Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

E. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), 7 klasių išsilavinimo, nesimokantis, nedirbantis, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste - LR BK) 178 str. 1 d. (trys nusikalstamos veikos), teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. Š. pagrobė svetimą turtą, o būtent jis nuo 2011-08-23 apie 22.30 val. iki 2011-08-24 apie 00.20 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Gedimino pr. 9 Vilniuje, veikdamas kartu su asmeniu, kuriam baudžiamoji byla nutraukta dėl mirties ir su asmeniu, kuris nusikalstamos veikos darymo metu buvo 13 metų amžiaus, kai pastarieji stebėjo aplinką, replėmis nukirpo prie stulpo prirakinto J. S. priklausančio dviračio „Fuji Sungire 3.0“, kurio vertė 1500 Lt, užraktą, kurio vertė 50 Lt ir jį pagrobė, tokiais bendrais veiksmais pagrobė J. S. priklausantį 1500 Lt vertės turtą.

Taip pat jis pagrobė svetimą turtą, o būtent jis 2011-08-29 nuo 23.00 val. iki 23.20 val. Gedimino pr. 9, Vilniuje veikdamas kartu su asmeniu, kuriam baudžiamoji byla nutraukta dėl mirties ir su asmeniu, kuris nusikalstamos veikos darymo metu buvo 13 metų amžiaus, kai pastarieji stebėjo aplinką, replėmis nukirpo prie stulpo prirakinto T. P. priklausančio dviračio „Panther“, kurio vertė 650 Lt., užraktą, kurio vertė 20 Lt, ir jį kartu su užraktu pagrobė, tokiais bendrais veiksmais pagrobė T. P. priklausantį 670 Lt vertės turtą.

Taip pat jis nuo 2011-08-30 22.30 val. iki 2011-08-31 02.00 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, Jakšto g. 9, Vilniuje, veikdamas kartu su asmeniu, kuriam baudžiamoji byla nutraukta dėl mirties, kuris stebėjo aplinką, replėmis nukirpo prie stulpo prirakinto M. V. priklausančio dviračio „Kross“, kurio vertė 300 Lt, užraktą, kurio vertė 20 Lt ir jį pagrobė, tokiais bendrais veiksmais pagrobė M. V. priklausantį 300 Lt vertės turtą.

Dėl J. S. priklausančio dviračio vagystės

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis E. Š. parodė, jog atsimena, kad pagrobė dviratį. Vogė su B. ir su D. (D. Š.), tikrai buvo trise. Nelabai dažnai vogdavo, gal 15 dviračių yra pavogęs, dar telefonų yra pavogęs ir padegimų dar buvo keletas. Su Dima porą padegimų padarė ir dviračių kažkiek pavogė, telefonų su Dima nevogė. Reikėjo pinigų, todėl ir vogė. Pas mamą kažkodėl neprašė pinigų, o ėjo vogti. Reples ėmė tik tada, kai reikėjo vogti. B. ir D. nuo darželio laikų pažįsta. Gailisi dėl įvykio. Su kitais draugais vogti neidavo. Ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingi.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis E. Š. kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad įteiktą pranešimą apie įtarimą suprato, dėl jam įteikto pranešimo apie įtarimą prisipažįsta visiškai, parodymus pageidauja duoti lietuvių kalba, parodymus duoda laisva valia dalyvaujant gynėjai ir motinai. Jis neprisimena, kada, nei datos, nei laiko, pamena, kad jau buvo gan tamsoka, ėjo Vilniaus m. centre kartu su E. B. ir D. Š., kai pamatė prie stulpo prirakintą dviratį, vietos tikslios nežino, dviračio pavadinimo taip pat nepamena. Nepamena, kuris iš jų pasiūlė pagrobti minėtą dviratį. Taigi jie visi trys priėjo prie dviračio, jis buvo prirakintas užraktu prie stulpo, jis iš maišelio, kurį turėjo kartu su savimi, išsitraukė replytes ir nukirpo dviračio užraktą. Užraktą padavė D., o jis sėdo ant dviračio ir pradėjo važiuoti link namų, t. y. Giedraičių g. 18, Vilniuje, kur gyvena. Pakeliui D. kažkur, nežino, kur, išmetė dviračio užraktą. Edgaras ir D. ėjo iš paskos. Pagrobtą dviratį paliko namo, esančio Giedraičių g. 18, Vilniuje, kieme, o kitą dieną jį Kalvarijų turguje pardavė nepažįstamam asmeniui, nepamena, už kiek. Jam atrodo, kad kai pardavė dviratį, jis buvo su E.. Žino, kad buvo dviese: arba su E., arba su D., arba trise. Už gautus pinigus nusipirko saldumynų. Jam sunku nurodyti visas paminėtos vagystės detales, kadangi turi problemų su atmintimi ir ne visada viską gali prisiminti, (t. 1 b.l. 61).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo E. Š. prisipažinimo, jam inkriminuota nusikalstama veika yra įrodyta nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo J. S., liudytoj T. B. ir D. Š. bei perskaitytais E. B. parodymais.

Apklaustas teisiamajame posėdyje nepilnametis liudytojas D. Š. parodė, jog E. Š. pažįsta, jis jo draugas. Pavogė dviratį iš Gedimino 9. Š. nukirpo dviračio spyną. Atsimena, kad kažkur senamiestyje pavogė dviratį. Neprisimena, koks buvo dviratis, kurį pavogė iš Gedimino 9. Atrodo, kad pardavė dviratį. Neskaičiavo, kiek dviračių pavogė, skaičiaus negali pasakyti. Nežino, ar vagystę galėjo įvykdyti rugpjūčio mėnesį, neprisimena.

Teisiamajame posėdyje remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir BPK) 276 straipsnio 4 dalies nuostatomis, buvo perskaityti mirusio įtariamojo E. B., kuriam Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2012 m. sausio 30 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 14-1-01386-11, vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 7 punktu, nutrauktas, parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu E. B. parodė, kad 2011 m. rugpjūčio mėnesio pabaigoje, tikslios datos nepamena, vakare, apie 22.00 val. ar vėliau, tikslaus laiko nepamena, jis kartu su draugais E. Š. ir D. Š. vaikščiojo Vilniaus m. centre, kai prie parduotuvės „Gedimino 9“, esančios Gedimino pr. 9, Vilniuje, prie stulpo pamatė užraktu prirakintą dviratį, kurio pavadinimo nežino. Jie visi kartu nusprendė dviratį pagrobti. Taigi jie visi trys priėjo prie paminėto stulpo, prie kurio užraktu buvo prirakintas dviratis. Tada E. Š. iš maišelio, kurį turėjo su savimi, išsitraukė reples, kuriomis nukirpo paminėto dviračio užraktą. Tada E. Š. atsisėdo ant dviračio ir pradėjo važiuoti, o jis kartu su D. Š. ėjo iš paskos. Paminėto dviračio užraktą E. Š. pasiėmė su savimi ir pakeliui, nepamena, tiksliai, kur, jį išmetė. Taip jie visi atsidūrė vidiniame namo kieme, esančiame Giedraičių g. 18, Vilniuje, kur gyvena E. Š.. Paminėtame kieme buvo medinė tvora, už kurios jie paliko pagrobtą dviratį, jo prie niekur neprirakino, tiesiog paliko, kad niekas iš namo gyventojų jo nepamatytų. Po to visi išsiskyrė, prieš tai susitarę, kad susitiks kitą dieną paminėtame kieme. Kitą dieną jis, D. Š. ir E. Š. susitiko ryte, tikslaus laiko nepamena, paminėto namo kieme, iš kur E. Š. paėmė iš už paminėtos tvoros paliktą pagrobtą dviratį, atsisėdo ant dviračio ir pradėjo važiuoti, o jis kartu su D. Š. ėjo iš paskos, nusprendė parduoti pagrobtą dviratį Kalvarijų turguje, Vilniuje. Nuvykus į Kalvarijų turą E. Š. kažkokiam nepažįstamam vyriškiui pardavė paminėtą dviratį už 70 Lt. Pinigai buvo paduoti E. Š., o jis kartu su D. Š. visada stovėjo šalia jo. Už gautus pinigus jie nusipirko kartu saldumynų, cigarečių. Gautus pinigus už parduotą pagrobtą dviratį išleido visi kartu, t. y. E. Š. mokėjo už paminėtas prekes, ir jie visi kartu suvalgė saldumynus, kartu surūkė cigaretes. Dviratis buvo geltonos su juoda spalvos, daugiau požymių neįsidėmėjo, (t.1, b.l. 52).

Teisiamajame posėdyje, remiantis BPK 276 straipsnio 4 dalies nuostatomis, byloje esantiems įrodymams patikrinti, buvo perskaityti nukentėjusiojo J. S. ir liudytojo T. B. parodymai, duoti bylos ikiteisminio tyrimo metu.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis J. S. parodė, kad 2011-08-23 apie 22.30 val. jis važiavo nuosavu dviračiu „Fuji Sunfire 3.0” (rėmo Nr. IF 80808719) į kavinę „Terasa”, Vilniuje, Gedimino pr. 9, kartu su draugu T. B.. Prie apšvietimo stulpo, esančio ant šaligatvio, prirakino savo dviračius su viena spyna. Paskui nuėjo į kavinę ir atsisėdo lauke ant pakylos, todėl iš tos vietos, nematė savo dviračių. Kai 2011-08-24 apie 00.20 val. jis susiruošė važiuoti namo, tai nerado nei savo, nei draugo dviračio. Vietoje buvo palikta nukirpta grandinė su spyna. Kas galėjo pagrobti dviratį, nežino. Dviračio vertė yra 1500 Lt, (t. 1, b.l. 13-14).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas T. B. parodė, kad 2011-08-23 vakare, tikslaus laiko nepamena, jis kartu su draugu J. S. savo dviračiais, jis - savo dviračiu, kurio pavadinimo nepamena, raudonos spalvos, kurio vertė 1000 Lt, - draugas J. S. - savo dviračiu, kurio pavadinimo nežino, apibūdinti negalėtų, - atvyko į kavinę „Vasaros terasa“, esančią Gedimino pr. 9, Vilniuje. Paminėtus dviračius paliko lauke prie stulpo, esančio šalia paminėtos kavinės, juos prirakino viena jam priklausančia spyna, kurios vertė 50 Lt, ir nuėjo į paminėtos kavinės vidų. Maždaug po valandos laiko sugrįžo iš paminėtos kavinės prie stulpo, prie kurio buvo prirakinti dviračiai, nei jis, nei jo draugas J. S. nerado savo dviračių, jie buvo pagrobti. Prie paminėto stulpo buvo palikta nukirpta grandinė su spyna. Nežino, kas galėjo pagrobti paminėtus dviračius, nieko neįtaria. Jis dėl vagystės pareiškimo rašyti nepageidavo, niekam dėl to neturi jokių pretenzijų. Teisme dalyvauti nepageidauja ir prašo remtis aukščiau duotais parodymais, (t.1, b.l. 20).

Atsižvelgiant į aukščiau ištirtus įrodymus, teismas daro išvadą, kad E. Š. nuo 2011-08-23 apie 22.30 val. iki 2011-08-24 apie 00.20 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Gedimino pr. 9 Vilniuje, veikdamas kartu su asmeniu kuriam baudžiamoji byla nutraukta dėl mirties ir su asmeniu, kuris nusikalstamos veikos darymo metu buvo 13 metų amžiaus, kai pastarieji stebėjo aplinką, replėmis nukirpo prie stulpo prirakinto J. S. priklausančio dviračio „Fuji Sungire 3.0“, kurio vertė 1500 Lt, užraktą, kurio vertė 50 Lt ir jį pagrobė, tokiais bendrais veiksmais pagrobė J. S. priklausantį 1500 Lt vertės turtą, tuo padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 178 str. 1 d., konstatuotina, jog ikiteisminio tyrimo metu jo nusikalstami veiksmai kvalifikuoti tinkamai.

Teismo posėdyje apklausta įstatyminė atstovė ir civilinė atsakovė E. Š. parodė, jog ji atlygins sūnaus padarytą žalą. Sūnaus draugus pažinojo, jie beveik vienoje gatvėje gyvena. Jai sūnus nieko nepasakojo apie vagystes. Kad vaiko nėra, pastebėjo, jis grįždavo 23.00 val. Ji jam sakydavo vieną laiką kada reikia grįžti namo, tačiau jis vėliau grįždavo. Ji ieškodavo vaiko, kuomet negrįždavo sutartu laiku, bet jo nerasdavo. Vaikas namo nenešė svetimų daiktų.Vaikas supranta, ką ji jam sako ar paprašo padaryti.

UADB „Ergo Lietuva” draudimo liudijimu Nr. 300-0043824 yra apdraudusi J. S. priklausantį turtą. Pagal 2011 m. rugpjūčio 24 d. įvykusį įvykį, už turto praradimą J. S. yra atlyginta 1500 Lt patirtų nuostolių (t. 1., b.l. 30). UADB „Ergo Lietuva” pripažintas civiliniu ieškovu 1500 Lt sumai (t.1., b.l. 39).

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinę ar neturtinę žalą, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (LR BPK 109 straipsnis). Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Kaltinamasis E. Š. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu neginčijo to, kad įvykdė jam inkriminuotą nusikaltimą ir pagrobė J. S. priklausantį turtą – dviratį. Kaltinamojo E. Š. kaltė įvykdžius jam inkriminuotą nusikaltimą konstatuota remiantis byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusiajam J. S. patirtą žalą atlygino UADB „Ergo Lietuva“. UADB „Ergo Lietuva“ byloje pripažintas civiliniu ieškovu. Atlyginant turtinę žalą, taikomas visiško jos atlyginimo principas, tačiau atlyginama turi būti tik realiai padaryta žala. Visiško nuostolių atlyginimo principas draudžia nesąžiningai pelnytis iš padarytos žalos. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. LR CK 6.249 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta teismo pareiga nustatyti atlygintinų nuostolių dydį, kai konstatuojamas žalos padarymo faktas.

Teismo nuomone įvertinus tai, jog pagal teismui pateiktus duomenis J. S. dviratis Fuji Sun Fire 30 buvo įsigytas 2009-04-18, pareikštas civilinis ieškinys 1500 litų sumai dėl pagrobto dviračio yra tenkintinas pilnai, nes jis pagrįstas byloje pateiktais rašytiniais įrodymais ir jo dydis realus padarytai žalai. Kaltinamasis E. Š. pripažino šios žalos dydį ir civilinio ieškinio neginčijo.

CK 6.276 straipsnio 1 dalyje nustatytas bendrasis principas, kad nepilnamečiai nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų yra savarankiški prievolių dėl žalos atlyginimo subjektai, todėl už padarytą žalą atsako patys. Jeigu nustatoma, kad nepilnametis neturi pakankamai turto (lėšų) žalai atlyginti, kaip bendraatsakoviai į bylą įtraukiami CK 6.276 straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys (tėvai, rūpintojai, mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros ar globos (rūpybos) institucijos), kuriems taikoma subsidiarioji (papildoma) atsakomybė. Kaltinamojo E. Š. mama E. Š. byloje įtraukta civiline atsakove.

Dėl T. P. priklausančio dviračio vagystės

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis E. Š. parodė, kad viskas vyko taip pat, kaip ir anksčiau, nelabai prisimena tą dviratį, bet šitą dviratį irgi pardavė. Vogdavo įvairius dviračius, kokie pasitaikydavo. Turguje pardavė pavogtą dviratį. Kaip su draugais tarėsi eiti vogti, neprisimena, buvo susitarimas iš anksto susitikti ir viskas. Dviračius, kuriuos galėtų pavogti, rinkosi atsitiktinai. Iš anksto tarėsi su draugais, kur išleis pinigus, už parduotus dviračius. Norėjo saldainių nusipirkti už gautus pinigus, neturėjo ką daugiau veikti. Namuose nieko nedarė, mokykloje nieko nedarė, jam niekas neįdomu buvo. Ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai teisingi.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis E. Š. kaltę prisipažino visiškai ir parodė, kad įteiktą pranešimą apie įtarimą suprato, dėl jam įteikto pranešimo apie įtarimą prisipažįsta visiškai, parodymus pageidauja duoti lietuvių kalba, parodymus duoda laisva valia dalyvaujant gynėjai ir motinai. Jis neprisimena, kada, nei datos, nei laiko, pamena, kad jau buvo gan tamsoka, ėjo Vilniaus m. centre kartu su E. B. ir D. S., kai pamatė prie elektros stulpo prirakintus tris dviračius viena spyna. Nepamena, kurioje vietoje buvo prirakinti paminėti dviračiai. Taigi jie visi trys priėjo prie paminėtų dviračių. Jis iš maišelio, kurį turėjo kartu su savimi išsitraukė replytes ir nukirpo paminėtų dviračių užraktą. Neprisimena, kur padėjo užraktą. Galbūt jį paliko prie paminėto stulpo, o galbūt kuris nors iš jų, nepamena, kuris, išmetė kažkur paminėtą užraktą. Po to visi trys atsisėdo ant dviračių ir pasišalino iš įvykio vietos. Jie su dviračiais važinėjo. Dviračių pavadinimų neatsimena, jų apibūdinti negalėtų, kadangi neprisimena, kaip jie atrodė. Kitą dieną vieną iš pagrobtų dviračių, nepamena, kurį, pardavė Kalvarijų turguje, Vilniuje, nepažįstamam asmeniui. Kai pardavė dviratį, buvo visi trys. Su kitais dviem dviračiais važinėjo, nežino, kur jie yra dabar. Jam sunku nurodyti visas paminėtos vagystės detales, kadangi turi problemų su atmintimi ir ne visada viską gali prisiminti. Dėl padaryto nuoširdžiai gailisi (t. 1, b.l. 106).

Be kaltinamojo E. Š. prisipažinimo, jam inkriminuota nusikalstama veika yra įrodyta nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais.

Apklaustas teisiamajame posėdyje nukentėjusysis ir civilinis ieškovas T. P. parodė, jog buvo trys prie stulpo prirakinti dviračiai. Apie 22 val. jie su draugais išeidinėjo iš kavinės ir dviračių nerado, nebuvo ir dviračio spynos. Du draugai nepanoro pareikšti pareiškimo, o jis parašė. Tas įvykis, galėjo vykti 2011-08-29. Dviratis kainavo 1100 Lt. Dviratį prieš du metus pirko, neturi pirkimo dokumentų. Papildomai buvo atskiros dalys pirktos, bet jų neskaičiuoja į reiškiamo civilinio ieškinio dydį. Jam padarytą žalą vertina 650 Lt. Dviratį pirko Panevėžyje esančioje parduotuvėje, bet pirkimo dokumentų neišsaugojo. Dviračiu naudojosi vasarą, dažnai išvažiuodavo pasivažinėti. Tas dviratis naujas, jis naudojamas 3, 4 mėnesius per metus. Palaiko savo civilinį ieškinį.

Apklaustas teisiamajame posėdyje nepilnametis liudytojas D. Š. parodė, 2011 m. rugpjūčio 29 d. prie Gedimino 9 pavogė dviratį „Panther“. Spyną nukirpo ir išvažiavo juo.

Teisiamajame posėdyje remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir BPK) 276 straipsnio 4 dalies nuostatomis, buvo perskaityti mirusio įtariamojo E. B., kuriam Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2012 m. sausio 30 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 14-1-01386-11, vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 7 punktu, nutrauktas, parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu E. B. parodė, kad 2011 m. rugpjūčio mėnesio pabaigoje, tikslios datos nepamena vakare, apie 23.00 val. jis kartu su draugais E. Š. ir D. Š. vaikščiojo Vilniaus m. centre, kai prie parduotuvės, „Gedimino 9“, esančios Gedimino pr. 9, Vilniuje, prie elektros stulpo pamatė vienu užraktu prirakintus tris dviračius. Vienas dviratis buvo „Panther“ raudonos spalvos, kitas dviratis taip pat buvo „Panther“ tik tamsios spalvos, o dar kitas dviratis buvo „Texo“ mėlynos su raudona spalvos. Nusprendė paminėtus dviračius pagrobti. Jie visi trys priėjo prie paminėtų dviračių ir E. Š. replytėmis, kurias turėjo su savimi nukirpo užraktą, kuriuo paminėti visi trys dviračiai buvo prirakinti prie elektros stulpo. Tada jis sėdo ant dviračio „Panther“, kuris buvo tamsios spalvos, E. Š. - ant „Panther“, kuris buvo raudonos spalvos, o D. Š. - ant dviračio „Texo“. Nukirptą paėmė E. Š., kuris jį pakeliui į namus, t. y. į Giedraičių g. 18, Vilniuje, kažkur prie gatvės išmetė. Visi trys su paminėtais dviračiais atvažiavo į E. Š. namus, esančius Giedraičių g. 18, Vilniuje, kur lauke, už tvoros, paslėpėme paminėtus dviračius, kad niekas jų nepamatytų. Kitą dieną, ryte, tikslaus laiko nepamena, vėl susitiko visi trys paminėto namo kieme, iš kur jis raudoną dviratį „Panther“, o E. Š. tamsios spalvos dviratį „Panther“ pasiėmė ir nuėjo į Kalvarijų turgų, Vilniuje. D. Š. buvo kartu su jais. Tamsios spalvos dviratį „Panther“ pardavė nepažįstamam vyriškiui už 80 Lt, o kitą dviratį „Panther“ už 90 Lt nepažįstamam vyriškiui. Paminėtus pinigus paėmė E. Š.. Už juos nieko nepirko, buvo sutarę, kad visi trys šiuos pinigus taupys ir pirks motorolerį, buvo susitarta, kad paminėtus pinigus laikinai turės E. Š.. Kitą dviratį „Texo“, kitą dieną po to, kai pardavė paminėtus dviračius Kalvarijų turguje, Vilniuje, namo, esančio Giedraičių g. 18, Vilniuje, kieme išardė į dalis ir paliko paminėtame kieme. Šį dviratį nusprendė išardyti į dalis, kadangi jis jau buvo šiek sulūžęs. Mintis pagrobti nurodytus dviračius kilo E. Š., kuris jam ir D. Š. ir pasiūlė taip padaryti, o jie savanoriškai, nepagalvoję apie pasekmes, sutiko (t.1, b.l. 100).

Teisiamajame posėdyje, remiantis BPK 276 straipsnio 4 dalies nuostatomis, byloje esantiems įrodymams patikrinti, buvo perskaityti liudytojų V. T. ir T. P. parodymai, duoti bylos ikiteisminio tyrimo metu.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. T. parodė, kad 2011-08-29 apie 22.00 val. arba 23.00 val., tikslaus laiko nepamena, jis kartu su draugais T. P. ir T. P., kiekvienas savo dviračiu atvyko į kavinę, esančią Gedimo pr. 9, Vilniuje. T. P. dviratis buvo „Panther”, juodai pilkos spalvos, o T. P. dviratis buvo mėlynos ir raudonos spalvos, pavadinimo nežino, jo dviratis buvo „Panther”, raudonos spalvos. Lauke prie stulpo paliko savo dviračius. Juos visus vienu užraktu prirakino T. P., ir jie visi nuėjo į kavinės, esančios „Gedimino pr. 9, Vilniuje, vidų. Sugrįžę, maždaug po 20 minučių, prie stulpo, prie kurio buvo prirakinti paminėti dviračiai, pamatė, kad dviračių ir užrakto, kuriuo jie buvo prirakinti prie stulpo nebėra, juos kažkas pagrobė. Negali pasakyti, kas galėjo padaryti vagystę, nes nieko įtartina nematė, nežino, kas galėjo padaryti šią nusikalstamą veiką. Jo pagrobto dviračio „Panther” vertė yra 600 Lt, pirko jį labai seniai. Dėl paminėto dviračio vagystės pareiškimo rašyti nepageidauja. Į teismo posėdį vykti taip pat nepageidauja, todėl prašo remtis jo aukščiau duotais parodymais (t. 1, b.l.79).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas T. P. apklausos metu parodė, kad 2011-08-29 apie 22.00 val. arba 23.00 val., tikslaus laiko nepamena, jis kartu su draugais T. P. ir V. T., kiekvienas savo dviračiu atvyko į kavinę, esančią Gedimo pr. 9, Vilniuje. T. P. dviratis buvo „Panther”, juodai pilkos spalvos, o V. T. dviratis buvo „Panther” raudonos spalvos, jo dviratis buvo „Texo”, mėlynos su raudonu spalvos. Jo dviračio vertė 150 Lt. Lauke prie stulpo paliko savo dviračius. Juos visus vienu užraktu prirakino T. P., ir jie visi nuėjo į kavinės, esančios „Gedimino pr. 9, Vilniuje, vidų. Sugrįžę, maždaug po 20 minučių, prie stulpo, prie kurio buvo prirakinti paminėti dviračiai, pamatė, kad dviračių ir užrakto, kuriuo jie buvo prirakinti prie stulpo nebėra, juos kažkas pagrobė. Negali pasakyti, kas galėjo padaryti vagystę, nes nieko įtartina nematė, nežino, kas galėjo padaryti šią nusikalstamą veiką. 2011 m. rugsėjo mėnesio viduryje, tikslios datos nepamena, Vilniaus aps. VPK Vilniaus m. 3 PK tarnybinėse patalpose jam buvo grąžintas aukščiau nurodyto priklausančio dviračio „Texo” rėmas. Paminėtą rėmą atpažino pagal įbrėžimus ir pedalą. Dėl paminėto dviračio vagystės pareiškimo rašyti nepageidauja. Į teismo posėdį vykti taip pat nepageidauja, todėl prašo remtis jo aukščiau duotais parodymais (t. 1, b.l. 80).

Atsižvelgiant į aukščiau ištirtus įrodymus, teismas daro išvadą, kad E. Š. 2011-08-29 nuo 23.00 iki 23.20 val. Gedimino pr. 9, Vilniuje veikdamas kartu su asmeniu kuriam baudžiamoji byla nutraukta dėl mirties ir su asmeniu, kuris nusikalstamos veikos darymo metu buvo 13 metų amžiaus, kai pastarieji stebėjo aplinką, replėmis nukirpo prie stulpo prirakinto T. P. priklausančio dviračio „Panther, kurio vertė 650 Lt., užraktą, kurio vertė 20 Lt, ir jį kartu su užraktu pagrobė, tokiais bendrais veiksmais pagrobė T. P. priklausantį 670 Lt vertės turtą, tuo padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 178 str. 1 d., konstatuotina, jog ikiteisminio tyrimo metu jo nusikalstami veiksmai kvalifikuoti tinkamai.

Teismo posėdyje apklausta civilinė atsakovė E. Š. parodė, jog dviračio savininkas geriau žino, kiek kainuoja jo dviratis, ji visos žalos iš karto negalės atlyginti. Šiuo metu yra bedarbė. Su dukra gyvena, ji padeda materialiai, kaip nors atlygins žalą.

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinę ar neturtinę žalą, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (LR BPK 109 straipsnis). Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Kaltinamasis E. Š. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu neginčijo to, kad įvykdė jam inkriminuotą nusikaltimą ir pagrobė T. P. priklausantį turtą – dviratį. Kaltinamojo E. Š. kaltė įvykdžius jam inkriminuotą nusikaltimą konstatuota remiantis byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis T. P. pareiškė byloje civilinį ieškinį dėl 670 Lt turtinės žalos atlyginimo. Jis nurodė, kad ieškinio sumą sudaro pavogto dviračio ir spynos vertė. Taigi T. P. atžvilgiu buvo įvykdyta nusikalstama veika, dėl ko pastarasis patyrė materialinę žalą, todėl buvo pripažintas nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu baudžiamojoje byloje (t. 1, b.l. 72, 76). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.249 str. 1 d., turtinė žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Atlyginant turtinę žalą, taikomas visiško jos atlyginimo principas, tačiau atlyginama turi būti tik realiai padaryta žala. Visiško nuostolių atlyginimo principas draudžia nesąžiningai pelnytis iš padarytos žalos. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. LR CK 6.249 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta teismo pareiga nustatyti atlygintinų nuostolių dydį, kai konstatuojamas žalos padarymo faktas.

Teismo nuomone įvertinus tai, jog pagal nukentėjusiojo parodymus dviratį jis įsigijo, prieš 2 metus ir už jį mokėjo 1100 Lt, tai pat atsižvelgiant į teisme duotus nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo parodymus, jog dviratis buvo naudojamas tik vasarą, todėl atsižvelgiant į tai, kad dviratis per laiko tarpą nusidėvėjo ir prarado savo pradinę vertę, taip pat įvertina, tai, jog nukentėjusysis pareikšdamas civilinį ieškinį jau pats įvertino dviračio nusidėvėjimą, todėl pareikštas civilinis ieškinys 670 litų sumai (t. 1, b.l. 75) dėl pagrobto dviračio yra tenkintinas pilnai, nes toks jo dydis realus padarytai žalai. Kaltinamasis E. Š. pripažino šios žalos dydį ir civilinio ieškinio neginčijo.

CK 6.276 straipsnio 1 dalyje nustatytas bendrasis principas, kad nepilnamečiai nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų yra savarankiški prievolių dėl žalos atlyginimo subjektai, todėl už padarytą žalą atsako patys. Jeigu nustatoma, kad nepilnametis neturi pakankamai turto (lėšų) žalai atlyginti, kaip bendraatsakoviai į bylą įtraukiami CK 6.276 straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys (tėvai, rūpintojai, mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros ar globos (rūpybos) institucijos), kuriems taikoma subsidiarioji (papildoma) atsakomybė. Kaltinamojo E. Š. mama E. Š. byloje įtraukta civiline atsakove.

Dėl M. V. priklausančio dviračio vagystės

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis E. Š. parodė, kad šito įvykio visai neatsimena. Baudžiamoios bylos lapuose 131- 133 esančiose nuotraukose tikrai jis yra, kažkiek prisimena šią situaciją. Dėl įvykio gailisi, supranta, kad tai yra negerai. Daugiau nedarys nusikaltimų. Ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai teisingi.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis E. Š. kaltę prisipažino visiškai ir parodė, kad jis neprisimena, kada, nei datos, nei laiko, pamena, kad jau buvo gan tamsoka, būdamas kartu su draugu E. B. nukirpo dviračio, pavadinimo nepamena, replytėmis, kurias turėjo su savimi, spyną ir jį pagrobė. Nepamena, kas važiavo su paminėtu pagrobtu dviračiu, taip pat nepamena, ką jie darė su spyna. Tikslios vietos, kurioje buvo paminėtas dviratis, jis nepamena, todėl vietos parodyti negali. Kadangi vasaros metu buvo pagrobęs ne vieną dviratį, todėl detalių prisiminti negali, tiesiog pamena, kad su E. B. pagrobė dviratį. Šį dviratį, kaip ir visus kitus, su E. B. pardavė nepažįstamam asmeniui Kalvarijų turguje, Vilniuje. Nepamena už kiek. Dėl padaryto nuoširdžiai gailisi, (t. 1, b.l. 147).

Be kaltinamojo E. Š. prisipažinimo, jam inkriminuota nusikalstama veika yra įrodyta nukentėjusiojo, liudytojų parodymais bei kita rašytine baudžiamosios bylos medžiaga.

Apklaustas teisiamajame posėdyje nukentėjusysis ir civilinis ieškovas M. V. parodė, kad nebėra dviračio, pastebėjo išėjęs iš klubo, nes atėjo į klubą apie pusę vienuolikos vakare. Apie pusę pirmos išėjęs nerado savo dviračio. Jam draugai pasakė, kad dviračio nėra, tik spyna likusi. Labai nustebo, nes viskas vyko prie STT pastato, ten yra stebėjimo kameros, kiek žino, todėl parašė pareiškimą policijai. Dviratis su ragais, geltonai juodas. Kalnų dviratis. Civilinį ieškinį reiškia 300 Lt sumai, prieš du metus dviratį pirko už 100 Lt iš kaimynų, bet restauravo, pakeitė stabdžius, padangas, už visą dviračio restauraciją sumokėjo 200 Lt. Važinėja du mėnesius su restauruotu dviračiu. Viskas įskaičiuota į civilinio ieškinio dydį: žvaigždutės, darbas. Dviračio detales, kurias pakeitė, pirko parduotuvėje, jam čekius įteikė, bet jų neišsaugojo. Stabdžių remontas kainavo apie 80 Lt, viena žvaigždutė kainuoja apie 50 Lt, įdėjimas apie 10-20 Lt ir ratlankio remontas buvo darytas. Savanorių g. prie Maximos parduotuvės remontavo dviratį, neprisimena įmonės pavadinimo.

Apklaustas teisiamajame posėdyje nepilnametis liudytojas D. Š. parodė, kad 2011 m. rugpjūčio 30 d. vakare adresu Jakšto g. 9, gal ir galėjo pavogti dviratį, jis Vilniuje, orientuojasi, bet pagal adresą, tiksliai negali įvardinti vietos. Senamiestyje, prie kavinių gal porą vagysčių įvykdė, kurių metu pavogė 4-5 dviračius. Vagystėms ruošėsi iš anksto, Š. pasiimdavo reples spynai nukirpti. Dviračius vogdavo atsitiktinai, vaikščiojo mieste ir ieškojo dviračių. Už pinigus, kuriuos gavo pardavę dviračius, pirko viską, cigarečių pirko. Kai Š. nukirpdavo dviračio spyną, jie susėsdavo ir išvažiuodavo. Jie ėjo pavogti dviračius, vogti eidavo trise: Š., B. ir jis. Dviračius parduoti eidavo visi trys ir kartu leisdavo gautus pinigus. Nežino, kodėl pradėjo vogti. Neprisimena, kuriam kilo mintis, pavogti dviračius.

Teisiamajame posėdyje remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir BPK) 276 straipsnio 4 dalies nuostatomis, buvo perskaityti mirusio įtariamojo E. B., kuriam Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2012 m. sausio 30 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 14-1-01386-11, vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 7 punktu, nutrauktas, nuoširdų prisipažinimą ir apklausos protokolą, kurie duoti ikiteisminio tyrimo metu.

E. B. nuoširdžiai prisipažino, jog prieš savaitę (datos neatsimena) Jakšto g. 9 jis kartu su draugu E. Š., kuriam 15 metų pavogė dviratį juodai baltos spalvos su priekiniais diskiniais stabdžiais, su ragais. Jis buvo prirakintas prie stulpo šalia parkavimosi aparato. Draugas perkirpo spyną ir nuvažiavo link upės. Dviratį pardavė nepažįstamam asmeniui, pinigus pasidalino (t. 1, b.l. 135).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu E. B. parodė, jog maždaug prieš mėnesį laiko, tikslios datos pasakyti negali, jis kartu su draugu E. Š., gyvenančiu Vilniuje, Giedraičių g. 18, vaikščiojo po Vilniaus miestą. Po miestą vaikščiojo ieškodami paliktų dviračių, kad galėtų pavogti. Apie 24.00 val. Jakšto g. pamatė prie stulpo prirakintą dviratį, kuris buvo geltonos ir žydros spalvos, vyrišku rėmu, ant priekinio rato buvo diskiniai stabdžiai bei ragai ant vairo. Nusprendė dviratį pavogti. Jis stovėjo ant gatvės, žiūrėjo ar neina žmonės, o E. Š. su savimi turėtomis replėmis nukirpo dviračio grandinę ir nuvažiavo. Su Edgaru iš kart po vagystės susitiko jo namo kieme, kur ir paslėpė dviratį. Dviratį kitą dieną pardavė :Kalvarijų: turguje nepažįstamam vyrui už 70 litų. Gautus pinigus išleido (t. 1, b.l. 140).

2011 m. rugsėjo 1 d. įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, jog įvykio vieta yra Vilniuje, Jakšto g. 9, yra parkavimo apmokėjimo aparatas šalia kurio yra kelio ženklo stulpas, prie kurio buvo prirakintas dviratis <...> Vaizdo stebėjimo kameros įtvirtintos ant STT pastato Jakšto g. 6, galimai filmuoja įvykio vietą, (t. 1, 123-125).

2011 m. rugsėjo 14 d. vaizdo įrašo apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, jog ekrano viršutiniame kairiajame kampe arčiau vidurio matosi įvykio vieta 2011-08-30 23.53 val. užfiksuotas vaikinas pravažiavęs dviračiu nuo Šermukšnių gatvės. Jis pravažiavo pro įvykio vietą. Apsisuko ir nuvažiavo atgal. Šalia jo ėjo kitas vaikinas, praėjo pro įvykio vietą. 23.55 val. 39 sekundę ekrano viršutinėje dalyje ties viduriu, nuo įvykio vietos pradeda važiuoti dviračiu vaikinas. <...> 23.55 val. 43 sekundę nuo ekrano viršutinio kampo link Lukiškių aikštės pravažiavo dviračiu vaikinas. <...> užfiksuota kaip iš Jakšto gatvės prie kelio ženklo privažiavo dviratininkas ir sustojo. Sprendžiant iš laikysenos, dviratininkas kažko laukia. Dviratis su bagažine, moteriško rėmo. Dviratininkas pradėjo važiuoti aplink pėsčiųjų salelę Šermukšnių gatvėje. Po to sustoja ties Jakšto gatvės pėščųjų salele. Pro jį pravažiavo dviratininkas su kuprine, vilkintis šortus <...> iš Jakšto gatvės greitai prie vietos, kur buvo pirmasis dviratininkas privažinėja kitas dviratininkas ir nuvažiavo Šermukšnių gatve. Asmens identifikuoti galimybės nėra didelis atstumas ir neryškus vaizdas, (t.1, b.l. 128-133).

Atsižvelgiant į aukščiau ištirtus įrodymus, teismas daro išvadą, kad E. Š. 2011-08-30 22.30 val. iki 2011-08-31 02.00 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, Jakšto g. 9, Vilniuje, veikdamas kartu su asmeniu kuriam baudžiamoji byla nutraukta dėl mirties, kuris stebėjo aplinką, replėmis nukirpo prie stulpo prirakinto M. V. priklausančio dviračio „Kross“, kurio vertė 300 Lt, užraktą, kurio vertė 20 Lt ir jį pagrobė, tokiais bendrais veiksmais pagrobė M. V. priklausantį 300 Lt vertės turtą. Įvertinus šias faktines aplinkybes teismas daro išvadą, kad E. Š. nusikalstami veiksmai turi būti kvalifikuoti kaip baudžiamasis nusižengimas pagal LR BK 178 str. 4 d., nes iš nukentėjusiojo M. V. buvo pagrobtas turtas, kurio vertė 300 litų, kadangi LR BK 178 straipsnio 4 d. numatyta atsakomybė už tai, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą. Pagal LR BK 190 str. 1 d. nedidelė vertė, kai jo vertė viršija 1 MGL, bet neviršija 3 MGL dydžio sumos.

Teismo posėdyje apklausta įstatyminė atstovė ir civilinė atsakovė E. Š. parodė, jog stengsis atlyginti žalą. Ten vaikai kieme taisydavo dviračius, nepastebėjo, kad kažką vogto turėtų, pinigų pas sūnų nematė. Sūnus sakė, kad dviračiai yra draugo. Visų sūnaus draugų nepažinojo. Ten daug kas galėjo tuos dviračius palikinėti kieme, daug berniukų gyvena tame kieme, neatkreipė dėmesio į tai.

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinę ar neturtinę žalą, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (LR BPK 109 straipsnis). Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Kaltinamasis E. Š. tiek ikiteisminio tyrimo tiek teisminio nagrinėjimo metu neginčijo to, kad įvykdė jam inkriminuotą nusikaltimą ir pagrobė M. V. priklausantį turtą – dviratį. Kaltinamojo E. Š. kaltė įvykdžius jam inkriminuotą nusikaltimą konstatuota remiantis byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis M. V. pareiškė byloje civilinį ieškinį dėl 300 Lt turtinės žalos atlyginimo. Jis nurodė, kad ieškinio sumą sudaro pavogto dviračio ir spynos vertė. Taigi M. V. atžvilgiu buvo įvykdyta nusikalstama veika, dėl ko pastarasis patyrė materialinę žalą, todėl buvo pripažintas nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu baudžiamojoje byloje (t. 1, b.l. 114, 120). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.249 str. 1 d., turtinė žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Atlyginant turtinę žalą, taikomas visiško jos atlyginimo principas, tačiau atlyginama turi būti tik realiai padaryta žala. Visiško nuostolių atlyginimo principas draudžia nesąžiningai pelnytis iš padarytos žalos. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. LR CK 6.249 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta teismo pareiga nustatyti atlygintinų nuostolių dydį, kai konstatuojamas žalos padarymo faktas.

Teismo nuomone įvertinus tai, jog pagal nukentėjusiojo parodymus dviratį jis įsigijo, prieš 2 metus dviratį pirko už 100 Lt, bet restauravo, pakeitė stabdžius, padangas, už visą dviračio restauraciją sumokėjo 200 Lt, tai pat atsižvelgiant į teisme duotus nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo parodymus, jog Stabdžių remontas kainavo apie 80 Lt, viena žvaigždutė kainuoja apie 50 Lt, įdėjimas apie 10-20 Lt ir ratlankio remontas buvo darytas, teisme nurodė, jog reiškia 300 litų civilinį ieškinį, todėl pareikštas civilinis ieškinys 300 litų sumai dėl pagrobto dviračio yra tenkintinas pilnai, nes toks jo dydis realus padarytai žalai. Kaltinamasis E. Š. pripažino šios žalos dydį ir civilinio ieškinio neginčijo.

CK 6.276 straipsnio 1 dalyje nustatytas bendrasis principas, kad nepilnamečiai nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų yra savarankiški prievolių dėl žalos atlyginimo subjektai, todėl už padarytą žalą atsako patys. Jeigu nustatoma, kad nepilnametis neturi pakankamai turto (lėšų) žalai atlyginti, kaip bendraatsakoviai į bylą įtraukiami CK 6.276 straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys (tėvai, rūpintojai, mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros ar globos (rūpybos) institucijos), kuriems taikoma subsidiarioji (papildoma) atsakomybė. Kaltinamojo E. Š. mama E. Š. byloje įtraukta civiline atsakove.

Bylos nagrinėjimo teisme ribos apibrėžiamos pagal subjektus ir pagal dalyką, kurį sudaro faktinis ir teisinis nagrinėjamos bylos turinys. Iš bylos duomenų (t. 1, b.l. 186) matyti, kad pranešime apie įtarimą E. Š. pranešta, jog jis įtariamas dėl to, jog jis pagrobė svetimą turtą, o būtent jis nuo 2011-08-23 apie 22.30 val. iki 2011-08-24 apie 00.20 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Gedimino pr. 9 Vilniuje, veikdamas kartu su E. B. (mirė 2012-01-04) ir D. Š., gimusiu 1998-07-27, kuris nusikalstamos veikos darymo metu buvo 13 metų amžiaus, <...>, tokiais bendrais veiksmais pagrobė J. S. priklausantį 1500 Lt vertės turtą. Taip pat jis pagrobė svetimą turtą, o būtent jis 2011-08-29 nuo 23.00 iki 23.20 val. Gedimino pr. 9, Vilniuje veikdamas kartu su E. B. (mirė 2012-01-04) ir D. Š., gimusiu 1998-07-27, kuris nusikalstamos veikos darymo metu buvo 13 metų amžiaus, <...>, tokiais bendrais veiksmais pagrobė T. P. priklausantį 670 Lt vertės turtą. Taip pat jis nuo 2011-08-30 22.30 val. iki 2011-08-31 02.00 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, Jakšto g. 9, Vilniuje, veikdamas kartu su E. B. (mirė 2012-01-04), <...>, tokiais bendrais veiksmais pagrobė M. V. priklausantį 300 Lt vertės turtą.

Tokios veikų teisinės kvalifikacijos taip pat nurodytos ir kaltinamajame akte (t. 2, b.l. 2-7). BPK 255 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, kad byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Teismas akcentuoja, kad šių asmenų, tai yra, E. B. ir D. Š. kaltumo klausimas šiuo nuosprendžiu nesprendžiamas, pastarojo asmens veiksmai aprašomi ir analizuojami tik tiek, kiek tai yra būtina sprendžiant kaltinamojo E. Š. kaltumo klausimą, todėl vadovaujantis BPK 255 str. 1 d. nuostatomis teismas šalina iš E. Š. kaltinimo, kad jis „...veikdamas kartu su E. B. (mirė 2012-01-04) ir D. Š., gimusiu 1998-07-27...“.

Dėl bausmės skyrimo

Teismas, skirdamas kaltinamajam E. Š. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis E. Š. padarė du tyčinius nesunkius nusikaltimus, numatytus LR BK 178 straipsnio 1 dalyje ir vieną baudžiamąjį nusižengimą numatytą LR BK 178 straipsnio 4 dalyje. Nusikalstamas veikas padarė būdamas nepilnametis. Kaltinamasis E. Š. anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, psichiatrinėse ligoninėse nesigydė, į narkologinę įskaitą neįrašytas. Savo kaltę pripažino visiškai, gailisi dėl padarytų nusikaltimų. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta.

LR BK 93 str. 1 d. numato, kad nepilnametis, pirmą kartą padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis: 1) nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą arba 2) pripažintas ribotai pakaltinamu, arba 3) pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. LR BK 93 str. 2 d. numato, kad teismas, atleidęs nepilnametį nuo baudžiamosios atsakomybės, skiria jam LR BK 82 straipsnyje numatytas auklėjamojo poveikio priemones. Šiame straipsnyje numatytos priemonės taikomos siekiant ugdyti ir auklėti nepilnametį asmenį, formuoti dorą jo elgesį ir socialinius įgūdžius, kad jis nepažeidinėtų visuomenėje nusistovėjusių elgesio normų, nedarytų naujų nusikalstamų veikų, laikytųsi įstatymų ir integruotųsi į aktyvų, prasmingą bei visavertį visuomeninį gyvenimą. Tik įvertinęs nepilnamečio asmenybę, jo auklėjimo ir asmenybės vystymosi sąlygas, teismas parenka ir skiria jam tinkamiausias auklėjamojo poveikio priemones. Auklėjamojo poveikio priemones teismas privalo taikyti proporcingai, t. y. privalo skirti jų tiek ir tokias, kurias nepilnametis realiai gali įgyvendinti ir kurių taikymas efektyviausiai pasiektų joms keliamus tikslus. Elgesio apribojimo, kaip auklėjamojo poveikio priemonės, nepilnamečiams taikymo sąlygas ir pagrindus reglamentuoja BK 87 straipsnis.

Teismo vertinimu, aukščiau paminėtas nuostatas E. Š. taikyti netikslinga, kadangi dėl jo galimai padarytų veikų yra pradėti keli ikiteisminiai tyrimai, jam yra skirtas suėmimas atliekant vieną iš ikiteisminių tyrimų (t. 1, b. l. 130-131). Taigi nėra galimybės dėl paskirtos jam kardomosios priemonės suėmimo vykdyti paskirtą kurią nors auklėjamojo poveikio priemonę.

Įvertinus kaltinamojo asmenybę, jo gyvenimo būdą (būdamas laisvėje linkęs nusikalsti), įvykdytų nusikalstamų veikų kiekį, jų pobūdį, motyvus ir tikslus, kurių vedamas jis darė nusikaltimus, jo nenorą laikytis visuomenei priimtinų elgesio taisyklių, tai, kad E. Š. yra suimtas kitoje byloje, teismas daro išvadą, kad už įvykdytas nusikalstamas veikas E. Š. skirtina arešto bausmė, kurios dydis parinktinas vadovaujantis LR BK 91 str. nuostatomis. Teismas mano, kad kitos nei arešto bausmės skyrimas bus nepakankamas, siekiant pakeisti kaltinamojo nusikalstamus polinkius daryti nusikalstamas veikas, ar užkirsti kelią tokių veikų darymui.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo E. Š. paliktina kardomoji priemonė - įpareigojimas periodiškai registruotis policijoje.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

E. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą LR BK 178 str. 1 d. (dėl J. S. priklausančio dviračio vagystės) ir nubausti 7 (septynių) parų areštu.

E. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą LR BK 178 str. 1 d. (dėl T. P. priklausančio dviračio vagystės) ir nubausti 7 (septynių) parų areštu.

E. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą LR BK 178 str. 4 d. (dėl M. V. priklausančio dviračio vagystės) ir nubausti 5 (penkių) parų areštu.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d. paskirtas bausmes subendrinti ir paskirti subendrintą 12 (dvylikos) parų arešto bausme.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo E. Š. palikti kardomąją priemonę - įpareigojimą periodiškai registruotis policijoje.

Civilinio ieškovo UADB „Ergo Lietuva“ ir nukentėjusiųjų T. P. ir M. V. civilinius ieškinius tenkinti pilnai ir iš E. Š., o jam neturint pakankamai piniginių lėšų, iš jo įstatyminės atstovės ir civilinės atsakovės E. Š., civilinio ieškovo UADB „Ergo Lietuva“ naudai priteisti 1500 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus litų), nukentėjusiojo T. P. naudai – 670 (šešis šimtus septyniasdešimt litų), nukentėjusiojo M. V. naudai – 300 (tris šimtus) litų.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.