Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Petras Mineikis, sekretoriaujant Agnei Baranauskaitei, dalyvaujant ieškovui N. V. (N. V.), ieškovo atstovui advokatui Sauliui Gintarui Vaičiūnui, atsakovės D. V. kuratorei Z. P., institucijos, teikiančios išvadą byloje, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Aldonai Venckaitienei viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo N. V. (N. V.) ieškinį atsakovei D. V., išvadą byloje teikianti institucija Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovės kuratorė sutiko, kad ieškinys būtų patenkintas. Patvirtino, kad ieškovo ir atsakovės santuoka yra iširusi. Sutinka, kad santuoka iširo dėl atsakovės kaltės. Patvirtino, kad ieškovas vaikui yra sudaręs tinkamas gyvenimo sąlygas ir dukra rūpinasi.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog ieškovas N. V. ir atsakovė D. V. susituokė (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 204. Sutuoktiniai turi nepilnametę dukrą L. V., gim. (duomenys neskelbtini). Iš VĮ „Registrų centras“ pažymų matyti, kad N. V. ir D. V. vardu nėra nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų. Iš VĮ „Regitra“ pažymos matyti, kad N. V. vardu yra įregistruota transporto priemonė Opel Vectra, valst. Nr. CZP 802. Atsakovės vardu transporto priemonių nėra įregistruotų.

Dėl santuokos nutraukimo.

Teismas, nutraukdamas santuoką privalo nurodyti, kas kaltas dėl santuokos iširimo. Pagal CK trečiosios knygos IV skyriaus ketvirtojo skirsnio nuostatas santuoka gali būti nutraukta dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas, nagrinėdamas sutuoktinių ginčą ar iširo santuoka dėl vieno, ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turi atsižvelgti į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygas. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose, ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Teismas, aiškindamas sutuoktinio pareigų sąvoką, pažymi, kad tai yra lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kitos įstatyme įtvirtintos pareigos. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, taip pat turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokai išsaugoti tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes, t. y. tokią bylą nagrinėjantis teismas turi nustatyti įrodinėtinas aplinkybes, turinčias reikšmės sprendžiant sutuoktinio kaltės klausimą.

Ištyrus ir įvertinus byloje esančius įrodymus nustatyta, kad sutuoktinių santuoka yra faktiškai iširusi. Bylos rašytiniais įrodymais bei teismo posėdžio metu šalių duotais paaiškinimais nustatyta, kad atsakovė D. V. 2015-11-06 išėjo iš namų ir iki šiol atsakovės tikroji buvimo vieta nėra žinoma. Vadovaujantis ieškovo ir atsakovės kuratorės – D. V. mamos paaiškinimais, atsakovė paliko šeimą ir išvyko į užsienį. Ieškovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad santuoka tarp sutuoktinių yra galutinai iširusi, jie nepalaiko jokio ryšio, atsakovė paliko ne tik sutuoktinį, bet ir nepilnametę dukrą – ja visiškai nesirūpina ir neteikia išlaikymo. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad nebėra tikimybės, jog sutuoktiniai vėl pradės gyventi kartu, ir nemano, kad tikslinga imtis papildomų priemonių sutuoktiniams sutaikyti ( LR CK 3.53 str. 2 d., 3.54 str. 1 d.).

Ieškovo teigimu, santuoka iširo dėl atsakovės kaltės, kadangi ji buvo neištikima ir palaikė ryšį su kitu vyru. Pažymėtina, jog pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Nagrinėjamu atveju laikytina, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovė buvo neištikima ir, būtent, dėl šios priežasties iširo šalių santuoka. Tačiau, įvertinus bylos medžiagą, konstatuotina, kad D. V. pažeidė savo kaip sutuoktinės pareigas būti lojalia šeimai, gerbti sutuoktinį, rūpintis šeima, jos poreikių tenkinimu, priešingai, atsakovė nieko nepranešusi ieškovui, paliko ne tik savo sutuoktinį, bet ir mažametę dukrą ir jau daugiau nei vienerius metus nėra žinoma jos buvimo vieta. D. V. nebendrauja ir nepalaiko jokio ryšio ne tik su atsakovu, savo dukra, bet ir kitais artimaisiais. Faktiškai šalys neveda bendro ūkio ir nebegyvena santuokinio gyvenimo nuo 2015-11-06. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas šioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 str. 2 d. 3 p.).

Esant nustatytoms aplinkybėms konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju taikytina CK 3.60 straipsnio 2 dalies 3 punkto prezumpcija, kadangi D. V. 2015-11-06, t. y. kiek daugiau nei prieš vienerius metus, paliko savo šeimą ir visiškai ja nesirūpina. Atsakovė nepateikė į bylą jokių įrodymų, kad dėl santuokos iširimo yra kaltas ir ieškovas, priešingai, atsakovės kuratorė palaikė ieškovo ieškinyje išdėstytas aplinkybes, todėl darytina išvada, kad dėl santuokos iširimo kalta atsakovė, nes ji iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinės pareigas. Po santuokos nutraukimo ieškovui N. V. paliktina jo pavardė – V., atsakovei D. V. paliktina santuokinė pavardė – V.

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo.

Pagal Civilinio kodekso 3.59 straipsnio nuostatas teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimą. LR CK 3.117 straipsnyje nustatyta, jog preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios.

Iš VĮ „Registrų centras“ pažymų matyti, kad N. V. ir D. V. vardu nėra nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų. Iš VĮ „Regitra“ pažymos matyti, kad ieškovo vardu įregistruota transporto priemonės Opel Vectra, valst. (duomenys neskelbtini). Automobilis įsigytas 2013-10-31, todėl laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Ieškovas prašo minėtą transporto priemonę priteisti jam, o atsakovei iš ieškovo priteisti 400,00 Eur kompensaciją – pusę automobilio vertės.

Pagal CK 3.127 straipsnio 3 dalį turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes.

Esant nustatytoms aplinkybėms, jas patvirtinantiems įrodymams, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė jokių prieštaravimų dėl dalintino turto nepateikė, konstatuotina, jog yra pagrindas tenkinti ieškovo reikalavimą ir jam asmeninės nuosavybės teise priteisti transporto priemonę Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovei iš ieškovo priteisti 400,00 Eur piniginę kompensaciją, už jam natūra priteistą automobilį.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, gimė vaikas susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams (CK 3.156 str. 2 d.). Tėvai negyvendami kartu privalo susitarti dėl tėvų valdžios įgyvendinimo savo vaikams sąlygų, yra vienodai atsakingi už vaikų auklėjimą ir tinkamų jų raidos sąlygų sudarymą. Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčą sprendžia teismas (CK 3.165 str. 3 d.). Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi vadovautis išimtinai vaiko interesais (CK 3.174 str. 2 d.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad nepilnametė L. V. gyvena su ieškovu, ieškovo tėvui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovui būnant komandiruotėje Norvegijoje, mergaite rūpinasi N. V. brolio sutuoktinė R. V., kuri teismo posėdžio metu patvirtino šią aplinkybę. Atsakovės kuratorė ir Vaiko teisių apsaugos skyrius sutiko, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškovu.

Esant nustatytoms aplinkybėms, įvertinus byloje esančius duomenis, byloje nesant duomenų, jog ieškovas negalėtų tinkamai pasirūpinti vaiku, darytina išvada, kad ieškovas turi tinkamas galimybes ir sąlygas užtikrinti nepilnamečio vaiko gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas, todėl L. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina su ieškovu N. V.

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje ir detalizuota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnyje, kurio 2 dalyje numatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principų, kurio esmė yra ta, kad, pirmiausia atsižvelgiama į vaiko interesus (CK 3.3 str. 1 d.). Išlaikymas turi būti pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas (Vaiko teisių konvencijos 3 str., 27 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7–8 str., 11–14 str., 18 str. ir kiti, LR CK 3.155 str., 3.165 str.) bei proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai (LR CK 3.192 str. 2 d.). Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs teismų praktiką, jog orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Nuo 2016-01-01 minimalus mėnesinis atlyginimas buvo 350,00 Eur, o nuo 2016-07-01 jis pakeltas iki 380,00 Eur. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima nukrypti nuo orientaciniu kriterijumi laikomos minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, skelbta „Teismų praktikoje“ Nr. 22 Dėl CK 3.192 straipsnio 2 dalies aiškinimo).

Ieškovas nuo kreipimosi į teismą dienos iki 2016-06-30 nepilnametės dukros išlaikymui prašo priteisti iš atsakovės po 175,00 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, o nuo 2016-07-01 iki dukros pilnametystės – po 190,00 Eur (atsižvelgiant į padidėjusį minimalų mėnesinį atlyginimą).

Atsakovės kuratorė prašomam priteisti išlaikymo dydžiui neprieštaravo. Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdyje patvirtino, kad prašomas priteisti išlaikymo dydis yra protingas ir atitinka būtinus vaiko poreikius. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad ieškovo prašomas priteisti išlaikymo dydis atitinka nepilnamečio vaiko poreikius. Pažymėtina, jog dukros išlaikymui reikia skirti lėšas ne tik būtiniesiems poreikiams tenkinti, kaip maistas, rūbai, higienos priemonės, tačiau L. V. taip pat eina į darželį, už kurį kas mėnesį reikia mokėti po 61,00 Eur, lanko šokio pamokamas, kainuojančias 15,00 Eur per mėnesį, taip pat atitinkamą lėšų dalį reikia skirti ir vaiko poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

Įvertinus teismo nustatytas aplinkybes darytina išvada, kad ieškovo reikalavimas yra pagrįstas, todėl tenkintinas. Iš atsakovės D. V. nepilnametės dukros L. V., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui nuo ieškovo kreipimosi į teismą dienos – 2016-02-02 iki 2016-06-30 priteistina po 175,00 Eur, o nuo 2016-07-01 iki dukros pilnametystės – 190,00 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų. Išlaikymo suma indeksuotina kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.196 str., 3.192¹ str., 3.200 str., 3.208 str.).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdytina skubiai. Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo (CPK 282 str. 1 d., 2 d. 1 p.).

Ieškovas skirtinas lėšų, skirtų nepilnametės dukros L. V. išlaikymui, tvarkytoju uzufrukto teise.

Šalys išlaikymo sau viena iš kitos nereikalauja, todėl išlaikymas šalims vienai iš kitos nepriteistinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. (CPK 93 str. 1 d.).

Ieškovas sumokėjo 46,00 Eur žyminį mokestį ir 500,00 Eur už advokato paslaugas. Kadangi ieškinys patenkintas visiškai, todėl iš atsakovės ieškovo naudai priteistini 546,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo ieškovas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo yra atleistas įstatymo (CPK 83 str. 1 d. 2 p.). Patenkinus ieškinį iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistinas 51,00 Eur žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti N. V. (N. V.), a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. V. (ikisantuokinė pavardė P.), a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą ir įregistruotą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 204, dėl sutuoktinės D. V. kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovui N. V. (N. V.) palikti pavardę – V., atsakovei D. V. palikti santuokinę pavardę – V.

Priteisti ieškovui N. V. (N. V.), a. k. (duomenys neskelbtini) transporto priemonę Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise.

Priteisti iš ieškovo N. V. (N. V.), a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei D. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 400,00 Eur (keturis šimtus Eur 00 ct) piniginę kompensaciją už ieškovui tenkančią turto dalį.

Nepilnamečio vaiko L. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovu N. V. (N. V.), a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovės D. V., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnametės dukros L. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui nuo kreipimosi į teismą dienos – 2016-02-02 iki 2016-06-30 po 175,00 Eur (vienas šimtas septyniasdešimt penki Eur 00 ct), o nuo 2016-07-01 iki dukros pilnametystės po 190,00 Eur (vienas šimtas devyniasdešimt Eur 00 ct), mokamo kas mėnesį periodinėmis išmokomis.

Skirti ieškovą N. V. (N. V.), a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnametės L. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovės D. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui N. V. (N. V.), a. k. (duomenys neskelbtini) 546,00 Eur (penki šimtai keturiasdešimt šeši Eur 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės D. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 51,00 Eur (penkiasdešimt vienas Eur 00 ct) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą, sumokant jį į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis.

Per 3 darbo dienas po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją teismo buvimo vietos civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši įregistruotų santuokos nutraukimo faktą.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.