Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. T. 2015 m. gegužės 20 d., apie 18.30val., Ukmergės g. 244, Vilniuje, vairavo automobilį AUDI AVANT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas pavargęs ir neblaivus (nustatytas 2,27 promilės girtumas), važiuodamas pasirinktu greičiu nepastebėjo kliūties, priekyje stovėjusių automobilių, ir atsitrenkė į stovintį automobilį BMW X3 valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurį vairavo L. Ž.. Nuo smūgio automobilis BMW X3 pajudėjo į priekį ir atsitrenkė į automobilį VOLVO C30, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurį vairavo I. U., o automobilis VOLVO C30 pajudėjęs į priekį atsitrenkė į automobilį KIA CEED, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurį vairavo J. G., eismo įvykio metu sugadintos keturios transporto priemonės. Taip R. T. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 4, 14, 128 punktų reikalavimus bei padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas R. T. teismo posėdyje iš dalies pripažino padaręs nurodytą pažeidimą, pripažįsta, kad sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadintos keturios transporto priemonės, pripažįsta, kad iškart po eismo įvykio vartojo alkoholį, tačiau neigia vairavęs neblaivus. Nurodė, kad įvykio dieną po naktinės pamainos, būdamas pavargęs ir nemiegojęs važiuodamas Ukmergės gatve link Senukų parduotuvės, bei artėdamas ties sankryža atsitrenkė į priekyje stovėjusį automobilį. Kaip įvyko susidūrimas tiksliai nepamena, mano, kad užmigo, nes buvo pavargęs. Po susidūrimo su automobiliu išlipęs pamatė, kad jo vairuojamas automobilis atsitrenkė į prie šviesoforo stovėjusį automobilį BMW, šis į Volvo automobilį, o pastarasis į Kia automobilį. Po įvykio buvo labai susijaudinęs, įsitikinęs, kad eismo įvykyje žmonės nenukentėjo, kol laukė policijos pareigūnų, nuėjo į kitoje gatvės pusėje esančią degalinę, kur nusipirkęs 200 g talpos butelį brendžio, iškart jį išgėrė ir grįžo į įvykio vietą. Atvykus policijos pareigūnams pripažino savo kaltę dėl sukelto įvykio, bet pasitikrinti blaivumą atsisakė, nes ką tik po įvykio streso būsenoje buvo išgėręs alkoholio. Vėliau buvo pristatytas į narkologijos skyrių, kur buvo paimtas kraujo tyrimas ir patikrintas blaivumas. Nuo degalinėje išgerto alkoholio, iki kol buvo paimtas kraujas blaivumui nustatyti praėjo maždaug 1.30 val. Atsižvelgiant į visas aplinkybes prašo skirti kuo švelnesnę nuobaudą, skiriant baudą ir neatimant teisės vairuoti transporto priemones, nes vairuotojo teisų netekimas reikštų darbo netekimą, o tuo pačiu ir pajamų šaltinio praradimą.

Liudytojas I. U. teismo posėdyje paaiškino, kad 2015 m. gegužės 20 d. apie 18.35 val. vairavo automobilį VOLVO C30, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Ukmergės gatvėje stovint ties šviesoforu pajuto smūgį į automobilio galą. Nuo smūgio jo vairuojamas automobilis atsitrenkė į priekyje stovintį automobilį Kia. Po susidūrimo, išlipęs iš automobilio pamatė, kad eismo įvykio metu buvo apgadinti keturi automobiliai, o dėl įvykio kaltas R. T., vairavęs automobilį AUDI A4. Eismo įvykio metu sužalotų žmonių nebuvo, tačiau buvo viena nėščia moteris, todėl buvo iškvieta greitoji pagalba. Aiškinantis įvykio aplinkybes Kia automobilio vairuotojas iškvietė policiją, R. T. pripažino, kad dėl eismo įvykio kaltas jis, tačiau prašė policijos nekviesti. Laukiant atvykstant policijos pareigūnų R. T. buvo pasišalinęs iš įvykio vietos ir per kelią nuėjęs į degalinę atsinešė mineralinio buteliuką. Degalinėje, kuri matosi nuo kelio, R. T. užtruko neilgai, gal 5 minutes, grįžo su 0,5 l talpos buteliu mineralinio. Kad R. T. po įvykio vartotų alkoholį nematė. Atvykus policijos pareigūnams, R. T. atsisakė pasitikrinti blaivumą alkotesteriu, po to visi aplinkybių išsiaiškinimui vyko į policijos nuovadą.

Liudytojas M. Ž. teismo posėdyje parodė, kad 2015 m. gegužės 20 d. autoįvykyje dalyvavo jo žmona L. Ž.. Tą dieną žmona išvyko iš namų ir po 5 minučių telefonu pranešė, kad Ukmergės gatvėje pateko į eismo įvykį. Jis, į įvykio vietą atvyko praėjus 10 minučių nuo įvykio. Atvykus į įvykio vietą, jau buvo iškviesta greitoji pagalba, nes žmona tuo metu laukėsi, taip pat buvo iškviesta policija, kurios visi laukė. Avariją sukėlęs R. T. siūlė susitarti ir nekviesti policijos, nes prasitarė, kad yra išgėręs. Kol laukėm atvykstančio policijos ekipažo, R. T. buvo nuėjęs į degalinę kelioms minutėms. R. T. sakė, kad degalinėje išgėrė, tačiau pabrėžė, kad dar prieš eidamas į degalinę, R. T. jam sakė, kad yra išgėręs ir prašė policijos nekviesti bei susitarti be policijos.

Vertinant byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad R. T. padarė jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 str. 3 d.

Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos administracinėn atsakomybėn traukiamas R. T. iš dalies prisipažįsta padaręs jam inkriminuotą pažeidimą, pripažįsta, kad sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadintos keturios transporto priemonės, bei pripažįsta, kad iškart po eismo įvykio vartojo alkoholį, nepripažįsta vairavęs neblaivus, tačiau R. T. kaltė įvykdžius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 str. 3d. įrodyta surinkta bylos medžiaga - administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 10P-32148472-15 (b.l.3), registruotų įvykių ROIK Nr. 0115000270476 ataskaita, iš kurios matyti, jog apie techninį eismo įvykį pranešta 2015-05-20, įvykio laikas 18.43 val., įvykio adresas Ukmergės g. 244, Vilniuje. Įvykio aplinkybės nurodytos: gatvėje prie prekybos centro Senukai automobilis AUDI v/n (duomenys neskelbtini) įvažiavo į pranešėjos (L. Ž., nurodytas telefono numeris) automobilį BMW X3 v/n (duomenys neskelbtini) o pranešėja savo automobiliu įvažiavo į automobilio Volvo v/n (duomenys neskelbtini) o nuo jo smūgio automobilis Volvo atsitrenkė į kitą automobilį Kia v/n (duomenys neskelbtini) nesutaria, laukia visi vietoje. Pranešėja nėščia, apie įvykį pranešta pareiškėjos L. Ž., nurodytas telefono numeris (b.l. 7), 2015-05 20 19.00 val. užpildyta eismo įvykio vietos schema, kurioje užfiksuotos automobilio padėtys eismo įvykio metu, pažymėta visų keturių automobilių apgadinimų lokalizacija (b.l. 8-11), įvykyje betarpiškai dalyvavusių liudytojų L. Ž., I. U., J. G., M. Ž. rašytiniais paaiškinimais (b.l. 12-16), liudytojų M. Ž. ir I. U. parodymais teisme (b.l. 41-42), paties administracinėn atsakomybėn traukiamo R. T. rašytiniu paaiškinimu (b.l. 24-25) ir parodymais teisme, medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu Nr. 827 bei specialisto išvada Nr. T-A 4049/15(01), kuriuose užfiksuota, kad atlikus R. T. kraujo tyrimą, rasta 1,42 % etilo alkoholio, jam nustatytas lengvas girtumo laipsnis (b.l. 22-23).

Analizuojant nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą matyti, kad ginčo dėl to, jog R. T. 2015 m. gegužės 20 d., apie 18.30val., Ukmergės g. 244, Vilniuje, vairuodamas automobilį AUDI AVANT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintos keturios transporto priemonės, nagrinėjamu atveju nėra. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nesutinka tik su tuo, kad transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo R. T. aiškinimas, neva jis automobilio būdamas neblaivus nevairavęs, o alkoholį vartojęs po eismo įvykio, paneigtais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais bei vertinamas kritiškai, kaip siekimas išvengti administracinės atsakomybės. Administracinėn atsakomybėn traukiamas R. T. nurodė, kad automobilį vairavo būdamas blaivus, tačiau po eismo įvykio būdamas streso būsenoje ir laukdamas kol atvyks policijos pareigūnai pasišalino iš įvykio vietos, nuėjęs į kitoje kelio pusėje esančią degalinę, kur nusipirko 200 g talpos butelį brendžio bei iškart jį suvartojęs. Jokiais objektyviais duomenimis nepagrįstas toks jo aiškinimas, priešingai ši R. T. versija paneigta betarpiškai eismo įvykyje dalyvavusių liudytojų parodymais, liudytojas M. Ž. patvirtino, kad jam atvykus į eismo įvykio vietą, į kurį pateko jo žmonos L. Ž. (ankstesnė pavardė Ž.) vairuojamas automobilis ir bendraujant su įvykį sukėlusiu R. T., R. T. jam pasakė, kad yra išgėręs ir siūlė susitarti nekviečiant policijos (žr. teismo posėdžio protokolą), analogiški liudytojo M. Ž. paaiškinimai užfiksuoti ir jo rašytiniame paaiškinime, kuriame nurodyta, kad teko bendrauti su avarija sukėlusiu asmeniu, kad jis išgėręs alkoholio jis nesupratęs, bet R. T. pats pasisakė jam atvykus į įvykio vietą, bendraujant su juo. Sužinojęs, kad vairuotojas išgėręs, jis dar kartą bendruoju pagalbos telefonu pranešęs apie tai, kad vairuotojas galimai išgėręs ir tik po to R. T. išėjo į degalinę iš kurios netrukus grįžo nešinas mineralinio buteliuku (b.l. 16). Analogiškus parodymus davė ir liudytojus teisme I. U., kuris nurodė, kad laukiant atvykstant policijos pareigūnų R. T. buvo pasišalinęs iš įvykio vietos ir per kelią nuėjęs į degalinę atsinešė mineralinio buteliuką. Degalinėje, kuri matosi nuo kelio, R. T. užtruko neilgai, gal 5 minutes, grįžo su 0,5 l talpos buteliu mineralinio. Kad R. T. po įvykio vartotų alkoholį nematė. Šie liudytojų M. Ž. ir I. U. parodymai paneigia R. T. versiją, kad jis vairavo automobilį būdamas blaivus, o tik po eismo įvykio vartojo alkoholį. Netikėti liudytojų M. Ž. ir I. U. parodymais, kurie patvirtina jų rašytiniuose paaiškinimuose nurodytas aplinkybės teismas neturi pagrindo, nes dėstomos įvykio aplinkybės nurodomos nuosekliai, logiškai, pakankamai detaliai, neprieštaringai, atitinka tolesnę įvykio eigą, užfiksuotą rašytiniuose įrodymuose. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių minėti liudytojai, būtų šališki, suinteresuoti nepagrįstai apkaltinti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį nebūtų pažeidimų padarymu. Tai, kad R. T. vairavo automobilį neblaivus patvirtina medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu Nr. 827 bei specialisto išvada Nr. T-A 4049/15(01), kuriuose užfiksuota, kad atlikus R. T. kraujo tyrimą, rasta 1,42 % etilo alkoholio, jam nustatytas lengvas girtumo laipsnis (b.l. 22-23). Be to, mažai tikėtina, kad išgėrus apie 200 gr brendžio, ir praėjus dviem valandoms nuo alkoholio suvartojimo momento (nustatyta, kad eismo įvykis įvyko apie 18.30 val., o kraujas etilo alkoholiui nustatyti paimtas 20.35 val.) kraujyje būtų nustatyta 1,42 % (promilės) etilo koncentracija. Šie duomenys neginčijamai patvirtina, kad eismo įvykio metu R. T. buvo neblaivus. Pažymėtina, kad netgi pripažinus, jog R. T. automobilį vairavo blaivus, o alkoholį vartojo iškart po eismo įvykio iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo, kas nagrinėjamu atveju nenustatyta (nustatyta, anksčiau aptartais įrodymais, kad R. T. automobilį vairavo neblaivus), tai nešalintų jo administracinėn atsakomybės, nes alkoholio vartojimas iškart po įvykio iki jo aplinkybių pašalinimo užtraukią atsakomybę pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį, pagal kurį „transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo laipsnis, neblaivumo patikrinimo vengimas, taip pat alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo –užtraukia baudą vairuotojams nuo penkių šimtų septyniasdešimt devynių iki aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų“.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą R. T. kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 str. 3d. įrodyta pilnai.

R. T. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. T. prašė teismo neskirti jam LR ATPK 127 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos privalomos administracinės nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Tačiau LR ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje reglamentuotas mažesnės nuobaudos nei sankcijoje numatyta minimali skyrimas arba administracinės nuobaudos neskyrimas sietinas tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Taigi, administracinė nuobauda, vadovaujantis LRATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo tokių faktinių duomenų teismui nepateikė. Ta aplinkybė, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas sukels administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui neigiamas pasekmes ir nepatogumus asmeniniame gyvenime, pati savaime, negali būti laikoma ypatinga ar išimtine aplinkybe, leidžiančia administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atžvilgiu taikyti LR ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir neskirti jam įstatyme numatytos privalomosios administracinės nuobaudos.

Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, jo keliamą grėsmę visuomenės saugumui (vairuota mieste būdamas neblaivus, tai yra padarė vieną iš šiurkščiausių pažeidimų), į tai, kad apgadino net keturias transporto priemones, į tai, kad atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Iš administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro duomenų matyti, kad R. T. praeityje jau buvo baustas už vairavimą neblaiviam, tai parodo, kad R. T. iš esmės kritiškai savo elgesio nevertina ir jo nekeičia, nedaro teigiamų išvadų, nes ir toliau vykdo pažeidimus transporto srityje būdamas neblaivus, kai jam nustatomas lengvas girtumas, sugadinant svetimą turtą.

Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra nustatyta jokių išimtinių, išskirtinai pažeidėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, kurioms esant būtų galima taikyti ATPK 30¹ straipsnį ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijose numatyta minimali, arba neskirti įstatyme numatytos privalomosios administracinės nuobaudos, ir mano, kad R. T. skirtina ATPK 127 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta minimalaus dydžio bauda, su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam ATPK 127 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytam terminui.

Pagal ATPK 325 straipsnio 1 dalį, nutarimą atimti teisę vairuoti transporto priemones vykdo ATPK 225 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyti policijos pareigūnai. Kadangi R. T. administracinį teisės pažeidimą padarė apsvaigęs nuo alkoholinių gėrimų, todėl laikytina, kad jis neteko teisės vairuoti transporto priemonių nuo nutarimo atimti šią teisę priėmimo dienos (ATPK 330 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 33 straipsniu, 127 straipsnio 3 dalimi, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

R. T. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 3 dalyje, už kurį skirti 1158 € (vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams, šį terminą skaičiuojant nuo nutarimo priėmimo dienos.

Išaiškinti pažeidėjui, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsniu bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos.

Bauda turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, įmokos mokesčio kodas 1001, sąskaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank” arba sąskaitos Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, Nordea B. F. Plc Lietuvos skyrius, banko kodas 21400. Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime turi būti nurodomas administracinio teisės pažeidimo bylos numeris ir įmokos kodas -1001. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (ATPK 314 straipsnio 1 dalis).

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.