- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-11-06
- Bylos Nr.
- P-444-231-09
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Laimė Baltrūnaitė, Virgilijus Valančius (pran.)
- Pareiškėjas
- V. B., I. Č., A. M., I. S., E. M., A. P., E. A., R. A., S. B., R. B., D. G., D. J., R. K., I. K., S. N., R. P., Z. R., P. R., A. S., E. Š., D. V.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Lietuvos Respublikos finansų ministerijai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, Klaipėdos miesto apylinkės teismui
- Kategorijos
- 80.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 80.13pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų V. B., I. Č., A. M., I. S., E. M. ir A. P. prašymus atnaujinti procesą administracinėse bylose Nr.I9-156/2003 ir Nr.A822-790/2009 pagal pareiškėjų E. A., R. A., V. B., S. B., R. B., I. Č., D. G., D. J., R. K., I. K., A. M., E. M., E. M., S. N., A. P., R. P., A. P., Z. R., P. R., A. S., I. S., E. Š. ir D. V. prašymą atsakovams Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Lietuvos Respublikos finansų ministerijai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, Klaipėdos miesto apylinkės teismui dėl padarytų pažeidimų pašalinimo ir įpareigojimo išmokėti negautų atlyginimų skirtumą bei E. A., S. B., R. B., D. J., I. K., A. M., S. N., R. P., A. P., Z. R., A. S., I. S., E. Š., D. V., E. M., A. P. ir I. Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2003 m. sausio 27 d. sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjai su prašymu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydami: 1) pripažinti, kad jų tarnybiniai atlyginimai sumažinti neteisėtai ir nepagrįstai; 2) panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 1999 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. 370 1 punktą dėl 40 proc. tarnybinio priedo, nurodant nuo 2000 m. sausio 3 d. apylinkių teismų teisėjams palikti ne mažesnį kaip 50 proc. tarnybinio atlyginimo dydžio (koeficientą) priedą; 3) panaikinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gruodžio 28 d. nutarimą Nr.1494 "Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. birželio 30 d. nutarimo Nr.689 "Dėl teisėtvarkos, teisėsaugos ir kontrolės institucijų vadovaujančiųjų pareigūnų ir valdininkų darbo apmokėjimo"; 4) įpareigoti Lietuvos Respublikos finansų ministeriją pervesti Klaipėdos miesto apylinkės teismui lėšas, reikalingas teisėjų, teismo pirmininko ir pavaduotojo negautoms atlyginimų dalims išmokėti nuo 2000 m. sausio 3 d. iki teismo sprendimo priėmimo (D. G. - iki 2001 m. sausio 17 d., E. M. - iki 2000 m. spalio 20 d., A. P. - iki 2000 m. lapkričio 10 d.); 5) įpareigoti Klaipėdos miesto apylinkės teismą išmokėti teisėjams negauto atlyginimo skirtumą nuo 2000 m. sausio 3 d. už kiekvieną mėnesį pagal priedėlius (E. A., S. B., R. B., I. Č., D. J., I. K., A. M., A. P., Z. R., A. S., I. S., E. Š., D. V. - po 11655 Lt, S. N. - 77330,25 Lt, R. P. - 93240 Lt), o išmokant atlyginimus A. P. ir R. P., vadovautis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. birželio 30 d. nutarimu Nr.689.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs prašymą, 2003 m. sausio 27 d. sprendimu bylą dalyje dėl reikalavimo panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 1999 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr.370 1 punktą bei dalyje dėl pareiškėjų R. A. ir D. G. reikalavimų (pastariesiems savo reikalavimų atsisakius) nutraukė, o likusioje dalyje prašymą atmetė (I t., b. l. 127 – 135). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2003 m. kovo 25 d. nutartimi pareiškėjų apeliacinį skundą atmetė ir Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą paliko nepakeistą (I t., b. l. 174 – 185).
II.
Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gauti pareiškėjų E. A., S. B., R. B., D. J., I. K., A. M., S. N., R. P., A. P., Z. R., A. S., I. S., E. Š., D. V., E. M., A. P., E. M., V. B. ir I. Č. prašymai atnaujinti procesą administracinėje byloje dėl reikalavimų priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį. Prašymai grįsti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus (toliau – LAT CBS) plenarinės sesijos 2007 m. vasario 21 d. nutartimi, kurioje suformuota teisminė praktika dėl teisėjų atlyginimo sumažinimo ir, pareiškėjų nuomone, yra pagrindas išvadai, kad teismai, nagrinėję pareiškėjų reikalavimus priteisti sumažinto atlyginimo dalį, taikė formalius faktinius valstybės ekonominės ir finansinės padėties kriterijus, padarė esminius materialinės teisės normų - Teismų įstatymo ir kitų, su reikalavimais susijusių teisės aktų, pažeidimus jas taikant, kas įtakojo neteisingą sprendimą jų atžvilgiu. Pareiškėjų manymu, priimti sprendimai neatitinka administracinių teismų ir bendrosios kompetencijos teismų praktikos, įvertinus šiuo metu iš esmės nagrinėjamus teisėjų reikalavimus dėl neapgrįstai sumažinto ir neišmokėto darbo užmokesčio (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sauso 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A(l0)-01/2007), Vilniaus apygardos teismo 2007 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1721/2007). Pareiškėjai taip pat nurodė, kad LAT CBS plenarinės sesijos 2007 m. vasario 21 d. nutarties pagrindu jų byla išnagrinėta neįtraukus į bylos nagrinėjimą valstybės, kas atitinka Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 153 straipsnio 2 dalies 7 punkte nurodytą proceso atnaujino pagrindą, t. y. kai sprendime teismas pasisakė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų.
2008 m. liepos 9 d. nutartimi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pareiškėjų E. A., S. B., R. B., D. J., I. K., A. M., S. N., R. P., A. P., Z. R., A. S., I. S., E. Š., D. V., E. M., A. P. ir I. Č. prašymus dėl proceso atnaujinimo tenkino, t. y. atnaujino procesą administracinėje byloje Nr.A7-295/2003 ir perdavė bylą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui nagrinėti iš naujo. Teismas nustatė, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) 2006 m. kovo 28 d. nutarime pateikiamas administracinėje byloje Nr.A7-295/2003 taikytinų materialinės teisės normų aiškinimas, kuriuo remiasi pareiškėjai, iš esmės pagrindžia ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte numatyto pagrindo dėl proceso atnaujinimo buvimą. Kaip matyti iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gruodžio 28 d. nutarimo Nr.1494 teisėjų atlyginimų sumažinimas argumentuotas šalies ekonominės ir finansinės situacijos pablogėjimu. Konstitucinis Teismas yra suformavęs nuostatą, kad toks sumažinimas (ekonominės krizės, gaivalinės nelaimės ir kt. atvejais) iš esmės neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, tačiau tokiais atvejais įstatymų leidėjas turi išlaikyti pusiausvyrą tarp asmenų, kuriems nustatomas mažiau palankus teisinis reguliavimas, teisių bei teisėtų interesų ir visuomenės bei valstybės interesų, t. y. turi būti paisoma proporcingumo principo reikalavimų. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas administracinę bylą Nr.A7-295/2003 ir taikydamas minėtas materialinės teisės normas, nesiaiškino aplinkybių, kokia buvo valstybės ekonominė ir finansinė būklė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gruodžio 28 d. nutarimo Nr. 1494 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. birželio 30 d. nutarimo Nr.689 „Dėl teisėtvarkos, teisėsaugos ir kontrolės institucijų vadovaujančiųjų pareigūnų ir valdininkų darbo apmokėjimo“ dalinio pakeitimo“ priėmimo metu, byloje nėra jokių duomenų apie šalies ekonominius ir finansinius rodiklius, apie valstybės biudžeto pajamas ir išlaidas, biudžeto vykdymą, bendrojo vidaus produkto augimą, valstybės vidaus ir išorės skolas ir t.t. Pareiškėjų E. M. ir V. B. prašymai dėl proceso atnaujinimo atmesti nurodžius, jog šios administracinėje byloje Nr.A7-295/2003 nebuvo pateikusios apeliacinių skundų, todėl atnaujinus procesą byla dėl jų skundų negali būti nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme (II t., 94 – 103).
III.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas po proceso atnaujinimo išnagrinėjęs pareiškėjų E. A., S. B., R. B., D. J., I. K., A. M., S. N., R. P., A. P., Z. R., A. S., I. S., E. Š., D. V., E. M., A. P. ir I. Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2003 m. sausio 27 d. sprendimo panaikinimo 2009 m. sausio 23 d. nutartimi jį iš dalies tenkino, t. y. panaikino Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. kovo 25 d. nutarties dalį, kuria buvo atsisakyta vertinti teisines pasekmes, t. y. atlyginimo sumažėjimą, ir nagrinėti prašymą dėl nesumokėto atlyginimo skirtumo priteisimo, o likusią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. kovo 25 d. nutarties dalį paliko nepakeistą, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2003 m. sausio 27 d. sprendimą pakeitė: panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2003 m. sausio 27 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas pareiškėjų prašymas dėl nesumokėto atlyginimo skirtumo priteisimo, ir išdėstė ją taip: priteisė iš atsakovo Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, nesumokėto atlyginimo skirtumą už laikotarpį nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2005 m. gruodžio 31 d.: E. A. – 11340 Lt, S. B. - 11340 Lt, R. B. - 11340 Lt, D. J. - 11340 Lt, I. K. – 8505 Lt, A. M. – 11340 Lt, S. N. – 99252 Lt, R. P. – 94991,71 Lt, A. P. – 53235 Lt, Z. R. – 77490 Lt, A. S. - 11340 Lt, I. S. - 11340 Lt, E. Š. - 11340 Lt, D. V. - 11340 Lt, I. Č. - 11340 Lt. Likusioje dalyje apeliacinį skundą atmetė (II t., b. l. 212 – 231).
IV.
Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gauti trys prašymai atnaujinti procesą. 2009 m. balandžio 27 d. teisme gautas V. B. prašymas atnaujinti procesą administracinėje byloje pagal pareiškėjų E. A. ir kitų skundą Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Lietuvos Respublikos finansų ministerijai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, Klaipėdos miesto apylinkės teismui dėl padarytų pažeidimų pašalinimo ir įpareigojimo išmokėti negautų atlyginimų skirtumą bei prašoma panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2003 m. sausio 27 d. sprendimą, kuriuo atmestas jos prašymas dėl nesumokėto atlyginimo skirtumo priteisimo, bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 23 d. nutarties dalį, kuria pažeidžiant ABTĮ 136 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas neišspręstas jos prašymas dėl nesumokėto atlyginimo skirtumo priteisimo. Prašyme nurodo, jog administracinės bylos Nr.A822-790/2009 nagrinėjimo dalykas bei visų pareiškėjų reikalavimų teisiniai pagrindai buvo tie patys, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, priimdamas 2009 m. sausio 23 d. nutartį, neišsprendė jos reikalavimo, nors teisėjų kolegija dar 2008 m. liepos 9 d. nutartyje nurodė, jog jos reikalavimo pagrįstumas atnaujinus procesą galės būti įvertintas ABTĮ 136 straipsnyje nustatyta tvarka, t. y. atsižvelgiant į įstatyme apibrėžtas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas. Pažymi, jog 2008 m. liepos 9 d. nutartyje teismas nurodė, kad administracinėje byloje Nr.A7-295/2003 ji nebuvo padavusi apeliacinio skundo, todėl atnaujinus procesą byla dėl jos skundo negali būti nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme, tačiau, anot V. B., ABTĮ nėra numatyta, kad pareiškėjas, kuris nepadavė apeliacinio skundo, praranda įstatymo numatytą teisę kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl proceso atnaujinimo, ir kad šiuo pagrindu gali būti atsisakoma atnaujinti procesą. Nurodo, jog ji prašė atnaujinti procesą ir peržiūrėti bylą, užbaigtą įsiteisėjusiu jos atžvilgiu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2003 m. sausio 27 d. sprendimu, vadovaujantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte įtvirtintu pagrindu, t. y. tokiu pagrindu, kuriuo vadovaujantis Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. liepos 9 d. nutartimi tenkino kitų pareiškėjų prašymą dėl proceso atnaujinimo. Teigia, jog šiuo atveju procesas turi būti atnaujintas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 ir 12 punkte įtvirtintais pagrindais. Mano, jog jos atveju materialinės teisės normos pažeidimas siejamas ir su ABTĮ nustatyto proceso pažeidimu, dėl kurio buvo pažeistos jos teisės (III t., b. l. 65 – 68).
2009 m. balandžio 27 d. teisme gautas ir E. M. bei A. P. prašymas atnaujinti procesą bylos Nr.A822-790/2009 dalyje dėl jų reikalavimų bei prašoma panaikinti atitinkamą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 23 d. nutarties dalį bei priimti naują nutartį – priteisti iš Lietuvos valstybės E. M. 96456,54 Lt neišmokėto darbo užmokesčio dalį, A. P. – 97600,31 Lt. Prašymas grindžiamas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 ir 12 punktuose nurodytais pagrindais. Nurodo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas neanalizavo jų darbo teisinių santykių, neteisingai taikydamas Darbo kodekso (toliau – DK) nuostatas pažeidė DK 15 ir 16 straipsnius nurodydamas, kad nuo 2003 m. sausio 1 d. jie nebedirbo teisėjais ir negavo darbo užmokesčio, nors E. M. nuo 2002 m. sausio 2 d., o A. P. nuo 2000 m. lapkričio 13 d. dirba teisėjais Klaipėdos apygardos teisme. Mano, jog minėtoje nutartyje pažeidus Teismų įstatymo 56, 70 ir 90 straipsnius jie buvo atleisti iš darbo nuo 2003 m. sausio 1 d., kas yra aiški ir esminė materialinės teisės normos taikymo klaida. Pažymi, jog šiuo atveju materialinės teisės normos pažeidimas siejamas ir su ABTĮ nustatyto proceso pažeidimu, dėl kurio buvo pažeistos jų teisės. ABTĮ 161 straipsnyje nustatyta, kad atnaujinus procesą, bylos nagrinėjimas iš naujo vyksta pagal pirmos instancijos teismo proceso taisykles, jeigu skundžiamas sprendimas buvo priimtas nagrinėjant bylą pirmąja instancija. Atsižvelgiant į tai, tvirtina, jog pagal ABTĮ 68 straipsnio 1 dalies 2 punktą teismas, ruošdamasis bylos nagrinėjimui, įpareigoja šalis pateikti įrodymus, ko jie neturėjo galimybės padaryti, t. y. negalėjo patikslinti savo turtinių reikalavimų. Teigia, jog jei procesas bylos dalyje nebus atnaujintas ir jų turtiniai reikalavimai nebus patenkinti, nebus užtikrinta vienoda administracinių teismų praktika, bus pažeistas visų lygybės prieš įstatymą ir teismą konstitucinis principas, nes kitiems pareiškėjams tokiomis pat sąlygomis buvo priteista neišmokėto darbo užmokesčio dalis (III t., b. l. 94 – 97).
2009 m. balandžio 27 d. teisme gautas (2009 m. birželio 22 d. patikslintas) I. Č., A. M. ir I. S. prašymas dėl proceso atnaujinimo, kuriuo prašoma atnaujinti procesą dalyje dėl jų reikalavimų ir panaikinti atitinkamą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 23 d. nutarties dalį bei priimti naują sprendimą – priteisti iš Lietuvos valstybės neišmokėtą darbo užmokesčio dalį už laikotarpį nuo 2005 m. spalio 31 d. iki 2008 m. spalio 31 d.: I. Č. – 81962,83 Lt, A. M. – 59342,66 Lt, I. S. – 59687,74 Lt. Nurodo, jog 2009 m. sausio 23 d. nutartimi akivaizdžiai pažeistos jų teisės, nes naujai paaiškėjo esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos joms bylos nagrinėjimo metu, teismas padarė esminį materialinės teisės normų pažeidimą ir neužtikrino vienodos administracinių teismų praktikos formavimo. Teigia, jog teismas bylą nagrinėjo ne pagal apeliacinio proceso taisykles, o pagal pirmosios instancijos teismo proceso taisykles, nes leido tik daliai pareiškėjų patikslinti savo pradinius reikalavimus (III t., b. l. 70 – 72, 119 – 122).
Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2009 m. lapkričio 4 d. gautas I. Č., A. M. ir I. S. prašymas, kuriame atsisakoma nuo teiktų ir teisme 2009 m. balandžio 27 d. bei 2009 m. birželio 22 d. gautų prašymų atnaujinti procesą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
V.
Proceso atnaujinimas – išimtinė ir galutinė įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma, kurios tikslas užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai nepažeidžia įstatymų saugomų asmenų teisių ir interesų, taip pat išvengti galimo neteisėto teismo procesinio sprendimo teisinių pasekmių. Atsižvelgiant į tokią proceso atnaujinimo instituto paskirtį, ABTĮ gana detaliai reglamentuoja proceso atnaujinimo procedūrą, kuri vykdoma griežtai laikantis nustatytų sąlygų ir tvarkos. Taigi, ABTĮ 153 straipsnio 1 dalis numato, kad bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas šiame skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka.
Dėl V. B. prašymo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr.I9-156/2003
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad V. B. kartu su kitais pareiškėjais paduoto prašymo reikalavimai Vilniaus apygardos administracinio teismo 2003 m. sausio 27 d. sprendimu išspręsti, t. y. byla dalyje dėl reikalavimo panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 1999 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr.370 1 punktą nutraukta, likę prašymai (pripažinti, kad tarnybiniai atlyginimai sumažinti neteisėtai ir nepagrįstai, panaikinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gruodžio 28 d. nutarimą Nr.1494 "Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. birželio 30 d. nutarimo Nr.689 "Dėl teisėtvarkos, teisėsaugos ir kontrolės institucijų vadovaujančiųjų pareigūnų ir valdininkų darbo apmokėjimo“, įpareigoti Lietuvos Respublikos finansų ministeriją pervesti Klaipėdos miesto apylinkės teismui lėšas, reikalingas teisėjų, teismo pirmininko ir pavaduotojo negautoms atlyginimų dalims išmokėti nuo 2000 m. sausio 3 d. iki teismo sprendimo priėmimo, įpareigoti Klaipėdos miesto apylinkės teismą išmokėti teisėjams negauto atlyginimo skirtumą nuo 2000 m. sausio 3 d. už kiekvieną mėnesį pagal atitinkamus priedėlius) atmesti. Šio sprendimo V. B. apeliacine tvarka neapskundė (I t., b. l. 174 – 185), taigi jos atžvilgiu ginčas administracinėje byloje Nr.I9-156/2003 m. baigtas sprendimui įsiteisėjus 2003 m. vasario 11 d. (ABTĮ 96 str. 1 d.). Tuo tarpu kiti pareiškėjai sprendimą apskundė, tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. kovo 25 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas paliktas nepakeistu.
V. B. 2006 m. liepos 1 d. pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui prašymą atnaujinti procesą byloje Nr.I9-156/2003, grįsdama jį ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2, 10 ir 12 punktais bei remdamasi Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimu, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. vasario 8 d. nutartimi prašymo netenkino konstatavęs, jog minėto Konstitucinio Teismo nutarimo nuostatos šioje byloje negali būti laikomos naujai paaiškėjusiomis esminėmis bylos aplinkybėmis ar esminiu materialinės teisės normų pažeidimu, byloje nebuvo taikytos įstatymo normos, kurių atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai 2006 m. kovo 28 d. nutarime sprendė Konstitucinis Teismas, o konkrečių teismų sprendimų, kuriems šioje byloje priimtas sprendimas prieštarauja, neišvardinta (I t., b. l. 202 – 210).
V. B. 2008 m. liepos 9 d. pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui prašymą, kuriame nurodė prisijungianti prie kitų pareiškėjų 2007 m. gegužės 17 d. teisme gauto prašymo atnaujinti procesą byloje Nr.A7-295/2003 (II t., b. l. 1 – 5, 93). 2008 m. liepos 9 d. nutartimi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtą E. A., S. B., R. B., D. J. ir kitų pareiškėjų prašymą dėl proceso atnaujinimo byloje Nr.A7-295/2003 tenkino, t. y. atnaujino procesą administracinėje byloje Nr.A7-295/2003 ir perdavė bylą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui nagrinėti iš naujo, o V. B. prašymą dėl proceso atnaujinimo atmetė nurodęs, jog administracinėje byloje Nr.A7-295/2003 ji nebuvo pateikusi apeliacinio skundo, todėl atnaujinus procesą byla dėl jos skundo negali būti nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme (II t., b. l. 94 - 103).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas po proceso atnaujinimo išnagrinėjęs pareiškėjų E. A., S. B., R. B., D. J., I. K., A. M., S. N., R. P., A. P., Z. R., A. S., I. S., E. Š., D. V., E. M., A. P. ir I. Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2003 m. sausio 27 d. sprendimo panaikinimo 2009 m. sausio 23 d. nutartimi išsprendė keltus tik pastarųjų reikalavimus (II t., b. l. 212 – 231).
Naujai pateiktu prašymu V. B. prašo atnaujinti procesą administracinėje byloje pagal pareiškėjų E. A. ir kitų asmenų skundą Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Lietuvos Respublikos finansų ministerijai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, Klaipėdos miesto apylinkės teismui dėl padarytų pažeidimų pašalinimo ir įpareigojimo išmokėti negautų atlyginimų skirtumą, grįsdama jį ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 ir 12 punktais, kurie atitinkamai įtvirtina, jog procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį, bei kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą. V. B. mano, jog tai, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2003 m. sausio 27 d. sprendime padaryti esminiai materialinės teisės normų pažeidimai nustatyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 23 d. nutartimi. Taigi iš pasakyto matyti, jog siekiama proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr.I9-156/2003, kur sprendimas priimtas 2003 m. sausio 27 d. ABTĮ 156 straipsnio 3 dalis numato, jog prašymas dėl proceso atnaujinimo negali būti paduodamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai. Šis terminas yra naikinamasis ir jo pradžios momentas yra teismo sprendimo, priimto byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, įsiteisėjimo diena. Kaip jau buvo minėta, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2003 m. sausio 27 d. sprendimas V. B. atžvilgiu įsiteisėjo 2003 m. vasario 11 d., prašymas dėl proceso atnaujinimo teismui pateiktas tik 2009 m. balandžio 23 d. (pagal voko, kuriuo siųstas prašymas, spaudas – III t., b. l. 69), t. y. praėjus daugiau nei penkeriems metams. Atsižvelgiant į tai, teisė paduoti prašymą atnaujinti procesą byloje Nr.I9-156/2003 yra išnykusi, todėl V. B. prašymas netenkinamas.
Dėl E. M. bei A. P. prašymo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr.A822-790/2009
Šis prašymas taip pat grindžiamas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 ir 12 punktais. Pareiškėjai mano, jog byloje esminis materialinės teisės normų pažeidimas padarytas nepagrįstai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pasirėmus DK normomis, kurias taikant pažeisti DK 15 bei 16 straipsniai teismui nurodant, jog nuo 2003 m. sausio 1 d. jie nebedirbo teisėjais ir negavo darbo užmokesčio, dėl ko pažeidžiant ir Teismų įstatymo 56, 70 ir 90 straipsnių nuostatas jie buvo atleisti iš darbo nuo 2003 m. sausio 1 d., kas yra aiški ir esminė materialinės teisės normos taikymo klaida, ir dėl ko jiems nebuvo priteista neišmokėto atlyginimo dalis. Šiuo aspektu pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 23 d. nutarties konstatuojamos dalies 19 puslapyje buvo nurodyta – „kadangi E. M. ir A. P. 2003 m. sausio 1 d. jau nebedirbo teisėjais ir negavo darbo užmokesčio, nėra pagrindo priteisti jiems nesumokėto atlyginimo skirtumą“. Ši nuostata teismo 2009 m. gegužės 14 d. nutartimi ištaisyta nurodant, jog pagrindo priteisti nesumokėto atlyginimo skirtumą nėra, „kadangi E. M. ir A. P. 2003 m. sausio 1 d. jau nebedirbo teisėjais ir negavo darbo užmokesčio Klaipėdos miesto apylinkės teisme“ (III t., b. l. 47 – 63). Byloje nepaneigta pareiškėjų nurodyta aplinkybė, jog jie iki šiol dirba teisėjais Klaipėdos apygardos teisme, o būtent - E. M. nuo 2002 m. sausio 2 d., A. P. nuo 2000 m. lapkričio 13 d. Taigi matyti, jog teismo išvada, kad minėti asmenys 2003 m. sausio 1 d. nedirbo teisėjais Klaipėdos miesto apylinkės teisme ir negavo iš šio teismo darbo užmokesčio – visiškai pagrįsta. Atkreiptinas pareiškėjų dėmesys į tai, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 23 d. nutartį darbo užmokesčio nepriemokos kitiems pareiškėjams priteistos tik už laikotarpį nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2005 m. gruodžio 31 d. bei susidariusias dėl pareiškėjų darbo tik Klaipėdos miesto apylinkės teisme, kuris byloje ir yra atsakovas, t. y. jokie reikalavimai Klaipėdos apygardos teismui, kuriame minėtu laikotarpiu E. M. bei A. P. dirbo teisėjais, nebuvo pareikšti, todėl jie ir negalėjo būti tenkinami.
Dėl pareiškėjų prašymo argumentų, liečiančių neva padaryto materialinės teisės normos pažeidimo sąsają ir su ABTĮ nustatyto proceso pažeidimu, pažymėtina, jog procesinių teisės normų pažeidimas nepatenka į proceso atnaujinimo pagrindų sąrašą (ABTĮ 153 str. 2 d.), be to, toks pažeidimas ir nenustatytas. ABTĮ 161 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog jeigu skundžiami teismo sprendimas, nutarimas ar nutartis buvo priimti nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, atnaujinus procesą bylos nagrinėjimas iš naujo vyksta apeliacinio proceso tvarka. Šiuo atveju skųsta teismo nutartis, priimta išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka (byla Nr.A7-295/2003 - II t., b. l. 94 – 103), todėl E. M. ir A. P. teiginiai, jog teisėjų kolegija, priimdama 2009 m. sausio 23 d. nutartį, turėjo nagrinėti bylą pagal pirmosios instancijos teismo proceso taisykles – visiškai nepagrįstas.
Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, darytina išvada, jog ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkte nurodyto pagrindo procesui atnaujinti taip pat nėra.
Dėl I. Č., A. M. ir I. S. pateikto prašymo (ir jo patikslinimo) dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr.A822-790/2009
ABTĮ suteikia teisę pareiškėjui bei apeliantui atsisakyti savo paduotų atitinkamų procesinių dokumentų (52 str., 132 str.), kas yra pagrindas teismui nutraukti bylą ar pradėtą apeliacinį procesą (ABTĮ 101 str. 3 p., 132 str. 2 d.). Atsižvelgiant į proceso atnaujinimo instituto paskirtį, teisingumo ir proceso koncentruotumo principus bei į tai, jog proceso atnaujinimas yra ne savarankiškas procesas, o administracinio proceso stadija toje pačioje byloje, jokių kliūčių asmeniui, padavusiam prašymą dėl proceso atnaujinimo, pasinaudoti ABTĮ 132 straipsnyje įtvirtinta galimybe nėra. Iš teisme 2009 m. lapkričio 4 d. gauto prašymo matyti, jog pareiškėjai pasinaudojo teise atsisakyti savo procesinio dokumento, todėl toks prašymas priimtinas ir I. Č., A. M. bei I. S. paduoto prašymo (ir jo patikslinimo) dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimas nutraukiamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 132 straipsnio 2 dalimi, 159 straipsnio 1 dalimi,
nutaria:
V. B., E. M. bei A. P. prašymus dėl proceso atnaujinimo atmesti.
I. Č., A. M. ir I. S. paduoto prašymo (ir jo patikslinimo) dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr.A822-790/2009 nagrinėjimą nutraukti.
Nutartis neskundžiama.