Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Paulikas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs suinteresuoto asmens AB SEB banko atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. nutarties patvirtinti fizinio asmens D. K. mokumo atkūrimo planą (suinteresuoti asmenys: AB „Swedbank“, Valstybinė mokesčių inspekcija, AB SEB bankas, V. M., A. L.),

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

2015 m. rugpjūčio 4 d. įvyko pareiškėjo kreditorių susirinkimas, kuriuo pritarta pareiškėjo mokumo atkūrimo plano projektui su kreditoriaus AB SEB banko pakeitimais. Bankas prašė nustatyti 5 metų mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo trukmę, išdėstyti administravimo išlaidų sąmatą 5 metų laikotarpiui, patikslinti kreditorių reikalavimų tenkinimo grafiką Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau tekste - FABĮ ) 29 str. 1 d. nustatyta tvarka. Taip pat prašė pateikti pareiškėjo banko sąskaitos, į kurią pervedamas darbo užmokestis bei kitos gaunamos pajamos, rekvizitus, taip pat išrašus už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. liepos 1 d.

2015 m. rugpjūčio 11 d. bankroto administratorius pateikė prašymą patvirtinti teikiamą teismui tvirtinti D. K. 2015 m. liepos 10 d. mokumo atkūrimo plano projektą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Reikalavimus, keliamus mokumo atkūrimo planui, ir šio plano tvirtinimo procedūrą reglamentuoja Fizinių asmenų bankroto įstatymo 7 ir 8 str. nuostatos. Plano projektą rengia bankrutuojantis asmuo, išvadą dėl plano įgyvendinimo galimybių teikia bankroto administratorius, kuris šią išvadą kartu su plano projektu pateikia kreditoriams ir šaukia kreditorių susirinkimą dėl pritarimo plano projektui. Tuo atveju, jei kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui dėl to, kad jis neatitinka FABĮ 7 straipsnyje nustatytų reikalavimų, plano projektas gali būti tikslinamas ir pakartotinai teikiamas kreditorių susirinkimui (FABĮ 8 str. 3 d.). Tokiu atveju fizinis asmuo, atsižvelgdamas į kreditorių pastabas, turi patikslinti mokumo atkūrimo plano projektą ir pakartotinai teikti kreditorių susirinkimui svarstyti. Tuo atveju, jeigu fizinis asmuo nededa pastangų taisyti planą ir pakartotinis kreditorių susirinkimas nepritaria patikslintam plano projektui, teismas, manydamas, kad jis neatitinka įstatymo reikalavimų ir kreditorių susirinkimas pagrįstai jam nepritarė, nes jis pažeidžia fizinio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyrą, turėtų ne pats keisti planą, o jo netvirtinti ir nutraukti fizinio asmens bankroto procedūrą (FABĮ 10 str. 1 d. 2 p.). Teismas turi patikrinti, ar pareiškėjas laikėsi įstatyme nustatytos plano projekto tikslinimo ir pakartotinio svarstymo procedūros. Nustatęs, kad pareiškėjas nesilaikė plano tikslinimo procedūros, teismas turi netenkinti jo prašymo ir netvirtinti pateikto plano (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartis Nr. 3K-3-263-706/2015; 2016 m. kovo 2 d. nutartis Nr. 3K-3-128-378/2016).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2015 m. rugpjūčio 4 d. įvyko pirmasis fizinio asmens kreditorių susirinkimas, kuriame buvo sprendžiamas klausimas dėl pritarimo mokumo atkūrimo planui. Kreditorių susirinkimui buvo pasiūlytas administratoriaus parengtas mokumo atkūrimo plano projektas, kuriam pritarė pareiškėjo kreditoriai AB SEB bankas ir AB „Swedbank“. Tačiau abu kreditoriai bankroto administratoriaus pateiktam planui pritarė su išlygomis – pateikė savo pastabas ir pasiūlymus dėl plano korekcijų. 85,78 proc. pareiškėjo kreditorių balsavo už AB SEB banko pasiūlytą nutarimo projektą, t. y. pritarė administratoriaus pateiktam plano projektui su AB SEB banko nurodytais pakeitimais, susijusiais su FABĮ 7 str. 1 d. 7, 12 p. ir 5 d. reikalavimais (dėl plano įgyvendinimo trukmės, reikalavimų tenkinimo grafiko ir administravimo sąmatos išdėstymo). Taigi teismui turėjo būti teikiamas tvirtinti toks bankroto administratoriaus parengtas atkūrimo plano projektas, kuris atitiktų kreditorių susirinkime išreikštą valią, t. y. su AB SEB banko pakeitimais. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, jog 2015 m. rugpjūčio 11 d. teismui buvo pateiktas nepatikslintas atsižvelgiant į AB SEB banko siūlymus mokumo atkūrimo plano projektas, kuriame nebuvo atsižvelgta į kreditorių susirinkime išreikštą kreditorių valią. Tai reiškia, jog iš esmės teismui buvo pateiktas mokumo atkūrimo plano projektas, kuriam pareiškėjo kreditoriai nepritarė, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo netenkinti administratoriaus prašymo ir netvirtinti pateikto plano. Teismas nesutinka su atsiliepimo argumentais, jog teismas turi prerogatyvą nustatyti mokumo atkūrimo plano terminą, kadangi nagrinėjamu atveju plano sudarymas, jo tikslinimas yra neteisminė procedūra ir teismo kompetencija yra tik nuspręsti, ar planas tvirtintinas, ar ne. Pareiškėjas netinkamai interpretuoja įstatymo nuostatas, kadangi FABĮ 8 str. 3 d. taip pat nustatyta, kad, jeigu kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui, bet nenurodo tokio nesutikimo priežasčių arba nesutikimo priežastys nesusijusios su plano projektui nustatytais reikalavimais (FABĮ 7 str.), jis iš karto teikiamas teismui tvirtinti. Tokiu atveju įstatyme bankrutuojančiam fiziniam asmeniui nenustatyta galimybė patikslinti plano projektą. Tačiau nagrinėjamu atveju planas iš esmės buvo nepatvirtintas kaip neatitinkantis FABĮ 7 str. reikalavimų. Tokiu atveju teismui yra suteikta teisė tvirtinti plano projektą arba jo netvirtinti, tokiu būdu išsprendžiant kilusį ginčą tarp pareiškėjų ir jų kreditorių dėl mokumo atkūrimo plano pagrįstumo. Taigi iš esmės FABĮ 8 str. 3 d. nurodytu teisiniu reglamentavimu yra reguliuojamos dvi skirtingos teisinės situacijos, kai kreditorių susirinkimas nepritaria pateiktam mokumo atkūrimo plano projektui: 1) kai nepritariama dėl plano neatitikties FABĮ 7 str. reikalavimams; 2) kai nepritarimo planui priežastys nenurodomos arba nurodytos nepritarimo priežastys, nesusijusios su plano projekto tikslinimu pagal FABĮ 7 str. reikalavimus. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias plano tvirtinimo procedūrą, todėl skundžiama nutartis naikinama ir pareiškėjo bankroto administratoriaus prašymas patvirtinti mokumo atkūrimo planą palieka nenagrinėtu, nes į teismą galima kreiptis tik po to, kai kreditorių susirinkimas patvirtina jiems pateiktą tvirtinti plano projektą arba pakartotinai apsvarsto patikslintą mokumo planą, parengtą atsižvelgiant į kreditorių pasiūlymus (FABĮ 8 str. 3 d.). Kiti atskirojo skundo argumentai, atsižvelgiant į pirmiau pateiktus išaiškinimus ir procesinę bylos baigtį, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl dėl jų nepasisakoma.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies, 2 punktu, teismas

nutaria:

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – bankroto administratoriaus prašymą patvirtinti bankrutuojančio asmens mokumo atkūrimo planą palikti nenagrinėtu.