- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-02
- Bylos Nr.
- 1S-700-579/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-38-1-00037-2010-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aušra Vingilė, Jurgis Kiškis, Evaldas Gražys
- Nuteistasis
- K. K.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgio Kiškio ir Aušros Vingilės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo K. K. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. rugsėjo 4 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje 2019 m. liepos 22 d. priimtą nutarimą Nr. 95-480 taikyti nuteistajam K. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. K. K. nuteistas 2010 m. spalio 21 d. Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 199 straipsnio 2 dalį galutine subendrinta 14 (keturiolikos) metų laisvės atėmimo bausme.
2. Bausmės pradžia – 2010 m. gegužės 3 d., bausmės pabaiga – 2024 m. gegužės 3 d.
Žemesnės instancijos teismas
3. 2019 m. liepos 22 d. Komisijos nutarimu Nr. 95-480 nutarta taikyti nuteistajam K. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema – bausmės atlikimo metu ši rizika sumažėjo nuo 23 iki 16 balų pagal OASys metodiką, be to, nuteistasis motyvuotai tęsia darbinę veiklą pataisos įstaigoje, turi tinkamas gyvenimo sąlygas laisvėje, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, elgiasi motyvuotai. Visa tai sudaro pagrindą manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
4. Kauno apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 4 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą, nurodydamas, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir kad bausmės tikslai jau pasiekti. Bausmės atlikimo metu K. K. akivaizdžiai teigiamu elgesiu nepasižymėjo – tris kartus buvo baustas drausmine tvarka už alkoholinių gėrimų ir jų surogatų vartojimą. Be to, likusi neatlikta bausmės dalis dar labai didelė – 4 metai 9 mėnesiai 15 dienų, todėl per trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiklą ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje. Pagrindo išvadai, jog K. K. daroma pažanga, keičiant savo elgesį ir mąstyseną, yra pakankama ir akivaizdi, nėra.
Šalies argumentai
5. Skunde aukštesnės instancijos teismui nuteistasis K. K. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 4 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – patvirtinti Komisijos 2019 m. liepos 22 d. nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
5.1. Skunde nuteistasis nurodo, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą, išskirtinę reikšmę suteikė nusikalstamų veikų pobūdžiui, nusikaltimų sunkumui ir kitoms aplinkybėms, susijusiomis su apkaltinamojo nuosprendžio priėmimu, tačiau tinkamai neįvertino aplinkybių, susijusių su jam nustatyta rizika pakartotinai nusikalsti, be to, iš esmės nenurodė jokių argumentų, dėl ko jo asmenybė iki šiol išlieka pavojinga visuomenei. Taigi, teismas nukrypo į apkaltinamojo nuosprendžio vertinimą, kuriuo jam paskirta laisvės atėmimo bausmė, ir tokiu būdu nepagrįstai išplečiamai aiškino Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) BVK 157 straipsnio 1 dalies ir Lietuvos Respublikos BPK 360 straipsnio 2 dalies nuostatas.
5.2. Nuteistasis skunde pažymi, kad nei įstatymas, nei formuojama teismų praktika neapibrėžia, kokia likusi neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra „labai didelė“, todėl apylinkės teismas negalėjo konstatuoti, kokio dydžio yra jam likusi neatlikta bausmės dalis. Vadovaujantis BVK nuostatomis, lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos yra siejamos išimtinai tik su nuteistojo pataisos procesu pataisos įstaigose, t. y. turi būti vertinamos nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės, jų įgyvendinimo rezultatai ir nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai. Nesivadovaujant Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis ir Europos Sąjungos teisės aktais, nesilaikant BK 41 straipsnyje įtvirtintų principų, esminių lygtinio paleidimo tikslų, lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų praranda savo prasmę, o nuteistieji nėra skatinami pasitaisyti.
5.3. Nuteistojo vertinimu, iš esmės teigiamas jo elgesys bausmės atlikimo metu, pastangos pasitaisyti, ženklus nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimas, darbas, specialybės turėjimas, socialinių ryšių palaikymas ir nuolatinės gyvenamosios vietos turėjimas laisvėje sudaro pagrįstą pagrindą manyti, kad jam taikytinas lygtinis paleidimas, o keletas neigiamų Socialinio tyrimo išvadoje nurodomų aplinkybių neturi lemiamos įtakos, nes svarbesnė yra pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir nustatyti šią riziką mažinantys veiksniai. K. K. skunde atkreipia dėmesį, kad nuteistasis, įkalintas ilgiems nelaisvės metams, neturintis paskato koreguoti savo elgesio teigiama linkme, socialiai reabilituotis, patiria ne tik suvaržymus, tačiau ir neigiamus įkalinimo veiksnius. Dėl šių aplinkybių ne kartą yra pasisakę ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (pavyzdžiui, EŽTT sprendimas O. prieš Lenkiją, Nr. 17885/04).
5.4. Nuteistojo nuomone, šiuo metu teisingumo principas jau yra pasiektas, paskirta bausmė atliekama tinkamai. Bausmę jis atlieka lengvosios grupės sąlygomis, anksčiau nėra teistas, už gerą darbą bei elgesį yra devyniolika kartų paskatintas, jo elgesys pataisos įstaigos administracijos vertinamas kaip nepriekaištingas. Nuo 2018 m. lapkričio 6 d. bausmės atlikimą skundo autorius tęsia atvirojoje kolonijoje. Pataisos įstaiga jo atžvilgiu nėra gavusi jokių vykdomųjų dokumentų, todėl jo finansinė padėtis yra stabili. Be to, nuteistasis teigia aktyviai dalyvaujantis visuomeniniuose renginiuose, pozityvaus užimtumo priemonėse, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip žema – 21 balas pagal OASys metodiką. K. K. teigimu, Komisijos nutarime taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, BVK nustatytos lygtinio paleidimo sąlygos taikytos tinkamai, todėl Komisijos nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu.
Motyvuojamoji dalis
6. Nuteistojo K. K. skundas atmetamas.
7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo matyti, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką vertinama ne tik esant vidutinei arba aukštai nusikalstamumo rizikai, bet ir tuomet, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Vien žemos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos nepakanka lygtinio paleidimo taikymui.
8. Pateiktoje bylos medžiagoje esantys duomenys patvirtina, kad K. K. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą, o atlikus jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant OASys metodiką, nustatyta, kad nuteistasis priklauso žemos rizikos grupei – 21 balas. Tačiau pažymėtina, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai.
9. Nors K. K. pastaruoju metu stengiasi elgtis pavyzdingai, dirba, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, neturi galiojančių drausminių nuobaudų, tačiau šios aplinkybės nepersveria sričių, kurios vis dar turi būti koreguojamos tęsiant bausmės atlikimą izoliuotam nuo visuomenės, t. y. gyvenimo stilius ir draugai, vidutinis finansinis stabilumas, neaiškios įsidarbinimo galimybės. Nors nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas bei neatlikta bausmės dalis negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Tokios išvados yra būtinos gerbiant ne tik paties nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą, t. y. kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Be to, kaip matyti iš apylinkės teismo argumentų, kuriais remiantis buvo atsisakyta tvirtinti Komisijos nutarimą, tiek nusikalstamų veikų sunkumas, tiek neatlikta bausmės dalis nebuvo esminiai tokio apylinkės teismo sprendimo priėmimo motyvai, šios aplinkybės buvo įvertintos kitų aplinkybių kontekste, kas nei BVK normoms, nei formuojamai teismų praktikai neprieštarauja. Tuo tarpu informacija apie nuteistajam paskirtas nuobaudas, nepaisant to, jog šios nuobaudos nebėra galiojančios, atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi. Pabrėžtina, kad pataisos namuose nustatytų režimo reikalavimų ir taisyklių nesilaikymas, kai nuteistajam neabejotinai žinomi reikalavimai asmenims, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, patvirtina, kad nuteistasis nevykdė vienos iš pagrindinių nuteistojo pareigų – bausmės atlikimo metu elgtis tinkamai. Be to, apygardos teismo vertinimu, informacija apie nuteistojo bausmės atlikimo vietoje nustatyto režimo laikymąsi/nesilaikymą, leidžia spręsti, ar jis turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, ar sugeba paklusti privalomoms taisyklėms, taigi ši informacija yra svarbi ir vertinant nuteistojo galimybę lygtinio paleidimo atveju laikytis teismo ir įstatymo jam nustatytų įpareigojimų, t. y. probacijos sąlygų.
10. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad laisvės atėmimo bausmę K. K. atlieka nuo 2010 m. gegužės mėnesio, todėl jo elgesys vertinamas visų devynerių metų laikotarpiu, o ne kuriuo nors konkrečiu momentu. Pateiktoji bylos medžiaga patvirtina, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo kuo nors išskirtinis, o jo pataisos procesas nėra itin nuoseklus bei kryptingas. Atkreiptinas dėmesys, jog K. K. pirmą kartą iš paprastosios į lengvąją nuteistųjų grupę buvo perkeltas dar 2013 m. balandžio 25 d., tačiau už padarytą pažeidimą buvo sugrąžintas į paprastą grupę. Antrą kartą į lengvąją grupę nuteistasis perkeltas tik 2017 m. gegužės 4 d., kur atlieka bausmę ir šiuo metu, be to, jis palyginus neseniai – 2018 m. lapkričio 12 d. perkeltas tęsti bausmės atlikimą į atvirąją koloniją. Taigi, teigiami pokyčiai K. K. elgesyje stebimi pastaruosius kelis metus, nors laisvės atėmimo bausmę jis atlieka jau daugiau nei devynerius metus. Toks santykis akivaizdžiai nepakankamas lygtinio paleidimo taikymui.
11. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis nusikalto dėl materialinės naudos siekimo, t. y. noro greitai ir lengvai pasipelnyti, todėl teisėjų kolegija ypač atidžiai įvertina jo darbinę motyvaciją bei pasiruošimą gyvenimo tikslų siekti teisėtomis priemonėmis. Socialinio tyrimo išvada liudija, kad K. K. yra įgijęs aštuonių klasių išsilavinimą, taip pat vairuotojo specialybę. Pataisos įstaigoje jis nesimokė, tačiau papildomai įgijo odinių gaminių gamintojo, vytelių pynėjo, avalynės taisytojo, siuvėjo ir suvirintojo specialybes. Pataisos namuose nuteistasis pradėjo dirbti tik 2015 m. rugsėjo 8 d., t. y. teigiamą darbo naudą jis suvokė tik po daugiau nei penkerių metų bausmės atlikimo. Nors pataisos įstaigoje darbinės funkcijos atliekamos tinkamai, tačiau K. K. planai dėl įsidarbinimo laisvėje teisėjų kolegijai nėra aiškūs. Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad išėjęs į laisvę nuteistasis dirbs pas brolį, užsiimantį statybų verslu. Tačiau toje pačioje išvadoje nurodyta ir tai, kad po bausmės atlikimo K. K. planuoja dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju. Skunde aukštesnės instancijos teismui nuteistasis savo ateities planų dėl įsidarbinimo perspektyvų nemini, pataisos įstaigoje nėra gauta pažymų, patvirtinančių, jog K. K. yra susiradęs konkretų darbą laisvėje ir paleistas lygtinai bus įdarbintas atitinkamoje įmonėje, todėl teisėjų kolegija negali daryti pagrįstos išvados, kad nuteistasis probacijos metu turės stabilias pajamas bei darbinį užimtumą, kuris apsaugotų jį nuo pakartotinio nusikalstamumo. Teigti, jog K. K. aktyviai ruošiasi integruotis į darbo rinką, nėra pagrindo. Nors jo darbinė motyvacija yra teigiama, tačiau neaišku, ar tokia pati ji išliks ir probacijos metu.
12. Teisėjų kolegija įvertina ir tai, kad nuteistojo padaryto nusikaltimo pobūdis atskleidžia tam tikrą keleto asmenų nusikalstamą sistemą – neteisėtai disponavo ir platino labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų, užsiėmė kontrabanda. Todėl svarbu įvertinti, ar K. K. yra pasiruošęs nutraukti ankstesnius ryšius su kriminalinę praeitį turinčiais asmenimis. Socialinio tyrimo išvada liudija, kad nuteistasis nėra socialiai atsiskyręs, jis bendrauja ne tik su šeimos nariais, tačiau turi draugų ratą ir už pataisos namų, taip pat ir pataisos įstaigoje. Ar nuteistasis šiuo metu stengiasi atsakingiau rinktis draugų ratą, bylos medžiagoje duomenų nėra, šiuo aspektu K. K. savo pozicijos nepateikia ir skunde aukštesnės instancijos teismui, todėl teisėjų kolegija negali daryti patikimos išvados, jog nuteistojo draugų bei interesų ratas iš esmės pasikeitė ir jis nebesugrįš prie nusikalstamų veikų vykdymo, juo labiau, kad nusikaltimą nuteistasis įvykdė kaip organizatorius, t. y. reikšmingiausia, svarbiausia figūra nusikaltimo vykdyme. Nors K. K. nustatyti net keli pakartotinio nusikalstamumo riziką mažinantys veiksniai (ryšių palaikymas su artimaisiais, darbinė motyvacija, gyvenamosios vietos turėjimas ir kt.), tačiau aukštesnės instancijos teismas šių veiksnių nesureikšmina, kadangi visi jie egzistavo ir iki nusikalstamų veikų padarymo, tačiau prevencinės reikšmės neturėjo.
13. Darytina išvada, kad nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų teismo neįpareigoja priimti jam palankų sprendimą. Šios išvados nepaneigia nei žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, nei pastaruoju metu rodomas teigiamas elgesys.
14. Remiantis išdėstytu, aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam K. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes. Apylinkės teismas nenukrypo nei nuo formuojamos teismų praktikos, nei nuo Europos Sąjungos teisės aktų ar kitų tarptautinių sutarčių nuostatų. Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 4 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti ir keisti pateikto skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo K. K. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. rugsėjo 4 d. nutartį.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.