Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Giedrius Endriukaitis Baudžiamoji byla Nr. 1A-696-634/2015

Teisėja Asta Jakučiūnienė Teisminio proceso Nr. 1-13-3-00053-2014-3

2015 m. gruodžio 16 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Giedriaus Endriukaičio, teisėjų Evaldo Gražio ir Algirdo Jaliniausko, sekretoriaujant Gintarei Norkeliūnaitei, nuteistajam G. D., jo gynėjui advokatui Česlovui Žukauskui, nukentėjusiajai A. K., jos atstovui advokatui Antanui Vincui Pilipčikui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. D. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 26 d. nuosprendžio, kuriuo G. D. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 1 d. – laisvės apribojimu 3 mėnesiams, įpareigojant per šį laikotarpį be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

A. K. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas dalinai, nuspręsta iš G. D. išieškoti 300 Eur neturtinei žalai atlyginti. Ieškinys dalyje dėl 700 Eur priteisimo atmestas. A. K. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintas pilnai, iš G. D. nuspręsta išieškoti 15 Eur turtinei žalai atlyginti.

Iš G. D. nuspręsta išieškoti A. K. 434 eurus jos turėtų advokato atstovavimo išlaidų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. D. nuteistas už tai, kad 2014-08-09, apie 20 val. SB ,,(duomenys neskelbtini)”, (duomenys neskelbtini) km., (duomenys neskelbtini) raj., asmeninio konflikto metu klubu stuktelėjo A. K. į šoną, po to galva smogė jai į veidą, tuo padarydamas nukentėjusiajai A. K. nežymų sveikatos sutrikdymą dėl kraujosruvos odoje ir poodyje kaktos dešinės pusės-dešinės akies viršutinio voko srityje. Veika kvalifikuota pagal BK 140 str. 1 d.

Teigia, kad vertinant visą šioje byloje surinktą įrodomąją medžiaga, aplinkybes, liudytojų parodymus darytina viena išvada, kad apelianto veikoje nėra, požymių nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. dispozicijoje, t. y. nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Atsižvelgiant į tai, kad yra visa eilė aplinkybių, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, bei imant domėn tai, kad netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, mano, kad ši baudžiamoji byla turi būti nutraukta.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo G. D. apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis BPK 320 str. 3 d. nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina apeliacinio skundo ribose. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis iš esmės neigia padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, ginčija atliktą įrodymų vertinimą, nesutinka su teismo išvadomis dėl jo kaltės.

Sutinkamai su BPK 305 str. 1 d. 2 p. nuostatomis, teismas savo išvadas grindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva ir tik teismas sprendžia dėl duomenų įrodomosios vertės, jų pakankamumo pripažįstant asmenį kaltu, ar jį išteisinant, todėl vien tai, kad teismo išdėstytas įrodymų vertinimas nesutampa su apelianto subjektyviu įrodymų vertinimu, nepatvirtina, jog skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas ar nepagrįstas.

Aptartų teisės normų pagrindu patikrinus bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog G. D. padarė BK 140 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką. Pripažindamas apeliantą kaltu, pirmosios instancijos teismas, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisiamojo posėdžio metu patikrintais įrodymais, nuosprendyje nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad teismas išsamiai bei detaliai aptarė G. D. veikos kvalifikavimo, bausmės skyrimo bei civilinio ieškinio išsprendimo klausimus, įrodymų patikimumą bei jų įrodomąją vertę nustatydamas juos lyginant ir gretinant tarpusavyje, todėl nesutikti su šio teismo išvadomis aukštesnės instancijos teismas neturi objektyvaus pagrindo.

Apeliantas skunde daugiausiai dėmesio skiria liudytojų I. Š., V. K., T. L., R. G., O. K., S. L. parodymams ir jų analizei iš esmės ignoruodamas pačios nukentėjusiosios, kitų liudytojų E. S., J. S., G. K., A. K., R. K., A. K. parodymus, bei kitą byloje esančią medžiagą (specialisto išvadą, A. K. pareiškimą policijos komisariatui, tarnybinį pranešimą ir kt.). Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas įvertino visų teisme apklaustų asmenų parodymus, jų pakankamumą, nuoseklumą, logiškumą, patikimumą lygindamas juos ir gretindamas su kita baudžiamojoje byloje esančią medžiagą, tokiu būdu padarė pagrįstą išvadą jog G. D. atliko privataus kaltinimo skunde nurodytus neteisėtus veiksmus nukentėjusiosios A. K. atžvilgiu, t. y. sukėlė jai nežymų sveikatos sutrikdymą.

Liudytojai E. S. ir J. S. patvirtino betarpiškai matę nagrinėjamą įvykį, jog G. D. priėjo prie nukentėjusiosios, stuktelėjo jai dešiniu klubu ir trenkė iš galvos į galvą. Š. ir K. nusivedė G. D. namo, o A. K. einant namo E. S. paklausė ar nereikia pagalbos, ši atsakė, kad kvies policiją. J. S. kitą dieną matė, jog nukentėjusiajai ant kaktos dešinėje pusėje buvo guzas, didelė kraujosruva prie akies (b. l. 59-61, 78-79). Tapačias aplinkybes nurodė ir liudytojos R. K. bei A. K., kad joms besišnekučiuojant A. nuėjo link Š. sklypo kalbėtis dėl tvenkinio, kuriame maudosi vaikai. Matė, kaip atėjo G. D. ir stuktelėjo A. K. klubu, po ko savo galva trenkė jai į galvą. Š. ir K. nuvedė G. D. namo. Ant nukentėjusiosios kaktos buvo gumbas, kitą dieną matė prie akies kraujosruvą (b. l. 62-64). Liudytojas A. K. taip pat patvirtino, kad jo žmona nuo tvenkinio parėjo su guzu kaktoje, prieš tai ji nebuvo susižalojusi, kitą dieną jai pamėlo akis (b. l. 66). Liudytojo G. K. teigimu, mama grįžusi jam pasakojo, kad D. priėjo prie jos ir trenkė iš galvos į veidą. Mamos veide matė sužalojimus (b. l. 61-62). Liudytoja O. K. nurodė girdėjusi, kad Š. draugas pastūmė su galva A. K.. Nukentėjusiąją matė pirmadienį, nors neatkreipė dėmesį į sužalojimus veide, tačiau matė melsvą poakį (b. l. 77-78). Netikėti šių liudytojų parodymais aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo. Duomenų, kad E. S., J. S., R. K., A. K., G. K., O. K. ir A. K. būtų suinteresuoti apkalbėti apeliantą bylos medžiagoje nėra. Priešingai, E. S., J. S., O. K., G. K. ir A. K. nurodė G. D. praktiškai nepažįstantys. Tuo tarpu vien tai, kad apeliantas kritiškai vertina R. K. parodymus dėl nepavykusių jų tarpusavio santykių, menkindamas jos psichinę būseną niekuo nepagrįstais argumentais, nesudaro pagrindo abejoti minėtos liudytojos parodymų patikimumu, juolab, kad jie atitinka tiek nukentėjusiosios, tiek kitų liudytojų dėstomas įvykių aplinkybes. Aukštesnės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo sutikti su apelianto iškelta versija, jog liudytojų E. S. ir J. S. nagrinėjamo įvykio metu namuose nebuvo. Tai, kad liudytojas S. L. nurodė tą dieną nematęs S. namuose neleidžia daryti šiuo klausimu kategoriškos išvados apie jų buvimą kitoje vietoje, remiantis vien tik deklaratyvaus pobūdžio pasvarstymais. Galimas liudytojų A. K., G. K. bei A. K. suinteresuotumas bylos baigtimi, kadangi nukentėjusioji yra saistoma su minėtais liudytojais tam tikrais giminystės ryšiais (anyta, mama, žmona), gali įtakoti jų parodymus, tačiau šių asmenų parodymai atitinka kitus byloje surinktus įrodymus, todėl abejoti jų patikimumu nėra svaraus pagrindo.

Be to, aukščiau minėtų liudytojų, nukentėjusiosios parodymai nėra vieninteliai G. D. kaltę patvirtinantys įrodymų šaltiniai. Nukentėjusiosios sužalojimo faktą objektyviai patvirtina 2014-08-12 specialisto išvada Nr. G 743/147(06), kurioje konstatuota, kad A. K. padaryta kraujosruva odoje ir poodyje kaktos dešinės pusės – dešinės akies viršutinio voko srityje. Sužalojimas padarytas veikiant kaktos dešinę pusę kietu buku žalojančiu daiktu, galimai smūgiuojant galva nukentėjusiosios nurodytu laiku. Teikdama specialistei paaiškinimą dėl sužalojimo aplinkybių A. K. nurodė, kad ją sumušė iš matymo pažįstamas asmuo, stovinčiai smūgiuodamas galva į jos galvą (prijungtos baudžiamosios bylos Nr. 20-9-00763-14, b. l. 17-18). Taigi nukentėjusiosios po įvykio specialistei duoti paaiškinimai apie jos sumušimo aplinkybes neprieštarauja tiek pareiškime policijos komisariatui, tiek privataus kaltinimo skunde, tiek pirmosios instancijos teismo posėdžio metu išdėstytoms faktinėms aplinkybėms bei liudytojų E. S., J. S., R. K., A. K., G. K., O. K. ir A. K. parodymams.

Tai, kad liudytojai I. Š., V. K., S. L. nurodė nematę fizinio smurto naudojimo nukentėjusiosios atžvilgiu nepaneigia aukščiau nustatytų faktinių bylos aplinkybių, priešingai, kelia pagrįstų abejonių minėtų liudytojų parodymų patikimumu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nevertino šių asmenų parodymų kaip atitinkančių realią įvykių eigą. I. Š. yra artima nuteistojo G. D. draugė, todėl suinteresuota duoti tokius parodymus, kurie padėtų G. D. išvengti baudžiamosios atsakomybės. Be to, nustatyta, kad ji realiai galėjo nematyti kaltinamojo atliekamų veiksmų nukentėjusiosios atžvilgiu, kadangi patvirtino nemačiusi kaip G. D. priėjo prie A. K., nes tuo metu buvo nusisukusi, bendravo su S. L. (b. l. 54). S. L. nors ir nurodė nematęs G. D. smūgio galva A. K., tačiau patvirtino, kad G. D. fiziškai kontaktavo su nukentėjusiąją, t. y. pastūmė ją pilvu. Teigė, kad A. K. buvo atėjusi pas jį parodyti sužalojimo, tačiau jis nieko nematė (b. l. 64-65). Tuo tarpu V. K. nurodė nemačiusi jokio fizinio kontakto, jos teigimu, G. D. priėjęs prie A. K. žodžiu ragino baigti ginčą, kas iš esmės prieštarauja liudytojų E. S., J. S., A. K., R. K. ir S. L. parodymams dėl smūgio sudavimu klubu nukentėjusiajai. Tokie liudytojos parodymai negali būti vertinami kaip objektyvūs ir atitinkantys tikrovę.

Analizuojant į įvykio vietą atvykusių pareigūnų R. G. ir T. L. parodymus matyti, kad šie atvyko gavę pranešimą dėl buitinio konflikto tarp kaimynų, nukentėjusioji jiems nurodė, kad kaimynas G. D. ją užpuolė, pastūmė, iš A. K. buvo paimtas pareiškimas (b. l. 75-77). Tai, kad minėti pareigūnai vizualiai nematė, jog nukentėjusioji A. K. būtų sužalota nesudaro pagrindo konstatuoti, kad G. D. nepadarė veikos, numatytos BK 140 str. 1 d. Kaip matyti iš pareigūno T. L. parodymų pastarasis pažymėjo, kad jie nėra specialistai, todėl siūlė nukentėjusiajai iškviesti greitąją pagalbą, nes ji skundėsi, jog jaučiasi blogai. Pagalba nebuvo iškviesta, nes nukentėjusioji atsisakė, lyg paminėjo, kad pati kreipsis į gydymo įstaigą (b. l. 76). Prijungtoje baudžiamojoje byloje pateikta specialisto išvada, R. A. tarnybinis pranešimas patvirtina, jog nukentėjusioji nedelsdama 2014-08-09 22.53 val. kreipėsi į Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės priėmimo skyrių, kur buvo apžiūrėta traumatologo ir jai konstatuotas kaktos sumušimas. Taigi kompetentingi specialistai, turintys atitinkamą medicininį išsilavinimą, priešingai nei policijos pareigūnai, netrukus po įvykio užfiksavo nukentėjusiajai padarytą sveikatos sutrikdymą. Kaip matyti iš teismo medicinos eksperto išvadų, jose detalizuotas sužalojimo mechanizmas, t. y. veikiant kaktos dešinę pusę kietu buku žalojančiu daiktu, galimai smūgiuojant galva, kas atitinka tiek nukentėjusiosios, tiek liudytojų E. S., J. S., R. K., A. K., G. K., O. K. ir A. K. nurodytas nagrinėjamo įvykio aplinkybes. Skunde dėstoma apelianto pozicija, kad jam yra operuota galva dėl to jis smūgio nukentėjusiajai negalėjo suduoti iš esmės paneigta aukščiau aptartų liudytojų parodymais, bei pateikta specialisto išvada.

Esant nustatytoms aplinkybės, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, kad G. D. konflikto su A. K. metu stuktelėjo jai į šoną, po to galva smogė į veidą, tuo padarydamas nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad skirdamas bausmę G. D. apylinkės teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 str., nepažeidė, tinkamai įvertino nusikaltimo pavojingumo laipsnį, nuteistojo kaltės formą ir rūšį, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovavosi BK 41 str. 2 d. nuostatomis dėl bausmės paskirties, ir paskyrė tinkamos rūšies ir dydžio bausmę. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas įvertino tai, jog padarytas nesunkus nusikaltimas, G. D. nėra anksčiau teistas, administracine tvarka baustas už smulkų kelių eismo taisyklių pažeidimą, yra dirbantis, jo atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes apylinkės teismas pagrįstai G. D. skyrė bausmę, nesusijusią su terminuotu ar trumpalaikiu laisvės atėmimu, t. y. laisvės apribojimo bausmę bei nustatė minimalų šios bausmės dydį – 3 mėnesius (BK 48 str. 2 d.). Apeliantui paskirtą bausmę traktuoti kaip aiškiai per griežtą ar neteisingą nėra pagrindo.

Pritarus apylinkės teismo išvadai, kad G. D. yra kaltas dėl nukentėjusiosios A. K. atžvilgiu įvykdytos nusikalstamos veikos, pastarasis yra atsakingas dėl nukentėjusiajai padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Turtinę žalą, t. y. 15 Eur išlaidas už ekspertizės atlikimą patvirtina byloje pateikti rašytiniai dokumentai (b. l. 48). Dėl apelianto neteisėtų veiksmų nukentėjusioji buvo priversta kreiptis į teismo medicinos ekspertus siekiant nustatyti sveikatos sutrikdymo mastą, todėl ši žala pagrįstai priteista iš nuteistojo. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo abejoti priteisto civilinio ieškinio dalies teisingumu neturtinei žalai atlyginti. Bylos medžiaga patvirtina, jog nukentėjusiajai G. D. padarytos nusikalstamos veikos pasekmės buvo pakankamai reikšmingos, ji patyrė ne tik akivaizdžius išorinius sužalojimus, bet ir bendravimo galimybių su kitais žmonėmis sumažėjimą, jautėsi pažeminta. Šiuo konkrečiu atveju 300 Eur piniginė kompensacija atitinka padarytos veikos pavojingumą, nuteistojo turtinę padėtį, jo kaltės laipsnį, nukentėjusiosios patirtą skausmą, dvasinius išgyvenimus, kitus nepatogumus, neprieštarauja protingumo ir teisingumo kriterijams, bei teismų praktikai formuojamai tokio pobūdžio bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-453/2014).

Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme nukentėjusiosios A. K. atstovas adv. A. V. Pilipčikas pateikė proceso išlaidas patvirtinančius rašytinius dokumentus, t. y. UAB „Stateta“ kvitą dėl 21,03 Eur kelionės išlaidų (b. l. 109), bei 2015-09-28 pinigų priėmimo kvitą Nr. 799909 patvirtinantį 300 Eur atstovavimo išlaidas (b. l. 110). Teismo posėdžio metu prašė šias išlaidas pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš nuteistojo. Atsižvelgiant į tai, kad byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėjama pagal nuteistojo skundą, nukentėjusioji, siekdama apginti savo pažeistas teises, naudojosi kvalifikuotomis teisinėmis paslaugomis, advokatas atstovavo nukentėjusiąją teismo posėdyje, akivaizdu, kad patirtos tam tikros darbo ir laiko sąnaudos, į nagrinėjamą bylą tiek nukentėjusioji, tiek advokatas turėjo vykti iš kito miesto, taigi 300 Eur atstovavimo ir 21,03 Eur kelionės išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis, jos pagrįstos, todėl priteistinos iš nuteistojo G. D. (BPK 103 str. 1 p., 105 str. 1 p., 106 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo G. D. apeliacinį skundą atmesti.

Iš G. D. priteisti nukentėjusiajai A. K. 300 Eur išlaidų, turėtų advokato atstovavimui apmokėti apeliacinės instancijos teisme ir 21,03 Eur kelionės išlaidų padengimui.