- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-28
- Bylos Nr.
- 2S-618-585/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vytautas Zelianka
- Pareiškėjas
- M. P.
- Kategorijos
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pagal suinteresuoto asmens antstolio Armino Naujokaičio atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos M. P. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Arminas Naujokaitis, uždaroji akcinė bendrovė „Railana“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Proceso esmė
1. Pareiškėja M. P. pateiktu skundu prašo panaikinti antstolio Armino Naujokaičio 2018 m. lapkričio 6 d. patvarkymą dėl išskaičiavimo iš skolininkės darbo užmokesčio, kuriuo buvo patikslintas 2018 m. spalio 25 d. patvarkymas. Nurodo, kad patvarkymas yra neteisėtas, nes išieškojimas iš darbo užmokesčio yra galimas tik vykdymo procese, kai įsiteisėjęs teismo sprendimas ir jo pagrindu yra išduotas vykdomasis raštas. Pareiškėjos teigimu, antstolis nepagrįstai pradėjo išieškojimo veiksmus iš skolininkės darbo užmokesčio, nes yra tik pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 30 d. nutartimi skundą dėl antstolio veiksmų tenkino. Skundžiama nutartimi teismas nurodė, jog vykdomojoje byloje Nr. 0157/18/03088 antstolis Arminas Naujokaitis 2018 m. spalio 23 d. patvarkymu priėmė vykdyti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 12 d. nutartį, kuria UAB „Railana“ reikalavimams užtikrinti areštuotas solidariųjų atsakovų N. K., L. I. ir M. P. nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis ir/ar kilnojamasis turtas bendrai neviršijantis 82051 Eur sumai. Įstatymas nenumato antstoliui teisės savaip interpretuoti ar keisti vykdomojo dokumento turinį, todėl esant nenuginčytai, todėl galiojančiai ir teisėtai Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 12 d. nutarčiai, antstolis privalo atlikti išieškojimo veiksmus pagal vykdomąjį dokumentą. Antstolis, nukreipęs išieškojimą į skolininkės darbo užmokestį, priimdamas 2018 m. spalio 25 d. patvarkymą, išėjo už vykdomojo dokumento ribų, todėl yra naikintini ir 2018 m. spalio 25 d. ir 2018 m. lapkričio 6 d. antstolio priimti patvarkymai.
III. Atskirojo skundo argumentai
3. Antstolis Arminas Naujokaitis pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 30 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Atskirajam skundui pagrįsti, be kitų argumentų, nurodo tokius argumentus:
3.1. Įstatyme yra numatyta teisė antstoliui nukreipti išieškojimą į skolininko darbo užmokestį.
3.2. Nutartis kontraversiška, nes teismas sutinka, jog antstolis vykdydamas išieškojimus gali nukreipti išieškojimą į skolininko darbo užmokestį, tačiau taip pat nustatė, jog antstolis peržengė nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ribas.
3.3. Priimtuose patvarkymuose antstolis liepė atlikti išskaitymus iš darbo užmokesčio ir saugoti iki kito antstolio nurodymo, taip siekdamas maksimalios pareiškėjos interesų apsaugos.
IV. Atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
4. Suinteresuotas asmuo UAB „Railana“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo tenkinti atskirąjį skundą ir klausimą išspręsti iš esmės, atmesti pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų. Atsiliepimas be kitų argumentų grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Antstolis priimdamas skundžiamą patvarkė veikė vadovaudamasis įstatymo reikalavimais bei priimtos nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ribose.
4.2. Pareiškėja kito turto neturi, todėl antstolis teisėtai nukreipė išieškojimą į pareiškėjos darbo užmokestį.
4.3. Antstolis neprašė darbdavio išmokėti jam išskaitytas lėšas iš pareiškėjos darbo užmokesčio tik saugoti jas atskirai.
Motyvuojamoji dalis
V. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, argumentai ir išvados
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliacinio (atskirojo) skundo ribų. Nebent viešasis interesas reikalauja peržengti skundo ribas ir, neperžengus šių ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis).
6. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo atskirojo skundo riboms peržengti. Be to, neegzistuoja absoliutūs nutarties negaliojimo pagrindai (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys).
7. Vykdymo procese vykdomuosius veiksmus išieškotojo naudai atlieka specialus valstybės įgaliotas subjektas – antstolis, kuris, kaip viešosios teisės subjektas, vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Civilinio proceso kodekso 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).
8. Antstolis jam pateiktus vykdyti vykdomuosius dokumentus vykdo laikydamasis Civilinio proceso kodekso, Sprendimų vykdymo instrukcijos bei kitų jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatytos tvarkos. Pagal CPK 634 straipsnio 2 dalį antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, todėl tik imantis visų CPK numatytų priverstinio vykdymo priemonių gali būti pasiekti vykdymo proceso tikslai ir uždaviniai. Tokios pozicijos laikosi ir Klaipėdos apygardos teismas (žr. 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartis Nr. 2S-1166-479/2015).
9. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas nurodė, jog antstolis vykdomojoje byloje Nr. 0157/18/03088 priimdamas 2018 m. lapkričio 6 d. patvarkymą dėl išskaičiavimo iš skolininkės darbo užmokesčio, kuriuo buvo patikslintas 2018 m. spalio 25 d. patvarkymas ir priimdamas 2018 m. spalio 25 d. patvarkymą dėl išskaičiavimo iš skolininkės darbo užmokesčio peržengė vykdomojo dokumento – nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ribas. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 12 d. nutartimi areštuotas solidariųjų atsakovių nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis ir/ar kilnojamasis turtas bendrai neviršijant 82051,00 Eur sumos, o tik tokio turto neužtenkant ir/ar esant nepakankamam – areštuotos atsakovių piniginės lėšos, esančias atsakovių bankų ir/ar kitų kredito įstaigų atsiskaitomosiose sąskaitose, turtinės teisės.
10. Antstolis priimdamas patvarkymą dėl išskaitymo iš darbo užmokesčio vykdymo ir išskaitytų sumų saugojimo, nukreipė vykdymo veiksmus į pareiškėjos turtines teises. Pareiškėjos darbo užmokestis, kuris yra priskaičiuotas, bet dar neišmokėtas yra pareiškėjos turtinė teisė. Kaip jau nurodyta 2018 m. spalio 12 d. nutartimi buvo areštuotas ne tik pareiškėjos kilnojamasis ar nekilnojamasis turtas, piniginės lėšos bet ir turtinės teisės. Iš nustatytų aplinkybių akivaizdu, jog antstolis tinkamai atliko veiksmus vykdomojoje byloje, nes areštavo ne tik pareiškėjos lėšas esančias banko sąskaitose, bet ir jos turtinę teisę – gauti priskaičiuotą darbo užmokestį.
11. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas nurodė, jog antstolis gali vykdyti išieškojimus iš pareiškėjos darbo užmokesčio, tačiau šioje nagrinėjamoje byloje antstolis tokius veiksmus atlikdamas peržengė vykdomojo dokumento reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas nustatydamas, jog antstolis nukreipė išieškojimo veiksmus į pareiškėjos turtinę teisę, jokių pažeidimų neatliko, sprendžia, jog visi antstolio veiksmai vykdomojoje byloje priimant skundžiamus patvarkymus buvo teisėti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepakankamai motyvuota, priimta neįsigilinus į nagrinėjamos bylos aplinkybes, todėl turi būti panaikinta (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
12. Apeliacinės instancijos teismas panaikinęs pirmosios instancijos teismo nutartį turi teisę išspręsti klausimą iš esmės. Nagrinėjamoje byloje pareiškėja skundė antstolio veiksmus nurodydama, jog antstolis negali vykdyti išieškojimo iš skolininkės darbo užmokesčio esant pritaikytoms laikinosios apsaugos priemonėms, nesant galutinio teismo sprendimo byloje. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog antstolis nevykdo išieškojimo iš pareiškėjos darbo užmokesčio, antstolio patvarkymais buvo liepta išskaityti tam tikrą lėšų dalį ir laikyti ją atskirai iki atskiro antstolio nurodymo. Remiantis bylos medžiaga darytina išvada, jog pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų yra nepagrįstas, todėl turėtų būti atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutarė:
atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 30 d. panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.
Pareiškėjos M. P. skundą dėl antstolio veiksmų atmesti.