Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo teisėja Danutė Švitinienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto N. P. apeliacinį skundą dėl Ignalinos rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 6 d. nutarties administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento vyriausiojo specialisto L. B. 2016 m. gruodžio 1 d. nutarimu Nr. AM-UTEN-79228888-16 (toliau - Nutarimas) N. P. pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 78 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta administracinė nuobauda – bauda 57 Eur, už tai, kad jis 2016 m. spalio 14 d. (duomenys neskelbtini), išnuomotame žemės ūkio veiklai sklype organizavo medžių, augančių žemės ūkio paskirties žemėje, kirtimą, kurį pagal nuomotojo nurodymus ir rašytinę sutartį atliko individualios D. K. įmonės darbininkai. Išnuomotame žemės ūkio veiklai sklype savavališkai be leidimo buvo iškirsti 3 (trys) klevai, kurių kelmo diametrai 27 cm, 28 cm, 30 cm ir 3 (trys) uosiai, kurių kelmo diametrai 30 cm, 35 cm, 40 cm. Be leidimo iškirsdamas medžius N. P. pažeidė kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems (patvirtinta LR Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 206 – (toliau – Kriterijų sąrašas)) sąrašo 3.12 punkto reikalavimus, tuo padarydamas žalą aplinkai. N. P. įstatymo nustatyta tvarka Nutarimą skundė, tačiau Ignalinos rajono apylinkės teismas 2017 m. vasario 6 d. nutartimi N. P. skundo netenkino ir Nutarimą paliko nepakeistą.N. P. apeliaciniu skundu kreipėsi į Panevėžio apygardos teismą ir prašo panaikinti Ignalinos rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 6 d. nutartį, kuria buvo atmestas skundas dėl Nutarimo panaikinimo ir administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo, ir administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti.Apeliantas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, vadovavosi tik Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ignalinos ir Visagino skyriaus vedėjo 2016 m. spalio 18 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl leidimo laikinai naudotis valstybine žeme“ (toliau – Įsakymas) ir rėmėsi aplinkybe, kad minėtame dokumente nėra išskirta sklypo dalis namų valdai. Nurodo, kad Įsakyme yra nurodyti tik formalūs duomenys (sklypo numeris ir koordinatės, sklypo naudojimo sąlygos), jam perduoto sklypo planas yra padarytas sklypo ribas pažymint žemėlapyje kompiuterinės programos pagalba, todėl jo sklype realiai esantys statiniai nėra atvaizduoti. Mano, kad pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis ne Įsakymu, kuris yra formalus ir neišsamus, o valstybinių įstaigų administruojamais duomenimis (VĮ Registrų centro, VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis). Teigia, kad tiek iš minėtų įstaigų viešai prieinamų duomenų, tiek iš faktinių bylos duomenų matyti, kad jo sklypo dalis, kurioje buvo iškirsti medžiai, yra prilyginama sodybvietei ar namų valdai, todėl vadovaujantis Kriterijų sąrašo 3.10 punkto reikalavimais, jokių leidimų sodybvietės teritorijoje pašalinti medžius jis gauti neprivalėjo ir juos galėjo tvarkyti savo nuožiūra.Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius L. M. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su apelianto skundu nesutinka bei prašė Nutarimą bei jį palikusią galioti Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 6 d. nutartį palikti nepakeistus.Nurodo, kad byloje esančių įrodymų visuma nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) esančiame žemės sklype buvo iškirsti medžiai, kurių kirtimo darbus, neturėdamas leidimo medžių kirtimui, organizavo N. P.. Nurodo, kad N. P. organizuojant ir vykdant medžių kirtimo darbus valstybinėje, ne miškų ūkio paskirties žemėje, į savivaldybę dėl leidimo medžių kirtimui išdavimo nesikreipė, todėl pažeidė Kriterijų sąrašo 3.12 punktą, tokie jo veiksmai laikytini neteisėtais, todėl teisingai kvalifikuoti pagal ATPK 78 straipsnio 1 dalį.Pažymi, kad N. P. medžių kirtimo darbus organizavo ir pradėjo vykdyti 2016 m. spalio 12 d., kai dar nebuvo minėto sklypo valdytoju, nes Įsakymas, kuriuo N. P. leista laikinai naudotis sklypu, buvo išleistas tik 2016 m. spalio 18 d. Nurodo, kad pagal VĮ Registrų centro duomenis, (duomenys neskelbtini) esančiame žemės sklype jokių registruotų statinių nėra, o N. P. pateiktose sklypo nuotraukose matosi tik apleistos, senai sugriuvusių statinių liekanos. Pažymi, kad N. P. naudojamas žemės sklypas yra valstybinis ir jokios privačios namų valdos savavališko medžių kirtimo organizavimo metu jame nebuvo ir negalėjo būti. Atsižvelgiant į tai mano, kad N. P. argumentai, kad jam taikytina Kriterijų sąrašo 3.10 punkto išimtis, nepagrįsti.Skundas netenkinamas. Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujam Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksui (toliau – ANK), kuris pakeičia iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusį ATPK, spręstina, ar nėra pagrindų dėl veikos perkvalifikavimo, esant švelnesnei administracinei atsakomybei pažeidėjo atžvilgiu. Taigi, įgyvendinant 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusį ANK pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (2015 m. birželio 25 d. įstatymas Nr. XII-1869) (toliau – Įstatymas) 3 straipsnio 1 dalį administracinis teisės pažeidimas, padarytas iki 2017 m. sausio 1 d., kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, turi būti perkvalifikuotas pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pagrindų perkvalifikuoti N. P. padaryta veiką pagal ANK nuostatas nėra, su kuo sutinka ir apeliacinės instancijos teismas. Nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje N. P. nubaustas pagal ATPK 78 straipsnio 1 dalį. Šios teisės normos sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – bauda nuo 57 Eur iki 202 Eur. ANK 281 straipsnio 1 dalies sankcijoje už analogišką veiką numatyta administracinė nuobauda - bauda nuo 60 Eur iki 200 Eur. Kaip matyti, už N. P. padarytą veiką ATPK 78 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė, nei ANK 281 straipsnio 1 dalyje, todėl Įstatymo 3 straipsnio prasme N. P. veiką perkvalifikuoti nėra teisinio pagrindo. Konstatavus tai, šio administracinio teisės pažeidimo bylos teisena vykdoma pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK (Įstatymo 5 straipsnio 4 dalis).Pagal ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.Apeliaciniu skundu pažeidėjas neginčija faktinių bylos aplinkybių, t. y. to, kad jis 2016 m. spalio 14 d. (duomenys neskelbtini), išnuomotame žemės sklype organizavo medžių kirtimą, dėl ko šiame žemės sklype buvo iškirsti 3 (trys) klevai, kurių kelmo diametrai 27 cm, 28 cm, 30 cm ir 3 (trys) uosiai, kurių kelmo diametrai 30 cm, 35 cm, 40 cm. Tačiau pažeidėjas nesutinka su tuo, kad jo nuomojamame žemės sklype iškirsti medžiai yra priskiriami saugotiniems pagal Kriterijų sąrašo 3.12 punktą, ir, kad jis, prieš iškirsdamas medžius, turėjo gauti savivaldybės išduotą leidimą jiems kirsti. Pažeidėjas teigia, kad nagrinėjamu atveju jam turėjo būti taikoma išimtis, numatyta Kriterijų sąrašo 3.10 punkte, pagal kurią, jo iškirsti medžiai nėra priskiriami saugotiniems ir jokių leidimų norint juos iškirsti iš savivaldybės gauti nereikėjo, nes, apelianto teigimu, jo nuomojamas žemės sklypas yra prilyginamas sodybvietei ar namų valdai.Tačiau apygardos teismas, įvertinęs byloje esančią medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės aktus, numatančius atsakomybę už Lietuvos Respublikos želdynių įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių želdynų ir želdynių ne miškų ūkio paskirties žemėje apsaugą, tvarkymą, želdynų kūrimą, projektavimą, želdinių veisimą nevykdymą ar pažeidimą, bei pagrįstai paliko galioti Nutarimą, kuriuo N. P. pripažintas kaltu pagal ATPK 78 straipsnio 1 dalį. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju N. P. pagal Įsakymą naudojosi valstybinės žemės plotu, esančiu (duomenys neskelbtini). Be šio nustatyta, kad minėtame valstybinės žemės sklype buvo nukirsti trys klevai, kurių kelmo diametrai 27 cm, 28 cm, 30 cm, ir trys uosiai, kurių kelmo diametrai 30 cm, 35 cm, 40 cm. Kriterijų sąrašo 3.12 punkte nustatyta, kad medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, deklaruotuose laukuose: ąžuolai, uosiai, klevai ir liepos didesnio kaip 20 centimetrų skersmens, priskiriami saugotiniems. Atsižvelgiant į tai, minėtame žemės sklype nukirsti klevai ir uosiai laikytini saugotinais medžiais, kadangi jie patenka į Kriterijų sąrašo 3.12 punkto apibrėžtį. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 9 punkte nustatyta, kad Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbai turi būti vykdomi tik turint savivaldybės išduotą leidimą. Iš bylos duomenų nustatyta, kad N. P. medžius iškirto neturėdamas minėto leidimo. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą ir nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad N. P. neteisėtai sunaikino saugotinus medžius, augančius ne miškų ūkio paskirties žemėje, todėl padarė pažeidimą, numatytą ATPK 78 straipsnio 1 dalyje.Nors pažeidėjas teigia, kad pagal Įsakymą jam priskirta naudotis žemės sklypo dalis yra prilyginama sodybvietei – namų valdai, dėl ko, pasak apelianto, jam taikoma Kriterijų sąrašo 3.10 punkte numatyta išimtis (privačių namų valdose augantys medžiai nelaikomi saugotinais ir jų šalinimui leidimų nereikia), tačiau tokie apelianto teiginiai niekuo nepagrįsti. Pagal žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 2 dalį namų valdos sąvoka yra neatsiejama nuo esamos sodybos sąvokos, įvardijama kaip gyvenamosios sodybos žemė, kurią užima sodybos statiniai, sodas, kiti sodybos želdiniai, kiemas ir sodyboje nuolat daržui naudojamas žemės sklypas. Žemės sklypas turėtų būti sodybos teritorijoje, atitikti sodybos (namų valdos) eksploatacijos reikalavimus ir turėtų būti nustatytas teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose. Tuo tarpu iš bylos duomenų nustatyta, kad N. P. naudojamame žemės sklype nėra įregistruota jokių statinių, žemės sklypas yra valstybinis, todėl šie bei kiti byloje esantys duomenys, tame tarpe ir pareiškėjo pateikti (fotonuotraukos, VĮ Registrų centro, VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenys) nesudaro pagrindo spręsti, kad N. P. naudojamame žemės sklype yra privati valda. Atsižvelgiant į tai, apelianto teiginiai apie jam taikomą Kriterijų sąrašo 3.10 punkte numatytą išimtį, atmestini.Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl Ignalinos rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 6 d. nutartis paliekama nepakeista, o apeliacinis skundas netenkinamas.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹⁰ straipsniu, 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Ignalinos rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 6 d. nutartį palikti nepakeistą ir N. P. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.