- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-23
- Bylos Nr.
- 2A-1513-656/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-16323-2009-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andrius Ignotas (pran.), Asta Radzevičienė, Vilija Mikuckienė
- Atsakovas
- UADB „Ergo Lietuva“
- Ieškovas
- R. B.
- Trečiasis asmuo
- A. Č. Kolegija
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Andriaus Ignoto, kolegijos teisėjų Astos Radzevičienės ir Vilijos Mikuckienės, sekretoriaujant Ritai Sindikaitei, dalyvaujant atsakovo UADB „Ergo Lietuva“ atstovei K. M.
kolegijos posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo R. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. B. ieškinį atsakovui UADB „Ergo Lietuva“ dėl draudimo išmokos priteisimo, trečiasis asmuo A. Č.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į pirmosios instancijos teismą prašydamas priteisti iš atsakovo UADB „Ergo Lietuva“ 30 959,95 Lt draudimo išmokų bei bylinėjimosi išlaidas, procesines 5 proc. metines palūkanas. Nurodė, kad 2008-09-24 šalys sudarė transporto priemonių kasko draudimo sutartį (liudijimo Nr. 851-0291937), kurios pagrindu buvo apdraustas ieškovui nuosavybės teise priklausantis lengvasis automobilis AUDI S8, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pagaminta 1999 metais, naudos gavėju draudiminio įvykio atveju nurodant ieškovą R. B. Šalių pasirašytos draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu įvyko du įvykiai, kurių metu apdraustasis automobilis buvo apgadintas, tuo jam padarant žalą: 2009-12-23 automobilis buvo apvogtas, o 2009-02-02 nukentėjo autoįvykyje. Abiem atvejais ieškovas kreipėsi į atsakovą prašydamas išmokėti draudimo išmokas už minėtų įvykių metu automobiliui padarytą žalą, tačiau atsakovas tai padaryti atsisakė nurodydamas, kad draudėjas (ieškovas) apie įvykius draudikui (atsakovui) tariamai pateikė klaidinančią, neteisingą, melagingą ar tikrovės neatitinkančią informaciją. Įtarus ieškovą sukčiaujant, atsakovo iniciatyva buvo iškeltos dvi baudžiamosios bylos: Nr. 26-1-01835/2008 ir Nr. 20-2-00147/2009. Baudžiamojoje byloje Nr. 26-1-01835/2008 ieškovo kaltė nustatyta nebuvo - atsakovas byloje pripažintas nukentėjusiuoju, vagystės iš automobilio kaltininkas baudžiamojoje byloje nenustatytas. Baudžiamojoje byloje Nr. 20-2-00147/2009 ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nenustačius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Ieškovo tvirtinimu, atsakovui nebeliko pagrindo nemokėti ieškovui priklausančių draudimo išmokų. Tačiau atsakovo bendrovė išmokėti draudimo išmokas ieškovui dėl 2008-12-23 vagystės bei 2009-02-05 autoįvykio metu patirtos žalos pakartotinai atsisakė. Ieškovas nurodė, kad pagal UAB „Autofortas“ atliktą automobilio remonto sąmatą ieškovui padarytos žalos draudimo išmokų forma dydis sudaro 30 959,95 Lt.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad 2008-12-24 ieškovas pateikė atsakovui pranešimą apie tai, kad 2008-12-23 vakare paliko jam priklausančią transporto priemonę Audi S8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėti, o 2008-12-24 ryte pastebėjo, kad transporto priemonė yra apvogta - pavogtos apdailos juostos, radiatoriaus grotelės, priekinio bamperio grotelės, priekiniai priešrūkiniai žibintai, ratlankių dangteliai, vairuotojo saugos pagalvė, vaizdo įranga. Ieškovas pranešime apie įvykį nurodė, kad automobilio signalizacija nebuvo atjungta, buvo rasta sugadinta („persukta“) vairuotojo durų spynelė. 2008-12-24 atsakovo darbuotojai atliko transporto priemonės apžiūrą, automobilio trūkumus surašė Transporto priemonės apžiūros - defektų akte Nr. TPA-217922 bei užfiksavo nuotraukose. Automobilio apžiūros metu buvo nustatyta, kad automobilio spynelės nėra sugadintos. Jokių kitų įsibrovimo į transporto priemonės vidų požymių apžiūros metu taip pat nebuvo užfiksuota, tuo tarpu dalies dingusiu detaliu vagystė (vairuotojo saugos pagalvės, vaizdo įrangos) yra galima tik patenkant į transporto priemonės vidų. Vertinant visas aukščiau nurodytas faktines aplinkybes, akivaizdu, jog ieškovo atsakovui pateiktos automobilio dalių dingimo aplinkybės yra neteisingos ir klaidinančios - nesant nustatytų jokių išorinių įsibrovimo į automobilį požymių, objektyviai įmanomi patekimo į transporto priemonės vidų būdai yra tik transporto priemonei esant paliktai neužrakintai arba atsirakinant ją su šios transporto priemonės raktu. Kad ieškovas nurodė klaidinančias aplinkybes atskleidžia ir kiti faktai. Transporto priemonės apžiūros metu buvo nustatyta, jog elektros instaliacijos jungtys (išimant žibintus, vaizdo įrangą, saugos pagalvę) buvo nesugadintos, tuo tarpu kai transporto priemonių detalių vagystės metu laidai paprastai būna nupjaunami, o ne atjungiami.
2009-02-05 ieškovas kreipėsi į atsakovą, pranešdamas apie 2009-02-05 įvykį, įvykusį Studentų g., Kaune, kurio metu, kaip nurodė pranešime, buvo apgadintas automobilis Audi S8, valst. nr. (duomenys neskelbtini) Paaiškinimuose apie įvykį ieškovas nurodė, kad iš Saulės gatvės įvažiavo į pagrindinę Studentų gatvę ir į šoną atsitrenkė šia gatve važiavęs automobilis F. M., valst. nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo A. Č.; po smūgio automobilis nuslydo ir trenkėsi į bordiūrą. Tokias pačias eismo įvykio aplinkybes savo paaiškinimuose nurodė ir A. Č.. Abu deklaruoto įvykio dalyviai atsakovui pateikė taip pat ir eismo įvykio schemas, kuriose pažymėjo ir automobilių išsidėstymą po eismo įvykio. Ieškovo ir A. Č. užpildytoje eismo įvykio deklaracijoje 11 grafoje, pažymint transporto priemonių sugadinimus, nurodyta, jog automobiliui Audi S8 sugadintas visas šonas, stogas, o automobiliui F. M. -visas priekis. Tiek automobilio Audi S8, tiek F. M. apgadinimai, patirti deklaruoto įvykio metu, dalyvaujant automobilių savininkams, atsakovo buvo užfiksuoti bei aprašyti apžiūros -defektų aktuose. Apžiūros - defektų aktus pasirašė taip pat ir transporto priemonių savininkai. Tai, jog visi automobilio Audi S8 dešinės pusės sugadinimai, ieškovo teigimu, buvo padaryti jo pranešto 2009-02-05 įvykio metu, jis patvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu duodamas paaiškinimus. 2009-03-16 atsakovas atsisakė atlyginti ieškovui deklaruoto 2009-02-05 eismo įvykio metu patirtą žalą remdamasis nepriklausomo eksperto VGTU Automobilių transporto katedros docento E. S. išvada Nr. ES-5-09. Be to, atsakovas nurodė, jog nagrinėjamu atveju ieškovas nurodė nepagrįstai didelę ieškinio sumą. Pagal atsakovo paskaičiavimus, išmokos dydis galėtų būti 14.612 Lt.
Trečiasis asmuo procesinių dokumentų į bylą nepateikė, teismo posėdžių metu prašė ieškinį tenkinti.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010-12-13 sprendimu ieškinį atmetė. Dėl vagystės iš automobilio teismas padarė išvadą, jog ieškovo atsakovui 2008-12-24 pateiktos automobilio dalių dingimo aplinkybės yra neteisingos ir klaidinančios. Nesant nustatytų jokių išorinių įsibrovimo į automobilį požymių, objektyviai įmanomi patekimo į transporto priemonės vidų būdai yra tik transporto priemonei esant paliktai neužrakintai arba atsirakinant ją su šios transporto priemonės raktu. Teismo vertinimu, automobilio dalių vagystę galėjo lemti paties ieškovo neatidumas – jis galimai paliko automobilį neužrakintą, ar buvo patikėjęs automobilio raktelius kitam asmeniui. Ta aplinkybė, kad ikiteisminio tyrimo metu ieškovas nebuvo patrauktas įtariamuoju, o buvo pripažintas nukentėjusiuoju, nesudaro pagrindo minėtas išvadas paneigti.
Dėl 2009-02-05 eismo įvykio teismas pažymėjo, jog Draudimo taisyklių 17.3.6. punkte nurodyta, kad draudikas turi teisę atsisakyti mokėti draudimo išmoką ir tuo atveju, jeigu draudėjas pateikė klaidinančią, neteisingą, melagingą ar tikrovės neatitinkančią informaciją apie draudiminį įvykį. Teismas, vertindamas pateiktas specialisto išvadas dėl ieškovo ir trečiojo asmens A. Č. nurodytų aptariamo įvykio aplinkybių, nustatė, jog ši išvada paneigia deklaruoto įvykio dalyvių duotus paaiškinimus dėl automobilių sugadinimų aplinkybių. Teismo vertinimu, eksperto išvada parengta vadovaujantis specialiomis mokslinėmis bei techninėmis žiniomis, todėl ja abejoti nėra pagrindo. Nustatyta, kad išvadą parengė E. S., turintis eismo įvykių ir transporto trasologijos teismo eksperto kvalifikaciją bei 11 metų ekspertinio darbo stažą, kas papildomai patvirtina pateiktos išvados išsamumą, objektyvumą, pagrįstumą. Teismas taip pat pažymėjo, jog aiškinantis eismo įvykio (po kurio buvo gan stipriai apgadinti abu automobiliai) aplinkybes teismo posėdžio metu ieškovas teismui nurodė, kad po automobilių kontakto nei kiek nenukentėjo, nes „iššaudė pagalvės“. Teismas įvertino, kad toks ieškovo paaiškinimas prieštarauja anksčiau nustatytai aplinkybei - vairuotojo oro pagalvė buvo pavogta. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad pats ieškovas vengė plačiau komentuoti ir aiškinti bylos aplinkybes, o jo interesus pagrinde gynė jo atstovas, kas, teismo vertinimu, suponuoja išvadą, kad ieškovas nebuvo užtikrintas dėl savo paaiškinimų nuoseklumo ir tikrumo, vengė klysti. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas įrodė, jog atsisakydamas sumokėti draudimo išmokas ieškovui, elgėsi pagrįstai ir teisingai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-12-13 sprendimą ir priimti naują sprendimą, ieškinį tenkinti (b.l. 137-144).
1. Atsakovo inicijuotose baudžiamosiose bylose nenustačius ieškovo kaltės, neliko pagrindo ieškovui nemokėti draudimo išmokų dėl 2008-12-23 vagystės bei 2009-02-05 autoįvykio.
Žemesnės instancijos teismas
2. Teismas padarė išvadą, jog nesant išorinių įsibrovimo požymių, “objektyviai įmanomi patekimo į transporto priemonės vidų būdai yra tik transporto priemonei esant paliktai neužrakintai arba atsirakinant ją su šios transporto priemonės raktu”, todėl “automobilio dalių vagystę galėjo lemti paties ieškovo neatidumas – jis galimai paliko automobilį neužrakintą, ar buvo patikėjęs automobilio raktelius kitam asmeniui”. Ieškovo tvirtinimu, teismas padarė tik prielaidą, tačiau jokių neabejotinų įrodymų minėtoms aplinkybėms pagrįsti byloje nebuvo.
3. Nesutiko su teismo pozicija, jog ieškovas dėl vagystės iš automobilio pateikė klaidinančią ir neteisingą informaciją, dėl ko ieškovas neva pažeidė draudimo sutarties sąlygas, o atsakovas įgijo teisę nemokėti draudimo išmokų. Ieškovo tvirtinimu, draudikas privalo vykdyti Draudimo įstatymo 82 str. 7 d. reikalavimus, nustatančius pareigą draudikui įvertinti draudėjo kaltę, pažeidimo sunkumą ir priežastinį ryšį su draudiminiu įvykiu. Tuo tarpu atsakovas atsisakė išmokėti draudiminę išmoką nenustatęs minėtų aplinkybių.
4. Nesutiko su teismo padarytomis išvadomis dėl eismo įvykyje automobiliui padarytos žalos. Teismas vadovavosi specialisto pateikta išvada bei jai suteikė pirmumą kitų byloje pateiktų įrodymų atžvilgiu, įskaitant ieškovo ir trečiojo asmens parodymų ir paaiškinimų. Tokiu būdu teismas pažeidė CPK 185 str. 2 d. nuostatas.
5. Specialisto išvada galimai paneigia tik dalį ieškovo nurodytų aplinkybių, tačiau nepaneigia, jog buvo kontaktas tarp automobilių.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti (b.l. 149-155).
1. Teismas teisingai vertino ieškovo atsakovui deklaruoto įvykio (automobilio apvogimo) nustatytas aplinkybes bei padarė pagrįstas išvadas.
2. Pateikdamas draudikui objektyviai neteisingą bei klaidinančią informaciją apie transporto priemonių dalių dingimą, ieškovas pažeidė draudimo sutartimi prisiimtas pareigas.
3. Nesutiko su apeliacinio skundo argumentu, jog teismo sprendimas yra grindžiamas prielaidomis. Teismo sprendimas grindžiamas ne prielaida, o nustatytu faktu, jog ieškovo atsakovui nurodytos automobilio dalių dingimo aplinkybės objektyviai nėra įmanomos, taigi yra neteisingos ir klaidinančios.
4. Eismo įvykio dalyvių pateiktos schemos ir specialisto pateikta schema skiriasi ne neženkliai, tačiau iš esmės.
5. Ikiteisminio tyrimo metu priimti procesiniai sprendimai neturi prejudicinės galios sprendžiant žalos atlyginimo klausimą civiline tvarka.
Tretysis asmuo A. Č. atsiliepimo nepateikė.
Ieškovas ir jo atstovas į apeliacinės instancijos teismo posėdį neatvyko. Ieškovo atstovas prašė posėdį atidėti, nes jis užimtas kitoje civilinėje byloje. Kolegija ieškovo atstovo neatvykimo priežastis pripažįsta nesvarbiomis ir konstatuoja, kad apeliaciniame skunde jokių naujų faktinių aplinkybių nenurodoma. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentais dėl teisinio faktinių aplinkybių vertinimo, todėl ieškovo atstovo dalyvavimas nėra būtina.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Draudimo sutartis yra fiduciarinė (pasitikėjimo) sutartis, kurios šalims taikomas tarpusavio didžiausio pasitikėjimo principas, kuris reiškia, kad šalys privalo teikti teisingą, objektyvią ir išsamią informaciją, kuri reikšminga draudimo įvykio vertinimui. Byloje nustatyta, kad ieškovas šios pareigos nevykdė, nes nepateikė teisingos informacijos apie draudimo įvykių aplinkybes.
Dėl vagystės iš automobilio
Pagal CPK 178 straipsnį šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Nagrinėjamu atveju atsakovas, atsisakydamas mokėti draudimo išmoką, privalėjo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos mokėjimo (LR Draudimo įstatymo 82 str. 6 d.). Dėl 2008-12-24 įvykio (detalių vagystės) atsakovas atsikirtimus grindė argumentais, kad įsibrovimo į automobilį požymių nebuvo – spynelės nebuvo sugadintos ir signalizacija nebuvo atjungta. Pirmos instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad nesant nustatytų jokių išorinių įsibrovimo į automobilį požymių, objektyviai įmanomi patekimo į automobilį būdai yra tik automobiliui esant paliktam neužrakintam ar perdavus raktelius ir signalizacijos pultą kitam asmeniui. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodė teiginį, kad į automobilį galima įsibrauti panaudojant specialias technines priemones nepažeidžiant spynelių ir atjungiant signalizaciją, tačiau šios aplinkybės neįrodinėjo konkrečiais įrodymais. Nepaneigta aplinkybė, kad vagystę galėjo lemti paties ieškovo neatidumas paliekant raktelį automobilyje arba perdavus raktelius kitam asmeniui. Ieškovas nepateikė įrodymų, paneigiančių atsakovo argumentą, kad atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes objektyviai buvo įmanoma patekti į automobilį tik automobiliui esant paliktam neužrakintam ar perdavus raktelius ir signalizacijos pultą kitam asmeniui. Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 030, kurių pagrindu sudaryta automobilio Audi S8, valst. nr. (duomenys neskelbtini) draudimo sutartis, 12.1.5. punkte numatyta draudėjo pareiga teisingai užpildyti draudiko pateiktą anketą apie įvykį. Draudimo taisyklių 17.3.1. punkte įtvirtina draudiko teisė atsisakyti išmokėti draudimo išmoką, jeigu neįvykdoma minėtame Draudimo taisyklių punkte įtvirtinta draudėjo pareiga. Draudimo taisyklių 17.3.6. punkte nurodyta, kad draudikas turi teisę atsisakyti mokėti draudimo išmoką ir tuo atveju, jeigu draudėjas pateikė klaidinančią, neteisingą, melagingą ar tikrovės neatitinkančią informaciją apie draudiminį įvykį. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pagal Draudimo taisyklių 4.2.1.5 ir 4.2.1.6. punktus atsakovas pagrįstai draudimo įvykį vertino kaip nedraudiminį. Ieškovo apeliacinio skundo argumentas, kad pagal LR Draudimo įstatymo 82 str. 7 d. reikalavimus, nustatančius pareigą draudikui įvertinti draudėjo kaltę, pažeidimo sunkumą ir priežastinį ryšį su draudiminiu įvykiu, teisiškai nereikšmingas, nes įvykis buvo nedraudiminis ir nurodytų aplinkybių nustatinėti nereikia.
Dėl eismo įvykio
Atsakovo Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr.030 17.3.6. punkte nurodyta, kad draudikas turi teisę atsisakyti mokėti draudimo išmoką ir tuo atveju, jeigu draudėjas pateikė klaidinančią, neteisingą, melagingą ar tikrovės neatitinkančią informaciją apie draudiminį įvykį. Pagal Draudimo įstatymo 82 straipsnio 3 dalies 1 punkto ir 6 dalies nuostatas draudikas neturi teisės išmokėti draudimo išmoką ar atsisakyti ją išmokėti, neįsitikinęs draudiminio įvykio buvimu ir privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos išmokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką. Teismas, vertindamas pateiktą specialisto E. S. išvadą dėl ieškovo ir trečiojo asmens A. Č. nurodytų aptariamo įvykio aplinkybių, nustatė, jog ši išvada paneigia deklaruoto įvykio dalyvių duotus paaiškinimus dėl automobilių sugadinimų aplinkybių. Dalies automobilio AUDI S8 sugadinimų negalima paaiškinti ieškovo eismo įvykio deklaracijoje ir paaiškinimuose nurodytomis aplinkybėmis. Automobiliai, susidūrus jų vairuotojų nurodytomis aplinkybėmis, negalėjo sustoti vairuotojų nurodytose padėtyse. Teisėjų kolegija neturi objektyvaus pagrindo abejoti specialisto E. S. išvada, nors ji ir neturi teismo ekspertizės įrodomosios galios. E. S. yra technologijos mokslų daktaras ir turi eismo įvykio ir transporto trasologijos eksperto kvalifikaciją. Tyrimas atliktas naudojant mokslo žiniomis pagrįstą kompiuterinį modeliavimą. Vadovaujantis civilinio proceso rungimosi principu, ieškovas galėjo prašyti teismo skirti teismo ekspertizę, tačiau šia galimybe nesinaudojo. Todėl įrodomąja prasme ieškovo reikalavimas pagrįstai pripažintas nepagrįstu. Teisminėje praktikoje laikomasi nuostatos, jog faktai, nustatyti administracinių institucijų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų priimtais sprendimais, nutarimais ir kitais teisiniais aktais, prejudicinės galios neturi ir vertinami kaip rašytiniai įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004-12-30 nutarimo Nr. 51 6.2. punktas, Teismų praktika Nr. 22). Kauno miesto apylinkės prokuratūros 2009-11-23 nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr.20-2-00147-09 nekonstatuota, kad ieškovas teisingai nurodė 2009-02-05 įvykio aplinkybes, nes nutarime ieškovo veiksmai buvo vertinami tik tuo aspektu, ar ieškovo pranešimas apie eismo įvykį buvo žinomai apgaulingas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.