Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjo atstovams V. V., A. J.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo likviduojamos S. B. individualios įmonės bankroto administratoriaus UAB „Eliborto“ pareiškimą suinteresuotam asmeniui S. B. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto ir skolininko dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. B. sutuoktinio A. B. (ak (duomenys neskelbtini)) vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas - butas su rūsiu ir bendro naudojimo patalpomis, kurio unikalus Nr. yra (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini) Turtas buvo įgytas santuokos metu. A. B. mirė (duomenys neskelbtini) Po jo mirties palikimą priėmė S. B. kreipdamasi į Elektrėnų sav. 2-jį notaro biurą su pareiškimu apie palikimo priėmimą. Nors S. B. palikimą priėmė tačiau tinkamai dokumentų dėl buto nuosavybės fakto perregistravimo nesutvarkė: paveldėjimo teisės liudijimo neišsiėmė, savo nuosavybės teisių į butą Nekilnojamojo turto registre neregistravo.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad butas buvo įsigytas santuokoje, remiantis CK nuostatomis, jis laikomas bendra jungtine nuosavybe bei preziumuojama, kad sutuoktinių dalys yra lygios. Taigi 1/2 dalis buto priklauso S. B., o kitą, sutuoktiniui priklausančią dalį, ji paveldėjo, išreiškusi valią priimti palikimą. Todėl faktiškai visas butas priklauso S. B.. Dėl skolininkės neveikimo, negalima nukreipti išieškojimo į skolininkės turtą, o kreditoriai negali atgauti skolų.

Suinteresuotas asmuo į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimą jai pranešta viešo paskelbimo būdu.

Vilniaus apygardos teismo 2013-12-13 nutartimi Nr. B2-5914-590/2013 S. B. individualiai įmonei iškelta bankroto byla. Bankroto administratoriumi paskirtas ieškovas (b.l.8-10). 2014-05-08 Vilniaus apygardos teismo nutartimi įmonė buvo pripažinta bankrutavusia ir likviduojama. Vilniaus apygardos teismas 2015-05-26 d. nutartimi Nr. B2-817-590/2015 leido bankroto administratoriui nukreipti išieškojimą į įmonės savininkės S. B. turtą. (b.l.11-12). S. B. (duomenys neskelbtini) buvo sudariusi santuoką su A. B. (b.l.16). Santuokoje 2001-07-09 buvo įgytas butas su rūsiu ir bendrojo naudojimo patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esantis (duomenys neskelbtini) Šis turtas nekilnojamojo turto registre ( registro Nr. (duomenys neskelbtini)) registruotas A. B. vardu. Kito asmens nuosavybės teisės į šį turtą neįregistruotos (b.l.13). A. B. (duomenys neskelbtini) mirė (b.l.16). Po A. B. mirties jo palikimą priėmė S. B. paduodama pareiškimą Elektrėnų savivaldybės 2-ajam notaro biurui, 2010-01-14 pradėta paveldėjimo byla. Paveldėjimo teisės liudijimas į mirusiojo palikimą įpėdinei neišduotas. CK 4.253 str. 2 d. nustato, kad nekilnojamieji daiktai ir daiktinės teisės į juos turi būti registruojami viešame registre. S. B., priėmusi palikimą ir neregistruodama savo nuosavybės teisės į jai priklausančią bendrosios nuosavybės dalį bei paveldėtą turtą, užkerta kelią bankroto administratoriui realizuoti turtą ir sumokėti skolas kreditoriams.

CK 3.88 str.1 d.1 p, 5 p. nustato, kad turtas įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Todėl nekilnojamas turtas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra S. B. ir A. B. jungtinė nuosavybė. CK 3.117 str. 1 d. nustato sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpciją. Nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo pagrindų nenustatyta, todėl teismas konstatuoja, kad S. B. nuosavybės teise priklauso pusė buto su rūsiu ir bendrojo naudojimo patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esančio (duomenys neskelbtini).

Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 str.). CK 5.50 str. 2 d. nustato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Nors S. B. yra priėmusi A. B. palikimą, duomenų, koks turtas sudaro A. B. palikimą be ieškovo nurodyto buto nėra. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 str. nustato, kad greta kitų šiame įstatyme nurodytų dokumentų, patvirtinančių daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą atsiradimą, juridinius faktus, kuriais remiantis šios teisės, jų suvaržymai bei juridiniai faktai registruojami nekilnojamojo turto registre, yra paveldėjimo teisės liudijimas. Taigi, paveldėjimo teisės liudijimas, yra konkretaus daikto paveldėjimo faktą ir asmens nuosavybės teises į šį daiktą patvirtinantis dokumentas. CK 5.66 str. nustato, kad prašyti paveldėjimo vietos notarą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, gali įpėdiniai, paveldėję pagal įstatymą arba testamentą. Todėl ieškovas, negali gauti paveldėjimo teisės liudijimo apie S. B. paveldėtą turtą. Ieškovo prašomas faktas nustatytinas, nes šio fakto įregistravimas sudarys galimybę ieškovui realizuoti skolininkės turtą. CK 5.13 str. nustato, kad palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą su pirmos ar antros eilės įpėdiniais. Nesant pirmos ir antros eilės įpėdinių, sutuoktinis paveldi visą palikimą. Kaip matyti iš Elektrėnų savivaldybės 2-ojo notaro biuro notaro Č. T. 2015-07-22 liudijimo, be S. B., kitų asmenų, priėmusių A. B. palikimą nėra. Kitų asmenų nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esančių (duomenys neskelbtini), neregistruotos. Todėl yra pagrindas konstatuoti, kad S. B. paveldėjo A. B. priklausiusią ½ bendro buto dalį.

Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 str. 1 d. nustato, kad prašymą įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą paduoda jį įgijęs asmuo, o kai registruojamos kitos daiktinės teisės, taip pat šių teisių į nekilnojamuosius daiktus suvaržymai, – šių teisių turėtojas arba asmuo, suinteresuotas jų įregistravimu. Taigi, prašymą nekilnojamojo turto registro tvarkytojui įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą gali paduoti tik turtą įgijęs asmuo. Ieškovas nėra asmuo, kuris galėtų prašyti įregistruoti S. B. nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, todėl prašymas dėl įpareigojimo VĮ Registrų centras registruoti S. B. nuosavybės teises į butą su rūsiu ir bendrojo naudojimo patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esančio (duomenys neskelbtini) tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 270 str., 444 str. 1 d., 2 d. 8 p., 445 - 448 str. str., 667 str. teismas

nusprendžia:

nustatyti, kad skolininkės S. B. a.k. (duomenys neskelbtini) turto dalis bendrojoje nuosavybėje sudaro ½ dalį buto su rūsiu ir bendrojo naudojimo patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esančio (duomenys neskelbtini),

nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. B. a.k. (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinio A. B. a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), paveldėjo ½ dalį buto su rūsiu ir bendrojo naudojimo patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esančius esančių (duomenys neskelbtini).

Juridinis reikšmę turintis faktas nustatytas išieškojimo iš skolininkės turto tikslu.

Įpareigoti VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registre įregistruoti S. B. a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teises į butą su rūsiu ir bendrojo naudojimo patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esančius (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini)).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.