Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo D. K. atskirąjį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2FB-2812-188/2017 pagal pareiškėjo D. K. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjas nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėjas D. K. pateikė teismui pareiškimą, kuriuo prašė iškelti jam bankroto bylą. Kėdainių rajono apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi nustatė pareiškėjui 7 dienų terminą pašalinti pareiškimo trūkumus, t. y. pateikti teismui įrodymus, paaiškinimus, kokiu pagrindu pareiškėjui Vokietijos Federacinės Respublikos kompetentinga institucija priskaičiavo sumokėti 759 043,74 Eur akcizo mokestį ir su juo susijusias sumas, t. y. kokią veiklą vykdė pareiškėjas; prie pareiškimo pateikti duomenis apie fizinio asmens įkeistą turtą, suteiktus kitus prievolių įvykdymo užtikrinimo būdus ir kitus įsipareigojimus. Pareiškėjas 2017 m. rugsėjo 8 d. pateikė teismui patikslintą pareiškimą.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kėdainių rajono apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 18 d. nutartimi pareiškėjo D. K. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.Teismas nurodė, kad patikslintame pareiškime nebuvo paaiškinta, kokiu pagrindu pareiškėjui Vokietijos Federacinės Respublikos kompetentinga institucija priskaičiavo sumokėti 759 043,74 Eur akcizo mokestį ir su juo susijusias sumas, t. y. kokią veiklą vykdė pareiškėjas. Teismas sprendė, jog pareiškimo trūkumai nustatytu laiku nepašalinti.

Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas D. K. prašo Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 18 d. nutartį panaikinti, klausimą išspręsti iš esmės ir priimti pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Apeliantas, pateikdamas patikslintą pareiškimą, nurodė visas jam žinomas aplinkybes, tačiau jis neturi jokių rašytinių įrodymų dėl Vokietijos Federacinės Respublikos kompetentingos institucijos priskaičiuoto sumokėti 759 043,74 Eur akcizo mokesčio, išskyrus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos pažymą. Teismas negalėjo atsisakyti priimti pareiškimą dėl to, kad pareiškėjas negalėjo paaiškinti apie priskaičiuotos reikalaujamos sumokėti pinigų sumos atsiradimo aplinkybes. Mano, kad visus neaiškumus galima išsiaiškinti bylos nagrinėjimo metu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas pareiškimą dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo laikė nepaduotu, tinkamai nepašalinus trūkumų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad fizinių asmenų bankroto bylos iškeliamos ir nagrinėjamos CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. Fizinių asmenų bankroto įstatyme nereglamentuotas pareiškimo trūkumų šalinimo institutas, todėl turi būti vadovaujamasi CPK normomis. Vadovaujantis CPK 115 straipsnio 2 dalimi, jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato pakankamą terminą trūkumams pašalinti. Pareiškėjui teismo nustatytu terminu pašalinus ieškinio (pareiškimo) trūkumus, ieškinys (pareiškimas) laikomas paduotu pradinę jo pateikimo teismui dieną, priešingu atveju ieškinys laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 str. 3 d., 138 str.). Bylos duomenimis nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2017 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi nustatė pareiškėjui 7 dienų terminą nuo nutarties įteikimo dienos pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo trūkumams pašalinti, t. y. patikslinti duomenis, kokiu pagrindu pareiškėjui Vokietijos Federacinės Respublikos kompetentinga institucija priskaičiavo sumokėti 759 043,74 Eur akcizo mokestį ir su juo susijusias sumas, nurodyti hipotekos kreditorių (-ius) ir prievolę (-es), kurios (-ių) įvykdymo užtikrinimui buvo įregistruota hipoteka, jeigu prievolė (-ės), kurios (-ių) įvykdymas yra užtikrintas hipoteka, dar nėra įvykdyta (-os), pareiškėjas privalo nurodyti šio kreditoriaus (-ių) reikalavimo (-ų) dydį ir įvykdymo terminą, pateikti duomenis, kad kreditoriui įstatymo nustatyta tvarka pranešta apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įtraukti šį kreditorių dalyvaujančiu byloje asmeniu ir pateikti papildomo pareiškimo kartu su priedais egzempliorių (kopiją), skirtą įteikti šiam kreditoriui.Nustatyta, kad pareiškėjas, šalindamas teismo nutartimi nustatytus trūkumus, 2017 m. rugsėjo 8 d. pateikė teismui patikslintą pareiškimą. Teismas skundžiama nutartimi laikė, kad pareiškėjas nevisiškai pašalino trūkumus, t. y. nepaaiškino, kokiu pagrindu pareiškėjui Vokietijos Federacinės Respublikos kompetentinga institucija priskaičiavo sumokėti 759 043,74 Eur akcizo mokestį ir su juo susijusias sumas, t. y. kokią veiklą vykdė pareiškėjas, dėl to pareiškimą laikė nepaduotu.Atskirajame skunde apeliantas nurodo, kad teikdamas patikslintą pareiškimą jis nurodė visas jam žinomas aplinkybes, tačiau jis neturi jokių rašytinių įrodymų dėl Vokietijos Federacinės Respublikos kompetentingos institucijos priskaičiuoto sumokėti 759 043,74 Eur akcizo mokesčio, išskyrus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos pažymą, dėl to mano, kad teismas nepagrįstai jo pareiškimą laikė nepaduotu.Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs bylos medžiagą, atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo priėmimą. Pažymėtina, kad pareiškimo priėmimo stadijoje teismas turi nustatyti procesinio teisinio pobūdžio faktus, ar šią teisę besikreipiantis į teismą asmuo įgyvendina tinkamai t. y. patikrinti, ar jo pareiškimas atitinka procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus (CPK 137 str.) bei patikrinti, ar pareiškėjas įvykdė Fizinių asmenų bankroto įstatymo 4 straipsnio nustatytus reikalavimus. Fizinių asmenų bankroto įstatymo 4 straipsnio 3 dalis numato, kad pareiškime iškelti bankroto bylą teismui nurodomos fizinio asmens nemokumą sukėlusios priežastys ir pridedami šį nemokumą pagrindžiantys dokumentai (jeigu fizinis asmuo gali juos pateikti), fizinio asmens duomenys ryšiams palaikyti (gyvenamosios vietos adresas, telefono ryšio numeris, elektroninio pašto adresas ir kiti), taip pat gali būti siūloma bankroto administratoriaus kandidatūra. Prie pareiškimo iškelti bankroto bylą pridedami ir pateikiami įrodymai bei duomenys, numatyti Fizinių asmenų bankroto įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje. Pažymėtina, kad pareiškėjo pareiga prie pareiškimo pridėti reikalavimą pagrindžiančius įrodymus nereiškia pareiškėjo pareigos jau kreipimosi į teismą metu įrodyti teisę į pareiškimo patenkinimą ar pagrįstumą.Pareiškėjas patvirtino, kad pranešime dėl trūkumų šalinimo nurodė visas jam žinomas aplinkybes, kad jis neturi jokių rašytinių įrodymų dėl Vokietijos Federacinės Respublikos kompetentingos institucijos priskaičiuoto sumokėti 759 043,74 Eur akcizo mokesčio, išskyrus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos pažymą. Atkreiptinas dėmesys, kad išsamus tyrimas dėl asmens turtinės padėties ir nemokumą nulėmusių priežasčių atliekamas ne pareiškimo priėmimo stadijoje, bet jau sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo (Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 str. 8 str., 6 str. 1 d.). Taigi, pareiškėjo nurodyti duomenys apie jo nemokumą sukėlusias priežastis, apeliacinės instancijos teismo nuomone, pareiškimo priėmimo stadijoje yra pakankami. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad aplinkybės, dėl kokių priežasčių apeliantas tapo nemokus bus vertintinos jau bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Teismui neužkertamas kelias tam tikrų (galimai trūkstamų) duomenų pareikalauti iš pareiškėjo bendra FABĮ 5 straipsnio 1 ir 2 dalyse ir CPK 179 straipsnyje nustatyta tvarka. Esant tokioms aplinkybėms darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškimo priėmimo klausimą, nepagrįstai įpareigojo pareiškėją įrodyti jo nemokumą sukėlusias priežastis.Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo priėmimo klausimą, netinkamai aiškino ir taikė šią bankroto proceso stadiją reglamentuojančias teisės normas ir nepagrįstai pareiškėjo pareiškimą laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniu. Dėl to, skundžiama nutartis naikintina ir pareiškėjo D. K. pareiškimo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338, 339 straipsniais, teismas

nutaria:

Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 18 d. nutartį panaikinti ir pareiškimo dėl bankroto bylos D. K. iškėlimo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.