- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-01-18
- Bylos Nr.
- AN2-38-361/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-01428-2018-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Dalius Jocys
- Nukentėjusysis
- V. B.
- Advokatai
- Saulius Tamošaitis
- Kategorijos
- 1.4.4Bauda (ANK 25 str.)
- 1.5.1Bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai (ANK 32 str.)
- 19.20Savavaldžiavimas (ANK 518 str.)
- 21.1.5Visapusiškas ir objektyvus bylos aplinkybių ištyrimas (ANK 567 str.)
- 21.1.7Įrodymai (ANK 569 str.)
- 21.2.4Nukentėjusysis (ANK 578 str.)
- 21.13.3Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidų atlyginimas (ANK 666 str.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
- 21.11.11Apygardos teismo nutarimų ir nutarčių įsiteisėjimas (ANK 654 str.)
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dalius Jocys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nukentėjusiojo V. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyriausioji tyrėja J. K. 2018 m. spalio 22 d. surašė A. B. administracinio nusižengimo protokolą, už tai, kad ji 2018 m. liepos 24 d., 17.30 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.137 straipsnio 2 ir 3 dalies reikalavimus, nesilaikydama įstatymo nustatytos tvarkos, vykdydama savo tariamą teisę, nukabino nuo džiovyklos V. B. priklausančius rūbus ir juos numetė ant žemės, vėliau užkabino ant tvoros. Tokie A. B. veiksmai įvertinti kaip nepadarę esminės žalos V. B. teisėms ir teisėtiems interesams ir atitinkantys administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 518 straipsnyje, požymius.
2. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyriausioji tyrėja L. M. 2018 m. spalio 26 d. priėmė nutarimą, kuriuo pripažino A. B. padariusią ANK 518 straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą ir paskyrė jai16 Eur baudą.
Žemesnės instancijos teismas
3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai2018 m. lapkričio 28 d. nutarimu tenkino administracinėn atsakomybėn patrauktos A. B. skundą, panaikino policijos 2018 m. spalio 26 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą nutraukė.
Šalies argumentai
4. Apeliantas skundu prašo panaikinti apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimą ir palikti galioti policijos 2018 m. spalio 22 d. nutarimą.
4.1. Nurodo, jog į bylos nagrinėjimą teisme buvo iškviestas ir apklaustas kaip liudytojas, nors jis byloje yra nukentėjusysis. Tačiau nei policijos tyrėjai, nei teismas nesprendė klausimo dėl tokio apelianto procesinio statuso. Tokiais veiksmais yra pažeistos apelianto, kaip nukentėjusiojo teisės ir tai turėjo esminės įtakos nepagrįstam ir neteisėtam sprendimui priimti (ANK 578 straipsnio 1 dalis, 579 straipsnis). Paaiškina, jog nesuteikus apeliantui nukentėjusiojo asmens procesinio statuso, jis prarado teisę ginti savo teises. Posėdyje prašė peržiūrėti filmuotą medžiagą, tačiau teismas atsisakė tai daryti, nes jo statusas buvo tik liudytojo. Po to, apeliantas pabandė užduoti klausimą A. B., tačiau pastarosios atstovas advokatas S. Tamošaitis pareiškė pastabą, kad apelianto procesinė padėtis – liudytojas, nesuteikia teisės užduoti klausimų ir teismas neleido uždavinėti klausimų.
4.2. Nesutinka su teismo motyvais, jog A. B. veiksmai nebuvo tyčiniai ir byloje nėra duomenų, kad įvykio metu apelianto turtas būtų suteptas ar kitaip sugadintas. Byloje esančiame vaizdo įraše užfiksuotos įvykio aplinkybės paneigia tokius teismo teiginius. Vaizdo įraše matyti, kad A. B. kaire ranka sugriebusi apelianto padžiautų rūbų kraštą eina atbula ir tempia padžiautus rūbus nuo skalbinių virvės; skalbinių segtukams neišlaikius traukimo jėgos, rūbai krenta nuo virvės ant žemės, o A. B. nebando rūbų sulaikyti nenukritusių ir neišsipurvinusių; pakėlusi išpurvintus skalbinius nuo žemės A. B. juos velka link apelianto buto langų, pusiaukelėje perduoda šiuos rūbus sutuoktiniui G. B., o pastarasis rūbus užmeta ant metalinės tinklinės tvoros, o po to, A. B. juos vėl nuplėšia nuo tvoros, demonstratyviai, žiūrėdama į apelianto langus, meta rūbus ant žemės.
Žemesnės instancijos teismas
4.3. Teismas skundžiamu nutarimu bendrąja nuosavybe esantį kiemo įrenginį – rūbų džiovyklą, „padovanojo“ B. Net tuo atveju, jei apeliantas sutiktų, kad rūbų džiovykla namo kieme ant valstybei priklausančios žemės, panaikinęs senąją, įrengė vienas namo butų bendrasavininkų G. B., o kiti namo butų savininkai neprisidėjo prie jos įrengimo, šis įrenginys lieka bendras, nes viešajame registre nėra informacijos apie tai, kad džiovykla priklauso B.
4.4. A. B. nuo virvės numesti rūbai priklauso apeliantui ir būtent jis išskalbtus rūbus padžiovė ant džiovyklos, o išpurvintus rūbus parsinešė namo ir juos iš naujo išskalbė. Apeliantas neturi galimybės ir sąlygų sandėliuoti purvinų rūbų, vien tam, kad įrodytų teismui aplinkybes, kurios yra akivaizdžios. Be to, vaizdo įraše matyti, kad A. B. išskalbtus, dar šlapius apelianto rūbus, savivaliaudama valkioja žeme. Todėl teismo teiginius, jog apeliantas neįrodė, kad rūbai susipurvino, vertina kaip siekį padėti A. B. išvengti atsakomybės. A. B. minėtais veiksmais esminės žalos apelianto turtui ar teisėtiems interesams nepadarė, tačiau tokie jos veiksmai atitinka ANK 518 straipsnio dispoziciją.
4.5. Kaip nepagrįstus vertina teismo argumentus, jog A. B. nuėmė apelianto rūbus nuo džiovyklos ir juos pakabino ant tvoros, po to, numetė ant žemės, ne siekdama apriboti ar pažeisti apelianto teises, sugadinti turtą, bet įgyvendindama savo nuosavybės teises. Nurodo, jog A. B. pateikti ankstesnių jos susitarimų su buvusiais namo butų kaimynais raštai, apie (duomenys neskelbtini) namo valstybei priklausančio sklypo „išsidalijimą įtakos zonomis“ yra absurdiški, neteisėti ir neįrodo, jog kaimynai tokiais susitarimais pasidalijo valstybės turtą. Tokie sandoriai niekur ir niekada nebuvo registruoti, nei apeliantas, nei jo šeimos nariai su tokiais „dokumentais“ niekada nebuvo supažindinti. Tam, kad nuosavybės teisę būtų galima ginti prieš trečiuosius asmenis teisė į nuosavybę turėtų būti registruota viešajame registre. Teismas, nagrinėdamas A. B. skundą, padarė esminių procesinės ir materialinės teisės taikymo klaidų ir šie pažeidimai sąlygojo neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimą.
Atsiliepimas
5. Administracinėn atsakomybėn patraukta A. B. atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutinka. Teigia, jog apelianto argumentai dėl jo teisių pažeidimo nepagrįsti, nes byloje galėjo ir realizavo ANK 579 straipsnyje reglamentuotas nukentėjusiojo teises ir pareigas, be to, jam nebuvo kliūčių apskųsti apylinkės teismo nutarimą ir paduoti apeliacinį skundą.
5.1. Filmuota medžiaga, priešingai nei teigia apeliantas, buvo peržiūrėta būtent teismo iniciatyva ir visi įrodymai teismo ištirti tinkamai ir objektyviai. Teismui pateikta nuotrauka, kurioje akivaizdžiai matosi, kaip pats apeliantas mindžioja savo tariamus „skalbinius“. Filmuota medžiaga neįrodo, jog apelianto skalbiniai buvo švarūs, kadangi to akivaizdžiai nėra matoma. Todėl lieka nepaneigta A. B. versija, jog ant jiems, t. y. B., priklausančios rūbų džiovyklos apelianto pakabinti rūbai buvo šlapi ir purvini skudurai.
5.2. V. B. apylinkės teisme pripažino faktą, kad užmetė rūbus ant svetimų džiaustymo virvių, taigi akivaizdu, kad tokiu elgesiu pats įgyvendino savo tariamą teisę. V. B. yra konfliktiško būdo, elgėsi neteisėtai, provokavo konfliktinę situaciją ir tą pačią dieną net sužalojo A. B., pavartodamas prieš ją fizinį smurtą. Teismas vertino ne pavienius įrodymus, o jų visetą ir padarė pagrįstas išvadas, kad A. B. veikoje nėra savavaldžiavimo nusižengimo sudėties. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog A. B. veiksmai įvykio metu buvo tyčiniai. V. B. ir A. B. santykiai yra konfliktiški. V. B. atžvilgiu yra atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl fizinio smurto prieš A. B. panaudojimo. V. B. iš karto po įvykio nesikreipė į policiją, tai padarė tik tuomet, kai prieš jį jau buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl A. B. sužalojimo.
5.3. Teigia, jog teisėtai, t. y. laikantis rašytinio susitarimo, nepažeidžiant įstatymų, buvo įgyvendinamos ne tariamos, o A. B. ir jos sutuoktinio G. B. subjektinės nuosavybės teisės, taip pat, kito (2-o) buto savininkės suteiktų įgaliojimų pagrindu, buvo ginama nuosavybės teisė nuo neteisėtų apelianto veiksmų ir šią aplinkybę teismas, išnagrinėjęs byloje surinktus įrodymus, patvirtino.
6. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 1-ojo veiklos skyrius atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutinka. Mano, jog apelianto argumentai nepagrįsti, o apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas.
7. Įvertinęs bylos medžiagą, apygardos teismas pritaria apelianto pozicijai, jog A. B. administracinio nusižengimo byla nutraukta nepagrįstai. Byloje esami įrodymai ir jų visuma pakankami daryti neabejotiną išvadą, jog A. B. veikoje yra ANK 518 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis.
8. Pagal ANK 518 straipsnį savavaldžiavimas – tai tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Nusižengimo sudėtis yra formali, jo padarymo faktui reikia įrodyti, kad asmuo įgyvendina savo tikrą ar tariamą teisę, nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos. A. B. apkaltinta tuo, kad pažeidė CK 1.137 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytus reikalavimus, o būtent tuo, kad nesilaikydama įstatymo nustatytos tvarkos, vykdydama savo tariamą teisę, nukabino nuo džiovyklos apelianto rūbus, juos numetė ant žemės, o vėliau užkabino ant tvoros.
8.1. Pagal teismų praktiką, už savavaldžiavimą asmuo atsako tuo atveju, jei, vykdydamas savo tikras ar tariamas teises, ginčijamas kito asmens, nesilaiko įstatymų ar kitų norminių aktų nustatytos tvarkos ir tai padaro tyčia. Savavaldžiavimo, numatyto ANK 518 straipsnio 1 dalyje, objektyvieji požymiai yra veika, jos padariniai ir jų priežastinis ryšys. Veika pasireiškia kaip savavališkas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, savo tikros ar tariamos teisės vykdymas. Taigi administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo visada yra tikro ar tariamo teisinio santykio subjektas. Nenustačius tokio santykio, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmai nekvalifikuotini kaip savavaldžiavimas.
8.2. Savavaldžiaujant gali būti įgyvendinamos tiek turtinės, tiek ir neturtinės savo ar kitų asmenų tikros ar tariamos teisės. Turtinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindus, jų įgyvendinimą ir pareigų vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (CK 1.136 ir 1.137 straipsniai). CK 1.136 straipsnyje nustatyta, kad tokiu pagrindu gali būti sutartys ir kiti sandoriai (tiek numatyti įstatymų, tiek ir nenumatyti, bet jiems neprieštaraujantys), teismų sprendimai, administraciniai aktai, turintys civilines teisines pasekmes, intelektinės veiklos rezultatai, žalos padarymas, nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas, taip pat įvykiai ir veiksmai (veikimas ir neveikimas), su kuriais įstatymas sieja civilines teisines pasekmes. CK 1.137 straipsnyje, be kita, ko numatyta, jog asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į gynybą; įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų (1, 2 dalys). Šio straipsnio 3 dalyje reglamentuota, jog „Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Žalos padarymas kitiems asmenims piktnaudžiaujant teise yra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę. Jeigu asmuo piktnaudžiauja subjektine teise, teismas gali atsisakyti ją ginti.“
8.3. Nagrinėjamu atveju A. B. apkaltinta tuo, kad savavaldžiavo vykdydama savo tariamą teisę. Tariama teisė – tai objektyvaus pagrindo neturinti ir tik asmens sąmonėje egzistuojanti teisė. Tiek teorijoje, tiek teismų praktikoje tariama teisė siejama tik su pateisinama (sąžininga) asmens klaida. Savavaldžiavimui būdinga tik pateisinama klaida, kai kaltininkas negalėjo ir neturėjo suprasti, kad realiai jokios subjektinės teisės neturi. Pripažįstant tariamos teisės įgyvendinimo faktą, neleistina kaip pagrindą imti vien tik subjektyvų kaltininko gyvenimo taisyklių ir teisingumo suvokimą. Taigi tariama teisė yra tokia, kai asmuo, sąžiningai klysdamas, laiko teisę priklausančią jam.
9. Remdamasis aptartais savavaldžiavimo nusižengimo sudėčiai asmens veiksmuose nustatyti aspektais, išanalizavęs nagrinėjamos bylos medžiagą, apygardos teismas daro išvadą, jog A. B., nukabindama nuo džiovyklos apeliantui priklausančius rūbus ir juos numesdama ant žemės bei vėliau užkabindama ant tvoros, savavaldžiavo.
10. Aplinkybė, jog rūbų džiovyklą pastatė A. B. su sutuoktiniu ir ja naudojosi, bei tai, jog apeliantas tai pripažįsta, savaime nesukūrė ir nesukuria A. B. ir jos sutuoktiniui ar kitiems džiovyklę stačiusiems asmenims nuosavybės teisių į šį daiktą. Ši džiovyklė yra pastatyta ant suprojektuoto, bet nesuformuoto ir registre neįregistruoto ginčo žemės sklypo, o įrodymų, kurie patvirtintų, jog namo butų bendraturčiai teisės aktų nustatyta tvarka yra pasirengę šio sklypo kadastrinius matavimus ir nusistatę naudojimosi juo tvarką, byloje nėra. Priešingai, byloje A. B. pateikti – 2007-09-10 Susitarimas dėl (duomenys neskelbtini) namui (duomenys neskelbtini) priklausančio vidinio kiemo plotų pasidalinimo 3-ims butams ir 2013-11-26 Susitarimas dėl (duomenys neskelbtini) namo (duomenys neskelbtini) aplinkos ir vidinio kiemo priežiūros bei tvarkymo (b. l. 7, 8), vertinami kaip paneigiantys A. B. ginčo tariamos teisės egzistavimą ar leidžiančių manyti, jog minėti susitarimai buvo pakankami A. B. pagrįstai manyti, jog ji turi nuosavybės teisę į džiovyklės įrenginį ir pan.
11. Be to, akcentuotina, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius 2015-04-29 raštu, atsakydamas į būtent A. B. prašymą pateikti ginčo žemės naudojimo valstybinės kontrolės patikrinimo išvadą, be kita ko, nurodė, jog ginčo žemės sklypas yra suprojektuotas pagal teritorijų planavimo dokumentą, bet nesuformuotas ir registre neįregistruotas ir pasiūlė teisės aktų nustatyta tvarka pasirengti žemės sklypo kadastrinius matavimus ir žemės sklypo plane nusistatyti naudojimosi tvarką taip, kad kiekvienam buto savininkui būtų išskirtos žemės sklypo tenkančios dalys su konkrečia vieta pažymėta žemės sklypo plane (b. l. 45). Taigi, vėlesnis, nei minėti 2007 ir 2013 m. susitarimai, kompetentingos atlikti valstybinės institucijos 2015-04-29 raštas-atsakymas bei šios institucijos 2015-04-17 priimto Žemės naudojimo patikrinimo akto duomenys (žemės sklypas neparduotas ir neišnuomotas; patikrinimas atliktas dalyvaujant V. B., A. B., G. B.), leidžia konstatuoti, jog A. B. įvykio metu turėjo žinoti ir suprasti, jog džiovyklė yra pastatyta ant valstybinės žemės ir tarp namo bendrasavininkų šio sklypo naudojimosi tvarka yra nenustatyta. Todėl kaip nepagrįsta vertintina apylinkės teismo išvada, jog byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad A. B. nuėmė apelianto rūbus nuo džiovyklos ir juos pakabino ant tvoros, po to numetė ant žemės, ne siekdama apriboti ar pažeisti jo teises, sugadinti jo turtą, bet įgyvendindama savo nuosavybės teises.
12. Byloje su apeliaciniu skundu pateiktos įvykio situacijos fotonuotraukos (b. l. 69-72), vaizdo įrašas (b. l. 30) ir iš dalies A. B. paaiškinimai apylinkės teismo posėdyje (b. l. 53-55), paneigia apylinkės teismo išvadą, jog tyrimo metu negauta jokių objektyvių duomenų, jog A. B. veiksmai būtų buvę tyčiniai, jai suprantant priešingą teisei savo veikimo pobūdį. Tiek iš minėtų fotonuotraukų, tiek apelianto daryto vaizdo įrašo, gerai matyti, jog A. B. įvykio metu elgėsi išties agresyviai, ji greitai nutraukė apelianto rūbus nuo džiovyklės virvių, numetė rūbus ant žemės ir net tada, kai jos sutuoktinis pakabino rūbus ant metalinės tvoros, ji nenurimo, o nukabino apelianto šlapius rūbus nuo tvoros ir demonstratyviai, matydama apeliantą filmuojantį pro buto langą, numetė rūbus ant purvinos žemės. Tokie, iššaukiančio pobūdžio, visuomenėje egzistuojančių ir pripažįstamų geros moralės bei dorovės principų neatitinkantys A. B. veiksmai, vertintini kaip išimtinai tyčiniai. Neabejotina, jog ant žemės numesti, prieš tai išskalbti ir dar šlapi, apelianto rūbai, objektyviai buvo sutepti, išpurvinti, o tai įrodo, jog apeliantui buvo padaryta žala, tačiau ji, ANK 518 straipsnio dispozicijos prasme, jam yra neesminė.
13. Byloje esantys administracinio nusižengimo protokolas (b. l. 15-16), vaizdo įrašas (b. l. 30), kiti šiame nutarime aptarti faktiniai duomenys ir jų visuma, įrodo, kad A. B. padarė jai inkriminuotą administracinį nusižengimą, todėl neturi likti nenubausta. Policija 2018 m. spalio 26 d. nutarime pagrįstai nustatė, jog A. B. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, tačiau nepagrįstai kaip lengvinančia pripažino tai, jog dėl savo veiksmų gailisi, piktybiškumo neturėjo. Pažymėtina, jog nesant apelianto prašymo skirti konkretaus dydžio baudą, sunkinti A. B. teisinę padėtį teisinio pagrindo nėra. Todėl policijos nutarimu A. B. skirtos, beje tik minimalią baudos ribą tesiekiančios dydžio nuobaudos, teismas nekeičia. Teismas mano, jog A. B. paskirta bauda už nusižengimą, kurį ji padarė veikdama tiesiogine tyčia, nusižengimas truko neilgai, o už analogišką nusižengimą ji nėra bausta, nėra teista, jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta, atgrasys ją nuo tokių ar panašaus pobūdžio veikų darymo ateityje ir tinkamai ją nubaus (ANK 22 straipsnio 1, 2 dalys).
14. Byloje esamų įrodymų ir jų visumos, pakanka išvadai, kad A. B. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 518 straipsnį patraukta pagrįstai, 2018 m. spalio 26 d. policijos nutarimu jai paskirta nuobauda individualizuota tinkamai. Panaikinti policijos nutarimą ir bylą nutraukti teisinio pagrindo nebuvo, todėl skundas tenkinamas, o apylinkės teismo nutarimas naikinamas.
16. A. B. atstovas advokatas Saulius Tamošaitis pateikė prašymą priteisti iš apelianto A. B. 640 Eur atstovavimo išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme. Prašymas netenkinamas, nes apelianto skundas yra tenkinamas, todėl jis neįgyja pareigos atlyginti A. B. jos turėtas bylinėjimosi išlaidas (ANK 666 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimą panaikinti ir palikti galioti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyriausioji tyrėjos 2018 m. spalio 26 d. nutarimą be pakeitimų.
Netenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. B. atstovo advokato Sauliaus Tamošaičio prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo.
Nutarimas neskundžiamas.