Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos S. P. pareiškimą suinteresuotiems asmenims D. L., D. K., VĮ Turto bankui, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

5. Mirus fiziniam asmeniui, atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Jeigu fizinis asmuo savo turto arba jo dalies nepalieka testamentu, tada atsiranda paveldėjimas pagal įstatymą, kada įpėdiniais pagal įstatyme nustatytą eilę tampa asmenys, turintys tokią teisę palikimo atsiradimo momentu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.2 straipsnio 1, 2 dalys, 5.11 - 5.14 straipsniai). Palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar su antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi šį priimti. Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į visą palikimą, o esant įpėdinių daugetui – į įpėdiniui tenkančią visą jo palikimo dalį sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Taigi palikimo priėmimu pripažįstamas įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais sutikimą ir siekį įgyti visas teises į palikimą ir prisiėmimą visų pareigų, kylančių ar galinčių kilti iš palikimo. Įstatymo nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Tačiau jeigu įpėdinis palikimo nurodytais būdais nepriėmė, įstatymo įtvirtintas dar vienas, lygiavertis paminėtiems, palikimo priėmimo būdas – palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis). Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Įstatyme tiesiogiai nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, jeigu jis juo rūpinasi kaip savo (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.) (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Kadangi palikimo negalima priimti dalimis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis), tai įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus turtą valdyti, atvejis yra individualus, todėl, sprendžiant, ar įpėdinis, paėmęs tam tikrą ar kelis palikėjo daiktus, priėmė palikimą ar ne, teismui reikia įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes, konkretaus įpėdinio elgesį, jam šį daiktą ar daiktus paėmus, kitų įpėdinių požiūrį ir vertinimą dėl atitinkamų daiktų paėmimo, daiktų paėmimo aplinkybes ir pan.

6. Iš mirties ir santuokos liudijimų matyti, jog A. P., gim. (duomenys neskelbtini), mir. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) buvo sudaręs santuoką su pareiškėja S. P. (b. l. 4, 5). Iš gyventojų registro pažymos, gimimo ir santuokos liudijimų matyti, kad A. P. ir S. P. susilaukė tik vienos dukters - D. L. (b. l. 6, 7, 27). Gimimo liudijimas patvirtina, kad D. K. yra D. K. duktė (b. l. 28). Iš VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad pareiškėjos S. P. ir A. P. santuokos metu, S. P. vardu, registruotas šis nekilnojamasis turtas - ½ dalis buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 10). Testamentų registro išrašas patvirtina, jog testamentų registre nėra įregistruotas palikimo, atsiradusio po A. P. mirties, priėmimo faktas (b. l. 18).

7. Kaip paaiškino pareiškėja, po jos sutuoktinio mirties (duomenys neskelbtini) ji faktiškai valdydama priėmė visą sutuoktinio turėtą turtą, t. y. jo asmeninius ir namų apyvokos daiktus, baldus, buitinę techniką bei visą nekilnojamąjį turtą, jį prižiūrėjo, valdė, tačiau palikimo priėmimo dokumentų per 3 mėnesius nuo sutuoktinio mirties dienos pas notarą nesusitvarkė dėl teisinių žinių stokos, iš esmės, manydama, jog nuosavybės teisėms pagrįsti užtenka to, kad santuokoje įgytas nekilnojamasis turtas buvo registruotas jos vardu. Faktines aplinkybes, kad pareiškėja sutuoktinio turtą po jo mirties prižiūrėjo, rūpinosi, jame gyveno tiek iki palikėjo mirties, tiek ir po mirties, patvirtino byloje pateikti rašytiniai dokumentai: sutartys su komunalinių paslaugų teikėjais ir mokėjimų už komunalines paslaugas (elektrą, šaltą ir karštą vandenį, šilumos energiją) kvitai (b. l. 11 – 17).

8. Pareiškėjos palikimo priėmimo faktiškai valdant sutuoktinio turtą fakto neginčijo suinteresuoti asmenys: pareiškėjos ir palikėjos duktė D. L., vaikaitė D. K.. Priešingai, šie suinteresuoti asmenys su pareiškimu sutiko. Suinteresuoti asmenys VĮ „Turto bankas“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nenurodė jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį pareiškėjos S. P. palikėjo A. P. palikto turto priėmimą valdyti. Iš aptarto nustatyta, jog po palikėjo A. P. mirties ((duomenys neskelbtini)) nei pareiškėja, nei palikėjo duktė, nei anūkė nesikreipė į notaro kontorą dėl A. P. turto paveldėjimo, o pareiškėja faktiškai priėmė ir valdė sutuoktinio turtą ir iki šiol rūpinasi kaip savo turtu, todėl, sutinkamai su CK 5.51 straipsniu, laikytina, kad pareiškėja priėmė sutuoktinio A. P., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai jį valdydama ir šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

9. Byloje teismo patirtos 10,61 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (3,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš pareiškėjos priteisiamos valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443 straipsnio 5 dalimi, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445 - 448 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), faktiškai valdydama priėmė sutuoktinio A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Priteisti iš pareiškėjos S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 10,61 Eur (dešimt eurų 61 euro centus) teismo patirtas procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.