Kauno apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Dianos Labokaitės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Linos Žemaitienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Garvilė“ apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2022 m. gegužės 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Garvilė“ ieškinį atsakovui T. R. dėl Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus darbo ginčų komisijos 2022 m. sausio 10 d. sprendimo darbo byloje Nr.(duomenys neskelbtini)24080/2021 panaikinimo dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Garvilė“ (toliau – ieškovė), patikslinusi ieškinio reikalavimus, prašė panaikinti dalį Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus darbo ginčų komisijos 2022 m. sausio 10 d. sprendimo, sumažinant išieškotiną iš UAB „Garvilė“ atsakovui T. R. darbo užmokesčio ir piniginės kompensacijos dydį 2 035,99 Eur (iš priteistų 4709 Eur), priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė ir paaiškino, kad atsakovas 2012 m. gegužės 29 d. buvo priimtas dirbti UAB „Garvilė“ vadybininku neterminuota darbo sutartimi, mokant 650 Eur darbo užmokestį, dirbant 5 dienas per savaitę. Atsakovas buvo atleistas iš darbo jo paties prašymu nuo 2021 m. rugsėjo 10 d., darbo kodekso (toliau – DK 55) straipsnio 1 dalies pagrindu. Atleidus darbuotoją jam iškart nebuvo sumokėtos priklausančios gauti su darbo santykiais susijusios išmokos, atsižvelgiant į sunkią bendrovės finansinę padėtį, gaunamas mažas apyvartines lėšas, veiklos sumažėjimą dėl Covid pandemijos. Dėl to buvo vedamos derybos su atsakovu, t. y. kad išmokos bus sumokėtos palaipsniui. Tačiau atsakovas kreipėsi į Alytaus darbo ginčų komisiją su prašymu dėl neišmokėto darbo užmokesčio išieškojimo. Alytaus darbo ginčų komisijos 2022 sausio 10 d. sprendimu darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini)24080/2021 buvo nuspręsta atsakovo prašymą tenkinti iš dalies ir išieškoti iš UAB „Garvilė“ 4 709 Eur išmokų, susijusių su darbo santykiais, o vieno mėnesio darbo užmokesčio sumos – 850 Eur išmokėjimą vykdyti skubiai. Nurodė, kad atsakovo pateikti dokumentai apie gaunamą darbo užmokestį ir įrašai darbo sutartyje yra skirtingi. Kaip matyti, buvo skaičiuojamas 850 Eur darbo užmokestis, tačiau įrašas darbo sutartyje tik 650 Eur per mėnesį (sutarties 3 punktas). Iki šios dienos ieškovei neaišku, koks turėjo būti skaičiuojamas darbo užmokestis atsakovui. Kadangi 2022 m. sausio 10 d. darbo ginčo komisijos sprendimu ieškovė buvo įpareigota sumokėti skubiai 850 Eur (su mokesčiais), 2022 m. sausio 28 d. buvo išmokėta 493,85 Eur pagal priimtą sprendimą, liko neišmokėtas 309,09 Eur darbo užmokestis (su mokesčiais). Taip pat pagal pateiktus duomenis apie nepanaudotas atostogas matyti, jog atsakovas yra nepanaudojęs 37,86 darbo dienų atostogų ir jam priklausančią atostogų kompensaciją sudaro 1 513,92 Eur (jau atskaičius mokesčius ), iš viso priskaičiuota 1 823,01 Eur, neišmokėta suma 1 059,17 Eur (atskaičius mokesčius). Atsakovas ilgą laiką buvo prastovoje ir realiai nedirbo. Todėl pagal teisingumo, sąžiningumo reikalavimus, turėjo teikti prašymus dėl atostogų šiuo laikotarpiu suteikimo. Tačiau tokie prašymai nebuvo pateikti ir darbdaviui tenka paskaičiuoti papildomas kompensacijas už nepanaudotas atostogas. Kadangi buvęs bendrovės direktorius R. R. su atsakovu susijęs artimais giminystės ryšiais, tai galėjo įtakoti tuometį bendrovės administracijos ir atsakovo elgesį. Reikalavimas priteisti net 1 000 Eur už uždelstą atsikaityti laiką yra nepagrįstas, nes ieškovės kaltės dėl pradelsto laikotarpio nėra, ieškovė nurodė svarbias aplinkybes dėl ko nebuvo sumokėtas darbo užmokestis.

3. Atsakovas atsiliepimu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė ir paaiškino, kad darbo ginčų komisija, priimdama skundžiamą nutarimą, vadovavosi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – Sodra) duomenimis, pagal kuriuos 2021 m. rugpjūčio mėnesį buvo deklaruotas atsakovui priskaičiuotas 850 Eur darbo užmokestis, o 2021 m. rugsėjo mėnesį 2 859,09 Eur galutinis atsiskaitymas. Šios sumos buvo deklaruotos pačios ieškovės, jos yra nepaneigtos kitais byloje esančiais įrodymais, todėl darbo ginčų komisija pagrįstai jam priteisė ieškovės deklaruojamas sumas. Be to, atsakovo nepanaudotų atostogų dienų apskaičiavimą patvirtina ir prie atsiliepimo pridedamas ieškovės atostogų apskaitos žiniaraštis, iš kurio matyti, kada ir kiek laiko atsakovas atostogavo, ir kiek liko nepanaudotų atostogų. Iš pateikiamo banko išrašo iš sąskaitos taip pat matyti, kad nuo 2020 m. balandžio 29 d. iki atleidimo iš darbo dienos atsakovas gaudavo tik darbo užmokestį. Dėl šių priežasčių atmestinas kaip nepagrįstas ieškovės reikalavimas sumažinti išieškotiną sumą iš ieškovės darbo užmokesčio ir piniginės kompensacijos dydį iki 1 059,17 Eur. Ieškovės formuluojamas reikalavimas neapima aplinkybių dėl netesybų nepagrįstumo. Ieškovės įvardytos aplinkybės, kad atsakovo išėjimo iš darbo metu ieškovės finansinė padėtis buvo sudėtinga ir reikėjo kitiems darbuotojams mokėti darbo užmokestį, taip pat neįrodo susitarimo su atsakovu dėl atsiskaitymo dalimis. Ieškovei neįrodžius, kad su atsakovu buvo susitarta dėl galutinio atsiskaitymo vėliau, negu atleidimo iš darbo dieną, ir įvertinus tai, kad įstatymas draudžia bet kokį šalių susitarimą galutinai atsisakyti palaipsniui ar vėliau, nei po dešimt darbo dienų, vadovaujantis DK 147 straipsnio 2 dalies nuostatomis, ieškovė, pažeidusi įstatyme imperatyviai įtvirtintą pareigą atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju ne vėliau, kaip iki darbo santykių pabaigos (DK 146 straipsnio 2 dalis), privalo mokėti netesybas, kurių dydis – jo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Alytaus apylinkės teismas 2022 m. gegužės 17 d. sprendimu ieškinį atmetė.

5. Teismas nustatė, kad atsakovui 850 Eur atlyginimas (bruto) buvo nustatytas nuo 2019 m. sausio 1 d. UAB „Garvilė“ 2018 m. gruodžio 21 d. įsakymu ir darbo sutarties pakeitimu. Priimdama sprendimą darbo ginčų komisija rėmėsi šiuo įsakymu, toks atlyginimas buvo deklaruotas ir F. T. nurodė, kad darbo ginčų komisijos posėdyje UAB „Garvilė“ atstovas sutiko su nustatytu 2 550 Eur kompensacijos už nepanaudotas atostogas dydžiu. Ieškovė su ieškiniu nepateikė jokių naujų įrodymų, kurie paneigtų komisijos paskaičiuotų atostoginių dydį atsakovui. Teismas sprendė, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad darbo ginčų komisija, priimdama sprendimą dėl darbo užmokesčio ir galutinio atsiskaitymo išmokos priteisimo, padarė klaidą ir priteisė sprendime nurodytas sumas nepagrįstai. Teismas pažymėjo, kad priimdama sprendimą dėl priteistino darbo užmokesčio T. R. komisija nustatė, kad pasibaigus T. R. darbo santykiams su UAB „Garvile“ su juo nebuvo atsiskaityta pagal DK 146 straipsnio 2 dalies reikalavimus ir kad atsiskaitymo neišmokėjimas tęsėsi iki komisijos sprendimo priėmimo dienos. Komisija, nurodydama motyvus ir vadovaudamasi DK 147 straipsnio 2 dalimi, atsakovui priteisė ir 1 000 Eur kompensaciją dėl uždelsto atsiskaitymo dėl 2021 m rugpjūčio mėnesio atlyginimo ir rugsėjo mėnesio neišmokėtų 2 859,09 Eur (tame tarpe 2 550 Eur atostogų kompensacijos), sumažindama kompensacijos sumą nuo galimos priteisti 3 400 Eur sumos iki 1 000 Eur. Teismas padarė išvadą, jog darbo ginčų komisija turėjo pagrindą skaičiuoti ieškovei netesybas už uždelstą atsiskaityti laiką. Atsakovas UAB „Garvilė“ dirbo iki 2020 m. rugsėjo 10 d., taigi, galutinis atsiskaitymas su darbuotoju turėjo būti atliktas jo atleidimo iš darbo dieną –2021 m. rugsėjo 10 d. Teismas nurodė, kad sumažindama priteisiamą kompensaciją, komisija atsižvelgė ir į sunkią ieškovės finansinę padėtį ir ženkliai sumažino priteistinos kompensacijos sumą. Teismas konstatavo, kad komisijos išdėstyti motyvai dėl netesybų dydžio nustatymo yra pagrįsti, atitinkantys Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką, todėl jiems pritartina ir laikytina, kad darbo ginčų komisija teisingai apskaičiavo netesybų dydį.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

6. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2022 m. gegužės 17 d. sprendimą, tenkinti ieškovės apeliacinį skundą ir ieškinio reikalavimus (ieškinio dalyje dėl netesybų - jas sumažinti), priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Priežastis, dėl kurių buvo laiku nesumokėtos su darbo santykiais susijusios išmokos, ieškovė prašė teismo pripažinti svarbiomis ir prašė darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoką už uždelsimo atsiskaityti laiką (netesybas) sumažinti ar visai nepriteisti. Nurodė, kad buvo sunki ieškovės finansinė padėtis, trūko lėšų, derėjosi su atsakovu dėl mokėjimo išdėstymo. Be to, nežinojo, kokias sumas reikia mokėti, nes nebuvo gavę dokumentų iš buvusio direktoriaus apie atsakovui priklausančias ir nepanaudotas atostogas.

6.2. Sutinka, kad atsakovo darbo užmokestis buvo nustatytas 850 Eur. Atsakovui už 2021 m. rugsėjo mėnesį turėjo būti išmokėta 309,09 Eur darbo užmokestis su mokesčiais. Atleidimo dieną atsakovo nepanaudotų atostogų dienų skaičius buvo 37,86 d. d. Todėl kompensacijos dydis už nepanaudotas atostogas turi būti 1 513,92 Eur, kas bendroje sumoje su darbo užmokesčiu sudaro 1 823,01 Eur (atskaičius mokesčius – 1 059,17 Eur.), o ne 2 859,09 Eur. Nurodyta ir teisinga suma atsakovui 2022 m. vasario 16 d. buvo sumokėta. Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus dėl atsakovui priklausančios kompensacijos už atostogas - pažymas apie priskaičiuotą darbo užmokestį ir nepanaudotų atostogų kompensaciją. Kaip matyti iš pažymos „Nepanaudotų atostogų kompensacija“ - atsakovui už laikotarpį nuo 2012 m. gegužės 29 d. iki 2021 m. rugsėjo 10 d. priklausė atostogos už 185,86 darbo dienas (pagal dirbtą bendrovėje laiką). Iš jų atsakovas atostogavo 148 darbo dienas. Skirtumas sudaro - 37,86 darbo dienos. Tai matyti ir iš pateiktos įmonės darbuotojų atostogų suvestinės. Teismas to neįvertino.

6.3. Paskutiniais savo darbo metais atsakovas atostogavo išimtinai ilgai, t. y. 2019 metais - 43 darbo dienas, laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. gegužės 31 d. ir 2020 metais - 45 darbo dienas, laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 13 d. iki 2020 m. kovo 16 d. Šių atostogų suteikimą patvirtina dokumentai, pateikti civilinėje byloje. Tačiau teismas šių įrodymų nevertino ir priimdamas sprendimą neaptarė.

6.4. Nesutiktina su teismo vertinimu, kad iš darbo ginčų komisijos sprendimo (2 psl.) matosi, kad UAB „Garvilė“ atstovas komisijos posėdyje sutiko su nustatytu 2 550 Eur kompensacijos už nepanaudotas atostogas dydžiu. Ieškovę šios komisijos posėdyje atstovavo buvęs bendrovės vadovas R. R., kuris yra atsakovo tėvas, todėl ir neprieštaravo, kad jo sūnus gautų didesnę išmoką. Nors tokią pat sumą R. R. deklaravo ir Sodroje, tačiau deklaracijos duomenys yra išvestiniai ir gali būti tikslinami pačios bendrovės, jei atsiranda netikslumų ar pateikti neteisingi.

7. Atsakovas atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, teismui nustačius, kad nuo 2020 m. liepos 1 d. iki atleidimo iš darbo dienos, t. y. iki 2021 m. rugsėjo 10 d., kai už metus laiko atsakovui priklauso 20 darbo dienų atostogos (atsakovui nebuvo už šį laikotarpį sumokėta kompensacija už nepanaudotas atostogas), prašo teismo ex officio papildomai dar priteisti kompensaciją už šiuo laikotarpiu nepanaudotas atostogas, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Teismas sprendime teisingai ir pagrįstai konstatavo, kad nenustatytos aplinkybės, kurios paneigtų darbo ginčų komisijos 2022 m. sausio 10 d. sprendime nustatytas aplinkybes, susijusias su darbo užmokesčio darbuotojui nesavalaikiu išmokėjimu, ar šių išmokų dydžiu bei kompensacijos priteisimu, o ieškovė su ieškiniu nepateikė jokių naujų esmingų įrodymų, kurie paneigtų darbo ginčų komisijos paskaičiuotų atostoginių dydį. Ieškovės pateiktos pažymos yra išvestinės ir nepagrįstos jokiais pirminiais buhalteriniais duomenimis, todėl negali būti pripažintos įrodymais ir patvirtinti ieškovės nurodomų aplinkybių, nes tai nėra oficialus buhalterinis dokumentas, patvirtinantis apeliantės nurodomas atostogų dienas.

7.2. Suvestinėje laikotarpiu nuo 2012 m. gegužės 29 d. iki 2017 m. birželio 30 d. atsakovui priklausančios ir panaudotos atostogos buvo skaičiuojamos ne darbo dienomis, o pagal galiojusį tuo metu įstatymą - kalendorinėmis dienomis, ir tai net pažymėta šioje suvestinėje, kad viso nepanaudotų atostogų 2017 m. birželio 30 d. sudaro 111 kalendorinių dienų, kurios pasikeitus įstatymui buvo konvertuotos į darbo dienas - 80 darbų dienų, ir tolimesnis atostogų apskaitymas buvo vedamas darbo dienomis, o ne kalendorinėmis. Pagal darbo dienas paskaičiuotos nepanaudotos atostogos laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d. sudaro 51,945 darbo dienos, kas akivaizdžiai matosi ir iš šios atostogų suvestinės, kurioje įrašyta, kad 51,945 dienos yra nepanaudotos darbo dienų kasmetinės atostogos.

7.3. Ieškovė apskritai nesutiko mokėti netesybų, prašė jas panaikinti, o apie darbo ginčų komisijos sprendimu priteistos netesybų sumos sumažinimą ieškovė net neužsiminė. Reikalavimą sumažinti netesybas apeliantė pareiškė tik pateikdama apeliacinį skundą, todėl toks pakeistas apeliantės reikalavimas turėtų būti nenagrinėjamas apeliacinio teismo, nes pirmosios instancijos teismas sprendė tik dėl netesybų panaikinimo, o ne dėl jų mažinimo.

7.4. Priimdama sprendimą dėl priteistinos netesybų sumos, darbo ginčų komisija jau įvertino apeliantės nurodomas aplinkybes. Tokiu būdu tiek darbo ginčų komisijos, tiek teismo sprendimai dėl netesybų priteisimo neprieštarauja apeliantės nurodytai kasacinio teismo praktikai. Teismo sprendimas ir šioje dalyje yra teisėtas ir pagrįstas, ir nesudaro pagrindo netesybų nei naikinti, nei mažinti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

9. Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl darbuotojui priklausančios piniginės kompensacijos už nepanaudotas atostogas (DK 127 straipsnio 6 dalis) ir dėl netesybų dydžio (DK 147 straipsnio 2 dalis).

10. Apeliacinės instancijos teismas pirmiausia pažymi, kad darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas (DK 231 straipsnio 4 dalis). Todėl pirmosios instancijos teismas, gavęs ieškinio reikalavimą, kuriuo prašoma panaikinti darbo ginčų komisijos sprendimą, turėjo arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, arba parengiamajame posėdyje patikslinti ginčo nagrinėjimo ribas ir apimtį, nes darbo ginčo šalis, nesutinkanti su komisijos sprendimu, turi teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo išnagrinėjimo teisme iš esmės, o teismas, atitinkamai, nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus. Šioje byloje teismas ieškinio trūkumų nenustatė, nagrinėjo bylą pagal priimtą reikalavimą, o tai nulėmė, kad teismas neanalizavo pateiktų įrodymų, nepadarė savarankiškų išvadų, o apsiribojo konstatavimu, kad pritaria darbo ginčų komisijos sprendimui. Vis dėlto, siekiant išvengti nepagrįsto proceso užtęsimo, vadovaujantis CPK 320 straipsnio nuostatomis, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja ir fakto, ir teisės klausimus, pateikti įrodymai vertintini apeliacinėje instancijoje nagrinėjant ginčą iš esmės.

11. Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas pritarė darbo ginčų komisijos išvadai, kad atsakovas atleidimo iš darbo dieną (2021 m. rugsėjo 10 d.) buvo nepanaudojęs 51,945 darbo dienų atostogų. Iš darbo ginčų komisijos sprendimo matyti, kad darbo ginčų komisija dėl nepanaudotų atostogų trukmės sprendė pagal darbdavio pateiktą sutikimą ir pagal darbdavio pateiktus duomenis darbo ginčų komisijai (atsiliepimo į ieškinį priedai), iš kurių matyti, kad atsakovas T. R. už 2014 kalendorinius metus liko nepanaudojęs 13 kalendorinių dienų atostogų, nes pažymėta, kad 15 dienų atostogavo, tačiau nenurodytas atostogų suteikimo pagrindas. Nors atostogų suteikimo pagrindas ir nenurodytas, tačiau spręstina, kad darbdavio pateikti duomenys yra teisingi. Už 2015 metus atsakovas liko nepanaudojęs 28 kalendorinių dienų atostogų, už 2016 m. - 28 kalendorinių dienų, už 2017 m. pirmąjį pusmetį - 14 kalendorinių dienų atostogų, iš viso 83 kalendorinių dienų atostogų. Nuo 2017 m. liepos 1 dienos įsigaliojo naujos redakcijos Darbo kodeksas. Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 6 straipsnio 8 dalis nustatė, kad nuo Darbo kodekso įsigaliojimo kasmetinės atostogos (įskaitant pailgintas ir papildomas atostogas), į kurias teisė įgyta iki Darbo kodekso įsigaliojimo, suteikiamos darbo dienomis, už kiekvienas septynias kalendorines dienas atostogų suteikiant penkias darbo dienas kasmetinių atostogų (jeigu dirbama penkias dienas per savaitę). Perskaičiuojant nepanaudotas kasmetines atostogas iš kalendorinių dienų į darbo dienas, perskaičiavus nustatyta ne visa atostogų diena skaičiuojama kaip visa atostogų diena. Darbuotojai, iki Darbo kodekso įsigaliojimo turintys nepanaudotų kasmetinių atostogų daugiau kaip už trejus darbo metus, turi teisę jas išnaudoti iki 2020 m. liepos 1 d. Taigi, įsigaliojus naujos redakcijos Darbo kodeksui, atsakovas turėjo nepanaudotas 83 kalendorines dienas arba 59,28 (83/7X5) darbo dienas arba suapvalinus 60 darbo dienų atostogų. Šias atostogas atsakovas turėjo išnaudoti iki 2020 m. liepos 1 d.

12. Nuo 2017 m. liepos 1 d. atsakovui priklausė 10 darbo dienų atostogų už 2017 metus, už 2018 metus atsakovui priklausė 20 darbo dienų atostogų, už 2019 metus atsakovui priskaičiuota 20 darbo dienų atostogų, už 2021 metus iki birželio 30 d. atsakovui priskaičiuota 9,945 dienų atostogų, už laikotarpį nuo 2021 m. birželio 30 d. iki atleidimo iš darbo dienos (2021 m. rugsėjo 10 d.) atsakovui turėjo būti priskaičiuota dar 3,83 darbo dienos atostogų (20X70/365). Iš viso už laikotarpį nuo 2017 m. liepos 1 d. iki atleidimo iš darbo dienos atsakovui priklausė 63,28 darbo dienos atostogų.

13. Iš darbo ginčų komisijai pateiktų darbdavio duomenų taip pat matyti, kad atsakovas atostogavo nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. gegužės 31 d. (43 darbo dienas) ir laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 13 d. iki 2020 m. kovo 16 d. (45 darbo dienas). Nei darbo ginčų komisijai, nei teismui nebuvo pateikti darbdavio įsakymai suteikti atsakovui kasmetines atostogas, iš kurių būtų galima spręsti, už kuriuos darbo metus buvo suteiktos atostogos. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atostogos buvo suteiktos pradedant nuo neišnaudotų atostogų už seniausius metus. Vadinasi, 60 darbo dienų atostogų už laiką iki naujo Darbo kodekso įsigaliojimo atsakovas iki jo atleidimo dienos jau buvo išnaudojęs, taip pat buvo išnaudojęs ir dalį atostogų už paskesnius metus po 2017 m. liepos 1 d. (60+63,28)-43-45, liko nepanaudota 35,28 darbo dienų atostogų.

14. Tarp šalių neliko ginčo, kad atsakovo vidutinis darbo užmokestis buvo 850 Eur per mėnesį (bruto), vienos darbo dienos užmokestis yra 39,84 Eur. Atitinkamai piniginė kompensacija už nepanaudotas atostogas sudaro (35,28x39,84), t. y. 1 405,55 Eur.

15. Taip pat tarp šalių nėra ginčo, kad atsakovui jo atleidimo iš darbo dieną nebuvo išmokėtas darbo užmokestis už 2021 m. rugpjūčio mėnesį (850 Eur bruto) ir už 2021 m. rugsėjo mėnesį (309,09 Eur bruto). Konstatuotina, kad atsakovui jo atleidimo iš darbo dieną turėjo būti sumokėta 1 159,09 Eur darbo užmokesčio (bruto arba priskaityta suma) ir 1405,55 Eur kompensacija už nepanaudotas atostogas (bruto). Iš viso 2 564,64 Eur (bruto). Todėl ieškinys tenkintinas iš dalies, atsakovui priteistina darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas suma nustatytina 2564,64 Eur (bruto), atitinkamai pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas ir priimtinas naujas sprendimas patenkinti ieškinį iš dalies.

16. Ieškovė šioje byloje neginčijo, kad atsakovo atleidimo iš darbo dieną su juo pilnai neatsiskaitė. Duomenų, kad šalys buvo sudarę susitarimą išdėstyti galutinį atsiskaitymą dalimis, teismui nepateikta. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, iš esmės nustatė, kad su atsakovu buvo pavėluota atsiskaityti keturis mėnesius (iki darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos 2022 m. sausio 10 d.) ir priteisė atsakovui 1000 Eur netesybų už pavėluotą atsiskaitymą (DK 147 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad už keturių mėnesių pavėlavimą iš ieškovės turėjo būti priteista atsakovui 3400 Eur (850x4), nes toks DK 147 straipsnio 2 dalies aiškinimas ir taikymas yra formuojamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-1-684/2022, kurioje nurodoma, kad nustatyti DK 147 straipsnio 2 dalyje reglamentuojamos teisės normos tikslai bei imperatyvumas leidžia teigti, kad kitos, nei joje nustatytos, aplinkybės nėra pagrindas mažinti joje nustatytą netesybų dydį. Todėl argumentai dėl netesybų dydžio, tokie kaip sunki ekonominė padėtis, darbdavio nepiktnaudžiavimas, nėra pagrindas plačiai aiškinti minėtą teisės normą ir spręsti dėl joje nustatytos sankcijos sumažinimo.

17. Šioje byloje apeliacinį skundą yra pateikusi tik viena šalis - ieškovė UAB „Garvilė“. CPK 313 straipsnis draudžia apeliaciniam teismui priimti dėl apelianto blogesnį sprendimą, negu yra skundžiamas, jeigu sprendimą skundžia tik viena iš šalių. Todėl šioje dalyje priimant sprendimą paliekama to paties dydžio (1000 Eur) netesybų suma.

18. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė materialinės ir proceso teisės normas, dėl ko priėmė neteisingą ir nepagrįstą sprendimą: netinkamai analizavo ir vertino byloje pateiktus įrodymus (CPK 185 straipsnis), netinkamai paskaičiavo kompensaciją už nepanaudotas atostogas (DK 126 straipsnis), nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos taikant DK 231 straipsnį, kuris nustato, kad įsiteisėjus teismo sprendimui, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios ( DK 231 straipsnio 7 dalis), todėl teismas, atmetęs ieškinį ir nenurodęs, kaip išsprendė darbo ginčą, faktiškai paliko ieškovės ieškinį neišspręstą. Todėl priimtas sprendimas panaikintinas ir priimtinas naujas sprendimas.

19. Perskirstomos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintiems ir atmestiems reikalavimams (CPK 93 straipsnis). Laikytina, kad ieškinys ir apeliacinis skundas yra tenkinami 56 proc., nes ieškovė ieškiniu prašė atsakovo prašomą priteisti sumą (4709 Eur) sumažinti 2035,99 eurais ir priteisti iš jos 2673,01 Eur, o šiuo sprendimu atsakovo prašoma priteisti suma sumažinama 1 144,36 Eur ir priteisiama iš ieškovės iš viso 3564,64 Eur (1144,36x100/2035,99). Todėl ieškovei priteistina 56 proc. jos turėtų bylinėjimosi išlaidų už advokato paslaugas, kas sudaro 252 Eur (450 Eurx0,56). Atsakovui iš ieškovės priteistina 44 proc. jo turėtų išlaidų advokato pagalbai proporcingai atmestiems reikalavimams, kas sudaro 286 Eur (250+400)x0,44). Atlikus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą bylinėjimosi išlaidų dalyje, atsakovui iš ieškovės priteistina 34 Eur bylinėjimosi išlaidų (286-252) (CK 6.130 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Alytaus apylinkės teismo 2022 m. gegužės 17 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą ieškinį patenkinti iš dalies: priteisti atsakovui T. R., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės UAB „Garvilė“, įm. k. 125256663, 1 159,09 Eur darbo užmokesčio (bruto arba priskaityta suma), 1405,55 Eur kompensacijos už nepanaudotas atostogas (bruto), 1000 Eur netesybų ir 34 Eur bylinėjimosi išlaidų. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.