Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovių R. K. ir O. K. atstovui advokatui Valdui Kersnauskui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. B., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. 1979-03-22, Ukmergėje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, 9 klasių išsilavinimo, iki suėmimo dirbęs UAB „Rokiškio pienas“ darbininku, neteistas, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis R. B. 2011-05-27 apie 23.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, name, esančiame Gintarų k., Deltuvos sen., Ukmergės r., asmeninio konflikto metu su V. K., tyčia rankomis sudavė nemažiau kaip 9 smūgius į galvą V. K., kuriam nukritus ant grindų, dar nemažiau kaip 17 kartų rankomis sudavė į galvą, kaklą, rankas padarydamas nukentėjusiajam nubrozdinimus kaktoje, kairiojo antakio srityje, apatinėje lūpoje, įdrėskimus dešiniame žaste, muštines žaizdas dešiniojo antakio srityje, kaktos dešinėje, kairiojo antakio srityje, tris apatinės lūpos gleivinėje, lūpų kairiojo kampo srityje, kraujosruvas dešinėje smilkininėje srityje, pakaušyje, kairiojo paausio srityje, kaktoje, dešinės akies vokuose, nosies srityje, lūpose, dešiniojo raktikaulio srityje, kairės mentės, žastuose, dešinės alkūnės srityje, danties panirimą, skeveldrinį nosies kaulų lūžimą, kraujo išsiliejimą po galvos minkštaisiais dangalais, dėl ko nukentėjusysis mirė.

Kaltinamasis R. B. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad V. K. pažinojo apie 7 metus, tarpusavio santykiai būdavo normalūs, anksčiau susimušę nebuvo. V. K. atvažiuodavo pas jo – R. B. sugyventinės O. G. seserį A. Č.. 2011-05-27 vakare su O. G. buvo namuose, jis remontavo automobilį, o O. tvarkėsi darže. Besitvarkant ūkyje, su O. išgėrinėjo, pavėsinėje gerdami sidrą. Išgėrė gal 3-4 po 2 l talpos sidro butelius. Apie 20 val. su vyno buteliu atvažiavo V. K., pasiūlė išgerti, iš pradžių gėrė lauke pavėsinėje. Vėliau V. K., nuvažiavęs į parduotuvę, dar nusipirko vyno, gal du butelius, kurį gėrė virtuvėje. Begeriant, V. K. pradėjo konfliktuoti, kabinėtis, lyg tai buvo apsikabinęs O.. Konfliktui įsiplieskus, jau po 22.00 val., gal 10 kartų kumščiu sudavė V. K. į veidą ir į galvą, nuo jo smūgių pastarasis nugriuvo ant grindų, V. K. iš nosies gausiai bėgo kraujas. Gulėdamas ant grindų, V. K. bandė jam įspirti, tuomet jis dar porą kartų kumščiu sudavė jam į veidą. Po sumušimo bandė V. K. kelti nuo grindų, liepdamas eiti namo, V. K. nereagavo. Matė V. K. prakirstą antakį, tačiau nežino, ar jis jam prakirto, ar pastarasis susižalojo griūdamas. Po to, jis V. K. paguldė ant šono, kad jis neuždustų nuo kraujo patekimo į kvėpavimo takus, o O. nuėjo pakviesti seserį A. Č.. Jai atėjus, paprašė pasiimti V. K. pas save. Pastaroji padėjo jam atsikelti nuo grindų ir išsivedė į savo namų pusę. Vėliau jie su O. išplovė virtuvėje kraują ir nuėjo miegoti. Ryte nuėjo į darbą. Apie 8.00 val. iš O. G. atsiųstos SMS žinutės sužinojo, kad V. K. mirė. Savo kaltę pripažįsta dalinai, kadangi neturėjo tyčios nužudyti V. K.. Patvirtino, kad mušė V. K. vienas.

Iš esmės analogiškus parodymus R. B. davė ir ikiteisminio tyrimo metu (t.2, b.l. 9-11, 12, 14).

Savo parodymus įtariamasis R. B. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu. Įtariamasis parodė kaip ji kumščiais sudavė 4-5 kartus V. K. į galvą. Po smūgių V. K. nugriuvo ant grindų, atsiremdamas į sieną, tada jis dar sudavė 2-3 kartus kumščiu V. K. į galvą. Pastarajam gulint ant grindų, dar sudavė kumščiu jam 4-5 kartus į veidą (t. 1, b.l. 16-25).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo R. B. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotų parodymų, jo kaltė dėl tyčinio V. K. nužudymo įrodo ir kiti byloje esantys duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais: įvykio vietos apžiūros protokolas (t.1, b.l. 3-7, 8-32), specialisto išvados (t.1, b.l. 89-95, 66-68, 101-104), nukentėjusiosios R. K., liudytojų A. Č., S. K., teisminio bylos nagrinėjimo metu duoti parodymai, ir liudytojos O. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti ir teismo posėdyje perskaityti parodymai.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra Ukmergės r., Deltuvos sen., Deltuvos mstl., Vytauto g., pietinės pusės kelkraštyje, t. y. kelyje vedančiame į Ukmergę, ties gyvenamuoju namu Nr. 1. Automobilyje AUDI 80, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ant automobilio galinės sėdynės, ant nugaros guli V. K. lavonas. Lavono galva ties kairės pusės galinėmis durelėmis, jo rankos sulenktos per alkūnes, kojos sulenktos per kelius. Lavonas su juodos spalvos marškinėliai, juodos spalvos kelnės, pilkos spalvos trumpikės, be kojinių ir be batų. V. K. lavone matomi sužalojimai: kairiojo antakio srityje muštinė žaizda, dešiniojo antakio srityje muštinė žaizda, muštinė žaizda kaktoje su kraujosruva. Dešinės akies vokuose, nosies srityje kraujosruvos. Kairiojo paakio srityje žaliai mėlyna kraujosruva ir nubrozdinimas su rudu šašu, atšokusiais kraštais. Lūžę nosies kaulai, lūpose kraujosruvos, apatinėje lūpoje muštinė žaizda. Čiuopiant šonkaulių lūžimų nesijaučia. Dešiniojo dilbio alkūniniame paviršiuje matomos kraujosruvos. (t. 1, b.l. 3-7)

Papildomame įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad gyvenamasis namas yra Ukmergės r., Deltuvos sen., Gintarų k. A. Č. ir O. G. gyvenamasis namas medinis, vieno aukšto. 2 m. atstumu nuo atidarytų namo durų yra mėlynos spalvos šlepetės, kurios paimtos ir supakuotos į paketą Nr. 1. Pro minėtas duris patenkama į koridorių, kurio dešinėje yra langas per visą sienos aukštį. Šiame koridoriuje yra moteriški juodos – gelsvos spalvos bateliai, kurie sutepti krauju. Bateliai paimti ir supakuoti į paketą Nr. 2. Ties virtuvės durimis yra moteriškos šlepetės ant kurių yra rausvos spalvos dėmių, panašių į kraują. Šlepetės paimtos ir supakuotos į paketą Nr. 3. Virtuvėje ant stalo yra mobiliojo ryšio telefonas NOKIA 6300, kuris paimtas ir supakuotas į paketą Nr. 4. Tualeto – dušo kambaryje ant esančių plautuvės, klozeto, dušo kabinos yra kraujo dėmių. Nuo klozeto dangčio paimtas kraujo pavyzdys, supakuotas į paketą Nr. 5. Ant grindų tarp klozeto ir dušo kabinos yra pašluostė, kuri sutepta krauju. Virtuvės dešinėje esančiame kambaryje yra nepaklota sofa-lova, kurios pagalvė, esanti arčiau lango, yra sutepta rausvos spalvos dėmėmis, panašiomis į kraują. Ties laiptais į O. G. namą, ant plytelių, prie svarsčio yra dvi nuorūkos, jos paimtos ir supakuotos į paketą Nr. 6. Koridoriuje yra juodos spalvos šlepetės. Šios šlepetės suteptos krauju, paimtos ir supakuotos į paketą Nr. 7. Koridoriaus kairėje pusėje yra durys į vonios kambarį, šalia jų yra šiukšlių maišas, kuriame rasta ir paimta tuščias, sulamdytas, plastmasinis vyno butelis 0,7 l talpos UPYTĖ, 18 laipsnių stiprumo. Butelis paimtas ir supakuotos į paketą Nr. 8. Šiukšlių maiše bei šalia jo yra du rankšluosčiai, kurie sutepti krauju. Rankšluosčiai paimti ir supakuoti į paketą Nr. 9. Ant koridoriaus grindų, prie dešinėje esančių durų į virtuvę, yra kraujo dėmė, taip pat, rausvos spalvos dėmių, panašių į kraują yra ant slenksčio į virtuvę bei ant virtuvės grindų, ties slenksčiu. Nuo slenksčio paimtas rausvos spalvos dėmės pavyzdys, kuris supakuotas į paketą Nr. 10. Ant virtuvės durų, iš virtuvės pusės, apie 1,5 m. aukštyje yra rausvos spalvos dėmė, panaši į kraują. Virtuvėje tarp virtuvinių spintelių ir suolo, esančio prie stalo, yra kampas, prie kurio ant grindų yra rausvos spalvos dėmių, panašių į kraują. Minėtasis virtuvinis stalas uždengtas švaria balta staltiese. Nuėmus staltiesę ant stalviršio matomos rausvos spalvos dėmės, panašios į kraują. Patraukus į šalį stalą, stalo stovėjimo vietoje, ant grindų yra rausvos spalvos dėmių, panašių į kraują. Virtuvės dešinėje pusėje prie lango yra raudonos spalvos šaldytuvas, o ant jo yra mobiliojo ryšio telefonas NOKIA 2220s, kuris paimtas ir supakuotas į paketą Nr. 11. Iš virtuvės yra įėjimas į gretimą kambarį, kurio dešinėje pusėje yra sofa – lova ant kurios yra juodos spalvos marškinėliai, jų priekinėje dalyje pavaizduotas alaus bokalas. Marškinėliai paimti ir supakuoti į paketą Nr. 12. (t. 1, b.l. 8-32)

Specialisto išvadoje Nr. M 70/11 (14) nurodoma, kad V. K. mirė nuo galvos sumušimo, pasireiškusio dauginiais nubrozdinimais ir muštinėmis žaizdomis veide ir apatinės lūpos gleivinėje, kraujosruvomis galvoje, 43 danties panirimu, skeveldriniu nosies kaulų lūžimu, kraujo išsiliejimu po galvos smegenų minkštaisiais dangalais, kas komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu ir uždusimu dėl kraujo patekimo į kvėpavimo takus. V. K. mirė prieš 3-7 valandas iki jo lavono apžiūros įvykio vietoje – 2011-05-28 10.25 val. Tai patvirtina lavoninių reiškinių būklė, konstatuota lavono apžiūros metu. V. K. mirė nuo galvos sužalojimų visumos. V. K. lavono kraujyje rasta 2,46 promilių etilo alkoholio, kas gyviems asmenims atitinka vidutinį neblaivumo laipsnį, šlapime rasta 3,68 promilių etilo alkoholio. V. K. lavono vidaus organuose, šlapime ir kraujyje rasta etilo alkoholio. Vidaus organuose, šlapime ir kraujyje metilo, butilinių, amilinių alkoholių, acetono, aldehidų, lakių organinio chloro junginių (chloroformo, chloralhidrato, anglies tetrachlorido), benzodiazepinų nerasta. Vidaus organuose barbitūratų, fenotiazinų, amfetaminų, efedrino, difenhidramino, amitriptilino, pirazolono grupės junginių nerasta. Šlapime opijatų, efedrino, amfetaminų, difenhidramino, amitriptilino nerasta. V. K. lavone nustatyti šie sužalojimai: nubrozdinimai kaktoje, kairiojo antakio srityje, kairiame paakyje ir apatinėje lūpoje; du įdrėskimai dešiniame žaste; muštinės žaizdos dešiniojo antakio srityje, kaktos dešinėje, kairiojo antakio srityje, trys apatinės lūpos gleivinėje, lūpų kairiojo kampo srityje; kraujosruvos dešinėje smilkininėje srityje, pakaušyje, kairiojo paausio srityje, kaktoje, dešinės akies vokuose, nosies srityje, kairiame paakyje, lūpose, dešiniojo raktikaulio srityje, kairės mentės, žastuose, dešinės alkūnės srityje, dauginės dešiniame dilbyje, blauzdose ir pėdose; 43 danties panirimas, skeveldrinis nosies kaulų lūžimas, kraujo išsiliejimas po galvos smegenų minkštaisiais dangalais, kaklo VII slankstelio suspaustinis lūžimas, kraujo išsiliejimas virš nugaros smegenų kietojo dangalo. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais. Kraujosruvos žastuose ir du įdrėskimai dešiniame žaste galėjo būti padaryti suspaudžiant žastus plaštakų pirštais. Kaklo VII slankstelio suspaustinis lūžimas padarytas stipriai sulenkiant kaklą į priekį. Kraujosruvos pėdose padarytos prieš 2-5 paras iki mirties. Nubrozdinimas ir kraujosruva kairiame paakyje padaryti prieš 4-7 paras iki mirties. Kraujosruvos žastuose, dešiniojo raktikaulio srityje, kairės mentės srityje, kaklo VII slankstelio suspaustinis lūžimas ir kraujo išsiliejimas virš nugaros smegenų kietojo dangalo padaryti 3 valandų laikotarpyje iki mirties. Visi likusieji sužalojimai padaryti prieš 1-5 valandas iki mirties. Galvos sužalojimai gyviems asmenims būtų sukėlę sunkų sveikatos sutrikdymą. Kaklo VII slankstelio suspaustinis lūžimas ir kraujo išsiliejimas virš nugaros smegenų kietojo dangalo gyviems asmenims būtų sukėlę nesunkų sveikatos sutrikdymą. Visi likusieji sužalojimai gyviems asmenims būtų sukėlę nežymų sveikatos sutrikdymą. Visi sužalojimai galėjo būti padaryti prieš mirtį. V. K. lavone kovos pėdsakų nėra. Kraujosruvos dešiniame dilbyje galėjo būti padarytos savigynos metu prisidengiant ranka nuo smūgių. Nuo galvos sužalojimų, sukėlusių V. K. mirtį padarymo iki mirties galėjo praeiti 1-5 valandų laikotarpis. V. K. sužalojimų padarymo metu galėjo būti stovimoje, sėdimoje ar gulimoje padėtyje. Sužalojimai dažniausiai padaromi užpuolikui esant priešais tą kūno paviršių, kuriame yra konkretus sužalojimas. Galvos sužalojimai padaryti mažiausiai dvylikos trauminių poveikių rezultate, iš kurių vienu trauminiu poveikiu galėjo būti padarytas senas nubrozdinimas ir kraujosruva kairiame paakyje. Likusieji sužalojimai padaryti mažiausiai penkiolikos trauminių poveikių rezultate (t. 1, b.l. 89-95).

Specialisto išvadoje Nr. G 152/11 (4) nurodyta, kad R. B. nustatyti nubrozdinimai kaktoje, plaštakose, kairėje alkūnėje, kraujosruvos žastuose ir šlaunyse. Nubrozdinimai padaryti prieš 2-5 paras, kraujosruvos žastuose prieš 2-5 paras, kraujosruvos šlaunyse prieš 7-14 parų iki apžiūros (2011-05-31 9.55 val.) (t. 2, b.l. 27-28).

Apklaustas teisiamajame posėdyje specialistas R. L. patvirtino savo išvadą ir parodė, kad V. K. sužalojimai nulėmę jo mirtį buvo padaryti prieš 1-5 val. iki jo mirties, o mirtis įvyko prieš 3-7 val. iki lavono apžiūros įvykio vietoje 2011-05-28 10.25 val. Vadinasi, sužalojimai buvo padaryti prieš 4-12 val. iki lavono apžiūros įvykio vietoje, t.y. laikotarpyje tarp 2011-05-27 22.25 val. iki 2011-05-28 06.25 val. Po šių sužalojimų V. K. galėjo atlikti savarankiškus veiksmus. V. K. galėjo nuo patirtų sužalojimų prarasti sąmonę, parkristi ir uždusti dėl kraujo patekimo į kvėpavimo takus.

Specialistas R. L. patikslino, kad kaklo VII slankstelio suspaustinis lūžimas ir kraujo išsiliejimas virš nugaros smegenų kietojo dangalo įtakos V. K. mirčiai neturėjo, todėl šis sužalojimas nelaikomas mirties priežastimi. Specialisto išvadoje šis sužalojimas nurodomas kaip gretutinis, o galvos smegenų pabrinkimas ir uždusimas nuo kraujo patekimo į kvėpavimo takus – kaip komplikacijos.

Nukentėjusioji R. K. parodė, kad 2011-05-27 apie 20-21 val., jos brolis V. K. išvažiavo iš namų savo automobiliu AUDI 80 v/n (duomenys neskelbtini). Kur važiavo, jis nesakė. 2011-05-28 apie 8.45 val. ji važiavo iš Deltuvos į Ukmergę. Deltuvos gyvenvietės pabaigoje, šalikelėje pamatė brolio automobilį, šalia jo buvo greitosios medicinos pagalbos automobilis. Priekyje dar buvo bendradarbio Sigito automobilis AUDI 80, v/n ART 8/4. Šalia brolio automobilio buvo jo draugės A. Č. sesuo O. Prie brolio bendradarbio automobilio stovėjo A. Č., kuri vilkėjo chalatą. Pastaroji su jos brolio bendradarbiu nuvažiavo į Deltuvos pusę. Neužilgo ji sugrįžo persirengusi kitais rūbais. Ji nei su A., nei su O. nebendravo. Matė, brolį V., gulintį savo automobilyje ant galinės sėdynės. Medikų paklausė, kas nutiko. Jie atsakė, kad brolis sumuštas ar užmuštas. Tiksliai kaip pasakė, ji neatsimena. Brolis automobilyje gulėjo be kojinių ir be batų, nors išėjo su kojinėmis ir batais ar tai šlepetėmis. V. su A. Č. bendravo apie 1 metus laiko. Jis nesutardavo su O. sugyventiniu Raimundu. Ji yra girdėjusi, kad Raimundas brolį mušė. Dėl ko kildavo konfliktai tarp jos brolio ir Raimundo, ji nežino. Brolio mirties aplinkybių nežino.

Nukentėjusioji R. K. prašė patenkinti jos civilinį ieškinį dėl nusikaltimu padarytos 8939,95 Lt turtinės žalos ir priteisti jai bei V. K. motinai – O. K. po 250000 Lt neturtinės žalos (t.2,b.l. 98-102, t.1, b.l. 112-116).

Civilinis ieškovas V. K. prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, kadangi šiuo metu jis gyvena Švedijoje (t.2, b.l. 166) bei patenkinti jo civilinį ieškinį dėl 3375,00 Lt turtinės žalos atlyginimo. Šią sumą sudaro kelionės į brolio laidotuves išlaidos bei negautos darbovietėje pajamos.

Iš nukentėjusiosios O. K. teisiamojo posėdžio metu perskaitytų parodymų seka, kad sūnus V. K. gyveno kartu su ja. Sūnus dirbdavo visus ūkio darbus. Apie sūnaus nužudymą nieko nežino. Kad jos sūnus negyvas, sužinojo iš dukters R. K.. (t. 1, b.l. 117)

Liudytoja A. Č. parodė, kad 2011-05-27 apie 21 val. pas ją į namus atėjo V. K.. Jis buvo išgėręs ir atsinešė vyno butelį. Ji V. K. paprieštaravo, kad jis atėjo išgėręs ir dar vyno butelį atsinešė. V. K. pasakė, kad eina pas R. B. ir išėjo. Matė ant keliuko stovintį V. K. automobilį AUDI 80. kai apie 22.00 val. ėjo per sesers O. G. kiemą į savo sandėliuką, V. K. automobilio nebuvo, kieme buvo R. B. prie savo automobilio, kurį remontavo. Pastarasis buvo girtas ir svirduliavo. R. B. sakė, kad automobilį susiremontuos, tačiau ji jam pasakė, kad geriau girtas neremontuotų, bei pasiūlė jį ryte nuvežti į darbą. Pagalvojo, kad R. B. su V. K. išgėrė vyną, ir pastarasis išvažiavo namo. Grįžusi į savo kiemą, pamatė atvažiuojantį V. K. automobilį, kurį vairavo jos sesuo, o V. K. sėdėjo šalia. Po to, matė ant sesers namo dalies laiptų sėdinčius V. K. ir R. B., jie abudu gėrė vyną. Tuo metu buvo apie 22.30-23 val. Daugiau į kiemą išėjusi nebebuvo ir jų nebematė. Apie 24 val. atėjo jos sesuo O. G. ir pasakė, kad V. K. sumuštas. Atrodo sesuo sakė, kad R. B. sumušė V. K., ar kad jie susimušė. Sesuo jai liepė eiti pasižiūrėti. Jos kartu nuėjo į sesers namus. Ji pamatė virtuvėje gulintį V. K.. Pastarasis gulėjo ant dešiniojo šono, jo galva buvo ties kampu, kur šalia stovi dujų balionas. Tuo metu R. B. buvo gretimame kambaryje. Įėjus į virtuvę, paklausė, ką jie daro. Tuo metu į virtuvę įėjo R. B.. Pastarasis, priėjęs prie gulinčio V. K., jam ištiesė ranką ir pasakė „duok Šiša penkis, nesipykim“. V. K. pravardė „Šiša“. V. K. pasakė „koks tu man draugas, jei taip darai“, o R. B. atsakė V. K. „kam lindai prie O.“. Ji paklausė, dėl kokios priežasties jis taip sumuštas. O. G. pasakė, kad V. K. buvo suėmęs jai už kojos ir pasakė „žinai, gi, koks R. pavydus“. V. K. gulint virtuvėje, O. apvalė jo veidą nuo kraujo, po to jos padėjo V. K. atsikelti. Jį išvedė į lauką, tačiau kieme prie laiptų jis vėl atsisėdo. Tada į lauką išėjęs R. B. pasakė pakelti V. K. nuo laiptų, nes jis sušals. Jos padėjo V. K. atsikelti, veržėsi link R. B., tačiau jos neleido, o nuvedė į jo automobilį. Pasodino į priekinę keleivio sėdynę. Po pusvalandžio ji V. K. įsivedė į savo namą. Virtuvėje jis nusirengė, po ko, įėjo į tualeto – dušo kambarį maudytis. Nusimaudęs ir nusišluostęs, atsigulė į lovą miegoti. Ryte, apie 8 val., ji atsikėlė. V. K. taip pat atsikėlė ir nuėjo į tualeto – dušo kambarį. Jam ilgai iš jo neišeinant, atidarė duris, kad pasižiūrėti ką jis veikia ir pamatė jį gulintį šalia dušo kabinos. Bandė jį kelti, tačiau jis nereagavo. Po to, nuėjo pas seserį, pasikviesti ją į pagalbą. Abi V. K. ištempė į virtuvę, jį aprengė jo paties drabužiais, kuriuos išėmė iš skalbimo mašinos, nes buvo įdėjusi juos išplauti. Sesuo iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Ji norėjo, kad kuo greičiau V. K. butų suteikta medicininė pagalba. Tada kartu su seserimi jį nutempė į jo paties automobilį, paguldė ant galinės sėdynės. Sesuo sėdo už vairo. Važiavo link Ukmergės, ir tikėjosi pakeliui sutikti greitosios medicinos pagalbos automobilį. Išvažiavus iš Deltuvos miestelio, susitiko su greitosios medicinos pagalbos automobiliu. Priėjusi felčerė pasakė, kad V. K. jau nebegyvas. Dar naktį buvo nuėjusi į sesers namus ir siūlė kviesti greitąją medicinos pagalbą, tačiau V. K. nesutiko. Be to, ji V. K. siūlė iškviesti greitąją medicinos pagalbą ir vakare tuoj po sumušimo. Tačiau jis pasakė, kad nereikia, pats nusimaudė, nusišluostė, jie kalbėjosi, jis dar juokavo (t. 1, b.l. 139-141).

Savo parodymus liudytoja A. Č. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 1, b.l. 142-148).

Liudytojas S. K. parodė, kad 2011-05-28 apie 9.00 val., jis savo automobiliu AUDI 80, v/n (duomenys neskelbtini) važiavo iš Ukmergės į Deltuvą. Įvažiavęs į Deltuvos mst., kairėje kelio pusėje pamatė stovintį greitosios pagalbos automobilį ir jo bendradarbio V. K. automobilį. Jis sustojo ir priėjo prie V. automobilio. Pamatė automobilyje ant galinės sėdynės gulintį V.. Medikų paklausė kas nutiko. Jie pasakė, kad sumuštas, vyzdžiai išsiplėtę ir konstatuota mirtis. Šalia bendradarbio automobilio buvo A. Č. ir jos sesuo O. G.. A. Č. vilkėjo chalatą. Ji paprašė, kad jis nuvežtų ją persirengti. Jis ją nuvežė iki namų, ji persirengė ir atvežė atgal į įvykio vietą. Kol jis vežė ją į namus, paklausė kas nutiko. A. jam pasakė, kad 2011-05-27 vakare pas ją neblaivus atėjo Valdas. Jie apsipyko ir Valdas išėjo. Po to, A. pasakojo, kad 2011-05-28 ryte, tikslaus laiko nežino, Valdą rado savo kieme prie automobilio. Ji su savo seserimi O. Vežė V. jo automobiliu link Ukmergės pasitikti medikų. A. buvo susijaudinusi, tikslių įvykio aplinkybių nepasakojo.

Įvertinęs byloje surinktus duomenis, teismas daro išvadą, kad R. B. yra kaltas dėl tyčinio V. K. nužudymo, tai yra padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d.

Teismas, siekdamas nustatyti aptariamojo įvykio eigą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. nuostatomis, kiekvieno byloje apklausto asmens – įrodymų šaltinio – parodymus įvertino atsižvelgdamas į tai, kiek jie objektyviai sutampa su kitais bylos duomenimis arba yra patvirtinti kitų asmenų parodymais.

Kaltinamojo R. B., liudytojų A. Č., O. G. parodymai atskleidė visą įvykio esmę ir iš esmės sutapo dalyje, turinčioje reikšmės dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo. Sprendžiant baudžiamojo įstatymo taikymo klausimą, teismas vadovaujasi kaltinamojo R. B., liudytojos O. G. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, liudytojos A. Č., nukentėjusiosios R. K. ir liudytojo S. K. parodymais bei eksperto išvada tiek, kiek jie pasitvirtino kitų ištirtų įrodymų visete.

Vertinant R. B. teiginius apie tai, kad V. K. pats išprovokavo muštynes, pradėjo priekabiauti prie O. G., buvo apkabinęs ją už kojos virš kelio, o jis, gindamas O. G. nuo V. K. priekabiavimų, sudavė pastarajam keletą smūgių į galvą, teismas tokius R. B. paaiškinimus vertina kritiškai ir traktuoja juos, kaip pasirinktą gynybos būdą bei mėginimą sušvelninti atsakomybę už padarytus veiksmus.

Nors kaltinamasis R. B. neneigia sudavęs kelis smūgius nukentėjusiajam V. K. į galvą, bet jo teigimu padarė tai mėgindamas apginti O. G. nuo V. K. priekabiavimų jos atžvilgiu, tačiau jo kaltę patvirtina jo paties ir O. G. parodymai apie įvykio seką. Pats R. B. parodė, kad konfliktui įsiplieskus, sėdinčiam prie stalo V. K. apie 10 kartų sudavė kumščiu į galvą, vėliau mušė ant grindų gulintį V. K..

Apklausiant liudytoją O. G., teismo posėdžio metu išaiškinus jai Lietuvos Respublikos BPK 82 str. 2 d. nuostatą, ji atsisakė duoti parodymus, motyvuodama tuo, kad juos su R. B. 11 metų sieja partnerystės ryšiai, tačiau ikiteisminio tyrimo metu jai taip pat buvo išaiškinta BPK 82 str. 2 d. sąvoka, tuomet ji sutiko duoti parodymus ir paaiškino, kad 2011-05-27 nuo 17 val. ji ir R. B. gėrinėjo sidrą. Apie 21-21.30 val. į jos kiemą atėjo sesers A. Č. draugas V. K., kuris buvo neblaivus. Ar jis atsinešė kokio nors alkoholio, ji nepastebėjo, tačiau vėliau ji namuose matė tuščią vyno butelį. R. B. remontavo kieme stovintį automobilį, o V. K. buvo šalia. Po to, R. B. ir V. K. matė sėdinčius kieme esančioje pavėsinėje. V. K. ją įkalbėjo nuvažiuoti nusipirkti dar gėrimo. Jie nuvažiavo pas V. K. pažįstamą, iš kurios jis nusipirko vieną butelį vyno. Važiuojant pirkti vyno, automobilį vairavo pats V. K., o važiuojant atgal – ji. R. B. ir V. K. toliau lauke gėrė vyną. Ji kartu su jais negėrė, buvo virtuvėje. Apie 23.30 val. ji paguldė miegoti savo dukrą bei jos draugę. Tuo metu į namą įėjo vienas V. K., ir jai būnant virtuvėje, prie jos pasilenkė ir apkabino jos koją virš kelių. Tuo metu į virtuvę iš lauko įėjo R. B. ir paklausė V. K., ką jis daro. Pastarasis paleido jos koją ir R. B. pasakė, kad jis eitų iš namų. Pastarasis puolė V. K.. Ji matė, kaip R. B. du kartus sudavė V. K. į veidą. Pastarasis griuvo nuo pirmojo smūgio, antras smūgis buvo suduotas V. K. gulint. Ji R. B. pasakė, kad jis liautųsi ir išbėgo pakviesti sesers, kad ji pas save pasiimtų V. K.. Joms grįžus, V. K. gulėjo virtuvėje. Ji ir A. Č. išvedė pastarąjį į jo automobilį. Ryte apie 8.30 val. pas ją į namus atbėgo jos sesuo ir pasakė, kad negerai V. K.. Jos abi nubėgo pas A. Č. į namus. Ji pamatė, kad vonioje ant grindų guli nuogas V. K.. Ala priėjo prie jo ir kilstelėjo, kad jis atsisėstų. Jai pasigirdo, kad jis kvėpuoja. Sesuo jai liepė skambinti į greitąją medicinos pagalbą. Ji paskambino iš savo telefono Nr. 112 ir pasakė, kad jai reikia greitosios. Jai pasakė numerį, kuriuo reikia skambinti. Paskambinusi į greitąją medicinos pagalbą, prisistatė savo sesers vardu ir pasakė, kad žmogui kažkas negerai, ar jis gyvas, ar miręs, nežino. Sesuo pasiūlė aprengti V. K., įsodinti į mašiną ir vežti į ligoninę, kad būtų greičiau. Jos abi aprengė V. K., nunešė į jo automobilį ir paguldė ant galinės sėdynės. A. Č. sėdo už V. K. automobilio vairo. Ji atsisėdo į priekinę keleivio sėdynę. Pravažiavus Deltuvos miestelį sutiko iš priekio atvažiuojančią greitosios medicinos pagalbos mašiną ir ją sustabdė. Felčerė apžiūrėjusi konstatavo V. K. mirtį (t. 1, b.l. 149-152).

Taigi, remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, būtent kaltinamasis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pirmasis pavartojo smurtą prieš nukentėjusįjį V. K., nors pastarasis prieš jį neatliko jokių realaus ir akivaizdaus kėsinimosi požymių turinčių veiksmų, o apsvaigusio nuo alkoholio (2,46 prom. alk.) V. K. veiksmų O. G. atžvilgiu nėra pagrindo traktuoti priekabiavimu.

Kaltinamasis R. B. visų smūgių sudavimo V. K. faktą pripažįsta tik iš dalies, tačiau jo parodymai prieštarauja medicinos specialisto išvadai, kurios 11 punkte nurodyta, kad galvos sužalojimai padaryti mažiausiai 12 trauminių poveikių rezultate, iš kurių vienu trauminiu poveikiu galėjo būti padarytas senas nubrozdinimas ir kraujosruva kairiajame paakyje, o likusieji sužalojimai padaryti mažiausiai 15 trauminių poveikių rezultate (t.1, b.l. 91).

Nužudymas yra tyčinis neteisėtas kito žmogaus gyvybės atėmimas. Atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir atsiradusių padarinių (mirties) yra priežastinis ryšys, t.y. nukentėjusiojo asmens mirtis turi būti dėsningas, neatsitiktinis kaltininko veiklos rezultatas. Šis ryšys turi būti būtinas, tai yra būtina nustatyti, kad tik kaltininko padaryta veika sukėlė ir sąlygojo padarinių atsiradimą. Byloje esantys ir nuosprendyje aptarti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad nukentėjusiojo V. K. mirtį sukėlęs galvos sumušimas, t.y. galvos sužalojimų visuma su kraujo išsiliejimu po galvos smegenų minkštaisiais dangalais, kas komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu ir uždusimu dėl kraujo patekimo į kvėpavimo takus, buvo sąmoningas ir valingas, t.y. kaltai atliktas R. B. veiksmas. Jo elgesys buvo susijęs priežastiniu ryšiu su nukentėjusiojo V. K. mirtimi, t.y. kaip veika, kuri pati savaime dėsningai ir neišvengiamai sukėlė atsiradusias pasekmes. Byloje neginčytinai nustatyta, kad R. B. 2011-05-27 apie 23.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, name, esančiame Gintarų kaime, Deltuvos sen., Ukmergės raj., asmeninio konflikto su V. K. metu tyčia rankomis sudavė pastarajam nemažiau kaip 9 smūgius į galvą, o jam nukritus ant grindų, dar nemažiau 17 kartų rankomis sudavė į galvą, kaklą, rankas, padarydamas jam nubrozdinimus kaktoje, kairiojo antakio srityje, apatinėje lūpoje, įdrėskimus dešiniame žaste, muštines žaizdas dešiniojo antakio srityje, kaktos dešinėje, kairiojo antakio srityje, tris apatinės lūpos gleivinėje, lūpos kairiojo kampo srityje, kraujosruvas dešinėje smilkininėje srityje, pakaušyje, kairiojo paausio srityje, kaktoje, dešinės akies vokuose, nosies srityje, lūpose, dešiniojo raktikaulio srityje, kairės mentės, žastuose, dešinės alkūnės srityje, danties panirimą, skeveldrinį nosies kaulų lūžimą, kraujo išsiliejimą po galvos minkštaisiais dangalais, nuo ko V. K. mirė, tokiu būdu tyčia nužudė V. K., tai yra padarė nusikaltimą, numatytą BK 129 str. 1 d.

Baudžiamoji atsakomybė už nužudymą pagal BK 129 str. 1 d. kyla tada, kai žmogaus gyvybė atimama veikiant tiesiogine ar netiesiogine tyčia. R. B., smūgiuodamas nukentėjusiajam kumščiais į gyvybiškai svarbią kūno dalį – galvą – nužudė V. K., veikdamas netiesiogine tyčia. Jis suprato, kad kėsinasi į jo gyvybę, numatė, kad tokie jo veiksmai gali atimti žmogui gyvybę ir, nors nenorėjo tokių padarinių – nukentėjusiojo mirties, sąmoningai leido jiems atsirasti, tai yra nusikaltimą padarė netiesioginės tyčios kaltės forma (BK 15 str. 3 d.). Ta aplinkybė, kad galimai savalaikiai suteikus V. K. tinkamą medicininę pagalbą, jis nebūtų miręs, negali būti pagrindu atleisti R. B. nuo atsakomybės ir nepripažinti jį kaltu dėl V. K. nužudymo. Pažymėtina, kad specialisto išvadoje nustatyta, kad kaltinamojo suduotų smūgių intensyvumas buvo didelis ir akivaizdžiai pavojingas gyvybei ir būtent nuo jo – R. B. – padarytų sužalojimų nukentėjusysis V. K. mirė. Akivaizdu, kad dėl R. B. padarytų gyvybei pavojingų sužalojimų be medikų pagalbos V. K. neišgyveno ir mirė. Ir būtent tai patvirtino teismo medicinos ekspertas R. L., nuo gyvybei pavojingų sužalojimų iki V. K. mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys. Tokiu būdu šios aplinkybės negali būti pagrindu R. B. veiksmus perkvalifikuoti į lengvesnį baudžiamąjį įstatymą, t.y. į BK 135 str., nes mirtį sukėlė būtent kaltinamojo R. B. veiksmai. Todėl ši aplinkybė, kad nukentėjusysis iš karto po jam padarytų sužalojimų nebuvo nuvežtas į ligoninę, neturi įtakos R. B. nusikalstamos veikos kvalifikavimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004-06-18 nutarimo Nr. 46 4 p. išaiškinimas).

Kaltinamasis R. B. paaiškino, kad iš dalies prisipažįsta kaltu, tačiau nenorėjo sunkių padarinių – V. K. mirties, dėl to, ką padarė, nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiųjų. Šią aplinkybę teismas pripažįsta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p.), kadangi jis pripažino esmines faktines įvykio aplinkybes – smūgių sudavimą į galvą. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). R. B. 2002 m. buvo tirtas Psichiatrijos ligoninėje, jam buvo konstatuotas emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas (t., b.l. 72).

Lietuvos Respublikos BK 54 str. nustatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų. Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bausmės paskirtimi. Lietuvos Respublikos BK 41 str. numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujus nusikaltimus, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai. Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrinamas individualizuojant bausmes.

Skiriant bausmę kaltinamajam R. B., teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą, ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes.

R. B. padarė labai sunkų nusikaltimą (BK 11 str. 6 d.), sukėlusį nepataisomus padarinius – atimta žmogaus gyvybė, todėl jam skiriama pakankamai griežta laisvės atėmimo bausmė jos trukmę nustatant, atsižvelgus į sekančias aplinkybes: jis praeityje nebuvo teistas, charakterizuojamas teigiamai, dirbo, iš dalies sutiko su civiliniais nukentėjusiųjų asmenų ieškiniais, administracine tvarka buvo baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus – vairavimą be draudimo, be techninės apžiūros, paskutinį kartą buvo baustas 2009-12-06, 2002 m. jam buvo diagnozuotas emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas tėra charakterio struktūros ir elgesio tendencijų sutrikimas, kuris nėra medicininio nepakaltinamumo ar riboto nepakaltinamumo kriterijus šiuo metu analizuojant jo padarytą nusikalstamą veiką. Įvertinus išdėstytų aplinkybių visumą, laisvės atėmimo bausmės trukmė už padarytą nusikaltimą jam nustatytinas žemiau baudžiamojo įstatymo už šį nusikaltimą sankcijoje numatytos bausmės vidurkį. Į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas (BK 66 str.).

Baudžiamojoje byloje nukentėjusiosios – civilinės ieškovės V. K. motina O. K. ir sesuo R. K. pareiškė 508939,95 Lt civilinį ieškinį: 8939,95 Lt R. K. turtinei žalai, susijusiai su brolio laidojimu, atlyginti ir po 250000 Lt O. K. ir R. K. neturtinei žalai atlyginti (t.2, b.l. 98-101, t.1, b.l. 113-116). Taip pat civilinis ieškovas V. K. brolis V. K. pareiškė 3375 ,00 Lt civilinį ieškinį (t.1, b.l. 123-131, t.2, b.l. 130) dėl turtinės žalos atlyginimo. Šią ieškinio sumą sudaro kelionės iš Švedijos į brolio laidotuves išlaidos ir negautos darbe pajamos. Be to R. K. pateikė teismui pinigų priėmimo kvitą, patvirtinantį jos turėtas 1000 Lt išlaidas advokatui teisinėms paslaugoms apmokėti.

Teismui pateikti dokumentai patvirtina nukentėjusiosios R. K. turėtas brolio V. K. laidojimo išlaidas bei civilinio ieškovo V. K. kelionės iš Švedijos į Lietuvą išlaidas ir negautas pajamas. Kadangi civiliniai ieškiniai dėl turtinės žalos atlyginimo pagrįsti byloje esančiai rašytiniais įrodymais, todėl jie visiškai tenkintini, priteisiant iš kaltinamojo Raimundo B. R. Kapustinskaitei 8939,95 Lt ir V. K. 3375,00 Lt turtinei žalai atlyginti bei R. K. 1000 Lt advokato paslaugoms atlyginti (BPK 106 str.).

Neturtinė žala pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d. – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 str. 2 d. nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Taigi, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, nukentėjusiojo elgesį ir jo turtinę padėtį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo, protingumo, kriterijus.

Nustatant neturtinės žalos dydį, nukentėjusioji R. K. nurodė, kad brolis V. K. jai buvo artimas žmogus, santykiai su juo buvo geri, jie gyveno kartu su motina O. K.. Netekus brolio, abi su motina patyrė didelius išgyvenimus, dvasinį skausmą bei didelį sukrėtimą, dvasiškai ir emociškai dėl to pergyvena, patiria didelius nepatogumus, kartu su jomis gyvenęs brolis padėdavo joms namų ūkio darbuose, dirbo visą turimą žemę ir kt. Motina O. K. dėl sūnaus tragiškos, staigios ir netikėtos mirties pablogėjus sveikatai, lankosi pas gydytoją-psichiatrą, vartoja antidepresantus, jai diagnozuotas vidutinio sunkumo depresijos sutrikimas, gedėjimo reakcija (t.2, b.l. 138).

Teismas neabejoja, kad dėl sūnaus ir brolio V. K. mirties jo motina ir sesuo patyrė emocinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą. Tačiau teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo turtinę padėtį, į tai, kad jis neturi jokio nekilnojamojo turto, iš kilnojamojo turto turi tik 1990 m. gamybos automobilį (t.2, b.l. 58) bei į tai, kad iš jo priteisiama 12000 Lt turtinei žalai atlyginti. Atsižvelgiant į CK 6.250 str. 2 d. numatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, tai yra ne tik į padarytos veikos padarinius, asmens kaltę, bet ir kaltinamojo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, teismas daro išvadą, kad nukentėjusiųjų O. K. ir R. K. nurodyta kiekvienai po 250000 Lt suma neturtinei žalai atlyginti yra per didelė. Todėl jų civilinis ieškinys toje dalyje mažintinas, priteisiant iš R. B. O. K. 70000 Lt, o R. K. 30000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Tokio dydžio neturtinė žala atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus, neprieštarauja CK 6.250 str. nuostatoms bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai praktikai nužudymo baudžiamosiose bylose, nustatant neturtinės žalos dydį.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti klausimas išsprendžiamas Lietuvos respublikos BPK 94 str. tvarka (t.1, b.l. 39-40).

Daiktai, priduoti saugoti į Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK saugyklą: vyriškos mėlynos šlepetės, bateliai, moteriškos šlepetės, juodos vyriškos šlepetės, marškinėliai, O. G. džemperis ir džinsinės kelnės grąžintini O. G.; R. B. šortai ir mobiliojo ryšio telefonas „Nokia“ grąžintini R. B. motinai L. B.; butelis, du rankšluosčiai, dvi nuorūkos, kraujo pavyzdys, V. K. apatinės kelnaitės, kelnės ir marškinėliai sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 str. – 305 str., 307 str., 308 str., 313 str.,

nusprendė:

R. B., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. ir nuteisti jį laisvės atėmimu 9 (devyneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią nustatyti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2012-04-27.

Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo ir kardomosios priemonės-suėmimo terminą – nuo 2011-05-28 iki 2012-04-27.

Kardomąją priemonę – suėmimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus, – panaikinti.

Priteisti iš R. B. R. K. 8939,95 Lt, V. K. – 3375,00 Lt turtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš R. B. R. K. 30000 Lt, O. K. – 70000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš R. B. R. K. 1000 Lt teisinės pagalbos išlaidoms apmokėti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, saugomus Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK saugykloje: vyriškas mėlynas šlepetes, batelius, moteriškas šlepetes, juodas vyriškas šlepetes, marškinėlius, O. G. džemperį ir džinsines kelnes grąžinti O. G., gyvenančiai Gintarų k., Deltuvos sen., Ukmergės raj.; R. B. šortus ir mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“ grąžinti R. B. motinai L. B., gyvenančiai Vasario 16 g. 28-3, Ukmergėje; butelį, du rankšluosčius, dvi nuorūkas, kraujo pavyzdį, V. K. apatines kelnaites, kelnes ir marškinėlius – sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o nuteistojo per tą patį laikotarpį nuo nuosprendžio nuorašo jam įteikimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.