- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-04-02
- Bylos Nr.
- 1-905-946/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-61116-2018-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arūnas Purvainis
- Kaltinamasis
- D. K.
- Nukentėjusysis
- F. O.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.11Bausmės skyrimas, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika (BK 64 str.)
- 1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. K., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, bedarbis, laikinai gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 22 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalį 12 MGL (451,00 Eur) bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta viena trečdaliu, skirta 8 MGL (301,00 Eur) bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu, į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2015 m. vasario 8 d. iki 2015 m. vasario 9 d. (1 arešto parą prilyginant 2 MGL baudos), skirta 6 MGL (225,00 Eur ) bauda, bausmės neatlikę (išieškota tik dalis paskirtos baudos), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
D. K. 2018 m. gruodžio 27 d. apie 19.18 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, lauke, prie daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), laiptinės, žodinio konflikto artimoje aplinkoje metu tyčia panaudojo fizinį smurtą prieš savo motinos sugyventinį F. O., t. y. sudavė vieną smūgį kumščiu jam į nosį, po ko nukentėjusysis nukrito ant žemės, tuo nukentėjusiajam F. O. sukėlė fizinį skausmą.
Kaltinamasis D. K. kaltu prisipažino visiškai. Paaiškino, kad buvo išgėręs ir susistumdė su motinos sugyventiniu F. O.. Konflikto metu sudavė smūgį nukentėjusiajam. Tai įvyko (duomenys neskelbtini), buto laiptinėje, kur gyvena ir yra registruotas. Žymesni sužalojimai nukentėjusiajam nebuvo padaryti. Įvykio metu jis ir nukentėjusysis gyveno tame pačiame bute. Įvykio vietoje dar buvo kažkas iš kaimynų. Nukentėjusysis nėra jo nei tėvas, nei įtėvis, nes nėra jo įsivaikinęs. Tik gyvena kartu su motina ir juo apie 22 metus.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo kaltu, jo kaltė yra visiškai įrodyta kitais byloje ištirtais įrodymais:
Nukentėjusysis F. O. paaiškino, kad su D. K. susikivirčijo ir tada D. K. jį pastvėrė bei smogė, nuo ko jis nukrito. Kaltinamasis pataikė į veidą. Po to buvo atvažiavusi greitoji, bet D. K. jau nebuvo. Jis pats yra D. K. mamos sugyventinis, gyvena kartu su jais jau daug metų. Tačiau įsivaikinęs D. K. nėra. Todėl jis yra tik jo sugyventinės vaikas. Su D. K. motina santuokos sudaręs taip pat nėra, tik gyvena kartu.
L. Ž. B. parodė, kad 2018 m. gruodžio 27 d. vakare jis, nusipirkęs 0,5 litro talpos degtinės butelį, apie 18.00 val. nuėjo pas savo draugą M. B., gyvenantį (duomenys neskelbtini). Prieš tai jis jau buvo išgėręs alaus. M. B. taip pat buvo išgėręs. Jam su M. B. sėdint ir vartojant alkoholį, neilgai trukus pas M. B. į namus atėjo F. O., gyvenantis priešais (duomenys neskelbtini). Ar F. O. buvo išgėręs, pasakyti negali. Jiems sėdint ir geriant, pas M. B. į butą atėjo neblaivus F. O. posūnis D. K., kuris iš karto pradėjo kabinėtis žodžiais prie F. O. ir jie kambaryje tarpusavyje susistumdė rankomis, bet nei vienas ant žemės nukritęs nebuvo. M. B. liepus visiems išeiti, jis išėjo (b. l. 31).
Liudytojas M. B. davė parodymus, analogiškus Ž. B. parodymams (b. l. 34).
Liudytojas V. Š. parodė, kad gyvena daugiabutyje (duomenys neskelbtini). Jo butas yra antrame aukšte, o trečiame aukšte virš jo buto gyvena D. K. su patėviu F. O. bei M. B.. 2018 m. gruodžio 27 d. vakare, apie 18.30 val., sugrįžęs iš darbo į namus, girdėjo M. B. bute triukšmą, pažino F. O. ir D. K. balsus, suprato, kad pastarieji barėsi, o M. B. juos ramino. Jam einant šių asmenų raminti į trečią aukštą, šio aukšto laiptinėje sutiko tarpusavyje rankomis besistumdančius D. K. ir F. O.. Tuo metu kitų asmenų laiptinėje nebuvo. Baimindamasis, kad pastarieji nepersisvertų per turėklus ir nenukristų, jis D. K. ir F. O. išskyrė, liepė nusiraminti bei eiti į apačią. D. K. ir F. O., stumdydamiesi vienas su kitu, išėjo į lauką, stovėdami lauke ant laiptų prie laiptinės lauko durų toliau stumdėsi. Matė kaip D. K. sudavė vieną smūgį kumščiu F. O. į veido sritį. Tada jis iškvietė policiją, o D. K. pabėgo. Tuo metu žmonių aplinkui nebuvo (b. l. 37).
Įvykio vietos (duomenys neskelbtini) prie namo Nr. (duomenys neskelbtini) esančios laiptinės apžiūros metu jokių daiktų ir objektų reikšmingų nusikalstamai veikai tirti nerasta (b. l. 6-8).
Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuota, kad F. O. nukentėjo nuo posūnio D. K. suduoto smūgio rankos kumščiu į veidą (b. l. 9-10).
Iš Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus pateiktos pranešimo išklotinės matyti, kad 19.15 val. informacinėje sistemoje yra užfiksuotas pranešėjo pranešimas apie (duomenys neskelbtini), tarp posūnio ir patėvio vykstančias muštynes (b. l. 43,44).
2018 m. gruodžio 27 d. 20.19 val. D. K. nustatytas 2,19 promilių girtumas (b. l. 46).
Ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamasis D. K. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žodinio konflikto metu panaudodamas fizinį smurtą prieš savo motinos sugyventinį F. O., suduodamas jam vieną smūgį kumščiu į nosį, po ko nuketėjusysis nukrito ant žemės, sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą. Tai, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, matyti iš to, kad D. K. fizinį skausmą sukėlė konflikto metu, smurtiniai veiksmai pasireiškė suduodant nukentėjusiajam smūgį į nosį, po ko jis nukrito ant žemės, kas rodo, kad kaltinamasis tuo momentu buvo neigiamai nusiteikęs prieš kartu su juo bei jo motina gyvenantį nukentėjusįjį F. O. ir tai rodo, kad smurtaudamas suvokė, kad jo elgesys veikos padarymo metu yra pavojingas, taip pat suprato ir numatė dėl to galinčias kilti pasekmes, norėjo taip veikti ir numatomų pasekmių aktyviais veiksmais siekė.
Taigi konstatuotina, kad kaltinamasis nukentėjusiajam F. O. jam suduodamas smūgį į nosį, sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą, tai yra nusikaltimą, už kurį baudžiamoji atsakomybė numatyta BK 140 straipsnyje.
Atiduodant bylą į teismą kaltinamojo tokia nusikalstama veika buvo kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Iš kaltinimo formuluotės matyti, kad nusikalstamos veikos kvalifikacija pagal BK 140 straipsnio 2 dalį D. K. buvo grindžiama tuo požymiu, kad jis veiką padarė savo šeimos nariui. Toks BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymis yra alternatyvus artimojo giminaičio požymiui. Todėl veikos kvalifikacijai pagal BK 140 straipsnio 2 dalį pakanka tik vieno iš jų. Konkrečiu atveju formuluojant kaltinimą pagal BK 140 straipsnio 2 dalį D. K. jis buvo grindžiamas tuo, kad veika padaryta šeimos nariui „patėvui“. Iš tiesų, pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Tuo tarpu BK 140 str. 1 d. nurodyta nusikalstama veika padaroma mušant ar kitaip smurtaujant ir tokiu būdu sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant.
BK 248 straipsnio 2 dalis numato, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.
Nors kaltinime nurodytas nukentėjusysis įvardintas šeimos nariu naudojant buitinę, o ne teisinę terminiją (įvardintas „patėviu“), yra akivaizdu, kad šiuo atveju turėta omenyje „įtėvio“ sąvoka, kas pagal BK 248 straipsnio 2 dalį yra pakankama faktinė aplinkybė kaltinamojo ir nukentėjusiojo kaip šeimos narių ryšiui konstatuoti. Pažymėtina, kad F. O. kaltinamojo atžvilgiu galėtų būti laikomas šeimos nariu BK 248 straipsnio 2 dalies prasme ir tuo atveju, jeigu jis būtų kartu gyvenantis kaltinamojo motinos sutuoktinis. Tačiau tokių duomenų byloje taip pat nepateikta. Ištyrus byloje esančius įrodymus matyti, kad nenustatyta, jog nukentėjusysis F. O. būtų kaltinamojo D. K. įtėvis ir atitinkamai, kad D. K. būtų F. O. įvaikis. Kaip nustatyta, D. K. tėvas yra V. K., o motina – I. K., kurios sugyventinis ir yra nukentėjusysis F. O.. Tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusysis ir minėta I. K. gyvena kartu, tačiau vien tik ta aplinkybė nėra pakankama konstatuoti nurodytų asmenų teisinį ryšį kaip šeimos narių. Šiuo atveju nukentėjusysis F. O. nėra nei kaltinamojo motinos sutuoktinis, nei kaltinamojo D. K. įtėvis, todėl nežiūrint to, kad visi gyvena kartu, jie nėra šeimos nariai BK 248 straipsnio 2 dalies prasme.
Todėl teismas daro išvadą, kad nustatytos aplinkybės rodo, kad kaltinamasis D. K. ir nukentėjusysis įvykio metu buvo ir šiuo metu yra susieti tik artimais ryšiais dėl to, kad gyvena jau daug metų kartu vienuose namuose, tačiau jie nei įvykio metu, nei dabar vienas kito atžvilgiu nėra nei artimi giminaičiai, nei šeimos nariai. Dėl šios priežasties yra tik pagrindas pripažinti, kad nustatytais artimais ryšiais susiję kaltinamasis D. K. ir nukentėjusysis F. O. nusikalstamos veikos padarymo metu sudarė artimą aplinką (Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo (Žin., 2011, Nr. 72-3475). 2 str. 1 d.)
Pažymėtina, kad nustačius tik smurto artimoje aplinkoje požymį, baudžiamoji atsakomybė už nežymų sveikatos sutrikdymą numatyta BK 140 straipsnio 1 dalyje ir ji kyla nepriklausomai nuo to, ar yra nukentėjusiojo pareiškimas ar ne, o baudžiamasis procesas vyksta bendra tvarka.
Taigi, susidariusioje situacijoje teismas sprendžia, kad yra pagrindas kaltinime nurodytas tiek faktinės aplinkybės, tiek ir nusikalstamos veikos kvalifikaciją pakeisti, ko bylos nagrinėjimo teisme metu prašė ir valstybinį kaltinimą palaikęs prokuroras. Todėl faktinės aplinkybės tiek, kiek jos susijusios su šeimos požymiu, pakeistinos kitomis aplinkybėmis, rodančiomis tik kaltinamojo ir nukentėjusiojo artimus ryšius, kas reiškia, kad papildomai turi būti nurodyta, kad nusikalstama veika buvo padaryta artimoje aplinkoje. Tai savo ruoštu yra pagrindas kaltinamojo veiką perkvalifikuoti iš BK 140 straipsnio 2 dalies į to paties straipsnio 1 dalį.
Taigi, konstatuotina, kad visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdyje Ištirtų įrodymų visuma sudaro pagrindą D. K. pripažinti kaltu padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti bausmę.
Skiriant kaltinamajam bausmę (parenkant bausmės rūšį, taip pat skirtinos bausmės dydį) atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis), į jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Kaltinamasis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsnio 3 dalis). Jis anksčiau teistas (b. l. 68-71), teistumas neišnykęs, nes bausmė tik iš dalies atlikti (anksčiau skirta teismo bauda nesumokėta, priverstinai vykdant išieškota tik dalis sumos (b. l. 103)), baustas administracine tvarka (b. l. 66-67), bedarbis (b. l. 62-63), Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Žiežmarių apylinkės seniūnija neigiamų atsiliepimų apie jo elgesį ir gyvenimo būdą nėra gavusi (b. l. 73). Dėl to darytina išvada, kad D. K. būtų pagrindas skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausme, tačiau savo rūšimi griežtesnę nei ta bausmės rūšis (bauda), kurios jis iki dabar nėra atlikęs.
Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – laisvės apribojimas. Bausmės dydis nustatytinas artimas tokios bausmės rūšies dydžio vidurkiui. Teismas sprendžia, kad tokia bausmės rūšis ir dydis atitiks bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimis, baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, šio straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas.
Nors šioje byloje kaltinamasis D. K. prisipažino visiškai kaltu, tačiau bylą nagrinėjant iš esmės teisme ir tiriant joje surinktus įrodymus be paties kaltinamojo buvo apklausiamas nukentėjusysis, papildomai išreikalauti ir į bylą gauti duomenys apie D. K. bausmės vykdymą, kaltinamojo bei nukentėjusiojo šeiminius ryšius, šeimos sudėtį. Taigi, nagrinėjimo teisme metu joje surinkti įrodymai ištirti ne sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu, o bendra tvarka, nes bylos aplinkybės tiek, kiek jos buvo susiję su kaltinime nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ar nukentėjusysis yra kaltinamajam šeimos narys, ir atitinkamai veikos kvalifikacija tuo požiūriu buvo neaiškios. Dėl šios priežasties teismas sprendžia, kad pagrindo sumažinti bausmę vienu trečdaliu nėra.
Kadangi D. K. naują nusikaltimą padarė būdamas neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu jam paskirtos bausmės, tai yra nesumokėjęs Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 22 d. baudžiamuoju įsakymu jam paskirtos ir turėtos atlikti 6 MGL (225 Eur) dydžio baudos, tai bausmė, paskirta jam nauju nuosprendžiu, vadovaujantis BK 64 straipsnyje nurodytomis bausmių bendrinimo taisyklėmis, privalo būti subendrinama su visa neatlikta bausme ar dalimi neatliktos bausmės pagal ankstesnį nuosprendį. Antstolio pateikta informacija patvirtina, kad vykdant priverstinį baudos išieškojimą, iš D. K. išieškota 76,88 Eur, o likusi bausmės dalis yra 148,12 Eur. Kadangi neatlikta bausmė bauda bendrinant ją su kitos rūšies bausmėmis nėra keičiama į kitos rūšies bausmę, tai šiuo atveju prie paskirtos laisvės apribojimo bausmės už naują nusikaltimą turės būti pridėta visa arba dalis neatliktos baudos dalies. Bauda nustatoma MGL. Kadangi likusios neatliktos bausmės – baudos dalis yra mažesnė nei 3 MGL, bet didesnė nei 2 MGL, tai taikytinas dalinis bausmių sudėjimo principas ir prie D. K. šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės apribojimo bausmės pridėtina 2 MGL dalis ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės – baudos dalies, kuri iki dabar yra neatlikta.
Atsižvelgiant į tai teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 5, dalimi, 6 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 6 dalimi, 7 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
D. K. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti laisvės apribojimą 7 mėnesiams, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu nuo 22 val. iki 7 val. būti namuose, jeigu šis laikas nėra susijęs su darbu ir uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti iš dalies sudedant su Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 22 d. baudžiamuoju įsakymu D. K. paskirta ir iki dabar neatlikta bausme – nesumokėta bauda, tai yra prie šiuo nuosprendžiu paskirtos 7 mėnesių laisvės apribojimo bausmės pridėti dalį neatliktos bausmės – nesumokėtos baudos 2 MGL (100 Eur) dalį ir paskirti D. K. galutinę bausmę – laisvės apribojimą 7 mėnesiams, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu nuo 22 val. iki 7 val. būti namuose, jeigu šis laikas nėra susijęs su darbu ir uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas, ir 2 MGL dydžio (100 Eur) baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į laisvės apribojimo bausmės laiką įskaityti D. K. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. gruodžio 27 d. iki 2018 m. gruodžio 28 d., vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Išaiškinti D. K., kad jam paskirtoji bauda turi būti sumokėta per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos bet kuriame banke į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, o dokumentą, patvirtinantį baudos sumokėjimą, pristatyti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų raštinės (Kaišiadorys, Gedimino g. 87. kabinetas Nr. 217) tarnautojui. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.
Kardomąją priemonę D. K. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir juo paskirtos bausmės vykdymo pradžios. Nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti juo paskirtą bausmę, minėtą kardomąją priemonę panaikinti.
Daiktinį įrodymą byloje – elektroninę laikmeną su garso įrašu iš Bendrojo pagalbos centro, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.