- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-09-07
- Bylos Nr.
- ATP-837-843/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-07202-2016-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Aušra Valinskienė
- Kategorijos
- 3.26.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aušra Valinskienė, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal I. Š. (toliau - Pareiškėja) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-07-08 nutarimo, kuriuo I. Š. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 124¹ str. 2 d., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. numatytus administracinius teisės pažeidimus, vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Š. administracinėn atsakomybėn patraukta už tai, kad 2016-02-04, apie 18.07 val., Laisvės pr. – Justiniškių g., Vilniuje, vairuodama automobilį VW Golf, v. n. (duomenys neskelbtini) pažeidė KET ženklo 510 „eismo kryptis sankryžoje į kairę“, važiavo tiesiai, persirikiuodama buvo neatidi, nedavė kelio automobiliui Toyota Avensis, v. n. (duomenys neskelbtini) važiuojančiam gretima juosta ta pačia kryptimi, su juo susidūrė ir nežymiai apgadino. Iš įvykio vietos išvažiavo pažeisdama KET reikalavimus. Savo veika ji pažeidė KET 8, 9, 104, 220 punktų reikalavimus ir todėl buvo patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124¹ str. 2 d., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu pareiškėja prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-07-08 nutarimo dalį dėl ATPK 130 str. 1 d. taikymo panaikinti, o prašymo netenkinus, pakeisti I. Š. taikytą nuobaudą - neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 3 metams.
Nurodo, kad liudytojų parodymai nėra nuoseklūs. Iš liudytojų parodymų negalima daryti vienareikšmės išvados, kad I. Š. kalta dėl padarytų administracinių teisės pažeidimų. Visos abejonės turi būti vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Apeliantė neturėjo tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Dėl susidėjusių aplinkybių, nukentėjusiojo klaidinančio elgesio šiam šypsantis ir rodant, kad viskas gerai, paties R. A. pasitraukimo iš įvykio vietos, objektyviai neįžiūrimo dažų nubraukimo, apeliantė negalėjo manyti, kad nutikęs nesusikalbėjimas galės būti palaikytas eismo įvykiu. I. Š. neturėjo tyčios ir ketinimų slėptis nuo padaryto pažeidimo. Kad apeliantė neketino vengti atsakomybės rodo tai, jog ji pateikė valdytą automobilį tyrimui, po įvykio nemėgino nei jo dažyti, nei kitaip remontuoti bandant paslėpti pažeidimo pėdsakus. Priešingai, I. Š. atvirai papasakojo įvykio aplinkybes, viso tyrimo metu bendradarbiavo su pareigūnais aiškinantis įvykio aplinkybes, pateikė transporto priemonę VW Golf apžiūrai. Teismas netinkamai individualizavo nuobaudą, I. Š. nepagristai skyrė specialiosios teisės - teisės vairuoti transporto priemonę atėmimą trejiems metams, I. Š. nurodė neketinusi pasišalinti iš įvykio vietos, nukentėjusiojo elgesio ir konkliudentinių veiksmų buvo suklaidinta. Teismo posėdžių metu ir pats nukentėjusysis pripažino, kad jokio nepasitenkinimo susidariusioje situacijoje nerodė, pretenzijų nereiškė. Bylą nagrinėjęs teismas turėjo įvertinti įvykio mažareikšmiškumą. Teisė vairuoti transporto priemonę I. Š. labai reikalinga, dėl darbo funkcijų. Pareiškėja charakterizuojama teigiamai, kaip darbšti ir pareiginga darbuotoja. Teisė vairuoti transporto priemonę reikalinga ir vykti iš darbo į paskaitas, kadangi universitetas yra kitoje miesto dalyje nei apeliantės darbo vieta. Paskaitų pradžia numatoma nuo 18.00 val., todėl naudojimasis automobiliu būtinas apeliantei siekiant derinti darbą ir studijas. Kadangi paskaitos baigiasi tamsiu paros metu, I. Š. naudotųsi automobiliu ir dėl saugumo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas.
Apeliacinės instancijos teismas patikrino ginčijamo teismo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Analizuojant bylos duomenų turinį spręstina, kad byloje pagrįstai nustatytos administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 124¹ str. 2 d., 127 str. 2 d., sudėtys bei ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo objektyvieji požymiai. Šios aplinkybės apeliaciniame skunde nėra ginčijamos. Apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad yra pagrindas konstatuoti jos tyčinę kaltę padarius ir ATPK 130 straipsnio 1 dalyje aprašytą veiką.
Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę, jo padarymo kaltė gali pasireikšti tik sąmoningu veikimu – tiesiogine tyčia. Todėl, baudžiant asmenį pagal šią normą, būtina nustatyti, kad jis suprato sukėlęs eismo įvykį, suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir sąmoningai ją ignoruodamas pasišalino iš įvykio vietos suprasdamas, kad elgiasi neteisėtai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N63-2972/2010, Nr. N261-910/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-11-2012, Nr. 2AT-7-3-2013 ir kt.).
I. Š. tiek pradinio tyrimo metu (b. l. 14), tiek teismo posėdžio metu nuosekliai teigė, kad įvykio metu jos ir nukentėjusiojo automobiliai buvo susilietę. Tai leidžia spręsti, kad ji suvokė tarp automobilių buvus kontaktą. Tačiau šiuo atveju būtina nustatyti, kad ji turėjo pakankamą pagrindą manyti, jog šio kontakto metu buvo apgadintas automobilis, nes tik tokiu atveju jai kiltų pareiga pasilikti eismo įvykio vietoje, pildyti eismo įvykio deklaraciją ar pranešti policijai. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 1 straipsnio 12 punktas eismo įvykį apibrėžia kaip įvykį kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas. Pati I. Š. nuosekliai teigė, kad nesuprato, jog susilietimo metu nukentėjusiojo automobilis buvo apgadintas. Ji nurodė, kad įvykio vietoje po susilietimo ji pavažiavo atgal, žiūrėjo į nukentėjusiojo automobilį, tačiau apgadinimų nebuvo. Šie jos parodymai vertintini su kitais byloje surinktais duomenimis, jų visuma. Kaip matyti iš byloje pateiktų automobilių Golf ir Toyota nuotraukų (b. l. 19-20) bei automobilių apžiūrą bei sugretinimą vykdžiusios policijos pareigūnės S. Karinauskaitės tarnybinio pranešimo (b. l. 22), incidento metu automobiliams padaryti apgadinimai yra itin nežymūs, minimalūs, pažeistas viršutinis dažų sluoksnis vos įžiūrimas iš arti, kontaktas buvo nestiprus, judant nedideliu greičiu. Atsižvelgtina ir į nustatytą nukentėjusiojo elgesį įvykio metu. Kaip patvirtino tiek I. Š., tiek ir pats R. A., po susilietimo pastarasis šypsojosi, iš automobilio išlipęs nebuvo, pretenzijų apeliantei nereiškė, nebandė stabdyti iš vietos pajudėjusios I. Š., pats pajudėjo iš įvykio vietos patraukdamas iš jos automobilį. Šie duomenys kelia teismui abejonių, ar iš tiesų nustatytoje situacijoje I. Š. suprato apgadinusi automobilį ir iš įvykio vietos pasišalino sąmoningai, tyčia ignoruodama teisės aktų jai nustatytas pareigas, o ne klaidingai įvertinusi situaciją, tai yra sąžiningai suklydusi. Šiais abejones sustiprina ir nustatytas apeliantės elgesys po įvykio. Nėra duomenų, kad ji po įvykio bandė slėpti jo pėdsakus. Jos automobilis apžiūrai buvo pristatytas neremontuotas. Jis buvo apdraustas civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, žala nukentėjusiam atlyginta. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu visos abejonės, kurių negalima pašalinti, vertinamos traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai, tad apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių I. Š. tiesioginę tyčią padarius ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 8 d. nutarimas keistinas: administracinio teisės pažeidimo bylos teisena I. Š. atžvilgiu pagal pareikštą kaltinimą dėl pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, nutrauktina (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutarė:
I. Š. apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 8 d. nutarimą pakeisti.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 8 d. nutarimo dalį, kuria I. Š. taikyta administracinė atsakomybė pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, bei administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną I. Š. atžvilgiu pagal pareikštą kaltinimą dėl pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, nutraukti nesant šio pažeidimo sudėties.
Nustatyti, kad vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi baudos, skirtos už pažeidimus, numatytus ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje ir 127 straipsnio 2 dalyje, bendrintinos tarpusavyje apėmimo būdu ir I. Š. skirtina galutinė administracinė nuobauda – 28 € bauda.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.