padarė tiesiogine tyčia. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad R. M. laikė labai didelį kiekį narkotinių medžiagų – heroiną ir jos nusikalstamą veiką teisingai kvalifikavo pagal BK 260 str. 3 d.

20. Iš kaltinamojo akto matosi, jog R. M. buvo kaltinama tuo, kad narkotines medžiagas įsigijo iš O. B. ir šias medžiagas laikė sniege, kurių dalį nusinešė ir išpylė į kriauklę, tačiau nagrinėjant bylą teismas padarė išvadą, kad kaltinimo aplinkybė, jog R. M. narkotines medžiagas įgijo būtent iš O. B., yra tik prielaida, nepagrįsta neginčijamais išnagrinėtais įrodymais, todėl šią aplinkybę teismas pašalino iš kaltinimo. Taigi, nors teismas ir pašalino narkotinių medžiagų įgijimą iš O. B., tačiau, kaip jau buvo pasisakyta, išnagrinėti įrodymai patvirtina, kad R. M. šias narkotines medžiagas neteisėtai laikė. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal BK 260 str. 3 d. nusikalstamai neteisėtas disponavimas labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų gali reikštis šio BK straipsnio 3 dalyje išvardintomis veikomis, o kiekviena iš šių alternatyvių veikų atitinka iš esmės savarankišką nusikaltimo sudėtį. Be to, šiuo atveju narkotinių medžiagų laikymo veikos inkriminavimui įtakos neturi, iš kur ir kokio asmens R. M. įgijo šias narkotines medžiagas, nes nusikaltimo, numatyto BK 260 str., sudėtis yra formalioji, todėl narkotinių medžiagų, surastų sniege, laikymas tapo baigtu nusikaltimu nuo to momento, kai R. M. pradėjo jas laikyti.

21. Vis dėlto, teisėjų kolegija nuteistosios apeliacinį skundą tenkina iš dalies. Nors R. M. pagrįstai nuteista už tai, kad neteisėtai laikė labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – heroino, jos nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 260 str. 3 d., tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, jai paskirta bausmė yra per griežta.

22. Skirdamas bausmes teismas vadovaujasi BK 41 str. nuostatomis apie bausmės paskirtį, taip pat atsižvelgia į visas BK 54 str. 2 d. išvardintas aplinkybes.

23. Pagal BK 260 str. 3 d. R. M. teismas paskyrė 12 metų laisvės atėmimo bausmę. Iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad, nors teismas ir vertino BK 54 str. 2 d. išvardintas aplinkybes, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, kaltininko asmenybė buvo įvertinta nepakankamai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė R. M. atsakomybę nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių. R. M., veikdama tiesiogine tyčia, padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 str. 3 d., priskiriamą labai sunkių nusikaltimų kategorijai. Teismas įvertino ir tai, kad R. M. laikė septynis kartus didesnį narkotinių medžiagų – heroino labai didelį kiekį už nustatytą Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose. Nors visos šios aplinkybės įvertinos teismo teisingai, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, teismas nepakankamai įvertino pačios R. M. asmenybę, be to, teisėjų kolegija įvertina dar ir apeliacinės instancijos teisme pateiktus duomenis, todėl jai paskirta artima BK 260 str. 3 d. sankcijos vidurkiui bausmė yra aiškiai per griežta. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro dėl kelių priežasčių.

24. Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad R. M. tris kartus teista už disponavimą narkotinėmis medžiagomis (3 t., 72-74 b.l.). Peržiūrėjus bylą apeliacine tvarka teisėjų kolegija nustatė, kad nors R. M. ir teista tris kartus už nusikalstamas veikas, susijusias su narkotinių medžiagų disponavimu, tačiau nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 str. 3 d., padarymo metu jos teistumai jau buvo išnykę. Iš bylos duomenų matosi, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 12 d. nutartimi R. M. buvo lygtinai paleista iš pataisos įstaigos neatlikus 5 mėnesių ir 5 dienų bausmės. Todėl nuo šios nutarties priėmimo turėjo būti pradedamas skaičiuoti R. M. 5 metų teistumo išnykimo terminas. Atsižvelgiant į tai, R. M. teistumas išnyko 2016 m. sausio 12 d., t. y. prieš 13 dienų iki šio nusikaltimo padarymo, todėl pagal BK 97 str. 6 d. ji laikoma neteista. Tuo tarpu skundžiamame nuosprendyje ši aplinkybė nenurodyta, todėl atsižvelgiant į R. M. paskirtos bausmės dydį, teisėjų kolegijos nuomone, teismas tokią bausmę paskyrė faktiškai laikydamas nuteistąją recidyviste. Nustačius, kad R. M. nusikaltimą padarė jau išnykus ankstesniems jos teistumams, švelninti paskirtą bausmę yra pagrindas jau vien dėl šios priežasties.

25. Nors skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad R. M. nedirba ir tai patvirtina bylos duomenys (3 t., 71 b.l.), tačiau apeliacinės instancijos teisme nagrinėjant šią bylą nuteistosios gynėjas pateikė duomenis, iš kurių matosi, jog ji yra tik iš dalies darbinga, jai nustatytas 40 proc. darbingumo lygis (4 t., 99, 100-101 b.l.). Be to, R. M. gynėjas pateikė ir kitus duomenis, iš kurių matosi, kad nuteistoji 2018 m. gegužės 9 d. ir 23 dienomis buvo gydyta ligoninėse (4 t., 102, 103-105 b.l.). Teisėjų kolegijos nuomone, svarbu atsižvelgti ir į tai, kad nors R. M. sveikatos būklė nėra itin gera, tačiau ji dirbo Lietuvos č bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“ (4 t., 98 b.l.). Ši bendrija nuteistąją apibūdina teigiamai. Tai, kad R. M., kaip nurodoma Lietuvos č bendrijos rašte, nori gyventi pilnavertiškai kaip Lietuvos Respublikos pilietė, patvirtina ne tik jos, bet ir jos vyro dalyvavimas projekte, kurio tikslas integruoti r į darbo rinką (4 t., 96, 97 b.l.).

26. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nors šioje byloje nėra BK 62 str. numatytų aplinkybių, leidžiančių R. M. paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, taip pat nėra pagrindo ir pripažinti kokias nors aplinkybes išimtinėmis, dėl kurių būtų pagrindas skirti švelnesnę bausmę taikant BK 54 str. 3 d. nuostatas, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, yra pagrindas padaryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismo pagal BK 260 str. 3 d. paskirta bausmė savo dydžiu aiškiai per griežta, todėl ši bausmė švelninama iki minimalios sankcijoje numatytos 10 metų laisvės atėmimo bausmės.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 26 d. nuosprendžio dalį dėl nuteistajai R. M. paskirtos bausmės pakeisti.

Nuteistajai R. M. pagal BK 260 str. 3 d. paskirti bausmę laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) metų, paskiriant bausmę atlikti pataisos namuose.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.