Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

2016-06-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1-283-365/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2016-06-30
Bylos Nr.
1-283-365/2016
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-69553-2015-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Gintaras Dzedulionis
Kaltinamasis
V. C.
Advokatai
Anna Grinevič
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-283-365/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-69553-2015-9Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.22.1; 2.3.6.4.5;2.3.4.3
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. birželio 30 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gintaras Dzedulionis, sekretoriaujant Agnei Pancerovaitei, dalyvaujant prokurorui Rimui Juodžiui, kaltinamajam V. C. (V. C.), jo gynėjui advokatui Annai Grinevič, vertėjai Ingridai Petrulienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. C. (V. C.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, turintis neįgalumą, deklaravęs gyvenamąją vietą ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 str. 2 d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. C. (V. C.) 2007 metų gegužės mėnesį, tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, iš tyrimo metu nenustatytų asmenų, neturėdamas leidimo, įgijo 644 mm kalibro, vienkartinio panaudojimo, reaktyvinį prieštankinį „RPG-18“ modelio granatsvaidį, užtaisytą „PG-18“ markės reaktyvine kumuliatyvinio poveikio granata, kurioje yra apie 320 g brizantinio ir inicijuojančio poveikio didelės sprogstamosios galios sprogstamųjų medžiagų ir apie 100 g svaidomojo poveikio nedidelės sprogstamosios galios sprogstamųjų medžiagų ir laikė savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, paslėpęs tamsiame kambaryje iki 2015-12-19 20.50 val., kol jis buvo rastas ir paimtas policijos pareigūnų apžiūros metu.

Šiais savo veiksmais V. C. (V. C.) neteisėtai disponavo šaunamuoju ginklu ir padarė nusikaltimą, numatytą BK 253 str. 2 d.

Motyvuojamoji dalis

Apklaustas teismo posėdyje V. C. (V. C.) dėl pateikto kaltinimo savo kaltę pripažino visiškai ir, patvirtindamas ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b.l. 47-48, 55-56), paaiškino, kad 2015-12-19 kilus šeimyniniam konfliktui tarp jo ir sugyventinės A. K., pastaroji iškvietė policijos pareigūnus. Pareigūnams atvykus į namus aiškintis konflikto aplinkybių, A. K. pradėjo šaukti, kad namuose jis (V. C.) laiko bombą ir nusivedusi pareigūnus į tamsų kambariuką ją ištraukė ir parodė. Radus šaunamąjį ginklą papildomai buvo iškviesti pareigūnai bei išminuotojai, o jis buvo nuvežtas į policijos komisariatą. Taip pat paaiškino, kad ji yra tarnavęs tarybinėje armijoje Kaliningrade, specialiose pajėgose, todėl retai, tačiau bendraudavo su kartu tarnavusiais asmenimis. Tiksliai nepamena datos, 2007 metų gegužės mėnesį, jam paskambinę Ukrainoje gyvenantys tarnybos draugai F. ir A., kurių pavardžių neprisimena, jų adresų ir duomenų nežino, pasakė, kad vykdami iš Kaliningrado užvažiuos jo aplankyti. Atvykę tarnybos draugai, jam, 50 metų jubiliejaus proga, pranešė turintys dovaną ir padavė vienkartinį prieštankinį granatsvaidį, kurį jis žino, kaip „Mucha, RPG-18“, kuris yra metalinio vamzdžio formos, žalios spalvos iki 1 m. ilgio ir apie 10 cm skersmens. Tarnybos draugai patikino, kad šis ginklas panaudotas ir tai tik žaislas. Kadangi nuo ginklo sklido parako kvapas, jis suprato, kad tikrai tas ginklas jau panaudotas, mokomasis ir netikras, nes kitaip jis būtų ginklą gražinęs ir namuose nebūtų jo laikęs. Žinojo, kad tai galingas šaunamasis ginklas, nes juo šaudydavo armijoje. Nieko neįtardamas, neturėdamas leidimo padėjo gautą granatsvaidį namuose, tamsiame kambaryje prie meškerių, kol jį rado policijos pareigūnai. Vėliau ryšiai su tarnybos draugais nutrūko, kaip pastarieji ginklą pervežė per sieną – jis nesupranta. Pradžioje granatsvaidį jam buvo gaila išmesti, vėliau apie jį visiškai pamiršo, nors žinojo, kad neteisėtai laikomi šaunamieji ginklai neturint tam leidimo užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailėjosi.

Kadangi kaltinamasis po kaltinamojo akto paskelbimo prisipažino padaręs inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, teismas, įvykdęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 str. reikalavimus ir apklausęs kaltinamąjį, vadovaudamasis BPK 273 str., su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinkant proceso dalyviams, įrodymų tyrimą nutraukė.

Nusikalstamą veiką patvirtina ne tik kaltinamojo prisipažinimas, bet ir byloje pateikti duomenys, kurių pagrindu teismas konstatuoja kaltinamojo veiksmuose esant nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 str. 2 d., požymius.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja A. K. nurodė, kad ji nuo 2009 metų gyvena su V. C., jam priklausančiame bute adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kuomet buvo jo 50-mečio jubiliejus, jiedu dar kartu negyveno. Santykiai judviejų yra labai geri, V. C. labai geras ir ramus žmogus, kurio sveikata prasta, ankščiau tarpusavio konfliktų nėra buvę. 2015-12-19 būnant abiems namuose truputį išgėrusiems, apie 20.00 val. tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurį išprovokavo ji pati. Konflikto metu būdama susinervinusi, ji paskambino policijai. Atvykus policijos pareigūnams, ji, būdama susinervinusi ir įsižeidusi, pasakodama apie smurtą, atvėrė tamsau kambario duris ir kampe prie meškerių parodė ten buvusį vienkartinį granatsvaidį. Atvažiavo daug tarnybų, išsivežė namuose rastą ginklą ir V. C.. Prieš tris metus ji tvarkydamasi pastebėjo žalią vamzdį iki 1 m ilgio, tačiau nesupratusi kas tai yra, paklausė V. C., šis atsakė tik šio daikto neliesti. Atsitiktinai išgirdusi V. C. pokalbį su kažkokiu draugu, šis liepė daiktu atsikratyti, o V. C. pasakė, kad dabar nežino kur jį dėti ir tuomet ji suprato, kad daiktas nėra paprastas vamzdis, vėliau V. C. jai aaiškino, kad granatsvaidį jam atvežė buvę armijos draugai per jo 50-metį kaip suvenyrą. Ji (A. K.) sugyventiniui liepė atsikratyti daikto, tačiau V. C. pasakė, kad nežino kur jį padėti. Vėliau jie tai pamiršo. V. C. šį ginklą laikė be jokio konkretaus tikslo, neturėdamas jo kur padėti (b.l. 35-36).

2015-12-19 įvykio vietos apžiūros protokolu užfiksuota, kad apžiūrint butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, šio buto koridoriaus gale esančiame tamsiame kambaryje, kur sudėti įvairūs buities daiktai, dešinėje, prie sienos stovi pailgas vamzdis, žalios spalvos RPG-18, prieštankinė granata, ant kurios korpuso yra užrašas rusų kalba „BP-18 533-5-76, PLG-18, 254-4-77 P OT PPK-5-4-77K“.Prieštankinė granata paimta ir supakuota bei perduota saugojimui į LP KTC, LP „Aro“ pareigūnams (b.l. 8-14).

2016-03-16 specialisto išvadoje nurodoma ( Nr. (duomenys neskelbtini)), kad tirti pateiktas 1 (vienas) granatsvaidis yra „A“ kategorijos šaunamasis ginklas – pramoninės gamybos (buvusi TSRS, 1977 metai), 64 mm kalibro, vienkartinio panaudojimo, reaktyvinis prieštankinis „RPG-18“ (rus. RPG-18“) modelio granatsvaidis. Tirti pateiktas granatsvaidis yra užtaisytas „PG-18“ markės reaktyvine kumuliatyvinio poveikio granata, kurioje yra apie 320 g. brizantinio ir inicijuojančio poveikių didelės sprogstamosios galios sprogstamųjų medžiagų ir apie 100 g. svaidomojo poveikio nedidelės sprogstamosios galios sprogstamųjų medžiagų. Tirti pateiktas 1 (vienas) reaktyvinis prieštankinis granatsvaidis „RPG-18“ šaudymui, o šaudmuo, kuriuo jis buvo užtaisytas – sprogdinimui – buvo tinkamas (b.l. 19-20).

Nagrinėjamu atveju paties kaltinamojo V. C., liudytojų A. K. parodymai, specialisto išvada patvirtina kriminuotas aplinkybes, kad kaltinamasis V. C. neteisėtai disponavo šaunamuoju ginklu, kurį laikė namuose. Kaip matyti iš specialisto išvados, rastas granatsvaidis yra „A“ kategorijos šaunamasis ginklas – pramoninės gamybos (buvusi TSRS, 1977 metai), 64 mm kalibro, vienkartinio panaudojimo, reaktyvinis prieštankinis „RPG-18“ (rus. RPG-18“) modelio granatsvaidis, kuris užtaisytas „PG-18“ markės reaktyvine kumuliatyvinio poveikio granata ir kurioje yra apie 320 g brizantinio ir inicijuojančio poveikių didelės sprogstamosios galios sprogstamųjų medžiagų ir apie 100 g. svaidomojo poveikio nedidelės sprogstamosios galios sprogstamųjų medžiagų. Išvada patvirtina, kad reaktyvinis prieštankinis granatsvaidis „RPG-18“ skirtas šaudymui, o šaudmuo, kuriuo jis buvo užtaisytas – sprogdinimui – buvo tinkamas. Ši specialisto išvada atitinka įstatymo reikalavimus, ją surašė atitinkamą kvalifikaciją turintis specialistas, todėl ši išvada laikoma tinkamu įrodymu byloje.

BK 253 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neturėdamas leidimo pagamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo ne mažiau kaip tris šaunamuosius ginklus, didelės sprogstamosios galios arba didelį kiekį šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų. Bet kurios iš šių alternatyvių veikų padarymas gali būti pakankamas pagrindas kaltininką bausti pagal BK 253 straipsnio 2 dalį.

Kaip matyti iš V. C. inkriminuoto BK 253 str. 2 d. dispozicijos, tarp šio nusikaltimo sudėties būtinųjų požymių nėra nei nusikaltimo motyvų, nei tikslo, todėl jie šiuo atveju nusikalstamos veikos kvalifikavimui jokios reikšmės neturi. Todėl tai, kad šaunamasis ginklas – granatsvaidis, pasak kaltinamojo, buvo įgytas kaip dovana, manant, kad jis panaudotas ir yra kaip mokomoji bei netikra priemonė, nepašalina jo baudžiamosios atsakomybės už šio ginklo įgyjimą ir laikymą. Taip pat V. C. inkriminuojamo BK straipsnio dispozicijoje įtvirtintas konkretus nusikaltimo dalyko – ginklų, šaudmenų ir sprogmenų - pagaminimo, įgijimo, laikymo, nešiojimo, gabenimo ar realizavimo būdas – neturint leidimo. Kiti šio nusikaltimo dalyko laikymo būdai ir sąlygos nusikalstamos veikos kvalifikavimo prasme yra nereikšmingi. Todėl tiek kaltinamojo, tiek liudytojos A. K. nurodytos aplinkybės, kad kaltinamasis, kuris buvo padėjęs šaunamąjį ginklą į bute esantį tamsų kambarį, draudė A. K. ginklą liesti, apie jį niekam V. C. nebuvo sakęs ar kažkam rodęs, nusikaltimo kvalifikacijos taip pat nekeičia, kadangi rastas granatsvaidis buvo įgytas ir laikomas BK 253 str. 2 d. dispozicijoje nurodytu būdu – neturint leidimo, tai reiškia neteisėtai. Veika baigta. V. C. veikė tiesiogine tyčia, nes suvokė savo veiksmų pavojingumą ir norėjo taip veikti. Jis patvirtino, jog su pas jį bute rastu ginklu buvo susidūręs tarnaudamas tarybinėje armijoje, suprato, kad neteisėtai laikomi šaunamieji ginklai, neturint tam leidimo, užtraukia baudžiamąją atsakomybę.

Taigi byloje surinktų ir aukščiau aptartų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad kaltinamojo veikos kvalifikacija pagal BK 253 str. 2 d. yra teisinga.

Kaltinamojo V. C. (V. C.) atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino savo kaltę ir dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Dėl bausmės skyrimo

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, jų sukeltas pasekmes, kaltininko asmenybę (Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d.).

Vienas fundamentaliausių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos Baudžiamajame kodekse yra bausmės teisingumo principas. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. BK 54 str. 1 dalis numato, kad teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Nusikaltimas, numatytas BK 253 str. 2 d. priskiriamas prie sunkių nusikaltimų ir šios dalies sankcija numato vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą.

Kaltinamasis V. C. (V. C.) padarė sunkų nusikaltimą (BK 11 str. 5 d.), už kurį įstatymas numato gana griežtą realią laivės atėmimo bausmę. Tačiau kaltinamasis pilnai pripažino savo kaltę, dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi, pasižada daugiau nebenusikalsti, laikytis įstatymų reikalavimų. Šios aplinkybės švelnina kaltinamojo teisinę padėtį. Teismas, vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą, atsižvelgė į jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po nusikalstamos veikos padarymo. V. C. (V. C.) neteistas, administracine tvarka baustas, šios nusikalstamos veikos padarymo metu galiojančių nuobaudų neturėjo, išsiskyręs, turintis pastovią gyvenamąją vietą, nedirbantis, neįgalus (jam nustatytas 35 procentų darbingumas), VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre ir VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas, Vilniaus priklausomybės ligų centre per paskutinių 5 metų laikotarpį negydytas, į narkologinę įskaitą neįrašytas (b.l. 71-73, 76-77, 75). Tai rodo, kad kaltinamojo V. C. (V. C.) asmenybės pavojingumas yra nedidelis. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, kaltinamajam skirtina minimali įstatymo sankcijoje už šį nusikaltimą numatytą laisvės atėmimo bausmė. Kadangi byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai, V. C. (V. C.) atžvilgiu taikytinos Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. nuostatos. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas kaltinamojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog kaltinamajam paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl V. C. (V. C.) atžvilgiu taikytinas BK 75 str. ir laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas.

Kaltinamajam skirtos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktinos nepakeistos iki bausmės vykdymo pradžios.

Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė duomenis apie kaltinamajam teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidas. V. C. (V. C.) gynėjo dalyvavimas baudžiamosios bylos nagrinėjime buvo pripažintas būtinu teismo iniciatyva, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punktu. Kaltinamasis nedirba, turi 35 procentų darbingumą. Įvertinus šias aplinkybes valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš jo nepriteistinos (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 298, 302, 304, 305, 307 str. teismas

nusprendžia:

V. C. (V. C.) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 2 dalį ir skirti 4 metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu skirtą bausmę sumažinti 1/3 ir skirti 2 metus 8 mėnesius laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams, įpareigojant šiuo laikotarpiu neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei neturėti, nenaudoti, neįsigyti šaunamųjų ginklų bei šaudmenų.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti V. C. (V. C.) paskirtas kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo netenkinti ir valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš V. C. (V. C.) nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėjas Gintaras Dzedulionis