Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Giedrius Endriukaitis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nukentėjusiosios I. S. atstovo advokato Gintaro Černiausko skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. balandžio 6 d. nutarties, kuria netenkintas nukentėjusiosios prašymas dėl laikino kaltinamojo L. T. nuosavybės teisės apribojimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmuose nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje L. T. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 2 dalį tuo, kad jis 2017 m. birželio 13 d., apie 18.55 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio vairavo automobilį „AUDI A5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neatsižvelgė į kelio ir važiavimo sąlygas, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitiems asmenims ir jų turto saugumui, viršijo leistiną greitį, tai yra važiavo ne mažesniu kaip 115 km/h greičiu, kai leistinas greitis toje kelio atkarpoje yra 50 km/h, nesuvaldė vairuojamo automobilio ir atsitrenkė į priekyje ta pačia kryptimi važiavusį automobilį „OPEL CORSA“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurį vairavo I. S., dėl ko eismo įvykio metu buvo nesunkiai sutrikdyta I. S. ir automobilio „AUDI A5“ keleivės K. B. sveikata; po nusikalstamos veikos padarymo L. T., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, pasišalino iš eismo įvykio vietos.Nukentėjusioji I. S. baudžiamojoje byloje pateikė civilinį ieškinį dėl 8450,65 eurų turtinės ir 30 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo, 5 procentų procesinių metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, prašydama nurodytas sumas priteisti solidariai iš kaltinamojo L. T. ir ADB „Gjensidige“, ir laikinai apriboti kaltinamojo L. T. nuosavybės teises, areštuojant kilnojamąjį, nekilnojamąjį turtą ir pinigines lėšas.Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. balandžio 6 d. protokoline nutartimi nukentėjusiosios I. S. ieškinys priimtas. 2018 m. balandžio 6 d. nutartimi nukentėjusiosios prašymas dėl laikino kaltinamojo L. T. nuosavybės teisės apribojimo netenkintas, konstatavus, kad nukentėjusioji civilinio ieškinio užtikrinimui neįrodė būtinos laikino nuosavybės teisės apribojimo priemonės taikymo sąlygos – grėsmės būsimo galimo teismo sprendimo įvykdymui (Civilinio proceso kodekso 185 straipsnis).Nukentėjusiosios I. S. atstovas advokatas G. Černiauskas skundžia Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. balandžio 6 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir dėl skundo priimti naują sprendimą – taikyti laikiną nuosavybės teisės apribojimą L. T. turtui, areštuojant jo nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą bei pinigines lėšas.Skunde nurodoma, kad priimtas sprendimas neatitinka susiklosčiusios Lietuvos teismų praktikos dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 151 straipsnyje numatytos procesinės prievartos taikymo bei yra nesuderinamas su nukentėjusiojo teisių apsaugos baudžiamajame procese principais. Pirmiausia, nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs ir žalos patyręs asmuo, teikdamas baudžiamąją bylą nagrinėjančiam teismui ieškinį dėl žalos atlyginimo priteisimo bei prašydamas taikyti BPK 151 straipsnyje numatytą procesinę prievartos priemonę – laikiną nuosavybės teisės apribojimą, neturi pareigos teismui pateikti duomenų apie prastą kaltinamojo ir civilinio atsakovo finansinę būklę. Be to, prasta kaltinamojo ir civilinio atsakovo finansinė būklė net nėra kriterijus, suponuojantis nuosavybės teisės apribojimo taikymo pagrįstumą. Dėl to šie bylą nagrinėjančio teismo motyvai yra absoliučiai nepagrįsti ir netinkami.Kaip nurodyta BPK 151 straipsnio 1 dalyje, šiame straipsnyje numatyta procesinė prievartos priemonė gali būti paskirta esant bent vienam iš dviejų pagrindų, tai yra procese turi būti užtikrintas civilinis ieškinys arba turto konfiskavimas. Nagrinėjamu atveju nukentėjusiosios I. S. civilinis ieškinys, kuriuo prašoma iš kaltinamojo L. T. ir ADB „Gjensidige“ solidariai priteisti 8450,65 eurų turtinės ir 30 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo, byloje yra priimtas. Atsižvelgiant į tai, šioje byloje yra BPK 116 straipsnyje ir 151 straipsnio 1 dalyje numatyti pagrindai taikyti nuosavybės teisės apribojimą. Be to, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, aplinkybės dėl kaltinamojo elgesio siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės (surado kitą asmenį, kuris buvo melagingai prisiėmęs kaltę dėl eismo įvykio) duoda pagrindo manyti, kad kaltinamasis gali nesąžiningai elgtis ir siekdamas išvengti galimo priverstinio išieškojimo iš jo turto dėl galimo nukentėjusiosios civilinio ieškinio patenkinimo, ir toks manymas nereiškia nei nekaltumo prezumpcijos, nei sąžiningumo prezumpcijos, kuri apskritai nėra baudžiamosios teisės ar baudžiamojo proceso teisės kategorija, pažeidimo.Nukentėjusiosios atstovo skundas tenkinamas iš dalies.Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs skundo argumentus, skundžiamą teismo nutartį ir baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl laikino kaltinamojo nuosavybės teisės apribojimo baudžiamojoje byloje, pažeidė šios procesinės prievartos priemonės taikymo reikalavimus.Procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo, taikymo procesą numatančio BPK 151 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civiliniam ieškiniui ar galimam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui, arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą turtą arba BK 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Nurodyti pagrindai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad procesinė prievartos priemonė būtų pritaikyta. BPK 109 straipsnyje nustatyta, jog asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusioji I. S. yra pareiškusi civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš kaltinamojo L. T. ir ADB „Gjensidige“ jai solidariai priteisti 8450,65 eurų turtinės ir 30 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Civilinis ieškinys byloje yra priimtas, todėl teisinis pagrindas taikyti laikiną nuosavybės teisės apribojimą kaltinamojo turtui, siekiant užtikrinti civilinį ieškinį, nustatytas.Baudžiamojo proceso įstatymas nenumato jokių išlygų ar papildomų sąlygų šiam apribojimui taikyti, todėl apylinkės teismo argumentai, kad ieškinio pareiškimas nėra pagrindas šios procesinės prievartos priemonės taikymui, visiškai nepagrįsti. Pagrindinis laikino nuosavybės apribojimo tikslas yra išsaugoti turtą, kad jis nebūtų paslėptas, sunaudotas ar sunaikintas, tačiau nesutiktina su apylinkės teismo argumentais, jog nukentėjusioji, prašydama civilinio ieškinio užtikrinimui taikyti šią procesinę prievartos priemonę, turėjo įrodyti grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Be to, kaip teisingai nurodoma nukentėjusiosios atstovo skunde, byloje nustatytos aplinkybės dėl kaltinamojo veiksmų, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės dėl eismo įvykio, yra pakankamos konstatuoti, kad šioje proceso stadijoje netaikant procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo į kaltinamojo turtą – gali būti apsunkintas arba tapti neįmanomu nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio įvykdymas.Esant išdėstytiems motyvams, konstatuotina, kad teismo sprendimas netenkinti nukentėjusiosios prašymo civilinio ieškinio užtikrinimui taikyti laikiną kaltinamojo L. T. nuosavybės teisės apribojimą, yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl skundžiama teismo nutartis naikinama ir dėl nukentėjusiosios atstovo skundo priimamas naujas sprendimas.Skunde prašoma laikinai apriboti kaltinamojo L. T. nuosavybės teises, areštuojant jo kilnojamąjį, nekilnojamąjį turtą ir pinigines lėšas. Tačiau taikant šią procesinę prievartos priemonę turi būti teisingai nustatyta taikomų apribojimų apimtis, kad kaltinamojo teisės nebūtų suvaržytos labiau nei būtina. Nukentėjusiosios civilinio ieškinio reikalavimai yra didesni nei 30000 eurų, tuo tarpu, kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, be duomenų apie kaltinamojo vardu registruotą transporto priemonę, kitų duomenų apie jam priklausantį nekilnojamą turtą ar pinigines lėšas nėra. Dėl šios priežasties klausimas dėl laikino kaltinamojo L. T. nuosavybės teises apribojimo grąžinamas apylinkės teismui spręsti iš naujo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. balandžio 6 d. nutartį ir dėl nukentėjusiosios I. S. atstovo advokato Gintaro Černiausko skundo priimti naują sprendimą – klausimą dėl laikino kaltinamojo L. T. nuosavybės teises apribojimo grąžinti spręsti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmams.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.