Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2006-08-18 · Administracinė byla Nr. A-502-1231-06

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2006-08-18
Bylos Nr.
A-502-1231-06
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas (pirm.), Sigita Rudėnaitė, Artūras Drigotas (pran.)
Pareiškėjas
L. D.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno miesto valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos
Administracinė byla Nr. A5 – 1231/2006Procesinio sprendimo kategorija 25 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2006 m. rugpjūčio 18 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjo), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininko) ir Sigitos Rudėnaitės,

sekretoriaujant Kristinai Bielinienei,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos L. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2006 m. vasario 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. D. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno miesto valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, dėl sprendimo panaikinimo ir žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja L. D. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Kauno valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – Tarnyba) 2005 m. birželio 28 d. sprendimą Nr. 05-N-32-84 ir įpareigoti Tarnybą suteikti nemokamą antrinę teisinę pagalbą, o taip pat priteisti 100 Lt turtinės ir 10 000 Lt neturinės žalos atlyginimo. Pareiškėja nurodė, kad 2005 m. gegužės 23 d. kreipėsi su prašymu į Tarnybą suteikti jai antrinę teisinę pagalbą. Teisinė pagalba reikalinga surašyti prašymui atnaujinti procesą civilinėje byloje dėl testamento pripažinimo negaliojančiu ir baudžiamos bylos iškėlimui. Tarnyba 2005 m. birželio 28 d. sprendimu atsisakė tokią pagalbą suteikti. Pareiškėjos teigimu, Tarnyba pažeidė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – VGTPĮ) reikalavimus. Sprendimas buvo priimtas vėliau nei per 3 dienas. Pagal VGTPĮ 12 straipsnio 3 punktą ji, pareiškėja, nemokamą teisinę pagalbą turi teisę gauti kaip socialinės pašalpos gavėja. Pareiškėja paaiškino, kad ji nėra teisininkė, todėl termino atstatymo civilinėje byloje pagrindų nežinanti ir neprivalanti nurodyti pareiškime. Pareiškėjos manymu, dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų jai padaryta 100 Lt turtinė žala, šie veiksmai jai sukėlė dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimus, kuriuos ji vertina 10 000 Lt suma ir prašo turtinę ir neturtinę žalą priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos.

Tarnyba prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą, paaiškino, kad ginčijamas sprendimas priimtas dėl to, kadangi pareiškėjos reikalavimas suteikti antrinę teisinę pagalbą buvo nepagrįstas.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos administracinis teismas 2006 m. vasario 10 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Šalies argumentai

Teismas nustatė, kad pareiškėja 2005 m. gegužės 23 d. pateikė prašymą Tarnybai dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo. Pareiškėja prašyme nurodė, kad teisinė pagalba reikalinga atnaujinti procesui civilinėje byloje dėl testamento pripažinimo negaliojančiu ir baudžiamosios bylos iškėlimui J. K. . Pareiškėja kartu pateikė pažymą apie jos pajamas, gautas iki 2005 m. gegužės l d. 2005 m. gegužės 22 d. Kauno m. savivaldybės administracijos Socialinių reikalų skyrius Tarnybai pranešė, kad pareiškėja iki 2005 m. rugsėjo 1 d. yra socialinės pašalpos gavėja, t. y. ji turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą neatsižvelgiant į turtą ir pajamas (VGTPĮ 12 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Nežiūrint to, atsakovas 2005 m. birželio 28 d. priėmė skundžiamą sprendimą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas konstatavo, kad VGTPĮ 2 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog antrinė teisinė pagalba – tai dokumentų rengimas, gynyba ir atstovavimas bylose, įskaitant vykdymo procesą, atstovavimas išankstinio ginčo sprendimo ne teisme atveju, jeigu tokią tvarką nustato įstatymai ar teismo sprendimas. Tarnybos nuostatų, patvirtintų teisingumo ministro 2005 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. 1R-105, 7.3. punkte nustatyta, kad Tarnyba priima sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo.

Šalies argumentai

Teismas nustatė, kad pareiškėja prašyme nurodė pageidavimą parengti dokumentus proceso atnaujinimui civilinėje byloje Nr. 2-105/00. Teismas nustatė, kad Kauno miesto apylinkės teismas šioje byloje 2000 m. spalio 31 d. priėmė sprendimą pripažinti negaliojančiu D. K. K. testamentą, kuriuo jis visą savo turtą paliko L. D. . Kauno apygardos teismo 2001 m. gegužės 10 d. sprendimu šis Kauno miesto apylinkės teismo sprendimas panaikintas ir priimtas naujas sprendimas. Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2002 m. sausio 10 d. nutartimi Kauno apygardos teismo sprendimas panaikintas ir paliktas galioti 2000 m. spalio 31 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimas. VGTPĮ 11 straipsnio 5 dalyje 1 punkte nurodyta, kad antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjo reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas. Šioje situacijoje pareiškėjos reikalavimo pagrįstumo klausimas kildinamas iš Civilinio proceso kodekso 366 straipsnyje numatytų proceso atnaujinimo pagrindų. Tačiau, teismo vertinimu, nei nagrinėjant pareiškėjos prašymą Tarnyboje, nei teisme pareiškėja nenurodė jokių proceso atnaujinimo pagrindų, nepaaiškino, kodėl ji nori atnaujinti procesą civilinėje byloje. Be to, pareiškėja pageidavo surašyti dokumentus dėl baudžiamosios bylos iškėlimo J. K. . Teismas nustatė, kad J. K. dalyvavo aukščiau nurodytame civiliniame procese ieškovo atstovo teisėmis. Šiuo klausimu pati pareiškėja ne kartą kreipėsi į Kauno miesto apylinkės prokuratūrą. 1997 m. gruodžio 10 d., 1998 m. kovo 6 d., 2005 m. rugpjūčio 25 d. pareiškėjai pranešta, kad iškelti baudžiamąją bylą J. K. nėra pagrindo, nes šios veiksmuose nėra nusikaltimo sudėties. VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad negalima atsisakyti suteikti antrinę teisinę pagalbą, jeigu to pageidaujama baudžiamojoje byloje. Iš prokuroro atsakymų teismas nustatė, kad ikiteisminis tyrimas dėl pareiškėjos keltų reikalavimų nebuvo pradėtas, tai reiškia, kad baudžiamoji byla neiškelta, baudžiamajame procese numatyti procesiniai veiksmai neatliekami. Teismas pažymėjo, kad VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies norma šiuo atveju netaikoma, kadangi nėra pačios baudžiamosios bylos. Teismas nurodė, kad nors pareiškėja pagal savo socialinį statusą turi teisę į antrinę teisinę pagalbą, tačiau tai nereiškia, kad ji gali kelti bet kokius reikalavimus, jų nemotyvuoti. Tarnybos darbuotojams suteikta teisė spręsti apie teisinės pagalbos teikimo sąlygas ir keliamų reikalavimų pagrįstumą. Taigi teismas sutiko su Tarnybos išvada, kad pareiškėjos reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti, ir konstatavo, kad Tarnybos 2005 m. birželio 28 d. sprendimas atsisakyti suteikti pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą yra pagrįstas ir teisėtas. Teismo vertinimu, Tarnybos darbuotojai veikė jų kompetencijos ribose, priimtas sprendimas teisėtas ir pagrįstas, todėl turtinė ir neturtinė žala pareiškėjai nepadaryta ir ją priteisti nėra pagrindo.

Pareiškėja apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2006 m. vasario 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo priteisti iš Tarnybos tarnautojų A. B. ir A. Z. 100 Lt turtinei žalai atlyginti (kelionės išlaidos ir kt.) ir 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad ji nei nagrinėjant prašymą Tarnyboje, nei teisme nenurodė jokių proceso atnaujinimo pagrindų, nepaaiškino, kodėl ji nori atnaujinti procesą civilinėje byloje. Kauno miesto apylinkės prokuratūros 2005 m. rugpjūčio 25 d. atsakyme Nr. 15-159/2 nurodyta, kad ji turi teisę paduoti prašymą atnaujinti civilinį procesą. Būtent Tarnybos darbuotojai jai paaiškino, kaip užpildyti prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą. Tarnybos direktorė A. B. ir vyriausiasis specialistas A. Z. sprendimą priėmė neatsižvelgdami, kad ji yra socialinės pašalpos gavėja. Be to, pareiškėja nurodo, kad byla buvo vilkinama, be pateisinamų priežasčių neatvyko atsakovai, buvo keista teisėjų kolegijos sudėtis. Bylą nagrinėjo teisėjas R. Giedraitis, kuris 1997 m. rugsėjo 4 d., dirbdamas Kauno miesto apylinkės teisme, priėmė nutartį, kuria atsisakė patenkinti jos pareiškimą dėl baudžiamosios bylos iškėlimo J. K. .

Atsiliepimas

Tarnyba atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti. Nurodoma, kad pareiškėja nepateikė jokių naujų teisinių argumentų, kurie būtų pagrindu Tarnybos ir teismo sprendimui panaikinti.

Į apeliacinės instancijos teismo posėdį bylos šalys, jų atstovai neatvyko, remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 137 straipsnio 4 dalimi, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija k o nstatuoja:

Apeliacinis skundas atmestinas.

Tarnybos darbuotojams suteikta teisė spręsti apie teisinės pagalbos teikimo sąlygas ir keliamų reikalavimų pagrįstumą. VGTPĮ 18 straipsnio 2 dalis numato, kad Tarnybos sprendimai gali būti skundžiami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja 2005 m. gegužės 23 d. prašymu kreipėsi į Tarnybą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, tačiau skundžiamu Tarnybos 2005 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. 05-N-32-84 antrinė teisinė pagalba pareiškėjai nesuteikta. Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad pareiškėjos prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje atmestas VGTPĮ 11 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu (pareiškėjo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti), o prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą dėl baudžiamosios bylos iškėlimo – VGTPĮ 11 straipsnio 6 dalies pagrindu (kai nustatoma, kad pats pareiškėjas savarankiškai be advokato teisinės pagalbos gali įgyvendinti arba apginti savo teises arba įstatymo saugomus interesus). Tarnyba pripažįsta pareiškėjos teisę gauti antrinę teisinę pagalbą neatsižvelgiant į turtą ir pajamas (VGTPĮ 12 straipsnio 1 dalies 3 punktas), dėl to ginčo byloje nėra.

Pareiškėja prašyme suteikti antrinę teisinę pagalbą nurodė pageidavimą parengti dokumentus proceso atnaujinimui civilinėje byloje Nr. 2-105/00. Kauno miesto apylinkės teismas šioje byloje 2000 m. spalio 31 d. priėmė sprendimą pripažinti negaliojančiu D. K. K. testamentą, kuriuo jis visą savo turtą paliko L. D. . Kauno apygardos teismo 2001 m. gegužės 10 d. sprendimu šis Kauno miesto apylinkės teismo sprendimas panaikintas ir priimtas naujas sprendimas. Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2002 m. sausio 10 d. nutartimi Kauno apygardos teismo sprendimas panaikintas ir paliktas galioti 2000 m. spalio 31 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimas. Šioje situacijoje pareiškėjos reikalavimo pagrįstumo klausimas kildinamas iš Civilinio proceso kodekso 366 straipsnyje numatytų proceso atnaujinimo pagrindų. Tarnyba ir pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino pareiškėjos reikalavimą parengti prašymą dėl proceso atnaujinimo šioje byloje ir pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjos reikalavimas visiškai nemotyvuotas. Pareiškėjos prašyme išdėstyti bendro pobūdžio nesutikimo su teismų priimtais procesiniais dokumentais motyvai neturi jokio ryšio su įstatyme nustatytais proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagrindais. Esant tokioms aplinkybėms, atsakovas pagrįstai pripažino, kad pareiškėjos reikalavimas surašyti prašymą dėl proceso atnaujinimo yra akivaizdžiai nepagrįstas. Šioje situacijoje pareiškėjos prašymo tenkinimas pažeistų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos principus, numatytus VGTPĮ 3 straipsnyje.

Pareiškėja prašyme suteikti antrinę teisinę pagalbą taip pat nurodė pageidavimą surašyti prašymą dėl baudžiamosios bylos iškėlimo J. K. . Pareiškėjos prašyme nurodoma, kad J. K. suklastojo ieškininį pareiškimą, ją apšmeižė. Kolegijos vertinimu, atsakovo sprendime pagrįstai remiamasi Baudžiamojo proceso kodekso 166 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir pagrįstai nurodoma, kad pati pareiškėja savarankiškai be advokato teisinės pagalbos gali atlikti prašomą veiksmą, t. y. kreiptis į ikiteisminio tyrimo įstaigas ar prokurorą dėl ikiteisminio tyrimo atlikimo ir nusikalstamos veikos atskleidimo. Tokia atsakovo pozicija atitinka valstybės garantuojamos teisinės pagalbos principus, numatytus VGTPĮ 3 straipsnyje. Be to, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas iš pateiktų į bylą dokumentų (atsakovas, priimdamas ginčijamą sprendimą, jų neturėjo), šiuo klausimu pati pareiškėja ne kartą kreipėsi į Kauno miesto apylinkės prokuratūrą. 1997 m. gruodžio 10 d., 1998 m. kovo 6 d., 2005 m. rugpjūčio 25 d. pareiškėjai pranešta, kad iškelti baudžiamąją bylą J. K. nėra pagrindo, nes šios veiksmuose nėra nusikaltimo sudėties. VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalis numato, kad šio straipsnio 5 ir 6 dalys netaikomos antrinės teisinės pagalbos teikimui baudžiamosiose bylose, tačiau nagrinėjamu atveju baudžiamoji byla nebuvo iškelta.

Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino skundžiamo atsakovo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą.

Pareiškėjos reikalavimai buvo grindžiami ir ta aplinkybe, kad Tarnyba, priimdama sprendimą tik 2005 m. birželio 28 d., pažeidė VGTPĮ 18 straipsnio 2 dalyje nustatytus terminus. Pirmosios instancijos teismas šių argumentų netyrė ir dėl jų nepasisakė. Kolegija iš dalies sutinka su pareiškėjos teiginiais dėl VGTPĮ 18 straipsnio 2 dalyje nustatytų terminų pažeidimo. VGTPĮ 18 straipsnio 2 dalyje numatyti terminai sprendimo priėmimui skaičiuojami nuo prašymo ir visų reikiamų dokumentų pateikimo. Pareiškėja pažymą apie tai, kad yra socialinės pašalpos gavėja Tarnybai pateikė 2005 m. birželio 22 d. (taip nurodoma ginčijamame sprendime, dėl šio fakto pareiškėja ginčo nekelia). Sprendimas priimtas 2005 m. birželio 28 d., t. y. praėjus daugiau, nei trims dienoms nuo reikiamų dokumentų gavimo, kaip reikalauja įstatymas. Tačiau šis procedūrinis pažeidimas, kolegijos vertinimu, nėra reikšmingas ir nesudaro pagrindo naikinti pagrįsto ir teisėto Tarnybos sprendimo. Pareiškėja neįrodė, kad dėl tokio pažeidimo jai buvo padaryta kokia nors turtinė ar neturtinė žala.

Pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai išsprendė kilusį ginčą, o padarytas proceso teisės normų pažeidimas (neatsakyta į visus pagrindinius skundo argumentus) neturi įtakos priimto teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui. Apeliantės nurodytos aplinkybės dėl bylą nagrinėjusio teisėjo R. Giedraičio dalyvavimo 1997 m. priimant procesinį sprendimą dėl baudžiamosios bylos iškėlimo J. K. , nesudaro pagrindo abejoti šio teisėjo nešališkumu. Pati pareiškėja šiam teisėjui nušalinimų nereiškė. Apeliantės argumentai dėl teisėjų sudėties keitimo teisiškai nereikšmingi, nes teismo sudėties keitimas pagal proceso įstatymus yra galimas. Apeliantės nurodomas faktas dėl bylos vilkinimo niekuo nepagrįstas. Kaip matyti, bylos nagrinėjimas buvo atidedamas esant tam pagrindo. Taigi pareiškėjos apeliacinis skundas nepagrįstas, todėl atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u taria:

Pareiškėjos L. D. apeliacinį skundą atmesti, Kauno apygardos administracinio teismo 2006 m. vasario 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras DrigotasRičardas PiličiauskasSigita Rudėnaitė