- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-03-25
- Bylos Nr.
- I-1803-428/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01884-2015-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Medvedevienė
- Pareiškėjas
- T. Ž.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno
- Kategorijos
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. Ž. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 400 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Pareiškėjas skunde (b.l. 4-6) nurodė, kad jam būnant Kauno Tardymo izoliatoriuje (toliau Kauno TI) laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 11 d. iki 2015 m. rugpjūčio 18 d., kameroje Nr. 157 nebuvo užtikrintas natūralus dieninis apšvietimas, kadangi langai buvo uždengti grotomis, o dirbtinis apšvietimas būdavo išjungtas, todėl pareiškėjas negalėjo nei skaityti, nei rašyti, kameroje buvo prastas vėdinimas dėl to pareiškėjui trūko oro, kameroje kaupėsi drėgmė, pelėsis. Pareiškėjas taip pat skunde nurodė, jog savo pretenzijas išsakydavo tardymo izoliatoriaus pareigūnams, tačiau jie į pareiškėjo pastabas nereaguodavo, o tardymo izoliatoriaus maitinimas prilygo marinimui badu, kadangi jis visą laiką jautė alkį. Pareiškėjas nurodė, jog dėl prasto kameros apšvietimo jam sutriko regėjimas, pridėjo prie skundo akinių receptą (b.l. 8), taip pat nurodė, jog dėl prastų kalinimo sąlygų sutriko jo visavertis gyvenimas, jį kankino skausmas, atsirado paniška fobija uždaroms patalpoms, sutriko jo miegas, kamavo dusulys, atsirado mintys apie savižudybę, pareiškėjas taip pat pateikė raštą apie Kauno tardymo izoliatoriaus asmens sveikatos priežiūros paslaugų suteikimą (b.l. 11), kuriame nurodyta, jog pareiškėjas skundėsi pirštų tirpimu, nusiskundimai yra lėtinio pobūdžio, tiksli priežastis nėra aiški, gydytojas rekomendavo kreiptis į pataisos namų medicinos specialistus detaliam ištyrimui ir gydytojo specialisto konsultacijai. Pareiškėjas savo patirtą neturtinę žalą vertina 400 Eur, prašo teismo jo skundą tenkinti ir priteisti prašomą sumą iš atsakovo.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą (b.l. 21-24) nurodė, jog vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. V-30 „Dėl laisvės atėmimo vietų lėšų taupymo plano patvirtinimo" ir Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2009 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1-13 „Dėl Kauno tardymo izoliatoriaus lėšų taupymo plano patvirtinimo" III-u skyriumi numatyta suimtųjų ir nuteistųjų kamerose šviesiu paros laiku nuo 9.00 val. iki 15.00 val. išjungti dirbtinio apšvietimo lempas, kitu paros metu elektros apšvietimas yra įjungiamas, be to kamerose yra įrengti langai kurie užtikrina natūralią dienos šviesą. Apšvietos parametrų atitikimą Lietuvos higienos normai HN 76:2010 tikrina ir nustato Kauno visuomenės sveikatos centro specialistai. Pareiškėjas 157 kameros apšvietos minėtai įstaigai neskundė, todėl laikotarpyje tarp 2015.08.11 ir 2015.08.18 Kauno visuomenės sveikatos centras nevykdė 157 kameros apšviestumo, oro drėgmės ir kitų sąlygų patikrinimo. Pareiškėjas dėl kameros higieninių sąlygų nėra rašęs pretenzijų Kauno TI administracijai, todėl atsakovo nuomone, kad jo pretenzija dėl 157 kameros natūralios apšvietos, drėgmės ir langų įrengimo yra nepagrįstos. Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad natūralaus apšviestumo koeficientas ir patalpos apšvieta yra skirtingi savo prasme dydžiai. Koeficientas parodo, kuri Šviesos dalis patenka i kamerą (bedimensinis dydis). Apšvieta parodo šviesos energijos srauto, krintančio į paviršių kiekį (matuojamas liuksais). Ji priklauso nuo saulės padėties danguje, debesuotumo ir kitų veiksnių. Metų bėgyje tos pačios paros tą pačia valandą natūrali apšvieta gali labai smarkiai skirtis, taigi, net esant mažam natūralaus apšviestumo koeficientui, kameros apšvieta gali būti pakankama arba net viršyti minimalią reikalaujamą pagal normatyvus. Atsakovas pažymėjo, kad esant reikalui rašyti ar skaityti, kameroje esančių asmenų prašymu įjungiamas dirbtinis apšvietimas. Dirbtinis apšvietimas būna įjungtas iki 9 val., bei po 16 val. Taip pat pareiškėjas nepateikia informacijos, kad, reikalui esant, jam prašant būtų atsisakyta įjungti dirbtinį apšvietimą. Kauno tardymo izoliatorius taip pat neturi duomenų apie tai, kad pareiškėjas būtų kreipęsis dėl dirbtinio apšvietimo įjungimo tarp 9 ir 16 val. Pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikia įrodymų, kad apšvieta kamerose turėjo jam įtakos. Dėl mikroklimato 157 kameroje nurodė, jog kamerų ventiliavimą reguliuoja Lietuvos higienos norma HN 76:2010. Minimos normos VI skirsnio 24 str. nustatyta, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus. 157 kameroje, kurioje kalėjo pareiškėjas, įrengti atidaromi langai. O paties skirsnio 21 str. nustatyta, kad tardymo izoliatoriaus atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas, sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Sanitarinis mazgas turi turėti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą. 1 skirsnio 2 str. nustatyta, veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Kauno TI sanitariniai mazgai įrengti kamerų patalpose, kadangi jų įrengimas atskarai nuo gyvenamųjų patalpų būtų susijęs su Kauno TI rekonstrukcija, sanitariniuose mazguose įrengta ištraukiamoji ventiliacija, o įrengti klozetai atitinka Lietuvos standartą LST EN 997/AC. Jų konstrukcija neleidžia kanalizacijos dujoms išeiti į patalpą. Atsakovas pažymėjo, kad dėl blogo kvapo kamerose Kauno tardymo izoliatorius nėra gavės pastabų iš patalpas tikrinančio Kauno higienos centro. Pažymėtina, kad švara ir tvarką kamerose privalo palaikyti patys jose laikomi asmenys. Atsakovas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad visą skundžiamą kalinimo laiką pareiškėjas kameroje kalėjo su kitu suimtuoju. 157 kameros plotas yra 14,55 kv. m. Pareiškėjui teko lygiai du kartus didesnis plotas, nei nustatytas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakyme. Tai neabejotinai turi didelę įtaką higieninėms sąlygoms kameroje. Atsakovas daro išvada, kad Kauno TI, kamerų mikroklimato parametrai iš esmės atitinka higienos normos reikalavimus o pareiškėjo fizinei ir psichinei sveikatai mikroklimatas 157 kameroje neigiamos įtakos neturėjo. Dėl pareiškėjo teiginių, kad jis buvo marinamas badu, atsakovas nurodo, kad pareiškėjo kalinimo Kauno TI laikotarpiu maisto jam tiekimą nustatė Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 44 str. 5 p. Pagal jį suimtiesiems tiekiamas maistas turi atitikti fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus. Šio straipsnio 6 p, nustato pateikiamo maisto kieki: suimtųjų mitybas normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Rekomenduojamos paros maistinių medžiagų ir energijos normos (RPN) parengtus remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos, Šiaurės šalių, Europos Sąjungos, Anglijos, Vokietijos, JAV. Lenkijos, Rusijos rekomendacijomis dėl paros maistinių medžiagų ir energijos normų bei orientuojantis j vidutinius poreikius (VP), apskaičiuotus pagal faktišką maistinių medžiagų ir energijos suvartojimą, ir j rekomenduotinus paros poreikius (RP), užtikrinančius sveikų asmenų fiziologines reikmes. Rengiant Rekomenduojamas paros maistinių medžiagų ir energijos normas buvo vadovautasi faktiškai suvartojamais maistinių medžiagų ir energijos kiekiais, apskaičiuotais ištyrus 3000 Lietuvos gyventojų faktišką mitybą (1997 m, buvo atlikti Pasaulio sveikatos organizacijos inicijuoti Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojų faktiškos mitybos tyrimai). Taip pat atsakovas akcentavo, kad suimtiesiems nedraudžiama įsigyti papildomai maisto produktų, tai leidžia įstatymo 28 straipsnio nuostata, teigianti, kad suimtiesiems leidžiama už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus ne grynaisiais pinigais pirkti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių nustatyta tvarka. Vykdydama minima straipsnio reikalavimą Kauno TI administracija nustato Kauno tardymo izoliatoriuje galimu maisto produktų ir būtiniausių reikmenų sąrašą kuris atnaujinamas ne rečiau, kaip kartą per ketvirti. Patikrinęs Kauno TI „Suimtųjų, nuteistųjų pareiškimų, prašymų, pasiūlymų ir skundu bei jų nagrinėjimo dokumentu bylas atsakovas pareiškėjo pareiškimų, prašymų, pasiūlymų ir skundų dėl maitinimo kiekio ir kokybės Kauno TI nerado. Iš to darytina išvada, kad pareiškėjas buvimo Kauno TI metu maitinimu buvo patenkintas. Atsakovas prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Į teismo posėdį neatvyko pareiškėjas ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, atstovas, apie teismo posėdį jiems pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėtina jiems nedalyvaujant (ABTĮ 78 str.).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš to, kad jam būnant Kauno tardymo izoliatoriuje nebuvo užtikrinta jo teisė į kalinimą tinkamomis sąlygomis, t.y. jis buvo kalinamas kameroje kurioje buvo prastas natūralus apšvietimas, bloga ventiliacija, kaupėsi drėgmė ir pelėsis, o maitinimas prilygo marinimui badu.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas ir dėl turtinės bei neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo. Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos institucijos (nagrinėjamu atveju – Kauno TI) neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar Kauno TI arba jo pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Pažymėtina, kad sprendžiant institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.
Pareiškėjas skunde (b.l. 4-6) nurodė, jog jis buvo kalinamas Kauno tardymo izoliatoriaus kameroje, kurioje buvo tvanku, kaupėsi drėgmė, pelėsis, buvo prastas vėdinimas, dieninis apšvietimas nepakankamas, pareiškėjo manymu jam buvo tiekiamas nepilnavertis maistas, jis nuolat jautė alkį.
Dėl kameroje buvusių higienos normų t.y. dieninio apšvietimo, vėdinimo, drėgmės, bei pareiškėjo maitinimo.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (Toliau tekste – Higienos norma HN 76:2010) 6 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Tačiau tos pačios higienos normos 2 punktas nustato, jog ji taikoma projektuotiems naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms. Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.
Pagal higienos normos HN 76:2010 26 punktą, santykinė oro drėgmė šiltuoju metų laiku turi būti 35-65 proc., šaltuoju – 35-60 proc. Patalpose turi būti skaidraus stiklo langai, natūralaus apšvietimo koeficientas - 0,5 %, mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta - 200 lx. (22 p.). Oro temperatūra šiltuoju metų laiku turi būti 18-28 oC, šaltuoju – 18-22 oC. (28 p.)
Remiantis Higienos normos HN 76:2010 24 punktu, gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Atitinkamai Kauno TI nurodė, kad visose kamerose langai yra pritaikyti vėdinimui, tai patvirtino ir į bylą pateiktos foto lentelės (b.l. 26) o byloje nenustatyta, kad pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė patalpas vėdinti per langus, taip iš dalies išvengiant drėgmės ir oro trūkumo patalpose.
Pareiškėjas kartu su skundu pateikė Kauno visuomenės sveikatos centro atsakymą, kuriame yra aprašyta Kauno tardymo izoliatoriaus kameros Nr. 157 higieninė būklė. Minėtame rašte nurodyta, jog Valstybinės periodinės visuomenės sveikatos saugos kontrolė atliko patikrinimą Kauno tardymo izoliatoriuje 2015 m. rugpjūčio 21 d. vadovaujantis Lietuvos higienos norma (toliau - HN 76:2010) HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai", patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241. Patikrinimo metu nustatė, jog kameros Nr. 157 patalpa rasta tvarkinga, išvalyta, joje nebuvo jokių pašalinių kvapų, sienų ir lubų paviršiai lygūs. Pažymėjo, jog vadovaujantis HN 76:2010 reikalavimu švaros ir tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose nuolat privalo rūpintis laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys. Visuomenės sveikatos centras atlikęs kameros Nr. 157 šiluminės aplinkos, natūralios ir dirbtinės apšvietos matavimus, nustatė, kad oro temperatūra atitiko HN 76:2010 reikalavimus, nustatė 22,2°C (norma 18-28°C), dirbtinis apšvietimas atitiko HN 76:2010 reikalavimus - nustatytas 208 lx ( norma 200 lx), natūralaus apšvietimo koeficientas neatitiko HN 76:2010 reikalavimų, nustatytas 0,37% (norma 0,5%), oro judėjimo greitis minėtoje kameroje nustatytas 0,05/0,06 m/s, (norma 0,15—0,25 m/s). Tačiau visuomenės sveikatos centras savo išvadoje akcentavo, kad vadovaujantis minėtos normos 2 punktu veikiančiose laisvės atėmimo vietose taikomi tik tie šios normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais, todėl patalpų oro judėjimo greičiui ir natūraliam patalpų apšvietimui higienos normos reikalavimai netaikomi. Dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių jog langas buvo nešvarus, teismas atkreipia dėmesį, į tai, jog pagal suimtųjų ir nuteistųjų kamerų tvarkymo, kuriose patys gyvena, tvarkos aprašą, kameroje gyvenantis suimtasis/nuteistasis paskirtas atsakingu už kameros tvarkymą, privalo kameroje užtikrinti švarą ir tvarką, taigi, teismo vertinimu, kameros lango švara yra pačių, kameroje gyvenančių asmenų, pasirinkimas. Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas šias aplinkybes būtų skundęs atsakovo administracijai, prašęs priemonių, pagalbos, pašalinant jam nepatogumus sukeliantį trūkumą. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, dėl kreipimosi į administraciją, to nenurodė ir skundo aplinkybėse, todėl nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų, pareiškėjo nurodyti argumentai dėl kameroje buvusio nešvaraus lango atmestini, kaip nepagrįsti. Taip pat visuomenės sveikatos centro atsakymas paneigia pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad kameroje nebuvo užtikrintos higienos normos susijusios su kameros dieniniu apšvietimu, ventiliacija, drėgme.
Taip pat, Kauno visuomenės sveikatos centras savo atsakyme nurodė, jog patikrinimo metų buvo paimtas skirto maisto paros davinys nedirbantiems vyrams 1 porcija (pusryčių, pietų, vakarienės) maisto energinės vertės, baltymų, riebalų ir angliavandenių nustatymui. Įstaigoje laikomų asmenų maitinimas vykdomas vadovaujantis valgiaraščiu, patvirtintu Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V-138. Paros maisto davinio energinė vertė nustatyta - 2180 kcal., baltymų - 77,4 g., riebalų - 61,2 g. angliavandenių- 329,8 g. Paros davinio energinė vertė lyginant su patvirtintu valgiaraščiu sumažinta 1,8 %, riebalai sumažinti 37 %, angliavandeniai padidinti 10,5%. Pagal patvirtinto valgiaraščio reikalavimus dienos maisto cheminė sudėtis gali skirtis nuo patvirtintos iki 10%. Teismas pripažįsta, jog maisto cheminės sudėties nuokrypis viršijo leistiną 10 % nuokrypio normą, tačiau atsižvelgiant į maisto kaloringumą, matyti, kad tiekiamas maitinimas kaliniams buvo pakankamai kaloringas, tačiau teismas pripažįsta, jog dėl nuokrypio nuo leistinos maitinimo cheminės sudėties, pareiškėjas galėjo patirti tam tikrų maisto medžiagų stygių.
Pareiškėjas nurodė jog kameroje buvo neteisėtai uždėti strypai ant langų, pareiškėjas nuolat žodžiu kreipėsi į Kauno TI pareigūnus, bet jie nekreipdavo dėmesio į jo pastabas, tačiau minėtų aplinkybių nedetalizavo, nenurodė, kokiu metu, kokie pareigūnai nekreipė dėmesio į jo pastabas, ar minėti strypai buvo jam atvykus, ar jas papildomai uždėjo pareigūnai. Kauno tardymo izoliatorius, savo atsiliepime nurodė, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu nebuvo jokių nusiskundimų ar pretenzijų, be to paties pareiškėjo pateiktame visuomenės sveikatos centro atsakyme apie ginčo kameros patikrinimą, nebuvo nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės kaip strypai uždėti ant langų, todėl pareiškėjo nurodytos aplinkybės, dėl neteisėtai uždėtų strypų ant langų ir pareigūnų elgesio, atmestini kaip abstraktaus pobūdžio ir nepagrįsti.
Pareiškėjas 2016 m. sausio 22 d. pateikė savo nuomonę dėl atsakovo pateiktų sanitarinio mazgo bei pasivaikščiojimo kiemelio foto lentelių. Tačiau teismas minėtų pareiškėjo pastebėjimų nevertina, kadangi pareiškėjas savo pateiktame skunde žalos atsiradimo nekildino dėl netinkamo sanitarinio mazgo ar pasivaikščiojimo kiemelių įrengimo, atsakovui to pasėkoje nebuvo pareiga pateikti jokių duomenų apie sanitarinį mazgą ar pasivaikščiojimo kiemelius, dėl nurodytų priežasčių teismas 2016 m. sausio 22 d. pareiškėjo pateiktus pastebėjimus vertino tik toje dalyje, kurioje jie yra susiję su skundu ir pašoma priteisti žala.
Teismas atkreipia dėmesį, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 6 dalis įtvirtina, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 57 straipsnio 6 dalies taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Teismo vertinimu, byloje surinkti duomenys, dėl Kauno TI patalpose higienos normų užtikrinimo, leidžia manyti, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu negalėjo patirti nepatogumų dėl kameroje buvusių sąlygų. Tačiau teismas pripažįsta, jog dėl nuokrypio nuo leistinos maitinimo cheminės sudėties, pareiškėjas galėjo patirti tam tikrų maisto medžiagų stygių.
Dėl pareiškėjo sveikatos.
Pareiškėjas skunde nurodė, jog jam pablogėjo regėjimas dėl kameroje buvusio prasto dieninio apšvietimo, pareiškėjas savo šias aplinkybes grindžia pridėtu akinių receptu, tačiau teismas negali vertinti to kaip tinkamu įrodymu, kadangi akinių recepto išrašymo data 2015 m. birželio 30 d., kuomet pareiškėjas žalą kildina iš kalinimo sąlygų buvusių 2015 m. rugpjūčio mėn., dėl šių priežasčių pareiškėjo nurodytos aplinkybės, jog jam dėl prasto apšvietimo Kauno tardymo izoliatoriuje pablogėjo regėjimas atmestinos kaip nepagrįstos. Byloje nėra duomenų, dėl pareiškėjo kreipimosi į gydytojus dėl depresijos, kitų psichinės sveikatos pablogėjimų ginčui aktualiu laikotarpiu, todėl, teismo nuomone, nustatytas maitinimo cheminės sudėties nuokrypis, kuris pareiškėjo atžvilgiu galėjo trukti septynias paras, negalėjo pareiškėjui sukelti tokio lygio ir intensyvumo sveikatos pablogėjimo ir išgyvenimus, kokius jis nurodė skunde.
Dėl neturtinės žalos dydžio.
Teismų praktikoje yra nuosekliai pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į pažeidžiamos vertybės pobūdį, pareiškėjo subjektinės teisės būti kalinamam tinkamomis sąlygomis, atitinkančiomis Lietuvos Respublikos higienos normas, pažeidimo mastą, intensyvumą ir trukmę. Teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą ir, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą.
Neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymų numatytu būdu. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais.
Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje S. Š. prieš UAB, Nr. 3K-7-2/2008). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis vienodą administracinių teismų praktiką taikant įstatymus, administracinėse bylose Nr. A2-718/2007, Nr. A556-1906/2012 taip pat nusprendė, kad žalos atlyginimui panašaus pobūdžio bylose užtenka konstatuoti, jog buvo neteisėti pareigūnų veiksmai, nepriteisiant piniginės kompensacijos.
Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgus į pažeidimo pobūdį (nustatytas maitinimo cheminės sudėties nuokrypis (37%) kuris viršija leistiną 10% normą), į tai, kad jis nebuvo intensyvus, truko septynias paras, pareiškėjas aktyviais veiksmais dėl to pretenzijų nereiškė, kad būtų užkirstas kelias pažeidimams, nesant byloje įrodymų, kad dėl to būtų atsiradusios neigiamos pasekmės, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, teismas sprendžia, jog šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytas kalinimo sąlygas pažeidimo pripažinimu ir tai laikytina pakankama satisfakcija už teismo nustatytą jo teisių pažeidimą. Pripažintina, kad laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 11 d. iki 2016 m. rugpjūčio 18 d. buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas (tinkamą maisto cheminės sudėties proporciją), o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 d. 4 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 4 punktu, 43 straipsnio 7 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad pareiškėjo T. Ž. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas buvo pažeista.
Pareiškėjo T. Ž. reikalavimą dėl 400 eurų neturtinės žalos priteisimo atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.