- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-10-10
- Bylos Nr.
- 1-110-785/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-73-1-00706-2010-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ramūnas Antanavičius
- Nukentėjusysis
- E. L.
- Kaltinamasis
- R. T., A. V.
- Advokatai
- Ramūnas Dobrovolskis, Agnė Paspirgėlytė
- Kategorijos
sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms Germinai Nabažienei, Sigutei Dagienei, dalyvaujant prokurorams Žilvinui Generauskui, Aida Pogojienė, nukentėjusiajai E. L., jos atstovei advokatei Genei Leigienei, kaltinamojo R. T. gynėjui advokatui Ramūnui Dobrovolskiui, kaltinamosios A. V. gynėjai advokatei Agnei Paspirgėlytei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį išsilavinimą, susituokęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,
A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, turinti aukštąjį išsilavinimą, ištekėjusi, dirbanti (duomenys neskelbtini), neteista,
kaltinami pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. T. vairavo kelių transporto priemonę, pažeisdamas kelių eismo saugumo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, tai yra jis 2010 m. rugsėjo 4 d. apie 13 val. 01 min. kelyje Mažeikiai – Plungė – Tauragė 11 km. 750 m vairuodamas jam priklausantį automobilį „VW PASSAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punkto (Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.) ir 141.2 punkto (Prieš pradėdamas lenkti, vairuotojas privalo įsitikinti, kad: transporto priemonės, važiuojančios priekyje ta pačia eismo juosta, vairuotojas nerodo kairiojo posūkio signalo), 142 punkto (Jeigu priekyje važiuojantis vairuotojas rodo kairįjį posūkio signalą ir yra persirikiavęs posūkiui į kairę (apsisukimui), važiuojantysis paskui jį privalo apvažiuoti sukančią transporto priemonę iš dešinės arba palaukti, kol priekyje važiuojantis vairuotojas atlaisvins eismo juostą.), 145.1 punkto (Lenkti draudžiama: šalutiniame kelyje ir pagrindiniame kelyje, pažymėtame kelio ženklais „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės (kairės)“ arba „Pagrindinis kelias“, bei reguliuojamose ir lygiareikšmių kelių sankryžose.) ir 3 priedo 1.1 punkto (Siaura ištisinė linija skiria priešingų krypčių transporto srautus ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta; žymi eismo juostų kraštus pavojingose kelio vietose, važiuojamosios dalies ruožus, į kuriuos draudžiama įvažiuoti, transporto priemonių stovėjimo vietų ribas ir važiuojamosios dalies kraštą magistraliniuose keliuose. Šią liniją kirsti draudžiama, išskyrus tuos atvejus, kai ji žymi važiuojamosios dalies kraštą arba stovėjimo vietą.) reikalavimus, t. y.: nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kitų asmenų ir jų turto saugumui, prieš pradėdamas lenkti neįsitikino, ar priekyje, ta pačia eismo juosta važiuojančios transporto priemonės vairuotojai nerodo kairiojo posūkio signalo, neapvažiavo sukančios transporto priemonės iš dešinės, pradėjo lenkimą pagrindimo kelio ruože, pažymėtame kelio ženklu „Šalutinis kelias iš kairės“, kuriame draudžiama lenkti, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir važiavo kelio ruože, kuriame draudžiama važiuoti priešpriešinio eismo juosta, nes kelio važiuojamoji dalis buvo paženklinta ištisine kelio ženklinimo linija, dėl to sankryžoje susidūrė su priekyje automobilio „Nissan Sunny“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavusiu ir į kairę pusę sukančiu automobiliu „SAAB 9-3“. valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo A. V., kuri pažeidė Kelių eismo taisyklių 106 punkto reikalavimą, t.y. prieš pradėdama daryti kairio posūkio kreivę, neįsitikino, kad tai daryti saugu, dėl to eismo įvykio metu buvo nesunkiai sutrikdyta – E. L. sveikata, padarant jai veido kaulo lūžį.
A. V. vairavo kelių transporto priemonę, pažeisdama kelių eismo saugumo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, tai yra ji 2010 m. rugsėjo 4 d. apie 13 val. 01 min. kelyje Mažeikiai – Plungė – Tauragė 11 km. 750 m vairuodama UAB „Hansa Lizingas“ priklausantį automobilį „SAAB 9-3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 106 punkto (Prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams.) reikalavimą, t.y. prieš pradėdama daryti kairio posūkio kreivę, neįsitikino, kad tai daryti saugu, dėl to sankryžoje susidūrė su ta pačia kryptimi važiuojančiu ir lenkiančiu automobiliu „VW PASSAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamo R. T., kuris pažeidė Kelių eismo taisyklių 141.2, 142, 145.1 ir 3 priedo 1.1 punkto reikalavimus, dėl to eismo įvykio metu buvo nesunkiai sutrikdyta – E. L. sveikata, padarant jai veido kaulo lūžį.
Kaltinamasis R. T. teisiamojo posėdžio kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2010-09-04 apie 12.45 val. jis išvažiavo iš Mažeikių į Sedą. Vairavo jam priklausantį automobilį VW PASSAT. Priekinėje keleivio sėdynėje sėdėjo jo žmona A. T., gale, jam už nugaros A. J., o žmonai už nugaros – dukra į G. T.. Matomumas buvo geras, tik asfaltas šlapias. Pravažiavo Tirkšlius, kelias buvo tuščias nė vienos mašinos. Važiavo apie 90 km/h greičiu. Kiek pavažiavęs už posūkio į Žemalę, pamatė priekyje link Plungės važiuojančius du lengvuosius automobilius. Juos pasivijo už posūkio į G. J. ūkį. Jis pristabdė. Matė, kad iš priekio nuo posūkio į Šerkšnėnų pusę kelias buvo laisvas. Jis parodė kairiojo posūkio signalą, pažvelgęs atgal per šoninį ir salone veidrodį, ar kas jo nelenkia išvažiavo per punktyrinę vidurio liniją ir pradėjo lenkti, bet pripažįsta, kad lenkimą atlikinėjo esant ištisinei linijai. Abiejų lenkiamų automobilių greitis galėjo būti apie 40-50 km/h. Jam priartėjus prie pat lenkiamo automobilio Nissan Sunny, matė, kad tas automobilis pradėjo rodyti kairiojo posūkio signalą, tuo metu jis važiavo apie 10-15 metrų nuo posūkio į aerodromą, kai staiga prieš Nissan Sunny važiavęs automobilis Saab nerodydamas posūkio, nestabdydamas, pasuko į kairę. Jis siekdamas išvengti susidūrimo, stabdė, suko automobilio vairą į kairę, kadangi dešinėje važiavo Nissan Sunmy, trenkėsi su vairuojamo automobilio dešiniu priekiniu sparnu į Saab kairę pusę tarp sparno ir priekinių durelių. Susidūrimas įvyko įvažiavus į šalutinį kelią link aerodromo. Lenkimą pradėjo pravažiavęs įspėjamąjį kelio ženklą „Šalutinis kelias iš kairės“. Pripažįsta, kad padarė jam kaltinime inkriminuotus pažeidimus, tačiau pažeidimą padarė ir A. V., todėl dėl jų abiejų kaltės ir įvyko eismo įvykis. Nukentėjusiosios E. L. civilinis ieškinys turėtų būti tenkintinas iš dalies ir mano, kad E. L. civilinį ieškinį turi atlyginti jo ir kaltinamosios A. V. draudimo kompanijos, kuriose buvo apdrausta jų civilinė atsakomybė. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi ir labai pergyvena, nukentėjusiosios atsiprašė ir esant visos įstatymo sąlygoms, teismo prašo jį atliesti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti jį laiduotojos, jo sesers L. B. atsakomybei vienerių metų laikotarpiui be užstato. Kadangi dirba šalia miesto, o gyvena Sedoje, jam yra reikalingas vairuotojo pažymėjimas, todėl nutraukus baudžiamąją bylą, prašo netaikyti baudžiamosios poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones.
A. V. teisiamojo posėdžio kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad važiuodama su savo automobiliu ir artėdama prie posūkio į aerodromą, įsijungė kairįjį posūkio signalą, privažiavusi kelio ženklą „Šalutinis kelias iš kairės“' ir artėdama prie kelio važiuojamųjų dalių susikirtimo, važiavo kuo arčiau ašinės kelio ženklinimo linijos, lėtino greitį nuo 90 km/h iki 40- 20 km/h. Pripažįsta, kad pažeidė Kelių eismo taisyklių 106 punktą, kad prieš keisdama važiavimo kryptį, neįsitikino, kad tai daryti saugu, į automobilio veidrodėlį matyt pasižiūrėjo per anksti ir darydama kairį posūkį nematė ją lenkiančio automobilio, todėl dėl jų su R. T. abiejų kaltės ir įvyko eismo įvykis. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, nukentėjusiosios atsiprašė, jei be draudimo kompanijos ir iš jos būtų priteista žala nukentėjusiajai, ji ją atlygintų. Kadangi atitinka įstatymo reikalavimus teismo prašo ją atliesti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti ją laiduotojo, jos tiesioginio darbo vadovo A. P. atsakomybei vienerių metų laikotarpiui be užstato. Kadangi dirba (duomenys neskelbtini) ir jai darbo reikalais tenka pačiai vairuoti automobilį visoje respublikoje, bei dėl šeimyninių aplinkybių, jai neatsiejamai yra reikalingas vairuotojo pažymėjimas, todėl nutraukus baudžiamąją bylą, prašo netaikyti baudžiamosios poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamųjų visiško prisipažinimo padarius jiems inkriminuojamą nusikalstamą veiką, jų kaltę įrodo šie baudžiamojoje byloje surinkti bei teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai:
Nukentėjusioji E. L. parodė, kad su seserimi I. L., draugėmis G. V., I. B., T. T. važiavo į Šerkšnuose esantį aerodromą. Jas vežė G. V. mama A. V. automobiliu SAAB. G. V. sėjo priekinėje keleivio sėdynėje, gale už vairuotojos – I. B., per vidurį sėdėjo ji, o dešinėje J. V.. Kitame sidabrinės spalvos automobilyje važiavo sesuo I. L. su drauge T. T., kurį vairavo N. R.. Automobilis SAAB rodė kelią iš paskos važiuojančiam sidabriniam automobiliui. A. V. suko į kairėje esantį kelią į aerodromą ir ji pasakė, kad kaip tik atvyks 13 val., nes šuolis parašiutu buvo numatytas 13 val. ir tada pajuto smūgį į automobilį, dėl to jis atsidūrė griovyje. Smūgio metu, jai į kairę veido pusę galva trenkėsi I. B.. Po eismo įvykio išlipo iš automobilio, skaudėjo kairę veido pusę. Pradėjo tinti kairysis žandas, atsirado mėlynė po kaire akimi. Po eismo įvykio matė, kad į jų automobilį atsitrenkė VW automobilis. Atvykęs greitosios pagalbos automobilis, ją pristatė į priėmimo skyrių ir po apžiūros paguldė į vaikų ligų skyrių. Kitą dieną atsigulė į Šiaulių ligoninę, kur diagnozavo kairio skruostikaulio lūžimą, kairės akiduobės sienelės lūžimą su poslinkiu. Po to vyko į sanatoriją. Dėl sužalojimo mama pirko vaistų, patyrė ir moralinę žalą, kas pasireiškė pamokų praleidimu, nors mokėsi ir sanatorijoje, bet tai ne tas pats. Po operacijos liko randas, dėl ko jaučia diskomfortą, vengia lankytis viešumoje. Dėl sužalojimo, patirto eismo įvykio metu jai (jos mamai) draudimo bendrovė BTA atlygino dalį, tai yra 2209,71 Lt padarytos turtinės ir neturtinės žalos. Mama pirko vaistus, vežė į ligoninę, sanatoriją. Pateikė teismui ieškinį, kuriame iš viso neturtinę žalą vertina 10 000 litų, iš kurios atėmus jau atlygintą dalį žalos, prašo priteisti iš kaltinamųjų draudimo bendrovių BTA ir ERGO, bei kaltinamųjų.
Liudytoja V. L. parodė, kad 2010 m. rugsėjo 4 d. apie pietus jai telefonu paskambino dukra I. L. ir pasakė, kad pateko į avariją ir kitą dukrą E. L. su greitąja veža į ligoninę. Jai nuvykus į priėmimo skyrių, greitosios automobilis atvežė E. L., kuriai matėsi sužalotas veidas. Kvitus, kuriais pirko dukrai vaistus, pateikė BTA draudimui, vaistų pirko už 100 litų, tris kartus dėl dukros sužalojimo vyko į Šiaulių ligoninę, vienas kartas kainavo 70 litų, už tris – 210 litų. Du kartus vyko į Palangos sanatoriją, tai kainavo 160 litų. Iš viso jai turtinė žala padaryta už 370 litų. E. L. baigė gydymą ir po reabilitacijos kurso grįžo namo, jai 2011 mokslo metais ir 2012 mokslo metais per kūno kultūros pamokas buvo paskirta specialioji grupė. Iš draudimo bendrovės BTA yra gavę dalį turtinės ir neturtinės žalos tai yra iš viso 2209,71 Lt.
Liudytoja I. L. parodė, kad važiavo su seserim E. L. ir draugėm į Šerkšnėnų aerodromą. Ją vežė N. R. pilkos spalvos automobiliu. Priekyje važiavo G. V. mama SAAB markės automobiliu ir rodė kelią. Kai A. V. vairuojamas automobilis pradėjo suktis į kairę, matė, kad jų automobilį lenkia VW markės automobilis ir tada jis trenkėsi į SAAB automobilį. SAAB automobilis nulėkė į griovį. Išlipus iš automobilio jos sesei E. L. buvo sužalotas veidas. E. L. išvežė greitoji medicininė pagalba išvežė į ligoninę. Sesers veidas buvo ištinęs, su mėlynėmis.
Liudytojas N. R. parodė, kad jis vairavo automobilį Nissan Sanny ir važiavo iš Mažeikių į Šerkšnėnų aerodromą. Šalia jo priekinėje sėdynėje sėdėjo J. N., gale T. T. ir dar viena mergina. Jis vežė merginas į aerodromą, jam kelią rodė priekyje važiuojanti A. V., kuri vairavo SAAB automobilį. Netoli posūkio į kairę. A. V. pradėjo rodyti posūkio signalą, jis privažiavęs tą pačią vietą, tai pat pradėjo rodyti kairiojo posūkio signalą ir pažiūrėjęs per kairįjį veidrodėlį pamatė jau jį lenkiantį priešingoje eismo juostoje VW markės automobilį. Tada pažiūrėjęs į SAAB automobilį, pamatė, kad jis rodydamas kairiojo posūkio signalą jau darė posūkį ir VW markės automobilis į jį trenkėsi. SAAB automobilis atsidūrė griovyje. Po avarijos greitoji išvežė vieną merginą iš A. V. automobilio.
Liudytoja A. T. parodė, kad važiavo vyro R. T. vairuojamame automobilyje VW Passat, sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Važiuojant pagrindiniu keliu link Šerkšnėnų, matė priekyje važiuojantį vieną šviesios spalvos automobilį, kurį vyras pradėjo lenkti, kiek pamena buvo nemažas atstumas. Vyrui lenkiant šį automobilį, priešais pamatė SAAB automobilį sukantį į kairę. Vyras bandė išvengti susidūrimo, tačiau to padaryti jiems nepavyko ir jie susidūrė su SAAB automobiliu. Po susidūrimo matė, kad nukentėjusioji E. L. buvo sužalota, kurią greitoji išvežė į ligoninę. Po įvykio iš karto skambino ir rūpinosi kai E. L. sveikata. Su R. T. buvo susitikę su E. L. mama V. L., kuriai siūlė kompensaciją, tačiau jie nesutarė dėl kompensacijos dydžio. Nežinojo, kad žalą turi atlyginti draudimas, todėl ir siūlė kompensaciją. Vyrą charakterizuoją kaip atsargų vairuotoją, gerą, pareigingą vyrą, tėvą, jautrų žmogų. Jie pastoviai bendrauja su vyro sesės, kuria prašo paskirti laiduotoja, šeima. R. T. sesuo yra vyresnė, jis jos patarimų klauso.
Liudytoja J. R. (N.) parodė, kad važiavo su N. R. automobilyje, ji sėdėjo priekyje. Priekyje važiavo jos sesers A. V. vairuojamas automobilis SAAB. Žiūrėjo per langą, matė kelio ženklą, kad bus aerodromas. Jos vyras N. R. susikeikė ir ji pasisukusi pamatė, kas VW automobilis trenkėsi į A. V. į kairę besisukantį automobilį. Po eismo įvykio, kadangi buvo sužalota viena mergina, ji kvietė greitąją pagalbą.
Liudytoja G. V. parodė, kad prieš posūkį jos mama A. V. lėtinio automobilio SAAB greitį, rodė kairįjį signalą, ir sukant į kairę, pajuto smūgį. Automobilis nulėkė į griovį. Avarijos metu buvo sužalota E. L., kurią greitoji išvežė į ligoninę.
Liudytoja I. B., kurios parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu buvo paskelbti parodė, kad prieš eismo įvykį ji važiavo automobiliu SAAB, sėdėjo gale už vairuotojos G. V. mamos, prieš posūkį juto lėtinamą greitį ir matė, kad rodo kairiojo posūkio signalą. Sukant į kairę pajuto smūgį į kairę automobilio pusę. Į juos atsitrenkė VW markės automobilis. Smūgio metu ji galva trenkėsi į dešinėje sėdėjusią E. L., kurią greitoji išvežė į ligoninę (1 t., 109 b. 1.).
Liudytoja G. T., kurios parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu buvo paskelbti parodė, kad ji važiavo su tėvais ir pussesere A. J. iš Mažeikių į Sedą, jos sėdėjo ant galinės sėdynės ir nekreipė dėmesio į aplinką. Ji matė priešais važiuojantį šviesios spalvos automobilį. Bevažiuojant ji pajuto smūgį į jų automobilį, tada pamatė, kad tėvelio automobilis yra priešingoje eismo juostoje. Po smūgio išlipus, matė kad viena mergaitė buvo susižeidusi ir ją greitoji pagalba išvežė į ligoninės priėmimo skyrių (1 t., 112 b. l.).
Liudytoja A. J., kurios parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu buvo paskelbti parodė, kad ji važiavo su dėde R. T. ir teta A. T. bei pussesere G. T. iš Mažeikių į Sedą, jos sėdėjo ant galinės sėdynės ir nekreipė dėmesio į aplinką. Bevažiuojant ji pajuto smūgį į jų automobilį, tada pamatė, kad jų automobilis liko ant kelio, o kitas atsidūrė griovyje. Kaip įvyko susidūrimas, nematė ir nežino (1 t., 114 b. l.).
Parodymų patikrinimo vietoje metu įtariamasis R. T. parodė, kad pradėjo lenkti, pavažiavęs 35 metrus po kelio ženklų „Lėktuvai“, „Šalutinis kelias iš kairės“, parodė ištisinę liniją, kur lenkė ir važiavo priešinga eismo juosta, parodė vietą, kur per ištisinę liniją A. V. suko į kairę (156-162 b. l.).
Parodymų patikrinimo vietoje metu liudytoja A. V. parodė, kad yra kelio ženklai „Lėktuvai“ ir „Šalutinis kelias iš kairės“, kur pradėjo rodyti kairiojo posūkio signalą, parodė ištisinę liniją, skiriančią priešingų kryčių eismą, parodė, kad, įvažiavusi į sankryžos vidurį, suko į kairę, savo eismo juosta (95-99 b. 1.).
Parodymų patikrinimo vietoje metu liudytojas N. R. parodė, kad A. V., vairuodama automobilį suko į kairę, įvažiavusi į sankryžos vidurį, per punktyrinę liniją, savo eismo juosta (b. 1.102-106).
Lietuvos teismo ekspertizės centro Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje 2012-09-28 Nr. 11Š-154 (12), nustatyta, kad:
Techniniu požiūriu šio eismo įvykio mechanizmas buvo toks: R. T., vairuodamas automobilį VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo keliu Mažeikiai – Plungė – Tauragė Sedos kryptimi. Artėdamas prie kelio Mažeikiai – Plungė – Tauragė ir kelio, vedančio į aerodromą, važiuojamųjų dalių susikirtimo R. T. išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, aplenkė automobilį NISSAN SUNNY, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir kelio ilgio atžvilgiu – iki užfiksuotos automobilio VW PASSAT padėties (žiūr. Link Sedos), o kelio pločio atžvilgiu – atstume nuo kelio Mažeikiai – Plungė – Tauragė ašinės ženklinimo linijos iki užfiksuoto automobilio VW PASSAT galinio kairės pusės rato padėties automobilis VW PASSAT priekiniu dešiniu kampu susidūrė su A. V. vairuojamu bei kairio posūkio kreive važiuojančio automobilio SAAB 9-3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kairiuoju šonu, ties kairės pusės galinių durelių dalimi, esančia arčiau galinio kairės pusės rato. Tarp transporto priemonių išilginių simetrijos ašių susidūrimo momento buvo smailus kampas. Susidūrimo momentu automobilio VW PASSAT greitis buvo didesnis negu automobilio SAAB 9-3, todėl transporto priemonėms judant link užfiksuotų padėčių po eismo įvykio, automobilis VW PASSAT priekiniu dešinės kampu padarė slystamojo pobūdžio sugadinimus automobilio SAAB 9-3 kairės pusės šone ir sukosi tikėtina, prieš laikrodžio rodyklę. Transporto priemonės atsiskyrė, automobiliui VW PASSAT judant link užfiksuotos padėties ir sukantis, minėto automobilio dešinės pusės abiejuose durelėse bei galiniame dešinės pusės sparne slystamojo pobūdžio deformacijos susidarė dar kartą kontaktuojant, tikėtina, su automobilio SAAB 9-3 kairės pusės šono priekine dalimi. Po susidūrimo automobilio SAAB 9-3 nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies į autoavarijos vietos plane užfiksuotą padėtį, o automobilis VW PASSAT po eismo įvykio sustojo kelyje, kuris veda į aerodromą, kaip yra užfiksuota autoavarijos vietos plane.
Šioje situacijoje automobilio VW PASSAT vairuotojas R. T. turėjo techninę galimybę išvengti susidūrimo su automobiliu SAAB 9-3, nelenkdamas automobilių kelio ruože, kur priešingų krypčių eismo juostas skiria ištisinė linija, nepriklausomai ar transporto priemonių susidūrimas įvyko 2012-09-04 plane nurodytoje susidūrimo vietoje ar kelyje, vedančiame į aerodromą, kaip pats nurodo 2011-03-18 parodymų patikrinimo vietoje.
Šioje eismo situacijoje automobilio VW PASSAT vairuotojas R. T. važiavo priešpriešinio eismo juosta kelio ruože, kuriame draudžiama važiuoti priešpriešinio eismo juosta (kelio važiuojamoji dalis paženklinta ištisine kelio ženklinimo linija 1.1), bei susidūrė su automobiliu SAAB 9-3 ir tai techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti.
Šioje eismo situacijoje automobilio SAAB 9-3 vairuotoja A. V., prieš pradėdama važiuoti kairio posūkio kreive, tinkamai neįsitikino, kad manevras bus saugus bei susidūrė su automobilio VW PASSAT ir tai techniniu požiūriu buvo priežastiniame ryšyje su šio eismo įvykio kilimu.
Šioje situacijoje automobilio VW PASSAT vairuotojas R. T. privalėjo važiuoti ne didesniu nei leistinu eismo įvykio vietoje 90 km/h. greičiu, artėdamas prie kelio Mažeikiai – Plungė – Tauragė ir kelio, vedančio į aerodromą, važiuojamųjų dalių susikirtimo, kelio ruože, kuriame priešingų krypčių transporto srautus skiria ištisinė kelio ženklinimo linija 1.1, privalėjo važiuoti dešiniau ištisinės linijos, t.y. dešine eismo juosta, o automobilis SAAB 9-3 vairuotoja A. V., artėdama prie kelio važiuojamųjų dalių susikirtimo, privalėjo pasitraukti kuo arčiau ašinės kelio ženklinimo linijos, įsijungti kairį posūkį, prieš važiuojant kairio posūkio kreive į įvažiavimą, vedantį į aerodromą, tinkamai įsitikinti, kad manevras bus saugus. Eismo įvykio dalyviams vykdant nurodytus reikalavimus, eismo įvykis nebūtų įvykęs.
Savo išvadas specialistas E. G. patvirtino apklausoje metu teisiamajame posėdyje.
Automobilis VW PASSAT valst. Nr. (duomenys neskelbtini) perduotas kaltinamajam R. T. (3 t., 128 b. l.).
Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairavo kelių transporto priemonę ir pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl, kvalifikuojant veiką pagal minėtą BK specialiosios dalies straipsnį, būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimą), bet ir padarinius (nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata) bei priežastinį ryšį tarp eismo saugumo taisyklių pažeidimo ir pasekmių.
Kaltinamųjų R. T. ir A. V. kaltė dėl jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais ankščiau išdėstytais įrodymais – pačių kaltinamųjų prisipažinimu ir parodymais, nukentėjusiosios, liudytojų parodymais, specialisto išvadomis, įvykio vietos, bei kitais byloje esančiais įrodymais.
Abu kaltinamieji, tai yra tiek R. T., tiek A. V. vairuodami kelių transporto priemones pažeidė kaltinime nurodytas kelių eismo saugumo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Dėl minėtų Kelių eismo taisyklių pažeidimų buvo sužalota nukentėjusioji E. L., kuriai buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Konstatuotina, kad E. L. nesunkus sveikatos sutrikdymas atsirado dėl kaltinamųjų R. T. ir A. V. padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų, tai yra tarp kaltinamųjų veiksmų ir kilusių pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys. R. T. ir A. V. nusikalstamą veiką padarė dėl neatsargumo, kadangi kaltinamieji nenumatė, kad padarys eismo įvykį, kurio metu bus sužalota nukentėjusioji, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti, t. y. jie veikė nusikalstamo nerūpestingumo forma. R. T. ir A. V. veika kvalifikuota teisingai pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalį.
Teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d., įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, konstatuoja, kad R. T. ir A. V. padarė jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d.
R. T. ir A. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažintina ta, kad jie prisipažino padarę nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamųjų atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Prokurorė prašo atleisti R. T. ir A. V. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimą paskiriant be užstato.
Nukentėjusioji ir jos atstovė atleisti kaltinamuosius nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą neprieštaravo.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą ir tik esant įstatyme nustatytų būtinų sąlygų, apibūdinančių nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei jo elgesį padarius tokią veiką, visumai, t.y., jei: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Baudžiamojoje byloje yra pateiktas L. B. prašymas perduoti kaltinamąjį R. T. pagal laidavimą jos atsakomybei be užstato vienerių metų laikotarpiui. Posėdžio metu L. B. savo prašymą palaikė. Įvertinęs bylos duomenis teismas daro išvadą, jog laiduotoja L. B. yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo. Ji yra dirbanti (duomenys neskelbtini), gyvena šeimoje, augina vaikus, neturi žalingų įpročių, administracine tvarka nebausta, neteista, kaip ji nurodo, kaltinamasis R. T. yra jos brolis, su kuriuo ir jo šeima nuolat bendrauja, ne kartą kalbėjo apie padarytą neatsargų nusikaltimą, mano, jog jos įtaka broliui yra didelė, ir teismui pasižada daryti ir toliau R. T. teigiamą įtaką, bei siekti, kad kaltinamasis ateityje nedarytų įstatymo pažeidimų. Atsižvelgiant į tai, teismas mano, jog L. B. yra tinkama būti laiduotoja ir gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam R. T..
Baudžiamojoje byloje yra pateiktas A. P. prašymas perduoti kaltinamąją A. V. pagal laidavimą jos atsakomybei be užstato vienerių metų laikotarpiui. Posėdžio metu A. P. savo prašymą palaikė. Įvertinęs bylos duomenis teismas daro išvadą, jog laiduotojas A. P. yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo. Jis yra dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvena šeimoje, užaugino du vaikus, neturi žalingų įpročių, administracine tvarka baustas, neteistas, kaip jis nurodo, kaltinamoji A. V. yra jo pavaduotoja, su kuria nuolat betarpiškai bendrauja, mano, jog jo įtaka A. V. yra didelė, ir teismui pasižada daryti ir toliau A. V. teigiamą įtaką, bei siekti, kad kaltinamasis ateityje nedarytų įstatymo pažeidimų. Atsižvelgiant į tai, teismas mano, jog A. P. yra tinkamas būti laiduotojas ir gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajai A. V..
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad tiek R. T., tiek A. V. padarė vieną neatsargų nusikaltimą (BK 11 str. 2 d.), yra neteisti, administracine tvarka nebausti, abu yra dirbantys, visiškai prisipažino padarę jiems inkriminuojamą nusikalstamą veiką, atsiprašė nukentėjusiosios, nors dalį žalos nukentėjusiajai jau atlygino viena iš draudimo bendrovių, tačiau jeigu nukentėjusiajai be draudimo bendrovių teismas priteis ir iš jų atlyginti padaryti žalą, pasižadą žalą nukentėjusiajai atlyginti, tad teismas turi pagrindo manyti, kad kaltinamieji ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, ir esant baudžiamojo įstatymo reikalaujamų sąlygų visumai, taikytinas Baudžiamojo kodekso 40 straipsnis ir R. T. bei A. V. atleistini nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamoji byla nutrauktina.
Atleidžiant kaltinamuosius nuo baudžiamosios atsakomybės taip pat spręstinas ir baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo kaltinamiesiems R. T. ir A. V. klausimas. Kaltinamieji padarė nusikalstamą veiką, naudodamiesi jiems suteikta specialia teise vairuoti transporto priemones, tačiau teismas įvertinęs, kad kaltinamieji laikytina, kad administracine tvarka yra nebausti, anksčiau teismo neteisti, kad tiek R. T., tiek A. V. teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga nuvykti į darbą ir darbinėms funkcijoms atlikti, be to ši teisė yra reikalinga atliekant ir kitas jų turimas šeimynines ir socialines pareigas, be to, eismo įvykio, kuris įvyko 2010-09-04, tai yra prieš daugiau nei tris metus, metu jie abu buvo blaivūs, mano, jog netikslinga nei R. T., nei A. V. skirti baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. BPK 109 straipsnyje yra nustatyta, kad turtinė žala gali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas. Turtinės žalos samprata suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. Turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Žalos dydis – fakto klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-117/2010).
Pagal Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsnį civilinio ieškinio dalykas baudžiamojoje byloje yra ne tik turtinė, bet ir (ar) neturtinė žala.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją įvertinti turi teismas. Kasacinės instancijos teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma kompensuoti. Teismo funkcija – kiek įmanoma teisingiau atlyginti nukentėjusiojo asmens patirtą dvasinį skausmą ir kitus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-117/2010).
Pagal CK 6.250 straipsnyje įtvirtintą prezumpciją neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Teisės aktuose sveikata yra siejama ne tik su ligų ar fizinių defektų nebuvimu, bet ir su psichine bei dvasine asmens gerove: Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 2 straipsnyje nurodyta, kad sveikata – asmens ir visuomenės fizinė, dvasinė ir socialinė gerovė; Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 1 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad psichikos sveikata – natūrali žmogaus asmenybės būsena, kuri turi būti saugoma arba grąžinama sutrikimų bei ligų atvejais. Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos apibrėžimą psichikos sveikata yra emocinis ir dvasinis atsparumas, kuris leidžia patirti džiaugsmą ir ištverti skausmą, nusivylimą, liūdesį. Tai teigiamas gėrio jausmas, kuriuo remiasi tikėjimas savo bei kitų žmonių orumu ir verte. Taigi, vadovaujantis minėtų įstatymų bei kitų teisės aktų, kuriuose apibrėžiamos ligos ir kiti sveikatos sutrikimai, nuostatomis, teisė reikalauti neturtinės žalos atlyginimo gali būti įgyvendinama siejant neturtinę žalą ne tik su fiziniais defektais, bet ir su psichine bei dvasine asmens gerove. Neturtinė žala yra padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sąlyginio pobūdžio. Įstatyme numatyta pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes. Teisingos kompensacijos, kaip vieno iš esminių neturtinės žalos atlyginimo tikslų, nustatymo svarbą yra ne kartą pabrėžęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus. Teismų priedermė tokiose bylose yra ir teisingos piniginės kompensacijos už patirtą skriaudą nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-371/2003, 2K-533/2005, 2K-669/2006, 2K-209/2007). Neturtinės žalos atlyginimo tikslai neapsiriboja vien kompensacija. Svarbus ir moralinės satisfakcijos aspektas. Taigi neturtinės žalos atlyginimo tikslas – kompensacija ir satisfakcija arba socialinio teisingumo atkūrimas, kai, priteisiant žalos atlyginimą, svarbus teisių pažeidimo fakto konstatavimas ir teisėtų interesų pusiausvyros atkūrimas.
Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolimesnį nukentėjusiojo gyvenimą. Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-68/2008).
Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Tačiau teismas yra įpareigotas nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio pažeidimus (fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą ir pan.). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje yra nustatyti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai, kurių sąrašas nėra baigtinis. Pagal minėtą normą teismas atsižvelgia neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus. Teismas privalo argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėms, vertinti jų visumą. Pagal teismų praktiką absoliučių vertybių – gyvybės, sveikatos – gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmenų patirtų praradimų dydį, jų įtaką tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeiminiams santykiams; žalą padariusio asmens turtinė padėtis negali būti laikoma lemiamu kriterijumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-422/2009, 2008 m. liepos 3 d. Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgos 10.1, 10.3 punktai).
Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina ir tai, kad tais atvejais, kai sužalojama asmens sveikata, esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra sveikatos sužalojimo pobūdis ir pasekmės.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, sprendžiant su vertinimais susijusius teisės taikymo klausimus, svarbu atsižvelgti ne tik į įstatymo tekstą, bet į sukauptą teismų praktiką. Tai taikytina ir nustatant neturtinės žalos dydį.
Byloje pripažinta civilinė ieškovė V. L. pareiškė 370 Lt reikalavimą turtinei žalai, susijusiai su dukros E. L. gydymu ir priežiūra ir lankymu gydymo ir reabilitacijos įstaigose (1 t., 59 b. l.). Civilinė ieškovė V. L. ieškinyje ir savo paaiškinimuose nurodė, kad kvitus, kuriais pirko dukrai vaistus, pateikė BTA draudimui, vaistų pirko už 100 litų, tris kartus dėl dukros sužalojimo vyko į Šiaulių ligoninę, vienas kartas kainavo 70 litų, už tris – 210 litų. Du kartus vyko į Palangos sanatoriją, tai kainavo 160 litų. Iš draudimo bendrovės yra gavusi dalį jai padarytos turtinės ir neturtinės žalos, tai yra iš viso 2209,71 Lt.
Byloje nukentėjusioji ir civilinė ieškovė E. L. pareiškė civilinį ieškinį bendrai 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Civiliniame ieškinyje E. L. nurodė, kad eismo įvykio metu jai buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Eismo įvykio metu jai buvo padarytas galvos smegenų sukrėtimas ir kairės veido pusės kaulo (skuostikaulio) lūžiai. Jai buvo nustatyta kairio skruostikaulio lūžimas, vidinio sinuso sienelės lūžimas, kairiosios akiduobės sienelės lūžimas, kairiosios veido pusės nejautrumas. Aplink kairę akį buvo susiformavusi didelė kraujosruva. Ji buvo paguldyta į VšĮ Šiaulių ligoninės neurochirurgijos skyrių (2010-09-06 -2010-09-10), kur jai buvo atlikta skruostikaulio repozicija (operacija - atstatymas). Po operacijos dvi savaites vaikščiojo su medicininiais siūlais veide, patinusia kairiąja veido puse bei ryškia kraujosruva aplink kairę akį, dėl to patyrė patyčias iš aplinkinių vaikinų ir jautė nepatogumą bendraujant ir nepilnavertiškumą. Dėl galvos smegenų sukrėtimo ir veido kaulų lūžimo jos kalba buvo apsukinta dėl ribotų veido judesių, o veidas tapo asimetriškas dėl kairės veido pusės sutinimo. Dėl šios traumos ne tik buvo sutinusi kairė veido pusė, bet buvo sutrenkti kairės pusės dantys, todėl negalėjo pilnai prasižioti ir buvo sunku kramtyti maistą. Nusilpo organizmas, ją išsiuntė reabilitacijai į sanatoriją „Palangos Gintaras“. Nuvykus į sanatoriją po 7-10 d. išėmė medicininius siūlus iš veido. Po operacijos vartojo vaistus: antibiotikus CIRRUS (22,40 Lt) ir analgetikus IBUMETIN (6,23 Lt), nes skaudėjo galvą, negalėjo susikaupti mokslams. Kadangi daugiau nei mėnesį nėjo į mokyklą, atitolo nuo savo klasės draugų, varžėsi su jais bendrauti, dėl to pastoviai jautė nerimą, įtampą ir buvo blogos nuotaikos. Nors sanatorijoje „Palangos Gintaras“ lankė mokyklą, kurioje buvo paskirtos tik kelios pamokos per savaitę, grįžusi turėjo sunkumų pasivejant toliau pažengusius klasės draugus. Po reabilitacijos du metus negalėjo pilnai sportuoti ir kūno kultūros pamokose buvo specialioje grupėje, nes turėjo nuolat saugotis, dėl patirto galvos smegenų sukrėtimo, todėl suprastėjo fizinis pasirengimas. Dėl galvos traumos padidėjo jautrumas, sutriko miegas, nes pabusdavo naktį nuo skausmo kairėje veido pusėje. Mano, kad atsakovai šioje byloje yra atsakingi už jai padarytą neturtinę žalą už sukeltą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, bendravimo galimybių sumažėjimą, kurie paliko labai didelį sukrėtimą jai – 16 m. nepilnametei.
Nors Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - LR BPK) 115 straipsnyje nenumatyta, kaip turėtų būti sprendžiamas civilinio ieškinio klausimas, priimant nuosprendį atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau teismų praktika plėtojama ta linkme, kad ieškiniai dėl žalos atlyginimo šios kategorijos bylose išsprendžiami iš esmės, t. y. priimamas vienas iš LR BPK 115 str. 1 d. nurodytų sprendimų – ieškinį visiškai ar iš dalies patenkinti arba jį atmesti. Tais atvejais, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kylą klausimų, kurių sprendimo LR BPK nereglamentuoja, gali būti taikomos atitinkamos civilinio proceso kodekso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (LR BPK 113 straipsnio 2 dalis).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. nuostatomis draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, laikotarpiu nuo 2009 m. gruodžio 11 d. iki 2012 m. birželio 10 d. yra 2 500 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 2 500 eurų dėl neturtinės žalos) ir 500 000 eurų dėl žalos turtui.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio nuostatas, pažymėjo, kad „Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2010 m. vasario 3 d. nutarime konstatuota, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimas yra privalomasis draudimas, kuriuo siekiama apsaugoti nukentėjusiųjų asmenų ir draudėjų turtinius ir kitus interesus. Draudikas įsipareigoja, įvykus draudžiamajam eismo įvykiui, už sutartyje nustatytą draudimo įmoką sumokėti trečiajam asmeniui draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka. Jeigu transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sumos nepakanka per eismo įvykį padarytai žalai, inter alia neturtinei žalai, visiškai atlyginti, faktinės žalos dydžio ir draudimo išmokos skirtumą atlygina žalą padaręs asmuo ar už jo veiksmus atsakingas kitas asmuo. Iš Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nuostatų matyti, kad <...>, asmuo, nukentėjęs eismo įvykyje, dėl padarytos žalos atlyginimo gali kreiptis keliais būdais arba pateikdamas pretenziją draudikui arba pareikšdamas ieškinį teismui dėl žalos atlyginimo (13 straipsnis). Draudikas, būdamas apribotas draudimo sumų pagal įstatymą, veikdamas sutartinių įsipareigojimų pagrindu esant eismo įvykiui, išmoką išmoka arba pretenzijos pagrindu arba teismo sprendimo pagrindu. Tačiau įstatymas jo neįpareigoja laukti kol baudžiamojoje byloje bus priimtas sprendimas dėl žalos atlyginimo, draudikas neturtinės žalos atlyginimą gali išmokėti ir anksčiau, o tuo atveju, kai pagal teismo sprendimą priteista suma yra didesnė negu išmokėta, draudikas, vykdydamas teismo sprendimą, privalo išmokėti sumos skirtumą pagal draudimo sutarties ribas“ (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nutartis byloje Nr. 2K-548/2012).
Iš teismui pateiktų civilinės atsakovės draudimo bendrovės „BTA Insurance Company“ SE, kurioje civilinę atsakomybę buvo apsidraudęs kaltinamasis R. T., paaiškinimų (4 t., 41-43 b. l.) matyti, kad ši bendrovė iš viso yra paskaičiavusi atlyginti, dėl E. L. patirto sužalojimo padarytą žalą, 103,41 Lt turtinei žalai atlyginti ir 4316,00 Lt neturtinei žalai atlyginti. „BTA Insurance Company“ SE, dar nepriėmus teismo sprendimo dėl patirtos žalos dydžio atlyginimo, V. L. iš viso pervedė pusė bendrovės vienašališkai paskaičiuotos sumos, tai yra 2209,71 Lt turtinės ir neturtinės žalos atlyginimui. Atsižvelgiant į tai matyti, kad „BTA Insurance Company“ SE V. L. pervedė 51,71 Lt turtinei žalai atlyginti ir 2158 Lt neturtinei žalai atlyginti. Tai patvirtina ir su tuo sutinka civilinė atsakovė draudimo bendrovė ERGO Insurance SE, kurioje buvo apdrausta kaltinamosios A. V. civilinė atsakomybė (4 t., 124-125 b. l.).
Atsižvelgiant į teismui pateiktą rašytinę medžiagą bei paaiškinimus teisiamojo posėdžio metu, matyti, kad civilinės ieškovės V. L. civilinis ieškinys dėl 370 Lt turtinės žalos, kuri atsirado dėl jos sužalotos dukros E. L. gydymu ir priežiūra ir lankymu gydymo ir reabilitacijos įstaigose, yra teisėtas ir pagrįstas, nes nurodomos patirtos susisiekimo išlaidos laikytinos realiomis, todėl jis yra tenkintinas visiškai.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, iš civilinės atsakovės „BTA Insurance Company“ SE civilinei ieškovei V. L. priteistini 133,29 Lt (370 Lt / 2 – 51,71 Lt) turtinei žalai atlyginti ir iš civilinės atsakovės ERGO Insurance SE civilinei ieškovei V. L. priteistini 185,00 Lt (370 Lt / 2).
Atsižvelgiant į nukentėjusiosios, įvykio metu buvusios nepilnametės E. L. patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį, emocinį sukrėtimą, patirtą pažeminimą, bendravimo galimybių sumažėjimą, matyti, kad eismo įvykio metu buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios E. L. sveikata, įvykio metu jai buvo padarytas galvos smegenų sukrėtimas ir kairės veido pusės kaulo (skuostikaulio) lūžiai, jai buvo nustatyta kairio skruostikaulio lūžimas, kairios medialiniame sinuse sienelės lūžimas su impresija, kairės akiduobės sienelės lūžimas su dislokacija, dėl to nukentėjusioji buvo priversta gydytis ligoninėje, jai buvo atlikta skruostikaulio atstatymo operacija, po to dvi savaites vaikščiojo su medicininiais siūlais veide, sutinusiu veidu, turėjo po to reabilituotis, patyrė kitą diskomfortą ir nepatogumus, nurodytus ieškinyje. Teismas vertina ne tik paties sveikatos sutrikdymo sunkumą, tačiau ir jo pobūdį, kad jaunai dar mokykloje besimokančiai mokinei buvo sužalota gyvybiškai ir estetiškai bei psichologiškai svarbi ir labiausiai pažeidžiama žmogaus kūno dalis – galva (veidas), taip pat atsižvelgia į pasveikimo galimybę, liekamuosius reiškinius, kad nukentėjusiajai sužalojimo padariniai buvo jaučiami ilgą laiko tarpą (daugiau negu 2 metus), o pasak nukentėjusiosios, jos veidas visam laikui tapo asimetriškas, liko randas, o nukentėjusiosios jaučiamas nerimas dėl sukeltų padarinių, galinčių turėti nepataisomą poveikį ir tolimesniam nukentėjusiosios gyvenimui, yra pagrįstas, nes pasekmės susijusios su asmens sveikatos pakenkimais, galvos sužalojimų sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, ir jos susijusios su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimu (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), ir yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymą (nesant pagrindo dėl tam tikrų faktinių ypatumų nukrypti nuo teismų praktikoje susiformavusių neturtinės žalos dydžių), paprastai priteisiama nuo 2 000 iki 10 0000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (kasacinės nutartys Nr. 2K-548/2012, 2K-350/2012, 2K-280/2010, 2K-215/2010).
Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, atsižvelgdamas į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, daro išvadą, kad pagal pateiktus įrodymus ir nustatytas bylos aplinkybes, padarytos žalos dydį, žalos padarymo aplinkybes, į tai, kad nukentėjusioji patyrė nepatogumus, jautė skausmą ir pan., į sužalojimų pasekmes, į kitas išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad protinga skirtinga proceso dalyvių interesų pusiausvyra bei teisinga piniginė kompensacija už patirtą skriaudą, fizinį skausmą, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus bus pasiekta patenkinus nukentėjusiosios E. L. civilinį ieškinį iš dalies, jai priteisiant 7000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Atsižvelgiant į tai, kad „BTA Insurance Company“ SE savanoriškai atlygino nukentėjusiajam dalį patirtos neturtinės žalos, t. y. 2158 Lt, iš civilinės atsakovės BTA Insurance Company“ SE priteistina nukentėjusiajai E. L. 1342 Lt (7000 Lt / 2 – 2158 Lt) neturtinė žala, o iš civilinės atsakovės ERGO Insurance SE priteistina nukentėjusiajai E. L. 3500 Lt (7000 Lt / 2) neturtinė žala, kadangi transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sumos (2 5000 EUR) pakanka per eismo įvykį padarytai neturtinei žalai visiškai atlyginti. Šiuo atveju žalą padarę asmenys – R. T. ir A. V., būdami apsidraudę civilinės atsakomybės draudimu, neturtinės ir turtinės žalos nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei atlyginti neprivalo.
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: automobilis VW PASSAT valst. Nr. (duomenys neskelbtini), perduotas kaltinamajam R. T., nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas R. T..
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 301-308 str., 254 str. 5 d., baudžiamojo kodekso 40 str., teismas
nusprendžia:
R. T., padariusį Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindu, perduodant jį pagal laidavimą L. B. vienerių metų laikotarpiui skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ir baudžiamąją bylą nutraukti.
A. V., padariusią Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindu, perduodant ją pagal laidavimą A. P. vienerių metų laikotarpiui skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Panaikinti R. T. kardomoji priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Priteisti civilinei ieškovei V. L. iš civilinės atsakovės „BTA Insurance Company“ SE 133,29 Lt (vieną šimtą trisdešimt tris litus 29 ct) ir iš civilinės atsakovės ERGO Insurance SE 185,00 Lt (vieną šimtą aštuoniasdešimt penkis litus) turtinei žalai atlyginti.
Priteisti nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei E. L. iš civilinės atsakovės BTA Insurance Company“ SE 1342 Lt (vieną tūkstantį tris šimtus keturiasdešimt du litus) ir iš civilinės atsakovės ERGO Insurance SE 3500 Lt (tris tūkstančius penkis šimtus) neturtinei žalai atlyginti.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: automobilį VW PASSAT valst. Nr. (duomenys neskelbtini), perduotą kaltinamajam R. T., nuosprendžiui įsiteisėjus palikti R. T..
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą.