Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei S. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka videokonferencijos būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. B. ieškinį atsakovams A. B. (A. B.) ir A. M. dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nepilnamečiui vaikui nustatymo, išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius (teisių perėmėja – Valstybės vaiko teisių apsaugos įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos)

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismas 2018 m. kovo 16 d. paskelbė atsakovo A. B. paiešką. Teisme 2018 m. gegužės 3 d. gautas pranešimas iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, kuriame nurodoma, kad Nyderlandų policijos pareigūnai 2018 m. balandžio 16 d. (duomenys neskelbtini) mieste sulaikė A. B.. Atsakovui A. B. Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje yra išduotas Europos arešto orderis. Atsakovas A. B. pateikė pranešimą teismui, kuriuo nurodė pageidaujantis dalyvauti nagrinėjamos civilinės bylos teismo posėdžiuose (b. l. 101).

Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktoje išvadoje nurodė, kad ieškinys pareikštas nepilnamečio D. B. interesais, nes tik jį išnagrinėjus vaikas žinos savo tikrąją kilmę, turės abu tėvus, vykdančius tėvų valdžią, visas pareigas vaiko atžvilgiu (b. l. 28).

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė advokatė Daiva Vaškelienė ieškinį pilnai palaikė ir prašė jį tenkinti visa apimtimi.

Teismo posėdžio metu atsakovas A. M. sutiko su pareikštais ieškovės reikalavimais ir prašė ieškinį tenkinti, suteikti vaikui jo pavardę „M.“.

Teismo posėdžio metu atsakovas A. B. sutiko su pareikštais ieškovės reikalavimais, prašė ieškinį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas

Atsižvelgiant į būtinumą apsaugoti vaiko interesus ir užtikrinti jo statuso apibrėžtumą, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.152 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta trumpa vienerių metų ieškinio senatis dėl tėvystės nuginčijimo. Šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Pagal CK 3.140 straipsnio 2 dalį, kai vaikas gimsta praėjus ne daugiau kaip trims šimtams dienų nuo gyvenimo skyrium pradžios arba po santuokos pripažinimo negaliojančia ar santuokos nutraukimo, ar po vyro mirties, kaip vaiko tėvas pripažįstamas buvęs vaiko motinos sutuoktinis. CK 3.150 straipsnio 1 dalis nustato, kad nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas. Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 389 straipsnyje įtvirtinta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra eksperto išvada ir kiti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo tėvo gyvenimas, bendras auklėjimas, išlaikymas bei kiti įrodymai. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad tėvystės nustatymas remiantis kitais įrodymais nei ekspertizės išvados galimas tais atvejais, kai abi šalys atsisako mokslinių tyrimų – šiuo atveju tėvystės nustatymas galimas vien įrodomųjų faktų pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2011).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teismų praktiką bylose dėl tėvystės nuginčijimo būtina vadovautis tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais, svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Europos Žmogaus Teisių teismas yra pasisakęs, kad siekdamos užtikrinti teisinį šeimos santykių tikrumą ir saugumą, valstybės pagrįstai taiko bendrąją prezumpciją, pagal kurią vedęs vyras yra laikomas sutuoktinės vaikų tėvu, o šios prezumpcijos paneigimas galimas tik esant rimtam pagrindui.

Ieškovė pareikštu ieškiniu prašė pripažinti, kad A. B. nėra D. B. (D. B.) tėvas; panaikinti D. B. gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) skyriuje tėvai, eilutėje tėvas įrašą, kad A. B. yra D. B. tėvas; nustatyti, kad sūnaus D. B. tėvas yra A. M. ir vaiko gimimo liudijime eilutėje tėvas, įrašyti tikrojo tėvo pavardę – M..

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė reikalavimus dėl tėvystės nuginčijimo bei nustatymo sūnaus D. B. atžvilgiu pareiškė 2018 m. sausio 15 d. (b. l. 1-2), nepilnametis D. B. gimė (duomenys neskelbtini) (b. l. 5). Taigi, nustatyta, kad ieškovė vienerių metų ieškinio senaties termino nėra praleidusi (CK 3.152 straipsnio 1 dalis) .

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad D. B. gimė ieškovės I. B. ir atsakovo A. B. santuokoje (b. l. 8). Atsakovas A. B. yra įrašytas tėvu D. B. gimimo įraše (b. l. 5), o santuoka tarp ieškovės ir atsakovo A. B. iki šiol nėra nutraukta (b. l. 124). Atsakovas A. B. 2018 m. rugsėjo 5 d. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2016 m. spalio mėn. išvyko į Olandiją ir žino, jog ieškovė gyvena su kitu vyru. Atsakovas A. M. nurodė, kad š. m. lapkritį bus 2 metai kaip pažįsta ieškovę, nuo 2016 m. (duomenys neskelbtini) gyveno kartu.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) pateikta išvada patvirtina, kad atsakovas A. B. nėra vaiko D. B. tėvas, o vaiko biologiniu tėvu yra atsakovas A. M. (b. l. 83-87).

Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionalinės teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis, CK 3.161 straipsnis). Ši teisė gali būti įgyvendinama tik nustatant tikrąjį vaiko tėvą. Be to, už vaiko teisių įgyvendinimą yra atsakingi jo tėvai (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnis, CK 3.155 straipsnis), todėl vaiko kilmės nustatymas yra pagrindas nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis.

Atsižvelgiant į tai, kad egzistuoja prioritetinis vaiko interesas žinoti tiesą apie savo genetines šaknis bei nesant ginčo tarp šalių dėl to, kas yra vaiko D. B. biologinis tėvas, teismas pripažįsta byloje, kad atsakovas A. B. negali būti nepilnamečio vaiko D. B. tėvas. Šią aplinkybę patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) pateikta išvada (CPK 185 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 3.150, 3.151 straipsniai, 3.148 straipsnio 1 dalis). Pripažintina, kad atsakovas A. B. nėra vaiko D. B. biologinis tėvas, o D. B. nėra jo sūnus. Taip pat pripažintina, kad atsakovas A. M. yra D. B. tėvas, o šis yra A. M. sūnus.

Teismas sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju atsakovo A. B. tėvystės nuginčijimas ir atsakovo A. M. tėvystės nustatymas nepažeis nepilnamečio D. B. interesų, nes vaikas nelieka be tėvo, o su biologiniu tėvu (atsakovu A. M.), ieškinyje minėta, kad nuo gimimo juos sieja faktiniai socialiniai, emociniai šeimos ryšiai. Įvertinus nurodytas aplinkybes, vaiko ir atsakovo A. B. teisinio ryšio nutraukimas ir teisinio ryšio su atsakovu A. M. nustatymas, teismo vertinimu, yra pagrįstas.

Tarp šalių nesant ginčo dėl vaiko pavardės, D. B. pavardė ,,B.“ pakeistina į tėvo A. M. pavardę – ,,M.“ (CK 3.167 straipsnis).

Teismas išaiškina šalims, kad, vadovaujantis CK 3.295 straipsniu, 3.313 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334 patvirtintųomis Civilinės būklės aktų registravimo taisyklėmis, tėvystės nustatymą, nuginčijimą, pavardės pakeitimą registruoja Civilinės metrikacijos įstaiga. Šių taisyklių 54 punkte nurodoma, kad Civilinės metrikacijos įstaiga tėvystės (motinystės) nustatymą, tėvystės (motinystės) nuginčijimą registruoja savo iniciatyva, remdamasi teismo sprendimu. Registruojant tėvystės (motinystės) nuginčijimą, sudaromas civilinės būklės akto įrašo pakeitimo ar papildymo įrašas, kuriuo iš gimimo įrašo išbraukiami duomenys apie tėvą (motiną) (taisyklių 57 p.). Registruojant tėvystės (motinystės) nustatymą ar nuginčijimą, paliekama vaiko turima pavardė ir tautybė, jei teismo spendime dėl tėvystės (motinystės) nustatymo ar nuginčijimo nenurodyta kitaip (taisyklių 60 p.). Civilinės metrikacijos įstaiga, papildžiusi, pakeitusi ar ištaisiusi civilinės būklės akto įrašą, atitinkamą iki 2016 m. gruodžio 31 d. išduotą civilinės būklės akto įrašo įregistravimo liudijimą, jei jis buvo pateiktas, pažymi kaip negaliojantį (perduria ne mažiau kaip dviejose vietose arba pažymi spaudu „Negaliojantis“) ir grąžina pareiškėjui. Jeigu pareiškėjas atsisako negaliojančiu pažymėto civilinės būklės akto įrašo įregistravimo liudijimo, jis paimamas ir sunaikinamas teisės aktų nustatyta tvarka (taisyklių 128 p.). Esant tokiai teisės aktų nustatytai procedūrai, pertekliniu laikytinas ieškovės prašymas teismo sprendimu panaikinti D. B. gimimo įraše skyriuje tėvai eilutėje tėvas įrašą, kad A. B. yra D. B. tėvas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovė I. B. pateikė 2017 m. gruodžio 13 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teisės skyriaus sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, kuriuo ieškovė 100 proc. atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (b. l. 3-4). Teisme 2018 m. rugsėjo 3 d. gauta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 587,45 Eur (b. l. 111). Nagrinėjant šią civilinę bylą susidarė 35,68 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Nors ieškovė ir prašė bylinėjimosi išlaidas priteisti iš atsakovų, remiantis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, teismas gali nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

Teismas, spręsdamas valstybės turėtų bylinėjimosi išlaidų (ieškovei buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, kurios atlyginimą sudaro 587,47 Eur ir siunčiami procesiniai dokumentai byloje, išlaidų suma – 35,68 Eur) atlyginimo klausimą, remiasi tuo, kad teismui suteikta teisė nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgiant į šalių procesinį elgesį ir įvertinant priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 96 straipsnio 5 dalis). Šiuo atveju byloje pareikštas reikalavimas nuginčyti tėvystę, kai atsakovas tėvu buvo įrašytas CK 3.140 straipsnio 1 dalies pagrindu (t. y. šalims esant santuokoje) ir dėl šio reikalavimo tenkinimo byloje nebuvo ginčo (atsakovas A. B. sutiko, kad jis nėra biologinis vaiko tėvas, o atsakovas A. M. sutiko, kad jis yra biologinis vaiko tėvas), įvertinus aplinkybę, kad bylos išnagrinėjimo rezultatas yra reikšmingas vaiko interesų apsaugai bei jo teisės žinoti tikrąjį tėvą užtikrinimui, atsižvelgdamas į atsakovų procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, daro išvadą, kad valstybės turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei iš atsakovų nepriteistinas (CPK 94 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259-260, 375-380, 392, 394-399 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Nustatyti, kad A. B. (A. B.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra D. B. (D. B.), gimusio (duomenys neskelbtini) (asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o D. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra A. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) sūnus.

Pripažinti, kad A. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra D. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o D. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra A. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) sūnus.

D. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) suteikti tėvo A. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) pavardę „M.“.

Kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui tėvystės nuginčijimui įregistruoti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.