Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Evelina Petraitienė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje R. M., a. k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. M. 2022 m vasario 17 d., apie 20.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, be jokios priežasties, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), panaudojo savo sugyventinės V. Ž. atžvilgiu fizinį smurtą, t. y. trenkė popieriniu rankšluosčiu ne mažiau kaip tris kartus į veido sritį, dėl ko V. Ž. patyrė fizinį skausmą.

Šiais savo veiksmais R. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas R. M. parodė, kad įtarimą perskaitė, įtarimo esmė jam yra aiški ir suprantama, dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo kaltę pripažįsta dalinai. Priklausomybių ligų centro įskaitoje nėra įrašytas, narkotinių ar psichotropinių medžiagų nevartoja. Psichikos sutrikimų neturi ir nėra gydytas. Galvos traumų neturėjo. Parodymus duoti sutinka. Jis gyvena asmens duomenų pažymoje nurodytoje vietoje. Ten kartu gyvena su sugyventine V. Ž.. 2022 m. vasario 17 d. visą dieną buvo namuose kartu su savo sugyventine, bei jo broliu J. M. (daugiau jokių duomenų nurodyti negali). Jie vis trys vartojo alkoholį, degtinę. Išgėrė visi trys 0.7 litro talpos degtinės. Jo sugyventinė dar alaus išgėrė, nes ji be jo gyventi negali. Jie visi ramiai sėdėjo, nekonfliktavo. Apie 16.00 val. jo brolis išėjo. Jis grįžo namo, o jo sugyventinė vis bandė įjungti televizorių, o jai vis nesigavo įjungti. Ji girta pradėjo triukšmauti, kad jis kažką televizoriuje prijunginėjo. Jis jai pasakė, nemoki tai ir nelįsk. Tuo metu jo sugyventinė pradėjo mėtyti daiktus į jį ir varyti jį iš namų, sakydama, kad jis čia nėra pageidaujamas. Ji į jį metė popierinį rankšluostį. Jis su tuo rankšluosčiu jai atgal vieną kartą sudavė per kažkurią kūno vietą. Jis tada apsisuko ir išėjo iš namų. Nenorėjo su ja konfliktuoti, nes ji buvo stipriai neblaivi. Jis maždaug apie 23.00 val. grįžo namo. Kai grįžo namo jo sugyventinė jau miegojo. Jis tada atsigulė ir nuėjo miegoti. Vėliau matė, kaip atsikėlė jo sugyventinė ir vėl bandė pasijungti televizorių, bet jai vėl jai nesigavo. Bet jis jau nesikišo. Kitos dienos 2022 m. vasario 18 d. jie atsikėlė, jo sugyventinė vėl pradėjo triukšmauti dėl televizoriaus, dar iš kažkur alaus išsitraukė atsigėrė. O jis jau nesivėlė į konfliktus ir išėjo iš namų. Jis nuėjo pas pažįstamą. Kai buvo pas pažįstamą jam dar jis sakė, kad prie jo namų stovi policija. Neatsimena, kada tiksliai, jis grįžo namo. Kai grįžo namo, namuose buvo televizoriaus meistras, kuris jo sugyventinei rodė, kaip naudotis televizoriumi. Kai meistras išėjo, neužilgo į jų namus atvyko policijos pareigūnai. Pareigūnai jam pasakė, kad yra ant jo skundas parašytas ir reiks važiuoti su jais. Jis jiems neprieštaravo, pasiėmė savo daiktus ir su jais išvyko į policijos įtaigą. Tai kaip supranta jo sugyventinė parašė pareiškimą ant jo. Bet jis jai tris kartus tikrai netrenkė popieriniu rankšluosčiu. Ankščiau yra buvę smurtų artimoje aplinkoje atveju, buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai, bet jie nutraukti, nes ji atsiėmė juos. Kol vyks ikiteisminis tyrimas jis galėtų pagyventi pas sesę, (duomenys neskelbtini). Dėl šios nusikalstamos, veikos gailisi ir ją iš dalies pripažįsta. Daugiau nieko paaiškinti negali (b. l. 54-55).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai įtariamuoju apklaustas R. M. parodė, kad kuo jis yra įtariamas prisipažįsta visiškai ir labai gailisi, kad taip pasielgė. Nori patikslinti, kad konflikto metu 2022 m. vasario 17 d. su savo sugyventine V. Ž., jis pastarajai sudavė tris kartus su popierinio rankšluosčio rulonu per veidą. Jis V. Ž. dėl minėto įvykio atsiprašė ir pastaroji jam atleido. Prižada, kad daugiau tokie įvykiai nepasikartos. Jis taip pat pasilieka ir prie savo anksčiau duotų parodymų ir neturi ką daugiau pasakyti dėl minėto įvykio (b. l. 57-58).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji V. Ž. parodė, kad dėl įvykio 2022 m. vasario 17 d., ji savo sugyventiniui R. M. pretenzijų neturi, civilinio ieškinio ji nereiškia, kadangi materialinė žala nebuvo padaryta. Su savo sugyventiniu R. M. susitaikyti minėtame ikiteisminiame tyrime nesutinka ir nori, kad jis būtų nubaustas lengva bausme, kad turėtų pamoką. Ji sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų pabaigtas baudžiamuoju įsakymu (b. l. 32-33).

Pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad V. Ž. nurodė, jog 2022 m. vasario 17 d., apie 20.00 val. buvo savo bute adresu (duomenys neskelbtini). Ji sėdėjo kambaryje ant sofos-lovos, kuomet jos sugyventinis R. M. (gim. (duomenys neskelbtini)) dėl jai nežinomos priežasties trenkė jai popierinio rankšluosčio rulonu ne mažiau 3 kartų, dėl ko prie dešinės akies atsirado mėlynė. Nuo smūgių dengėsi rankomis. Tokiu būdu jos sugyventinis, su kuriuo kartu gyvena (duomenys neskelbtini) metų sukėlė jai fizinį skausmą. Po smurto jos sugyventinis išėjo iš namų, tačiau vėliau grįžo ir prašė leisti nakvoti, kadangi lauke jam per šalta. Medikų pagalbos atsisakė. Prieš įvykį abu vartojo alkoholį (b. l. 1-4).

Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad į juos kreipėsi V. Ž., kuri paaiškino, kad 2022 m. vasario 17 d. apie 20.00 val. sugyventinis R. M., trenkė popierinio rankšluosčio rulonu ne mažiau 3 kartų į veido sritį, taip sukeldamas fizinį skausmą (b. l. 10).

Motyvuojamoji dalis

Iš pateiktų nuotraukų matyti bylai reikšmingos aplinkybės (b. l. 16-19).

Daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas popierinio rankšluosčio rulonas, paimtas 2022 m. vasario 18 d. surašant pareiškimą apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolą. Popierinio rankšluosčio rulonas yra su popieriumi, popierius šviesios spalvos be jokių dėmių, išmatavimai: 21 cm x 14 cm. Rulono vidinėje dalyje yra užrašas ,,Renova“, daugiau jokių individualių požymių, popierinio rankšluosčio rulonas neturi (b. l. 21-25).

Specialisto išvadoje Nr. G 561/2022 (01) nurodyta, kad remiantis V. Ž. (gim. (duomenys neskelbtini)) apžiūros ir medicinos dokumentų duomenimis, objektyvių duomenų, nurodančių, kad V. Ž. buvo padaryti sužalojimai, nėra (b. l. 39).

Iš alkotesterio kvito duomenų matyti, kad 2022 m. vasario 18 d., 14.14 val. R. M. patikrinimo metu nustatytas 2.55 prom. girtumo laipsnis (b. l. 44,45).

Dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai sužalojo savo artimą giminaitį ar šeimos narį.

Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytą rašytinę baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamojo R. M. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta.

Kaltinamasis R. M. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino ir parodė, kad konflikto metu 2022 m. vasario 17 d. su savo sugyventine V. Ž., jis pastarajai sudavė tris kartus su popierinio rankšluosčio rulonu per veidą. Šios kaltinamojo nurodytos aplinkybės atitinka nukentėjusiosios V. Ž. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, taip pat pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolą bei kitą byloje esančią rašytinę medžiagą.

Taigi, atsižvelgiant į šiuos duomenis darytina išvada, jog kaltinamasis panaudojo prieš nukentėjusiąją fizinį smurtą. R. M. trenkęs popieriniu rankšluosčiu ne mažiau kaip tris kartus į veido sritį V. Ž., turėjo suvokti nusikalstamos veikos pobūdį bei numatyti, kad dėl tokio fizinio kontakto (smūgio į veidą) galėjo sukelti nukentėjusiajai V. Ž. fizinį skausmą, todėl jis veikė tiesiogine tyčia.

Taip pat pažymėtina, jog šeimos nario sąvoka pateikta BK 248 straipsnyje. BK 248 straipsnis yra BK XXXIV skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai teisingumui“, tačiau teismų praktikoje BK 248 straipsnyje pateikta šeimos nario sąvoka remiamasi ir bylose dėl nusikaltimų žmogaus gyvybei ir sveikatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-381/2013, 2K-487/2013). BK 248 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai, o šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Šioje byloje nustatyta, kad nukentėjusioji yra kaltinamojo sugyventinė, todėl ji laikytina šeimos nare.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas konstatuoja, jog kaltinamajam pagrįstai inkriminuotas BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas.

Dėl teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo

Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, R. M. tam pritarė ir sutiko su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu bei baudžiamojo poveikio priemone (b. l. 82, 86).

Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant BPK 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, sprendžia, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Dėl bausmės skyrimo

Už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą asmuo gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas prieš šeimos narį – sugyventinę), į esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį R. M. – yra vidutinio amžiaus, neteistas, tačiau du kartus atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju (b. l. 70-71), administracine tvarka baustas (b. l. 66-68), nedirbantis (b. l. 72), Užimtumo tarnyboje neregistruotas (b. l. 75). R. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Duomenų apie gydymą Respublikinėje Vilniaus psichiatrinėje ligoninėje ar VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje nėra.

Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmę – viešuosius darbus. Teismo vertinimu, prokuroro siūloma 3 mėnesių viešųjų darbų bausmė bei baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose šiuo konkrečiu atveju yra teisinga ir proporcinga. Todėl R. M. skiriama 3 mėnesių viešųjų darbų bausmė įpareigojant išdirbti 10 valandų per mėnesį ir paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią jis turi įvykdyti per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas).

Kadangi kaltinamasis prisipažino kaltu, o procesas užbaigiamas teismo baudžiamuoju įsakymu, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu kaltinamajam skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu ir skiriama galutinė 2 mėnesių viešųjų darbų bausmė su paskirta baudžiamojo poveikio priemone.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtos bausmės laiką įskaitomas R. M. laikiname sulaikyme nuo 2022 m. vasario 18 d., 13.40 val., iki 2022 m. vasario 19 d., 12.22 val. išbūtas laikas (viena para), kai viena laikino sulaikymo para prilyginama šešioms viešųjų darbų valandoms.

Proceso išlaidų byloje nėra, civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus panaikinama.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – rankšluosčio rulonas, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato Antrojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos nutarimu perduota saugoti į Centrinę daiktinių įrodymų saugyklą (2022 m. kovo 2 d. kvitas serija BBB Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 26,28), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus grąžinti nukentėjusiajai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

R. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 3 (trijų) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 10 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 2 (du) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti 10 (dešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtos bausmės laiką įskaityti R. M. laikiname sulaikyme nuo 2022 m. vasario 18 d., 13.40 val., iki 2022 m. vasario 19 d., 12.22 val. (vieną parą) išbūtą laiką, kai viena laikino sulaikymo para prilyginama šešioms viešųjų darbų valandoms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72-2 straipsniu, R. M. kartu su bausme paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią jis turi įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Viešųjų darbų bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – rankšluosčio ruloną, saugomą (2022 m. kovo 2 d. kvitas serija BBB Nr. (duomenys neskelbtini)), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus grąžinti nukentėjusiajai.

1. Viešųjų darbų bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 39 – 45 straipsniai. Nuteistasis, kuriam paskirta viešųjų darbų bausmė, privalo per teismo paskirtą laiką neatlygintinai dirbti teismo nustatytą valandų skaičių per mėnesį visuomenės labui.

2. Nuteistasis, kuriam paskirta viešųjų darbų bausmė, šaukiamas privalo atvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą. Jei nuteistasis šios pareigos be svarbių priežasčių neįvykdo, jam gali būti paskirta nuobauda – įspėjimas.

3. Viešųjų darbų bausmė vykdoma tik rašytiniu nuteistojo sutikimu. Jei nuteistasis atlikti viešųjų darbų bausmę nesutinka, šią bausmę vykdanti institucija kreipiasi į baudžiamąjį įsakymą priėmusį teismą su teikimu viešųjų darbų bausmę pakeisti bauda arba laisvės apribojimu.

4. Jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtą laiką.

5. Nuteistiesiems, kurie po viešųjų darbų bausmę vykdančios institucijos įspėjimo vengia atlikti šią bausmę, apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali viešųjų darbų bausmę pakeisti bauda arba laisvės apribojimu.

6. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

7. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

8. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

9. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

10. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.