Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant Justinui Pladui, Liucynai Vasiliauskienei, Irenai Adamovič ir Vaivai Liaubienei,

kaltinamajam A. L. ir jo atstovui pagal įstatymą, tėvui J. L. bei gynėjai advokatei Annai Grinevič,

kaltinamajam J. L. ir jo laiduotojai H. B. bei gynėjams advokatams J. B. ir Arūnui Petrauskui,

kaltinamajam nepilnamečiui D. Š. ir jo atstovei pagal įstatymą, civilinei atsakovei, motinai J. K. bei gynėjui advokatui A. S.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą Nr. N1-103-269/2019 (toliau-byla), kurioje A. L. (A. L.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., Lietuva, pilietybė Lietuvos, faktinė ir deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini)., Lietuva, nevedęs, pradinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ nekvalifikuotu apdirbimo pramonės darbininku, neteistas; J. L. (J. L.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. 1987-08-24, Vilniaus r., Lietuva, pilietybė Lietuvos, faktinė ir deklaruota gyv. vieta Žemutinė 15-10, Valčiūnų k., Juodšilių sen., Vilniaus r. sav., Lietuva, vedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis UAB „Irmarim“ nekvalifikuotu apdirbimo pramonės darbininku, neteistas; E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. 1991-03-13, Vilnius, Lietuva, pilietybė Lietuvos, faktinė ir gyv. vieta Kelmijos Sodų 4-oji 9, Vilnius, Lietuva, nevedęs, aukštojo išsilavinimo, bedarbis, neteistas; nepilnametis D. Š. (D. Š.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. 2002-05-14, Vilniaus r., Lietuva, pilietybė Lietuvos, faktinė ir deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini) Lietuva, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nesimokantis ir nedirbantis, neteistas; kaltinami pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, -

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. L., 2018-07-14 apie 01.50 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (0.56 promilės), viešoje vietoje – daugiabučio gyvenamojo namo kieme, veikdamas bendrininkų grupėje su J. L., E. L. ir D. Š., kitų asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu, t.y. tyčia bendrais veiksmais su J. L., E. L. ir D. Š., suduodamas ne mažiau kaip 14 smūgių rankų kumščiais ir spardydamas kojomis J. M. į įvairias kūno vietas, bendrais veiksmais su J. L., E. L. ir D. Š., padarydamas nukentėjusiajam J. M. poodinę kraujosruvą nugaros kairėje, dešinės akies vokų, abiejų ausų kaušelių, abiejų užausių sričių, galvos dešinės smilkininės srities, abiejų žastų, dešinės alkūnės, krūtinės ląstos abipus, juosmens kairės pusės poodines kraujosruvas, kairės alkūnės, abiejų kelių nubrozdinimus - sužalojimus vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu ir kairės pusės IX-X šonkaulių lūžius su poodine kraujosruva nugaros kairėje - sužalojimus vertinamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu ir tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką (t.1, b.l. 147, 153-154, t. 2, b.l. 72-73).

Jis gi, 2018-07-14 apie 01.50 val(duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (0.56 promilės), viešoje vietoje – daugiabučio gyvenamojo namo kieme, veikdamas bendrininkų grupėje su J. L., E. L. ir D. Š., be jokios priežasties, iš chuliganiškių paskatų, tyčia bendrais veiksmais su J. L., E. L. ir D. Š., suduodamas ne mažiau kaip 14 smūgių rankų kumščiais ir spardydamas kojomis J. M. į įvairias kūno vietas, padarydamas poodinę kraujosruvą nugaros kairėje, dešinės akies vokų, abiejų ausų kaušelių, abiejų užausių sričių, galvos dešinės smilkininės srities, abiejų žastų, dešinės alkūnės, krūtinės ląstos abipus, juosmens kairės pusės poodines kraujosruvas, kairės alkūnės, abiejų kelių nubrozdinimus, tai yra sužalojimus vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu ir kairės pusės IX-X šonkaulių lūžius su poodine kraujosruva nugaros kairėje, tai yra sužalojimus vertinamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu (t.1, b.l. 153-154, t. 2, b.l. 72-73).

J. L., 2018-07-14 apie 01.50 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (0.94 promilės), viešoje vietoje – daugiabučio gyvenamojo namo kieme, veikdamas bendrininkų grupėje su A. L., D. Š. ir E. L., kitų asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu, t.y. tyčia bendrais veiksmais su A. L., D. Š. ir E. L., suduodamas ne mažiau kaip 14 smūgių rankų kumščiais ir spardydamas kojomis J. M. į įvairias kūno vietas, bendrais veiksmais su A. L., D. Š. ir E. L., padarydamas nukentėjusiajam J. M. poodinę kraujosruvą nugaros kairėje, dešinės akies vokų, abiejų ausų kaušelių, abiejų užausių sričių, galvos dešinės smilkininės srities, abiejų žastų, dešinės alkūnės, krūtinės ląstos abipus, juosmens kairės pusės poodines kraujosruvas, kairės alkūnės, abiejų kelių nubrozdinimus - sužalojimus vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu ir kairės pusės IX-X šonkaulių lūžius su poodine kraujosruva nugaros kairėje - sužalojimus vertinamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu ir tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką (t. 1, b.l. 125, 131-132, t. 2, b.l. 72-73).

Jis gi, 2018-07-14 apie 01.50 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (0.94 promilės), viešoje vietoje – daugiabučio gyvenamojo namo kieme, veikdamas bendrininkų grupėje su A. L., D. Š. ir E. L., be jokios priežasties, iš chuliganiškių paskatų, tyčia bendrais veiksmais su A. L., D. Š. ir E. L., suduodamas ne mažiau kaip 14 smūgių rankų kumščiais ir spardydamas kojomis J. M. į įvairias kūno vietas, padarydamas poodinę kraujosruvą nugaros kairėje, dešinės akies vokų, abiejų ausų kaušelių, abiejų užausių sričių, galvos dešinės smilkininės srities, abiejų žastų, dešinės alkūnės, krūtinės ląstos abipus, juosmens kairės pusės poodines kraujosruvas, kairės alkūnės, abiejų kelių nubrozdinimus, tai yra sužalojimus vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu ir kairės pusės IX-X šonkaulių lūžius su poodine kraujosruva nugaros kairėje, tai yra sužalojimus vertinamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu (t.1, b.l. 131-132, t. 2, b.l. 72-73).

E. L., 2018-07-14 apie 01.50 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1,88 promilės), viešoje vietoje – daugiabučio gyvenamojo namo kieme, veikdamas bendrininkų grupėje su J. L., A. L. ir D. Š., kitų asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu, t.y. tyčia bendrais veiksmais su J. L., A. L. ir D. Š., suduodamas ne mažiau kaip 14 smūgių rankų kumščiais ir spardydamas kojomis J. M. į įvairias kūno vietas, bendrais veiksmais su J. L., A. L., ir D. Š., padarydamas nukentėjusiajam J. M. poodinę kraujosruvą nugaros kairėje, dešinės akies vokų, abiejų ausų kaušelių, abiejų užausių sričių, galvos dešinės smilkininės srities, abiejų žastų, dešinės alkūnės, krūtinės ląstos abipus, juosmens kairės pusės poodines kraujosruvas, kairės alkūnės, abiejų kelių nubrozdinimus - sužalojimus vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu ir kairės pusės IX-X šonkaulių lūžius su poodine kraujosruva nugaros kairėje - sužalojimus vertinamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu ir tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką (t. 1, b.l. 169, 174-175, t. 2, b.l. 72-73).

Jis gi, 2018-07-14 apie 01.50 val. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1,88 promilės), viešoje vietoje – daugiabučio gyvenamojo namo kieme, veikdamas bendrininkų grupėje su J. L., A. L. ir D. Š., be jokios priežasties, iš chuliganiškių paskatų, tyčia bendrais veiksmais su J. L., A. L. ir D. Š., suduodamas ne mažiau kaip 14 smūgių rankų kumščiais ir spardydamas kojomis J. M. į įvairias kūno vietas, padarydamas poodinę kraujosruvą nugaros kairėje, dešinės akies vokų, abiejų ausų kaušelių, abiejų užausių sričių, galvos dešinės smilkininės srities, abiejų žastų, dešinės alkūnės, krūtinės ląstos abipus, juosmens kairės pusės poodines kraujosruvas, kairės alkūnės, abiejų kelių nubrozdinimus, tai yra sužalojimus vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu ir kairės pusės IX-X šonkaulių lūžius su poodine kraujosruva nugaros kairėje, tai yra sužalojimus vertinamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b.l. 174-175, t. 2, b.l. 72-73).

Nepilnametis D. Š., 2018-07-14 apie 01.50 val., . (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (0.85 promilės), viešoje vietoje – daugiabučio gyvenamojo namo kieme, veikdamas bendrininkų grupėje su J. L., A. L., E. L., kitų asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu, t.y. tyčia bendrais veiksmais su J. L., A. L., E. L., suduodamas ne mažiau kaip 14 smūgių rankų kumščiais ir spardydamas kojomis J. M. į įvairias kūno vietas, bendrais veiksmais su J. L., A. L., E. L., padarydamas nukentėjusiajam J. M. poodinę kraujosruvą nugaros kairėje, dešinės akies vokų, abiejų ausų kaušelių, abiejų užausių sričių, galvos dešinės smilkininės srities, abiejų žastų, dešinės alkūnės, krūtinės ląstos abipus, juosmens kairės pusės poodines kraujosruvas, kairės alkūnės, abiejų kelių nubrozdinimus - sužalojimus vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu ir kairės pusės IX-X šonkaulių lūžius su poodine kraujosruva nugaros kairėje - sužalojimus vertinamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu ir tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką (t.1, b.l. 190, 196, t. 2, b.l. 72-73).

Jis gi, 2018-07-14 apie 01.50 val., . (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (0.85 promilės), viešoje vietoje – daugiabučio gyvenamojo namo kieme, veikdamas bendrininkų grupėje su J. L., A. L., E. L., be jokios priežasties, iš chuliganiškių paskatų, tyčia bendrais veiksmais su J. L., A. L., E. L., suduodamas ne mažiau kaip 14 smūgių rankų kumščiais ir spardydamas kojomis J. M. į įvairias kūno vietas, padarydamas poodinę kraujosruvą nugaros kairėje, dešinės akies vokų, abiejų ausų kaušelių, abiejų užausių sričių, galvos dešinės smilkininės srities, abiejų žastų, dešinės alkūnės, krūtinės ląstos abipus, juosmens kairės pusės poodines kraujosruvas, kairės alkūnės, abiejų kelių nubrozdinimus, tai yra sužalojimus vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu ir kairės pusės IX-X šonkaulių lūžius su poodine kraujosruva nugaros kairėje, tai yra sužalojimus vertinamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu (t.1, b.l. 196-197, t. 2, b.l. 72-73).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamųjų kaltė dėl inkriminuotų nusikaltimų įrodyta ir kita bylos medžiaga (t.1, b.l. 4, 19-22, 87-100, 105-106, 116, 142, 164, t. 2, b.l. 7, 118, 122-123, t. 3, b.l. 14, 16).

Dėl nusikalstamų veikų

Kaltinamieji J. L. ir A. L. prisipažino, kad mušė nukentėjusįjį. J. L. nurodė, kad nukentėjusysis jam pradėjo reikšti pretenzijas kanalizacijos ir tai jį labiau supykdė. Nukentėjusysis teigė, kad kanalizacija bėga, nors jokio atviro lašėjimo nebuvo. J. M. paėmė kaltinamąjį už pakarpų, ir pasakė, kad užkniso, tuo momentu naudojo necenzūrinius žodžiu, pradėjo grasinti instancijomis, todėl kaltinamais jį nustūmė ir jis griuvo ant žemės. Besikeldamas nukentėjusysis pradėjo grasinti, kad jiems visiems čia galas, dėl ko kaltinamasis J. L. pagalvojo, kad jis grasina visai jo šeimai. J. L. sukilo agresija ir pradėjo tiesiog smūgiuoti. Kaltinamasis A. L. parodė, kad išgirdęs nukentėjusiojo grasinimus, pribėgo prie nukentėjusiojo ir vieną kartą delnu sudavė pastarajam į dešinę ausį, kad daugiau taip nesakytų. Kai mušė E. L. ir D. Š. nematė. Nors kaltinamieji E. L. ir D. Š. teigė, kad, būdami įvykio vietoje, jokio smurto prieš nukentėjusįjį nenaudojo, o tik laikė J. L., kad nutraukti nukentėjusiojo mušimą, tačiau tokios kaltinamųjų versijos, teismo nuomone, yra paneigtos nukentėjusiojo J. M., liudytojų A. G., S. B., G. M. pakankamai išsamiais, įtikinamais ir iš esmės tarpusavyje sutampančiais parodymais, kuriais teismas neturi pakankamo pagrindo, bei iš dalies pačių kaltinamųjų parodymais, specialisto išvadomis ir kita bylos medžiaga. Iš minėtų nukentėjusiojo bei liudytojų parodymų matyti, kad 2018-07-14 apie 01.50 val. rūkydami kieme, matė, kad J. M. padarė pastabą J. L., dėl ko, kaltinamasis supykęs trenkė J. M. į veidą, po ko buvę su Jurijumi dar trys pažįstami (kaltinamieji) prisijungė prie J. L. ir pradėjo visi mušti J. M.. Muštynių metu J. M. buvo nukritęs ant žemės, o šiam gulint ant žemės J. L. jį spardė kojomis, o kiti vaikinai mušė kumščiais. Visi keturi vaikinai dalyvavę muštynėse buvo sulaikyti. Liudytoja G. M. –nukentėjusiojo žmona taip pat parodė, kad išbėgus į kiemą pamatė, kad vyrą muša J. L. su draugais. Jie visi vėliau ir buvo sulaikyti. Asmens parodymo atpažinti iš fotonuotraukų metu liudytojas S. B. atpažinimo metu atpažino J. L. ir A. L. kaip tuos asmenis kurie 2018-07-14 apie 01:50 val. kartu su dar dviem draugais gyvenamojo namo kieme, mušė rankomis ir spardė kojomis J. M.. Teismui taip pat nekyla abejonių, kad tarp tų asmenų, kurie sumušė nukentėjusįjį, buvo ir E. L. ir nepilnametis D. Š.. Tuo būdu teismas byloje surinktais ir teismo ištirtais įrodymais laiko patikimai nustatytu, jog J. L., A. L., E. L. ir nepilnametis D. Š. 2018-07-14 apie 01.50 val., būdami apsvaigę nuo alkoholio, viešoje vietoje – daugiabučio gyvenamojo namo kieme, veikdami bendrininkų grupėje, kitų asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu, suduodami ne mažiau kaip 14 smūgių rankų kumščiais ir spardydami kojomis J. M. į įvairias kūno vietas, bendrais veiksmais padarydami nukentėjusiajam J. M. poodinę kraujosruvą nugaros kairėje, dešinės akies vokų, abiejų ausų kaušelių, abiejų užausių sričių, galvos dešinės smilkininės srities, abiejų žastų, dešinės alkūnės, krūtinės ląstos abipus, juosmens kairės pusės poodines kraujosruvas, kairės alkūnės, abiejų kelių nubrozdinimus - sužalojimus vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu ir kairės pusės IX-X šonkaulių lūžius su poodine kraujosruva nugaros kairėje - sužalojimus vertinamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu ir tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Kaltinamųjų panaudotas fizinis smurtas, kuris nukentėjusiajam sukėlė sveikatos sutrikdymą, bei paskatos buvo chuliganiškos, tai yra jie suvokė, kad smurtą naudoja dėl menkavertės priežasties, jų įžūlūs veiksmai pasireiškė pašalinių asmenų akivaizdoje prieš nukentėjusįjį panaudotu fiziniu smurtu, kas prieštarauja visuomenėje nusistovėjusioms žmonių tarpusavio bendravimo normoms, dėl tokių įžūlių veiksmų buvo neabejotinai sukelti neigiami padariniai – konflikto stebėtojai patyrė išgąstį, iškvietė policiją. Teismui nekyla abejonių, kad kaltinamųjų veiksmai padaryti vienu laiku, vieno vietoje ir tais pačiais kaltinamųjų bendrais veiksmais buvo nukreipti į visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą, jie veikė tiesiogine tyčia. Taigi kaltinamųjų J. L., A. L., E. L. ir nepilnamečio D. Š. kaltė dėl idealios sutapties nusikaltimų, numatytų BK 284 straipsnyje ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte visiškai įrodyta ir teismui abejonių nekelia.

Dėl BK 40 straipsnio taikymo

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Pagal BK 40 straipsnio 2 dalį asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tam, kad asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta visų BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma. Pagal BK 40 straipsnio 3 dalį laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys; teismas, priimdamas sprendimą dėl laiduotojo tinkamumo, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Visų BK 40 straipsnyje išdėstytų būtinų sąlygų nustatymas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tačiau, net ir esant visoms nurodytoms formalioms sąlygoms, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės. Pagal BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatas laiduotoju gali būti tik vertas teismo pasitikėjimo asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi. Pažymėtina, kad teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į jo charakteristiką ir kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010, 2K- 160/2010). Esant tokiam įstatyminiam reglamentavimui, tik visų BK 40 straipsnyje išdėstytų būtinų sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tačiau, net ir esant visoms nurodytoms formalioms sąlygoms, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės. BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatyta sąlyga – pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų, yra vertinamojo pobūdžio. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad teismo išvada šiuo klausimu turi būti paremta objektyviais faktais, kurių buvimas ar nebuvimas padeda į tai atsakyti. Tai gali būti faktai, liudijantys asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumą, ar priešingai – polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybės, apibūdinančios veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje. Jeigu, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, kyla pagrįstų abejonių, ar asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų, ar jis nėra linkęs nusikalsti, tai paprastai reiškia, kad nėra vienos iš sąlygų, leidžiančių teismui daryti atitinkamas išvadas, vadinasi, ir taikyti BK40 straipsnio nuostatas. Sprendžiant šį klausimą neturi likti neaiškumų ar abejonių dėl to, ar iš tiesų visos aplinkybės yra tokios aiškios, kad galima būtų daryti išvadą, jog yra pagrindas atleisti nusikalstamą veiką padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės.

Šiuo atveju bylos duomenis patvirtina, kad J. L., nors ir nusikalto pirmą kartą, tačiau praeityje buvo baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus ir kitus administracinius nusižengimus ir tai neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį kaip asmenį. Taip pat šios aplinkybės leidžia teismui abejoti H. B., kaip laiduotojos kuri teimso manymu nors pasitikėjimo verta, tinkamumu, t.y. galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui J. L., nes ji yra ne šeimos narė, o tik buvusi kaimynė, kuri anksčiau gyveno viename kaime. Ji kaltinamąjį pažįsta tik kaip kaimyną, kuris kartais jai padėdavo su darbais. Dabar J. L. ir laiduotoja gyvena skirtingose kaimuose atstumu apie 10 km, susitinka kartais per išeigines, kai reikia paprašyti pagalbos ir tarp jų tik draugiški santykiai. Šios aplinkybės leidžia teismui manyti, kad realios teigiamos įtakos kaltinamajam, kaip asmeniui, H. B. negalėjo padaryti nei praeityje, nei, teismo nuomone, negalės daryti ateityje. Esant tokiai situacijai, teismas daro išvadą, kad byloje nėra duomenų, leidžiančių padaryti išvadą, kad pagal asmenines ir kitas savybes H. B. turi galimybę daryti realią teigiamą įtaką kaltinamajam J. L. ir gali būti laiduotoja J. L., todėl kaltinamojo J. L. ir laiduotojos H. B. 2018-12-17 prašymai dėl laidavimo netenkintini (2 t., b. l. 10-14, 96-105, 119, 123-124).

Dėl bausmių ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

Sprendžiant klausimą dėl kaltinamųjų A. L. ir nepilnamečio D. Š. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn arba atleidimo nuo jos atsižvelgta į šių kaltinamųjų padarytų nusikalstamų veikų kiekį, pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kurios priskiriamos nesunkiems ir apysunkiams nusikaltimams (BK 11 straipsnio 3-4 dalis), jų padarymo aplinkybes, kurios sudaro idealiąją sutaptį, kaltės formą-tiesioginę tyčią, kaltinamųjų antraeilį vaidmenį vykdant nusikalstamas veikas, kad nusikaltimais padaryta žala nukentėjusiajam neatlyginta, į šių kaltinamųjų asmenybės duomenys, kurie yra tokie: kaltinamasis nepilnametis D. Š. yra jauno amžiaus (17 m.), nedirbantis ir nesimokantis bei nebaustas administracine tvarka, kaltinamajam A. L. jau sukako 18 m. ir jis legaliai dirba, abu jie nusikalstamų veikų padarymo metu buvo nepilnamečiai, anksčiau neteisti ir pirmą kartą padarė jiems inkriminuotus nusikaltimus. Byloje nėra duomenų, kad po įvykdytų nusikalstamų veikų jie būtų įvykdę kitas nusikalstamas veikas ar administracinius nusižengimus. Kaltinamasis A. L. kaltu dėl idealios sutapties inkriminuotų nusikaltimų prisipažino ir nors kaltinamasis nepilnametis D. Š. neprisipažino kaltu dėl nusikalstamų veikų padarymo ir nuoširdžiai nesigaili dėl jų padarymo, bet teismas mano, kad yra pagrindas manyti, jog abu kaltinamieji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nuskalstamų veikų, todėl jie atleistini nuo baudžiamosios atsakomybės bei jiems skirtinos auklėjimo poveikio priemonės (BK 55, 80-83, 89-93 straipsniai), (t. 2, b.l. 5-6, 48-56, 142), (t. 1, b.l. 161-163, t. 2, b.l. 22-33, t. 3, b.l. 21).

Kaltinamajame akte nenurodyta kaltinamųjų atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad jie nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupe, todėl siekiant tikslo nebloginant kaltinamųjų teisinės padėties minėtą aplinkybę teismas bylos nagrinėjimo metu nepripažįsta sunkinančia.

Kaltinamųjų J. L. ir E. L. atsakomybę sunkiančia aplinkybe pripažintina, kad kaltinamieji padarė inkriminuotus nusikaltimus būdami apsvaigę nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 9 punktas), (t. 1, b.l. 142, 164, 185, t. 2, b.l. 7).

Skiriant bausmę kaltinamiesiems J. L. ir E. L., turi būti atsižvelgiama į visus BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusius asmenis, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. Taigi, vienas pagrindinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų BK 41 straipsnyje, yra bausmės teisingumo principas. Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui paskyrimą tokios tinkamai individualizuotos bausmės, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintą bausmės paskirtį.

Skiriant bausmę J. L. ir E. L. teismas atsižvelgia į nusikaltimų padarymo aplinkybes, pobūdį ir pavojingumą, į jų padarymo aplinkybes, motyvus ir tikslą, kaltės formą- tiesioginę tyčią, į kaltinamųjų asmenybę: kaltinamieji nukentėjusiojo neatsiprašė, neteisti, bausti administracinio tvarka, kaltinamasis J. L. legaliai dirba ir atlygino Vilniaus teritorinei ligonių kasai turtinę žalą, o kaltinamasis E. L. yra bedarbis. J. L. ir E. L. veikdami tiesiogine tyčia padarė po vieną apysunkį ir nesunkų nusikaltimus kurie sudaro idealiąją sutaptį, nusikaltimai yra baigti, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, yra viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, į kaltinamųjų vaidmuo nusikaltimų padaryme (J. L. vaidmuo pirmaeilis, o E. L.-antraeilis. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas mano, jog bausmės tikslai bus pasiekti šiems kaltinamiesiems už padarytas nusikalstamas veikas paskiriant BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto ir BK 284 straipsnio sankcijose numatytas bausmės rūšis – areštą ir laisvės atėmimą, bausmes subendrinant apėmimo būdu, skiriant galutinė laisvės atėmimo bausmė. Būtent tokios rūšies galutinė bausmė, teismo vertinimu, yra pakankama tiek nubaudimo, tiek prevenciniams tikslams pasiekti. Tačiau teismas mano, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, paskirtos terminuoto galutinės laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant 1 metams. J. L. ir E. L. skirtinos pareigos, numatytos BK 75 straipsnio 2 dalies 1, 5, 6, 8, 9, 10 punktuose, 3 dalyje tai yra atsiprašyti nukentėjusiojo, tęsti darbą ar mokslą, registruotis Užimtumo tarnyboje, dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nebendrauti su kitais kaltinamaisiais, nevartoti psichiką veikiančias medžiagas bei atlyginti dalį žalos. Teismas sprendžia, kad tai darys teigiamą įtaką kaltinamųjų elgesiui (BK 75 straipsnio 3 dalis), (t. 1, b.l. 139-141, t. 2, b.l. 8-20, 36-46, 96-105, 182-184, t. 3, b.l. 22).

Į bausmės laiką kaltinamajam J. L. ir E. L. įskaitytinas jų išbūtas sulaikymo laikas už 2018-07-14 (t. 1, b.l. 137-138), (t. 1, b.l. 181-184, t. 2, b.l. 36-46).

Dėl civilinių ieškinių ir kitų klausimų

Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas J. M. pareiškė patikslintą civilinį ieškinį dėl 2000 Eur neturtinės žalos priteisimo solidariai iš kaltinamųjų, 895 EUR turtinės žalos bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo (2 t., b .l. 157-162, t. 3, b.l. 24). Teisiamojo posėdžio metu dėl neturtinės žalos nukentėjusysis J. M. parodė, kad po įvykio pablogėjo jo sveikata, jam skaudėjo galva, negalėjo miegoti, todėl buvo priverstas pasidaryti tomografiją, kuri jam kainavo 55 eurus. Jis prarado darbingumą nuo 2018-07-14 iki 2018-09-13 d. imtinai. Jo darbo užmokestis buvo 420 eurų į mėnesį, todėl jis prarado 840 eurų, kadangi dėl sumušimų negalėjo dirbti.

Pažymėtina, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau-BPK) 44 straipsnio 10 dalis). Dėl to asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį ( BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau-CK) 6.249 straipsnyje apibrėžta turtinės žalos sąvoka bendrąja prasme, tačiau, atsižvelgiant į tai, kokiam objektui yra padaroma žala, skiriama žala turtui (asmens turto netekimas, sužalojimas, su tuo susijusios išlaidos) ir žala asmeniui (negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų), kitaip tariant, turtinė žala asmeniui. Nuostolių kaip piniginės žalos išraiškos turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Nagrinėjamoje byloje nukentėjęs asmuo siekia nuostolių negautų pajamų forma atlyginimo. Negautos pajamos yra asmens negautos lėšos (grynasis pelnas), kurias jis tikėjosi gauti ir kurios negautos dėl to, kad buvo sutrikdyta veikla, iš kurios buvo numatyta jas realiai gauti. Negautos pajamos turi būti realios, o ne hipotetinės. Dėl to, remiantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, turi būti nustatytos realios asmens galimybės gauti konkrečias pajamas, atsižvelgiant į ankstesnes jo gautas pajamas, pasiruošimą ir priemones, kurių ėmėsi, siekdamas gauti šių pajamų, ir pan. (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-305/2007, Nr. 3K-3-469/2009). Bylos šalis, reikšdama reikalavimą atlyginti netiesioginius nuostolius, turi įrodyti, kad ji patyrė realių nuostolių, t. y. negavo pajamų dėl pažeidėjo neteisėtų veiksmų padarinių. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis. Rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims, o būtent – negautų pajamų realumo, jų dydžio ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir negautų pajamų įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui (šiuo atveju J. M.). Nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos, turi būti atlyginama tiek, kiek ieškovas prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją, o didesnės nei faktiškai asmens patirtos žalos atlyginimas reikštų tokio asmens nepagrįstą praturtėjimą. Nuostolius negautų pajamų forma (t. y. pajamas, kurias ieškovas būtų gavęs, jei nebūtų sužalotas ir tęsęs darbą) apibūdina tokie požymiai: realumas, būtinumas ir protingumas (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-335/2013). CK 6.250 straipsnis apibrėžia neturtinę žalą: neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 straipsnio l dalis). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 straipsnis) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsniu, bet ir 6.251 straipsnio 2 dalyje bei 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais. Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama.

Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas J. M. pareiškė patikslintą civilinį ieškinį dėl 2000 Eur neturtinės žalos priteisimo solidariai iš kaltinamųjų. Nagrinėjant bylą nukentėjusysis teismo posėdyje pareiškė, kad prašo priteisti iš kaltinamųjų 1500 eurų neturtinės žalos. Teismui nekyla abejonių, kad dėl bendrų nuteistųjų tyčinių nusikalstamų veiksmų (padarė poodinę kraujosruvą nugaros kairėje, dešinės akies vokų, abiejų ausų kaušelių, abiejų užausių sričių, galvos dešinės smilkininės srities, abiejų žastų, dešinės alkūnės, krūtinės ląstos abipus, juosmens kairės pusės poodines kraujosruvas, kairės alkūnės, abiejų kelių nubrozdinimus, kairės pusės IX-X šonkaulių lūžius su poodine kraujosruva nugaros kairėje) nukentėjusiajam J. M. buvo sukeltas pakankamai didelis fizinis skausmas, jis patyrė dvasinius sukrėtimus. Tuo būdu teismas, atsižvelgdamas į konstatuotas faktines šios bylos aplinkybes, į panašaus pobūdžio bylose priteisiamus neturtinės žalos dydžius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-140/2012, 2K-605/2011, 2K-497/2011, 2K-447/2010, 2K-474/2008), kaltinamųjų bei nukentėjusiojo interesų pusiausvyrą, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, taip pat į kitus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, nustatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, mano, kad nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo J. M. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas, t. y. jam priteistinos 895 Eur turtinės ir 1500 eurų neturtinės žalos atlyginimo solidariai iš nuteistųjų J. L., E. L., A. L. ir nepilnamečio D. Š. bei subsidiariai ir iš pastarojo abiejų tėvų, J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini). ir T. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) (toliau-tėvai).

Teismui pateiktame civiliniame ieškinyje nukentėjusysis J. M. prašo priteisti iš kaltinamųjų 550 Eur atstovo advokato pagalbai apmokėti. Iš nukentėjusiojo pateikto 2019-02-13 pinigų priėmimo kvito (3 t., b. l. 24) matyti, kad nukentėjusysis J. M. atstovo advokato pagalbai apmokėti turėjo 550 Eur išlaidų, šis nukentėjusiojo turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti dydis yra pagrįstas, šios išlaidos, vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, išieškotinos iš J. L., A. L. ir E. L. lygiomis dalimis po 170 Eur ir 40 Eur iš nepilnamečio D. Š. bei subsidiariai ir iš pastarojo abiejų tėvų (t. 1, b.l. 48-55, 112-113, 142, 157-175, t. 3, b.l. 13, 23-24).

Baudžiamasis procesas nutrauktinas dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikšto 2018-07-30 ieškinio Nr. 21991 dėl 69, 52 Eur turtinės žalos atlyginimo, kaltinamajam J. L. savo noru atliginus žalą (t. 1, b.l. 56-67, t. 2, b.l. 65).

Kaltinamiesiems J. L., E. L., A. L., nepilnamečiui D. Š. paskirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti, paliktini iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, šios kardomosios priemonės panaikintinos (t. 1, b.l. 135, 157, 178, t. 2, b.l. 1).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

J. L. (J. L.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnyje bei nuteisti:

-pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą – laisvės atėmimu 10 mėnesių;

-pagal BK 284 straipsnį – 60 parų areštu.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, subendrinti paskirtas bausmes apėmimo būdu ir J. L. galutinę bausmę paskirti - laisvės atėmimą 10 (dešimt) mėnesiams.

Į galutinės bausmės laiką J. L. įskaityti jų išbūtą sulaikymo laiką už 2018-07-14.

Vadovaudamasis BK 75 straipsnio 2 dalies 1, 5, 6, 8, 9, 10 punktais, 3 dalimi J. L. paskirtos galutinės bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams ir skirti pareigas, per šį laiką: tęsti legalų darbą, dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nebendrauti su A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir nepilnamečiu D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nevartoti psichiką veikiančias medžiagas bei nukentėjusiajam J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atlyginti turtinės žalos 395 Eur dalį ir neturtinės žalos 600 Eur dalį, mokant į jo Liuminor banko sąskaitą LT314010044100155292, o per vieną mėnesį-atsiprašyti šio nukentėjusiojo.

Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminą J. L. skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

E. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnyje bei nuteisti:

-pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą – laisvės atėmimu 8 mėnesių;

-pagal BK 284 straipsnį – 50 parų areštu.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, subendrinti paskirtas bausmes apėmimo būdu ir E. L. galutinę bausmę paskirti - laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Į galutinės bausmės laiką E. L. įskaityti jų išbūtą sulaikymo laiką už 2018-07-14.

Vadovaudamasis BK 75 straipsnio 2 dalies 1, 5, 6, 8, 9, 10 punktais, 3 dalimi E. L. paskirtos galutinės bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams ir skirti pareigas, per šį laiką: tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje arba legaliai dirbti, dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nebendrauti su A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir nepilnamečiu D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nevartoti psichiką veikiančias medžiagas bei nukentėjusiajam J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atlyginti turtinės žalos 200 Eur dalį ir neturtinės žalos 400 Eur dalį, mokant į jo Liuminor banko sąskaitą LT314010044100155292, o per vieną mėnesį-atsiprašyti šio nukentėjusiojo.

Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminą E. L. skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

A. L. (A. L.) už padarytus idealios sutapties nusikaltimus, numatytus BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnyje, vadovaujantis BK 80-84, 87, 93 straipsniais, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės bei skirti jam auklėjimo poveikio priemones-įspėjimą, per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo nukentėjusiajam J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atlyginti turtinės žalos 200 Eur dalį ir neturtinės žalos 400 Eur dalį mokant į jo Liuminor banko sąskaitą LT314010044100155292 bei elgėsio apribojimą, per šį laiką, įpareigojant: legaliai dirbti ar mokytis, dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ir reabilitacijos priemonėse bei uždraudžiant: bendrauti su E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir nepilnamečiu D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą.

Nepilnametį D. Š. (D. Š.) už padarytus idealios sutapties nusikaltimus, numatytus BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnyje, vadovaujantis BK 80-83, 87, 93 straipsniais, atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės bei skirti jam auklėjimo poveikio priemones-įspėjimą ir elgėsio apribojimą, per šį laiką įpareigojant: legaliai dirbti ar mokytis, dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ir reabilitacijos priemonėse bei uždraudžiant lankytis vietose, kuriose vartojamos psichiką veikiančios medžiagos, bendrauti su E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą.

Kaltinamiesiems J. L., E. L., A. L., nepilnamečiui D. Š. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinius pasižadėjimus neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, jos panaikintinos.

Nukentėjusiojo J. M. civilinį ieškinį tenkinti, solidariai iš J. L., E. L., A. L. ir nepilnamečio D. Š. bei subsidiariai ir iš pastarojo abiejų tėvų, J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) ir T. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv(duomenys neskelbtini). priteisti 895 Eur turtinės ir 1500 eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusiojo J. M. 550 Eur išlaidas advokato paslaugoms atlyginti pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti po 170 Eur iš J. L., E. L. ir A. L. ir 40 Eur iš nepilnamečio D. Š. bei subsidiariai ir iš pastarojo abiejų tėvų.

Baudžiamąjį procesą nutraukti dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos 2018-07-30 ieškinio Nr. 21991 dėl 69, 52 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.