Klaipėdos apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo J. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. gruodžio 20 d. nutarties panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. (duomenys neskelbtini) policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) M. K. 2024 m. spalio 12 d. J. G. surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 416 straipsnio 5 dalį, 420 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis 2024 m. spalio 12 d., 14.41 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę – motociklą (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenvietėje, esant nustatytam 50 km/h važiavimo greičiui, važiavo 99 km/h ± 3 km/h greičiu, taip nustatytą greitį viršydamas 49 km/h ± 3 km/h. Po paklaidos nustatytą greitį viršijo 46 km/h, vairavo transporto priemonę, darydamas Kelių eismo taisyklių pažeidimus iš chuliganiškų paskatų, keldamas pavojų eismo saugumui, savo bei kitų žmonių saugumui, t. y. vairavo motociklą staigiai didindamas greitį ir keldamas priekinį ratą, dėl to priekinis motociklo ratas neteko sukibimo su kelio danga, ir padarydamas transporto priemonę sunkiai valdomą, dėl to atsirado didžiulė rizika įvykti eismo įvykiui ar avarinės situacijos sukėlimui, tokius savo veiksmus kartojo tris kartus. Tokiais savo veiksmais tyčia negerbė žmonių ir visuomenės, paniekino elementarias moralės ir elgesio normas bei pademonstravo niekinantį požiūrį visuomeninei tvarkai, kuri ypač tarp eismo dalyvių yra grindžiama tarpusavio suvokimu, pagalba ir pagarba. Tokiu būdu J. G. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 129, 4 ir 9 punktus.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

4.3. Tiek nuobaudos skyrimas, tiek teisės vairuoti transporto priemones atėmimas pareiškėjui bei jo aplinkai neabejotinai sukelia nepatogumų, tačiau tokių padarinių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, suteikiančia pagrindą švelninti paskirtą administracinio poveikio priemonę. Specialioji teisė pareiškėjui atimta laikinai, tuo metu pareiškėjas gali naudotis viešuoju transportu, taksi paslaugomis, draugų ir artimųjų pagalba. Paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių – yra adekvati padarytam nusižengimui, skirta įvertinus tiek nusižengimo pobūdį, pavojingumą, tiek pažeidėjo asmenybę ir galimą nuobaudos poveikį.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

7. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis), tačiau to nereikia suprasti kaip reikalavimo apeliacinės instancijos teismui pateikti detalų atsakymą į kiekvieną skundo argumentą. ANK 2 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Administracinio nusižengimo byloje privalo būti surinkta tiek duomenų, kad pakaktų padaryti motyvuotas ir pagrįstas išvadas apie administracinio nusižengimo sudėties požymių visumos buvimą asmens veiksmuose (neveikime). Pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

8. Kadangi apeliaciniame skunde nėra ginčijamas Institucijos ir pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas, taip pat neginčijama J. G. kaltė, padarius ANK 420 straipsnio 2 dalyje ir 416 straipsnio 5 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl J. G. paskirtos administracinio poveikio priemonės pagrįstumo bei galimybės ją, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, sušvelninti. Apygardos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, administracinio nusižengimo bylos medžiagą, skundžiamą apylinkės teismo nutartį ir Institucijos 2024 m. lapkričio 7 d. nutarimą, daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta išskirtinių aplinkybių, kurios galėtų pagrįsti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymą J. G. Švelnesnės administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės paskyrimas šiuo atveju neleistų pasiekti administracinei nuobaudai keliamų tikslų. ANK 32 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. ANK 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė (ANK 34 straipsnio 3 dalis).

9. ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Taigi įstatymas reglamentuoja visumą administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, liudijančių asmens, kuriam taikomos administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių nusižengimų bylose konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta.

10. J. G. padarė vieną pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai – chuliganiškai, viršydamas leistiną greitį, vairavo transporto priemonę. Byloje esančiais Administracinių nusižengimų registro duomenimis nustatyta, kad iki aptariamo nusižengimo padarymo, nuo 2019 metų už Kelių eismo taisyklių pažeidimus J. G., be nagrinėjamo atvejo, yra baustas 6 kartus, iš jų už leistino važiavimo greičio viršijimą 5 kartus (2023 m. gegužės 22 d., 2023 m. birželio 15 d., 2023 m. kovo 20 d., 2022 m. spalio 5 d., 2021 m. balandžio 15 d.), už Kelių eismo taisyklių ženklų ir ženklinimo reikalavimų bei transporto priemonių pastatymo pažeidimus 1 kartą (2022 m. gruodžio 21 d.). Iš Institucijos pateiktų duomenų matyti, kad iš J. G., skirtingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, teisė vairuoti transporto priemones atimama jau ne pirmą kartą. 2018 m. gruodžio 13 d. J. G. buvo nubaustas už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 416 straipsnio 6 dalyje, padarymą (duomenys neskelbtini) ir jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones. Visos aptartos aplinkybės neleidžia J. G. charakterizuoti kaip drausmingo eismo dalyvio, atitinkamai jo padaryti administraciniai nusižengimai negali būti vertinami kaip atsitiktiniai.

11. J. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe yra tai, kad jis prisipažino padaręs ANK numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pažymėtina, jog ta aplinkybė, kad J. G. prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir dėl jo gailisi, kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė, buvo įvertinta individualizuojant jam skiriamą nuobaudą, t. y. skiriant straipsnių sankcijose numatytas minimalias baudas bei nustatant straipsnio sankcijoje numatytą minimalų specialiosios teisės atėmimo terminą. Nors J. G. padarytu nusižengimu nebuvo padaryta žala kitų asmenų turtui ir sveikatai, nepažeisti kiti Kelių eismo taisyklių reikalavimai, tačiau, jeigu jo pažeidimai nebūtų buvę užfiksuoti ir jis nebūtų buvęs sustabdytas policijos pareigūnų, tikėtina būtų važiavęs ir toliau, tokiu elgesiu sukeldamas akivaizdžią grėsmę kitiems eismo dalyviams ir tik dėl atsitiktinumo galbūt būtų išvengęs rimtesnių savo neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių. Todėl vien tai, kad šiuo atveju buvo išvengta rimtesnių pasekmių, nedaro pažeidimų mažiau pavojingų ir jų nepateisina. Aplinkybė, jog kitų Kelių eismo taisyklių reikalavimų J. G. laikėsi, esminės reikšmės, vertinant aptariamus nusižengimus, neturi, nes, jei jis būtų nesilaikęs kitų Kelių eismo taisyklių reikalavimų, atitinkamai už tai, esant įstatymuose nustatytiems pagrindams, jam kiltų papildomos teisinės pasekmės.

12. Išskirtine negali būti laikoma aplinkybė, jog J. G. teisė vairuoti yra reikalinga tam, kad galėtų nuvykti į darbą ir vykdyti darbines funkcijas, o ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemones neturėjimas esmingai pablogintų jo ir jo šeimos gyvenimo kokybę. Šią aplinkybę, prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus, privalėjo įvertinti administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, o to nepadaręs, jis prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padarytų nusižengimų, riziką. Natūralu, jog, patraukus asmenį administracinėn atsakomybėn ir jam pritaikius atitinkamas administracinio poveikio priemones, jis patiria tam tikrus nepatogumus, taip pat ir susijusius su rūpinimusi kitais asmenimis, tačiau šios aplinkybės, sprendžiant iš nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų visumos, akivaizdžiai egzistavo ir J. G. inkriminuotų administracinių nusižengimų padarymo metu, tačiau nuo neteisėto elgesio jo nesustabdė. Neabejotina, kad, būdamas socialiai ir finansiškai atsakingas už save ir savo šeimos narius, jis privalėjo būti itin atsargus, įvertinti savo atliekamus neteisėtus veiksmus ir dėl to galinčias kilti nepageidaujamas pasekmes. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tai, jog nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų / administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-9/2015, 2AT-88/2016, 2AT-8/2019).

13. Nagrinėjamu atveju J. G. nurodomos aplinkybės (duomenys neskelbtini) jau egzistavo nusižengimų padarymo metu, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo negalėjo nesuprasti, jog, netekęs teisės vairuoti transporto priemones, jis neišvengiamai patirs su tuo susijusių nepatogumų. Akivaizdu, jog tai suponavo dar didesnį rūpestingumo ir atidumo poreikį bei jo pareigą itin kruopščiai laikytis Kelių eismo taisyklių reikalavimų, tačiau šios aplinkybės nebuvo pakankamos, kad sulaikytų jį nuo nusižengimų padarymo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog aktualioje teismų praktikoje, net ir tais atvejais, kai teisė vairuoti transporto priemones yra tiesiogiai susijusi su asmens darbine veikla, ši aplinkybė nevertinama kaip išskirtinė. Teismų praktikoje pažymima, kad pažeidėjo darbo pobūdis, siejamas su būtinybe vairuoti transporto priemones, savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą. Atsižvelgiant į tai, vien J. G. paskirtos administracinio poveikio priemonės sukeliami nepatogumai nėra pakankamas pagrindas trumpinti jam paskirto teisės vairuoti atėmimo terminą. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai atkreipė dėmesį, jog darbdavio „(duomenys neskelbtini)“ charakteristikoje nenurodyta, kad J. G. darbinėms funkcijoms atlikti yra būtina teisė vairuoti transporto priemones, todėl duomenų, kad paskirta administracinio poveikio priemonė turės įtakos darbinei veiklai, nėra. Be to, pareiškėjas dirba (duomenys neskelbtini), jis būna išvykęs ilgam laikui, todėl jis ir įprastai turi gana ribotas galimybes nuolat pasirūpinti (duomenys neskelbtini) poreikiais.

14. Atkreiptinas dėmesys, jog nuo Institucijos nutarimo priėmimo 2024 m. lapkričio 7 d. jau praėjo beveik keturi mėnesiai, tad per šį laiko tarpą J. G. galėjo sutaupyti ir jam paskirtą baudą jau būti sumokėjęs, tačiau to nėra padaręs, nors pats pripažino padarytą administracinį nusižengimą ir suvokė, jog administracinė atsakomybė jam bus taikoma. Pasisakydamas dėl apelianto nurodomo motociklo gedimo, apeliacinės instancijos teismas visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje padarytoms išvadoms. Tiek iš 2024 m. spalio 12 d. (duomenys neskelbtini) policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) M. K. tarnybinio pranešimo, tiek iš šio pareigūno kūno kamera užfiksuoto vaizdo įrašo matyti, kad, priešingai nei teigia pareiškėjas, J. G. vairuojamas motociklas, vos pravažiavęs šviesoforu reguliuojamą sankryžą, staiga ženkliai didino vairuojamo motociklo greitį akceleruodamas, tada staiga pasilenkė ir atsitiesė, kas patvirtina, kad tokiu būdu sąmoningai siekė pakelti motociklo priekinį ratą, o motociklo priekiniam ratui pakilus, dar akceleravo, siekdamas kurį laiką išlaikyti pakeltą motociklo priekinį ratą. Atlikęs minėtus veiksmus, J. G. toliau važiavo ramiai, sulėtinęs greitį. Dėl šių priežasčių J. G. skunde nurodytos aplinkybės, kad motociklo priekinis ratas kilo pats dėl gedimo, vertinamos kritiškai, kaip pasirinkta gynybinė pozicija, juo labiau, kad, teikdamas paaiškinimą, tokių aplinkybių protokolą surašiusiam pareigūnui pareiškėjas nenurodė. Taigi, nors apeliaciniame skunde nurodyta, jog paskirta administracinio poveikio priemonė neadekvati padarytam nusižengimui, tačiau apygardos teismas pažymi, jog būtent tokia poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas – yra numatyta ANK 420 straipsnio 6 dalyje už administracinio nusižengimo padarymą, kurį nagrinėjamu atveju ir įvykdė J. G. Tvirtinimas, kad priemonė neadekvati, yra visiškai nepagrįstas ir neatitinka įstatymo leidėjo valios.

15. Apygardos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų ir J. G. už jo padarytą nusižengimą skirti švelnesnę, negu sankcijoje numatyta, administracinio poveikio priemonę. Institucijos 2024 m. lapkričio 7 d. nutarimu paskirta administracinio poveikio priemonė ir nustatytas jos terminas yra proporcingi J. G. padarytiems administraciniams nusižengimams, atitinka jo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, nėra per griežta ir padės užtikrinti ANK 22 straipsnio 2 dalyje nustatytus prevencinius tikslus. Apibendrindamas visa tai, kas aptarta, apygardos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ANK 567 straipsnis), tinkamai pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus (ANK 569 straipsnis), todėl priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio panaikinti ar pakeisti dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. gruodžio 20 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn traukiamo J. G. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.